- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- e2-542-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01377-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- P. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-448-264/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui P. D. dėl nukentėjusiam asmeniui išmokėtos sumos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinės bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. D., kuriuo prašė iš atsakovo priteisti jai 71 644, 94 Eur nukentėjusiam asmeniui išmokėtą sumą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas P. D. 2019 m. vasario 28 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad nesutinka dėl sprendimo už akių priėmimu, nurodė, kad byla bus vedama per advokatą.
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 1 d. paskyrė parengiamąjį posėdį 2019 m. balandžio 1 d. 9.30 val., apie posėdį pranešė šalims.
4. 2019 m. kovo 26 d. ieškovė pateikė prašymą posėdį atidėti, nurodė tinkamas posėdžiui dienas.
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. atsižvelgdamas į ieškovės prašymą posėdį atidėjo 2019 m. gegužės 14 d. 9.30 val.
6. 2019 m. gegužės 13 d. ieškovė ir atsakovas pateikė prašymą parengiamąjį posėdį atidėti, nes šalys bando ginčą spręsti taikiai, nurodė tinkamas kitam posėdžiui datas.
7. 2019 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje gautas šalių bendras prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nutarė bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje, nustatant kitą teismo posėdžio datą atsižvelgiant į šalių nurodytą užimtumą – 2019 m. birželio 18 d. 13.30 val.
8. 2019 m. birželio 18 d. ieškovė pateikė prašymą atidėti 2019 m. birželio 18 d. posėdį ir paskirti kitą jo datą atsižvelgiant į jos užimtumą.
9. 2019 m. birželio 18 d. teismas atsižvelgdamas į ieškovės prašymą nutarė posėdį atidėti, bylos posėdį paskirti 2019 m. rugsėjo 11 d. 9.00 val.
Šalies argumentai
10. 2019 m. rugsėjo 10 d. atsakovas pateikė prašymą atidėti posėdį dėl jo užimtumo kitose bylose ir jį paskirti atsižvelgiant į jo nurodytą užimtumą.
11. 2019 m. rugsėjo 11 d. teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą, posėdį atidėjo 2019 m. lapkričio 6 d.
12. 2019 m. lapkričio 6 d. teismas posėdžio metu perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės, posėdžio metu įpareigojo ieškovę ne vėliau kaip per 10 d. pateikti patikslintą ieškinį. Suderinęs su ieškovės atstove kitą teismo posėdį paskyrė 2019 m. gruodžio 4 d. 9.00 val.
13. 2019 m. gruodžio 4 d. ieškovė pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti ir jį paskirti atsižvelgiant į jos užimtumą. Nurodė, kad ji kreipėsi į Suomijos transporto priemonių draudimo biurą dėl informacijos pateikimo, tačiau atsakymo dar negavo.
14. 2019 m. gruodžio 4 d. teismas atsižvelgdamas į tai, kad prieš tai posėdžio metu ieškovė buvo įpareigota pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kurie iki šio teismo posėdžio buvo negauti iš Suomijos transporto priemonių draudikų biuro, tenkino ieškovės prašymą ir bylos nagrinėjimą atidėjo 2020 m. sausio 21 d. 13.30 val.
15. 2020 m. sausio 21 d. atsakovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškovė tą pačią dieną teismui pateikė prašymą duoti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ liudijimą apie teisę gauti iš Suomijos draudikų biuro (orig. Vakuutuskeskus) įrodymus apie Suomijos teisės normas, reglamentuojančias žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimu bei regreso teise į už žalą atsakingą asmenį.
16. 2020 m. sausio 21 d. bylos šalys į teismo posėdį neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
17. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovui P. D. dėl 71 644, 94 Eur žalos dėl nukentėjusiam išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistų sumų bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, paliko nenagrinėtą.
18. Teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą atsižvelgdamas į tai, kad apie 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdį šalims buvo pranešta 2019 m. gruodžio 4 d. pranešimais tinkamai (per teismo elektroninių paslaugų portalą) ir iki teismo posėdžio pradžios iš ieškovės (jos atstovo) nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą bei nebuvo gauti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atstovo neatvykimo priežastis.
19. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė 2020 m. sausio 21 d. prašyme dėl liudijimo išdavimo, nenurodė savo neatvykimo į posėdį priežasčių, jame taip pat atidėti posėdį prašymo nesuformulavo. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovės prašymu, dėl jame nurodytų dokumentų negavimo iš Suomijos draudikų biuro aplinkybių, teismas 2019 m. gruodžio 4 d. posėdį atidėjo, paskyrė kitą posėdį 2020 m. sausio 21 d., atsižvelgdamas į ieškovės atstovės prašyme dėl kito posėdžio datos nurodytas laisvas dienas.
20. Teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 str.2, 5 d.), CPK 246 straipsnio 4 dalimi ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, inicijavusi bylos nagrinėjimą teisme, atstovaujama profesionalių teisininkų, nevykdo pareigos rūpintis tinkamu dalyvavimu savo inicijuotoje byloje, o atsakovas yra pateikęs prašymą nepriimti sprendimo už akių (CPK 246 str. 1 d.) ieškinį paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
21. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-448-264/2020 ir civilinę bylą grąžinti iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė nurodo šiuos argumentus:
21.1. Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas. Tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje buvo aiškiai išreikštas ieškovės prašymas, kad tais atvejais, kai į parengiamąjį ar / ir teismo posėdį neatvyks ieškovės ar jos atstovai, byla būtų nagrinėjama jiems nedalyvaujant. Nei ieškovės, nei ieškovės atstovės dalyvavimas byloje nebuvo pripažintas būtinu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad palikdamas ieškinį nenagrinėtą teismas pažeidė CPK 246 straipsnio 4 dalies nuostatas: esant aiškiai ir ne kartą išreikštai ieškovės pozicijai dėl bylos nagrinėjimo jai ir jos atstovams nedalyvaujant, teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, nors CPK aiškiai nurodo, kad ieškinį galima palikti nenagrinėtą tik tuo atveju, jeigu tokio prašymo nebuvo išreikšta.
21.2. Kauno apygardos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu. Priešingai, ieškovė procese buvo aktyvi ir savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Ieškovė pateikė ieškinį, iškeldama civilinę bylą, vėliau, vykdydama teismo įpareigojimą, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, papildomus dokumentus ir aktyviai siekė gauti informaciją apie Suomijos teisinį reguliavimą. Teismui buvo pateikti duomenys, kad į ieškovės prašymus suteikti informaciją nėra reaguojama, nors ieškovė kreipėsi net tris kartus. Tai, kad ieškovei nebuvo teikiama informacija, negali būti vertinama kaip ieškovės piktnaudžiavimas teisėmis arba proceso ekonomiškumo ar koncentracijos principų pažeidimas, nes ieškovė negali daryti įtakos kitų asmenų veiksmams ar neveikimui. Vykdydama teismo įpareigojimą pateikti teisinį reguliavimą patvirtinančius įrodymus, ieškovė stengėsi šį įpareigojimą įvykdyti ir atliko visus veiksmus, kurie priklausė nuo jos valios. Negalėdama gauti informacijos, ji pateikė teismui prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo, tai rodo, kad ieškovė tik naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė nesiekė užvilkinti bylos nagrinėjimo ir kad ji nėra praradusi suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismo pozicija, kad ieškovei atstovauja profesionalūs teisininkai, šiuo atveju neturi įtakos galimybei gauti duomenis apie užsienio teisės turinį, kadangi ieškovės atstovai teikia teisines paslaugas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias teises normas ir Suomijos teisės normų turinys ar šių normų taikymo ypatumai nėra žinomi. Ši byla yra su tarptautiniu elementu, tai apsunkina įrodymų rinkimą, ginčą daro sudėtingesnį, būtent šios aplinkybės ir turi įtakos bylos trukmei, kadangi pasunkėja įrodymų rinkimas. Šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip ieškovės piktnaudžiavimas procesu ar proceso koncentracijos bei ekonomiškumo pažeidimas.
Atsiliepimas
22. Atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog nesutinka su atskiruoju skundu ir mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta tiek faktine, tiek teisine prasme, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai sprendė apie egzistuojantį pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą bei šias savo išvadas pakankamai motyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto
24. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
25. Ieškinio palikimas nenagrinėto kaip neigiama procesinė pasekmė taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Vadinasi, dėl ieškinio palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012; 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013; 2014-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014; 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).
26. Pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėto paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą (CPK 287 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio palikimo nenagrinėto institutas, turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).
27. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu 2018 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas teismo įsakymas. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartimi priėmus atsakovo prieštaravimus, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymas buvo panaikintas, priimant AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį. 2019 m. vasario 28 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 1 d. paskyrė parengiamąjį posėdį 2019 m. balandžio 1 d. 9.30 val., apie posėdį pranešė šalims. Šis posėdis, atsižvelgiant į ieškovės prašymą jį atidėti dėl jos užimtumo kitose byloje, buvo atidėtas, paskiriant jo datą – 2019 m. gegužės 14 d. 9.30 val. Ieškovė ir atsakovas 2019 m. gegužės 13 d. pateikė bendrą prašymą parengiamąjį posėdį atidėti, nes šalys bando ginčą spręsti taikiai, nurodė tinkamas kitam posėdžiui datas. 2019 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktą prašymą, posėdžio datą paskyrė 2019 m. birželio 18 d. 13.30 val. Šis posėdis ir kiti posėdžiai buvo atidėti, atsižvelgiant į šalių pateiktus prašymus dėl jų užimtumo kitose bylose. 2019 m. lapkričio 6 d. teismas gavęs atsakovo prašymą bylą nagrinėti jam ir jo atstovui nedalyvaujant, ieškovės atstovei dalyvaujant, perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės. Ieškovės atstovė posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko. Teismas posėdžio metu įpareigojo ieškovės atstovę ne vėliau kaip per 10 d. pateikti patikslintą ieškinį ir kuo jį grindžia. Suderino su ieškovės atstove, kitą teismo posėdį ir jį paskyrė 2019 m. gruodžio 4 d. 9.00 val. Ieškovė 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti ir jį paskirti atsižvelgiant į jos užimtumą. Nurodė, kad ji kreipėsi į Suomijos transporto priemonių draudimo biurą dėl informacijos pateikimo, tačiau atsakymo dar negavo. 2019 m. gruodžio 4 d. teismas atsižvelgdamas į tai, kad teismas prieš tai posėdžio metu įpareigojo ieškovę pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kurie iki šio teismo posėdžio buvo negauti iš Suomijos transporto priemonių draudikų biuro, tenkino ieškovės prašymą ir bylos nagrinėjimą atidėjo 2020 m. sausio 21 d. 13.30 val. Ieškovė 2020 m. sausio 21 d. teismui pateikė prašymą išduoti jai liudijimą apie teisę gauti iš Suomijos draudikų biuro (orig. Vakuutuskeskus) įrodymus apie Suomijos teisės normas, reglamentuojančias žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimu bei regreso teise į už žalą atsakingą asmenį.
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytą prašymą, jos atstovui neatvykus į teismo posėdį, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, į jos aktyvumą proceso metu (teiktus prašymus, teismo įpareigojimų vykdymą), tai, kad 2019 m. lapkričio 6 d. teismas perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės, į jos 2020 m. sausio 21 d. pateiktą prašymą dėl liudijimo išdavimo, sprendžia, jog šiuo atveju konstatuoti, kad neatvykdama į vieną iš posėdžių, apeliantė siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, nebėra suinteresuota byla, negalima.
29. Šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti ir į kasacinio teismo pozicija, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją, ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
30. Nagrinėjamoje byloje yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, gautas atsiliepimas į ieškinį, byloje įvykęs parengiamasis teismo posėdis, pereita į teismo posėdį, todėl šiuo atveju nenustačius aplinkybių, kad ieškovė ir jo atstovas sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradusi suinteresuotumą nagrinėjama byla, ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų.
31. Nors CPK 246 straipsnio 1 dalis ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas iš tiesų numato, kad ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, kuriems apie posėdį tinkamai pranešta, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, tačiau ši taisyklė, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, negali būti taikoma formaliai, tuo labiau, kai byloje yra aiškiai išreikštas ieškovės prašymas, jos atstovui neatvykus į posėdį, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
32. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nurodytas procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, ši nutartis panaikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui iš esmės nagrinėti.