Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ACUMEN“ buvusios vadovės D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės vadovės prašymas panaikinti paskirtą baudą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3857-467/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ACUMEN“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“ dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su Pauliano ieškiniu (lot. actio Pauliana), prašydama pripažinti negaliojančia atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir akcinės bendrovės (toliau – AB) banko SNORAS, kurio teisių perėmėja yra UAB „Baltijos kredito sprendimai“, 2008 m. liepos 21 d. sudarytą ir 2008 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos hipotekos registre įregistruotą sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą iš UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto: prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, pagal antstolio D. K. 2018 m. balandžio 16 d. paskelbtas varžytynes.

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės UAB „ACUMEN“ prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetė. Nurodė, kad ieškovės prašymas stabdyti išieškojimą pagal antstolio D. K. 2018 m. balandžio 16 d. paskelbtas varžytynes yra nebeaktualus, nes varžytynės atšauktos (nevyksta).

4. Ieškovė 2018 m. liepos 9 d. pateikė naują prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, kuriame prašė sustabdyti išieškojimą iš UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto: prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, pagal antstolio D. K. 2018 m. birželio 27 d. paskelbtas varžytynes.

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovės UAB „ACUMEN“ prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neužtikrintų būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, t. y. ji iš esmės nėra susijusi su pareikšto ieškinio dalyku.

6. Ieškovė UAB „ACUMEN“ 2018 m. liepos 20 d. pateikė trečią prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, kuriame prašė sustabdyti išieškojimą iš UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto: prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, pagal antstolio D. K. 2018 m. birželio 27 d. paskelbtas varžytynes.

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovės UAB „ACUMEN“ prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetė; paskyrė ieškovės vadovei 5 000 Eur dydžio baudą. Teismas nurodė, kad, kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje nutartyje, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neužtikrintų būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Spręsdamas dėl baudos paskyrimo, teismas nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis – trečią kartą iš esmės tais pačiais pagrindais ir aplinkybėmis, nesusijusiomis su nagrinėjamos bylos ieškinio dalyku, pareiškė prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Teismo vertinimu, tokie ieškovės veiksmai, kai ji trečią kartą toje pačioje byloje prašo stabdyti visus vykdymo veiksmus, žinodama, kad analogiškas prašymas buvo atmestas ne tik šioje byloje, bet ir kitoje byloje pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų, yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

8. Ieškovė UAB „ACUMEN“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1565-464/2018, nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog apeliantės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuria iš esmės siekiama sustabdyti vykdomosiose bylose teisėtai atliekamas išieškojimo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto procedūras, neatitinka byloje pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos, t. y. nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai manė, kad šioje byloje jai palankaus sprendimo priėmimo atveju (t. y. pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu) teisėtų vykdomųjų dokumentų pagrindu vykdomas priverstinis skolos išieškojimas užkirstų kelią restitucijos taikymui, juo labiau kai tokio reikalavimo šioje byloje ji ir nereiškia.

9. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. rugpjūčio 2 d. gautas ieškovės UAB „ACUMEN“ direktorės D. V. prašymas dėl baudos, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi, panaikinimo. Prašyme nurodė, kad prašymai dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku, nes ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia sutartinę hipoteką, kuria buvo įkeistas nekilnojamasis turtas. Ieškovei palankus (realiai apginantis ieškovės teises ir teisėtus interesus) teismo sprendimas yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų sustabdytas turto pardavimas iš varžytynių.

10. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenis, ieškovei 2018 m. rugsėjo 12 d. iškelta bankroto byla ne teismo tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės UAB „ACUMEN“ direktorės D. V. prašymo netenkino.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės procesiniai veiksmai šioje civilinėje byloje pateikiant tris analogiškus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir procesiniai veiksmai kitose bylose rodo sistemingą siekį vilkinti išieškojimo veiksmus, todėl jie vienareikšmiškai negali būti vertinami kitaip, kaip tik piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors kitoje byloje pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų ieškovė nedalyvavo, tačiau pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ interesai yra bendri ir jų pozicijos sutampa. Be to, nėra paneigta, kad ieškovė ir atsakovė yra susijusios įmonės.

III. Atskirojo skundo argumentai

14. Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ACUMEN“ buvusi vadovė D. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį (pastaba. nutartis yra 2018 m. lapkričio 19 d.) ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti paskirtą 5 000 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Ieškovė ir atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra susijusios įmonės. Jos nėra susijusios nei valdymo organais, nei akcininkais. Kitokių įrodymų byloje nėra.

14.2. Prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimas nedaro įtakos teisingam ir greitam šios bylos išnagrinėjimui.

14.3. Kiekviename ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės buvo skirtingos.

14.4. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra susijęs su ieškinio dalyku – ieškovė siekia apginti savo pirmumo teisę patenkinti savo finansinį reikalavimą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto. Sudaryta hipotekos sutartis yra kliūtis šią teisę įgyvendinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti ieškovės buvusios vadovės prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi paskirtą 5 000 Eur baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

19. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

20. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, iš esmės pritaria apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo ieškovės ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sąsajumą, nes šias teismo išvadas patvirtinančių konkrečių duomenų byloje nėra. Vien tik iš dalies sutampanti procesinė pozicija dėl išieškojimo sustabdymo būtinybės nereiškia, kad įmonės yra tiesiogiai susijusios ir / ar veikia kartu. Atsižvelgiant į tai, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ procesiniai veiksmai šiuo atveju nėra susiję su ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto klausimu (CPK 178, 185 straipsniai).

21. Atskirai atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ procesinius veiksmus, skundžiamoje nutartyje nurodė kur kas daugiau bylų, kuriose buvo pateikti prašymai sustabdyti išieškojimo veiksmus, nei nurodyta 2018 m. liepos 25 d. nutartyje, kuria buvo paskirta bauda. CPK 107 straipsnyje nustatyta procedūra yra skirta peržiūrėti baudos paskyrimo pagrindus, o ne papildyti nutartį, kuria skirta bauda, naujais motyvais. Atitinkamai, į pirmosios instancijos teismo nurodytus kitus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ procesinius veiksmus, kurie nebuvo nurodyti 2018 m. liepos 25 d. nutartyje, neatsižvelgtina.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad siekis sustabdyti išieškojimą yra laikytinas siekiu vilkinti išieškojimo veiksmus. Tokį siekį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Siekis sustabdyti išieškojimą savaime nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o pareikšti prašymai atskiroje civilinėje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir skundai dėl antstolio veiksmų vykdymo procese yra atskiri teisiniai procesai, kuriais ieškovė ir kiti suinteresuoti asmenys gali ginti savo teises ir teisėtus interesus. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nustatomas remiantis tuo, kaip šalis naudojasi savo procesinėmis teisėmis, nes ne kiekvienas netinkamas procesinių teisių įgyvendinimas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (žr. nutarties 19 punktą).

23. Nagrinėjamu atveju, vertinant ieškovės procesinius veiksmus, iš dalies nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo akcentuotu faktu, kad ieškovė pateikė net tris analogiškus prašymus dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Šiuo aspektu yra svarbu įvertinti, ar pateikti prašymai buvo netinkamas procesinių teisių įgyvendinimas, ar piktnaudžiavimas jomis.

24. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo buvo atmestas, nurodžius, kad varžytynės atšauktos. Atitinkamai, ieškovė, pateikdama naują prašymą, pateikė duomenis apie naujas varžytines. Taigi, tiek pirmasis, tiek ir antrasis ieškovės prašymai neturi jokių akivaizdžių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

25. Vertinant trečiąjį ieškovės prašymą, priešingai, darytina išvada, kad pastarasis gali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad, priešingai, nei nurodo apeliantė, 2018 m. liepos 16 d. nutartimi išsprendus ieškovės antrąjį prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės, faktinės aplinkybės išieškojimo procese (ar jame naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuo buvo grindžiamas trečiasis prašymas) nebeteko teisinės reikšmės, kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė iš esmės nėra susijusi su pareikšto ieškinio dalyku. Šie teismo motyvai suponuoja tai, kad nepaisant to, kas toliau vyko išieškojimo procese, kliūtis taikyti laikinąją apsaugos priemonę buvo jos sąsaja su pareikšto ieškinio dalyku. Šios pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovė neskundė atskiruoju skundu, o iš esmės be jokių pateisinančių aplinkybių pateikė trečią prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės visiškai ignoruodama pirmosios instancijos teismo išaiškinimus, tuo pažeisdama CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatytas šalies pareigas.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad ir atskirajame skunde toliau yra kartojamas prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sąsajumas su ieškinio dalyku. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisako, nes šios bylos dalykas nėra peržiūrėti laikinosios apsaugos priemonės netaikymo teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1565-464/2018, dėl nurodytos laikinosios apsaugos priemonės netaikymo pagrįstumo pirmosios instancijos teismo išvadas jau patvirtino.

27. Priešingai, nei nurodo apeliantė, anksčiau nurodytu ieškovės prašymu buvo veikiama prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukus teismą į nepagrįstų ir iš esmės to paties turinio, ignoruojant teismo nurodytus motyvus, prašymų svarstymą, o nesiekiant realiai išspręsti laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į piktnaudžiavimo mąstą ir pobūdį, šiuo atveju paskirta maksimali bauda prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, o paskirta bauda mažintina iki 200 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 185 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį pakeisti: sumažinti buvusiai ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ACUMEN“ direktorei D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi skirtą 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų).