Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-11-22 · Civilinė byla Nr. e2-1565-464/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-11-22Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-28Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-01-31Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-02-14Lietuvos apeliacinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2020-02-13Lietuvos apeliacinis teismas
  6. KasacijaNutartis · 2020-05-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  7. KasacijaNutartis · 2020-05-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
e2-1565-464/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00877-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“
Civilinė byla Nr. e2-1565-464/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00877-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-3857-467/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“ dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Acumen“ 2018-05-15 kreipėsi į teismą su Pauliano ieškiniu (actio Pauliana), prašydama pripažinti negaliojančia tarp atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AB banko Snoras, kurio teisių perėmėja yra UAB „Baltijos kredito sprendimai“, 2008-07-21 sudarytą ir 2008-07-22 Lietuvos Respublikos hipotekos registre įregistruotą sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).

2. Ieškinyje nurodė, kad tarp UAB „Acumen“, UAB „Serneta“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007-08-07 buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kuria UAB „Serneta“ ir ieškovė pardavė joms nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus. UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ savo sutartinius įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį vykdė netinkamai ir liko skolinga ieškovei 2 466 683,71 Eur sumą. Ieškovei pareikalavus atsiskaityti su ja už minėtą turtą arba šalių sudarytą sutartį nutraukti, grąžinant ieškovei šį turtą, arba perleisti jai turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimo įvykdyti negali, nes turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2008-07-21 patvirtintą ir Lietuvos Respublikos hipotekos registre 2008-07-22 įregistruotą sutartinę hipoteką yra įkeistas AB bankui Snoras, o turtas (duomenys neskelbtini), perleistas kitiems kreditoriams. Ieškovė teigia, kad hipotekos sutarties šalys buvo nesąžiningos, sutartis pažeidžia ieškovės kaip UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriaus teises, nes sutartinės hipotekos sutartį UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė negavusi ieškovės sutikimo, kas buvo privaloma pagal šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį.

3. Ieškovė 2018-07-20 pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas" priklausančio turto: prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal antstolio D. K. 2018-06-27 paskelbtas varžytynes. Nurodė, kad, nors Vilniaus apygardos teismo 2018-07-16 nutartimi ir buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau dar iki šios nutarties priėmimo ieškovė buvo užsakiusi ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, o gauta UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita Nr. VN-18-145 rodo, kad ginčo turto vertė vertinimo dieną (2018-07-09) yra 9 432 000 Eur. Antstolio paskelbtose varžytynėse pradinė šio turto pardavimo kaina – 4 080 000 Eur. Taigi turtą siekiama parduoti už du kartus mažesnę kainą nei jo rinkos kaina. Šiuo atveju ieškovei palankus teismo sprendimas yra įmanomas tik tuo atveju, jei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų sustabdytas ginčo turto priverstinis pardavimas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, tokiu atveju ieškovei palankus sprendimas taptų visiškai neaktualus ir neįvykdomas, kadangi būtų negalima taikyti restitucijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018-07-25 nutartimi atmetė ieškovės UAB „Acumen“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paskyrė UAB „Acumen“ direktorei D. V. 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2018-05-18 ir 2018-07-16 nutartimis jau yra netenkinęs ieškovės prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo – taikymo. Pateiktame naujame prašyme ieškovė iš esmės nurodo tuos pačius argumentus ir motyvus, papildomai pažymėdama naują aplinkybę – naują įkeisto turto vertinimą, kuri, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo jau jos analogišką ankstesniems prašymą įvertinti kitaip, nei buvo padaryta pirmiau priimtose teismo nutartyse.

6. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-28187-433/2018 pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, kurioje teismas 2018-07-19 nutartimi atmetė UAB „Acumen“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų stabdymo. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad kitose bylose teismai įsiteisėjusiomis nutartimis jau yra įvertinę aplinkybes dėl turto vertės, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5592-432/2018, kuria atmetė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, ir Vilniaus apygardos teismas 2018-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018, palikęs minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir konstatavęs, kad turtas vykdomosiose bylose įkainotas teisinga kaina, taip pat Vilniaus apygardos teismas 2018-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1417-910/2018 nustatęs, kad turtas įkainotas teisinga verte ir panaikinęs visas iki tol vykdomosiose bylose taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės prašyme keliami argumentai dėl tariamai didesnės turto vertės nėra nagrinėjamos bylos vertinimo objektas, jie bus nagrinėjami byloje pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų.

7. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė tikėtinai pagrindė nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu. Šiuo atveju aplinkybė, kad neva įkeisto turto savininkė (UAB “Nekilnojamojo turto valdymas”) yra neatsiskaičiusi su ieškove nesudaro pagrindo stabdyti išieškojimo, nes tai pažeistų hipotekos esmę ir atsakovės, kaip hipotekos kreditorės teises, juolab kad nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios pateisintų išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto stabdymą.

8. Teismas taip pat nurodė, kad tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neekonomiškas ir neproporcingas atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atžvilgiu, nes išieškojimo procesas tęsiasi nuo 2017 m. sausio mėn., išieškoma suma itin didelė. Todėl sustabdžius turto pardavimą iš varžytynių atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kuri šiuo metu yra teisėta UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” kreditorė, tikėtina patirtų didelius nuostolius.

9. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes prašydama stabdyti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nekilnojamojo turto varžytynes nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrįstą ir pakankamą pagrindą manyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų arba apskritai išnyktų.

10. Teismas skyrė ieškovės direktorei 5 000 Eur dydžio baudą, ieškovės elgesį, trečią kartą ir iš esmės tais pačiais pagrindais bei aplinkybėmis, nesusijusiomis su nagrinėjamos bylos ieškinio dalyku, reiškiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvertinęs kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė UAB „Acumen“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-07-25 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti išieškojimą antstolio D. K. vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Nors ieškovė jau du kartus buvo teikusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau paskutinįjį prašymą grindžia nauju argumentu – neteisingu iš varžytynių realizuojamo turto vertinimu. Šiuo atveju antstolis turėjo imtis papildomų priemonių turto vertei nustatyti, bet to nepadarė, o varžytynėse nustačius pradinę parduodamo turto kainą dvigubai mažesnę yra pažeisti ieškovės interesai.

11.2. Teismas klaidingai konstatavo, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo stabdyti išieškojimą, nes tai pažeistų hipotekos esmę ir atsakovės, kaip hipotekos kreditoriaus teises. Priešingai, realizavus turtą už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą būtų pažeisti ne tik ieškovės, tačiau ir kitų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių interesai.

11.3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Teismui nesustabdžius išieškojimo vykdomojoje byloje, ieškinio patenkinimas nebeteks prasmės. Tokiu atveju ieškovė būtų priversta inicijuoti kitą procesą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Atsiliepimas

12. Atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

12.1. Turto vertinimas negali būti laikomas nauja aplinkybe, suteikiančia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12.2. Ieškovė neįrodė preliminaraus ieškinio pagrįstumo, kadangi ieškovė ir atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra susiję subjektai, valdomi per tą patį galutinį naudos gavėją, nors formaliai šalys ir turi skirtingus vadovus ir akcininkus. Tikrasis šios bylos tikslas yra išieškojimo iš ginčo pastato stabdymas. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos (CK 6.6 str.), kadangi neįrodė turinti reikalavimo teisę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu, neįrodytas BAB banko Snoras ar UAB „Baltijos kredito sprendimai“ nesąžiningumas. Šiuo atveju sutartinė hipoteka nepažeidė ieškovės teisių, o ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, t. y. jeigu atsakovė liko skolinga ieškovei pagal pirkimo – pardavimo sutartį, tai ieškovė turėtų reikalauti skolos priteisimo. Be to, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą

12.3. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje pareikštu reikalavimu, jos neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, bet kuriuo atveju atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, teisė liktų galioti CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Šalies argumentai

12.4. Ieškovės nurodomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybės dėl turto vertės jau buvo įvertintos kitoje byloje. Šiuo atveju ieškovės dėstomi argumentai dėl neva netinkamai įkainoto turto yra ne šios bylos nagrinėjimo objektas. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau yra įvertinęs analogišką UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo teiktas skundžiant antstolio veiksmus ir 2018-07-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-28187-433/2018 atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2018-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018 konstatavo, kad turtas vykdomosiose bylose įkainotas teisinga kaina.

12.5. Laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kadangi suteiktų pranašumą tik ieškovei ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ interesai, neribotam laikui sustabdžius vykdymo veiksmus ir ginčo pastato realizavimą (skolos atgavimą), būtų pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas" priklausančio turto: prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal antstolio D. K. 2018-06-27 paskelbtas varžytynes, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis ir esmė lemia, kad siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (sąsajumo principas).

15. Nagrinėjamu atveju apeliantė Pauliano ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia tarp atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AB banko Snoras, kurio teisių perėmėja yra UAB „Baltijos kredito sprendimai“, 2008-07-21 sudarytą ir 2008-07-22 Lietuvos Respublikos hipotekos registre įregistruotą sutartinę hipoteką. Ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007-08-07 sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu neatsiskaitė už apeliantės parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o ši minėtą turtą hipotekos sandoriu įkeitė BAB bankui Snoras, kurio teisių perėmėja yra UAB „Baltijos kredito sprendimai“, nors pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 punkte šalys buvo sulygusios, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki galutinio atsiskaitymo pagal šią sutartį dienos įsipareigoja negalinti be išankstinio rašytinio UAB „Acumen“ sutikimo įsigyto nekilnojamojo turto parduoti, padovanoti, kitaip perleisti trečiajam asmeniui, įkeisti ir kitaip apriboti savo teises į įsigytą nekilnojamąjį turtą. Pasak apeliantės, atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, sudarydama ginčo hipotekos sandorį, elgėsi nesąžiningai.

16. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nevykdant įsipareigojimų BAB bankui Snoras pagal šalių sudarytą kredito sutartį su papildomais susitarimais, kurios tinkamas įvykdymas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ užtikrintas ir ginčo hipotekos sandoriu, buvo inicijuotas priverstinis skolos išieškojimas iš turto, įkeisto hipoteka kredito sutarties vykdymui užtikrinti. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolinio įsipareigojimo, išieškomo priverstine tvarka, pagrįstumas patvirtintas šalių sudaryta kredito sutartimi su papildomais susitarimais ir jos pagrindu notaro išduotais vykdomaisiais įrašais, kurie nėra ginčijami ir / ar nuginčyti teisme, kurių pagrindu antstolio D. K. kontoroje užvestos vykdomosios bylos.

17. Tokių faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad apeliantės prašymas taikyti šioje civilinėje byloje jos nurodomas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš esmės siekiama sustabdyti vykdomosiose bylose teisėtai atliekamas išieškojimo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto procedūras (ką lėmė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BAB banko Snoras sudarytoje kredito sutartyje nustatytų piniginių prievolių nevykdymas), neatitinka šioje byloje pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos, t. y. nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Apeliantė nepagrįstai mano, kad šioje byloje jai palankaus sprendimo priėmimo atveju (t. y. pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu) teisėtų vykdomųjų dokumentų pagrindu vykdomas priverstinis skolos išieškojimas užkirstų kelią restitucijos taikymui, juo labiau kai tokio reikalavimo šioje byloje ji ir nereiškia.

18. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

19. Pažymėtina, kad actio Pauliana institutas skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą arba į jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neužtikrintų būsimo sprendimo įvykdymo ir neatitinka pareikšto reikalavimo tikslo.

20. Nagrinėjamoje byloje apeliantės pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas taip pat prieštarautų pamatiniams laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo – šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo – principams ir suvaržytų atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ teises labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas ne tik pažeistų minėtus principus, tačiau ir būtų neteisėtas. Kaip minėta, teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos ir realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

21. Pažymėtina dar ir tai, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma, tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 3 d.), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-480/2011), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. Kitoks susiklosčiusios situacijos aiškinimas paneigtų vykdomojo dokumento privalomumą ir jo galią, nes vykdomas išieškojimas gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis.

22. Konstatavus, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentas dėl turto, parduodamo varžytynių metu, kainos niekaip nėra susijęs su actio Pauliana ieškinio reikalavimu ir tokio ieškinio pareiškimo teisme tikslu, skundžiamoje nutartyje padarytos išvados pripažintinos pagrįstomis, o skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė