Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo N. A. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajam N. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-86-348/2019, kurioje, be kitų asmenų, N. A. kaltinamas padaręs nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu laikinai nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. vasario 2 d. apribojo N. A. nuosavybės teises į turtą: 1) butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį N. A. ir I. A.; 2) Pastatą - Kontorą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį N. A. ir I. A.. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. balandžio 30 d. nutartimis.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo N. A. gynėjo advokato G. Černiausko skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bylą perdavus į teismą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai, bylą perdavus teismui, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja. Baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios procesinės prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

7. Šioje baudžiamojoje byloje N. A. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei D. B. (D. B.), E. C. (E. C.), J. D. (J. D.), I. K. (I. K.), PVM mokėjimo pareigą perkeldamas fiktyvioms įmonėms, AB „K. g.“ naudai padėjo pasinaudoti PVM atskaita – išvengti mokėtino 1 344 184,1 Lt (389 302,62 Eur) dydžio PVM, taip pat pasisavino UAB „N.“, UAB „M.“ ir UAB „J.“ priklausantį turtą – iš viso 920 869 Lt (266 702,10 Eur), padarydamas didelę turtinę žalą.

8. BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo tolesnio taikymo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės, turto konfiskavimo ar civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų (2015 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys dėl AB „K. g.“ su UAB „N.“, UAB „M.“ ir UAB „J.“ vykdytų sandorių aplinkybių; 2017 m. liepos 20 d., 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. FNTT Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadose Nr. 5-2/115, Nr. 5-2/119, Nr. 5-2/103 dėl UAB „N.“, UAB „J.“ ir UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos nurodyti duomenys; N. A. naudoto kompiuterio apžiūros metu gauti duomenys, liudytojų parodymai ir kt. bylos duomenys), suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis N. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jeigu kaltinamasis N. A. būtų pripažintas kaltu veikdamas bendrininkų grupėje pasisavinęs UAB „N.“, UAB „M.“ ir UAB „J.“ priklausantį turtą – iš viso 920 869 Lt (266 702,10 Eur), šio turto, kaip nusikalstamos veikos rezultato, vertę atitinkanti pinigų suma iš kaltinamojo ir kitų kaltininkų turėtų būti išieškota, todėl BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą išlieka. Būtent dėl šios galimai pasisavintos pinigų sumos, o ne, kaip nepagrįstai nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, dėl AB „K. g.“ išvengto mokėtino 1 344 184,1 Lt (389 302,62 Eur) dydžio PVM, šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

9. Kaltinamojo gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad nekilnojamasis turtas, į kurį laikinai apribotos N. A. ir I. A. nuosavybės teisės, buvo įgytas iš teisėtų lėšų – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas iš banko pasiskolintomis piniginėmis lėšomis, o pastatas - kontora, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas iš kaltinamojo ir jo sutuoktinės santaupų, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šį turtą negali būti taikomas, tačiau tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad aptariamą nekilnojamąjį turtą N. A. ir jo sutuoktinė įgijo 2018 m. vasario 9 d. bei 2018 m. birželio 14 d., o kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos 2014 m. Kokiomis lėšomis kaltinamasis N. A. ir jo sutuoktinė praėjus ketveriems metams po galimų nusikalstamų veikų padarymo iš tiesų įgijo skundžiamoje nutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad remiantis bylos duomenimis N. A. butą (duomenys neskelbtini), įsigijo už 85 000 Eur (įskaitant PVM), dar 8000 Eur (įskaitant PVM) sumokėjo už vietą automobiliui laikyti stovėjimo aikštelėje, tuo tarpu 2017 m. gruodžio 21 d. kaltinamasis ir jo sutuoktinė su AB „Swedbank“ sudarė sutartį dėl gerokai mažesnės 70 000 Eur dydžio paskolos šiam būstui įsigyti suteikimo, todėl ženkli piniginių lėšų dalis būstui įsigyti buvo gauta ne iš banko, o iš kitų šaltinių. Be to, šioje proceso stadijoje dar nenustatyta, ar teisėtai įgytos piniginės lėšos, kuriomis bankui buvo sumokėtos paskolos dalinio grąžinimo įmokos. Baudžiamasis įstatymas leidžia taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu, bet ir konkrečioje proceso stadijoje esant pagrindui taip manyti.

10. Skunde teigiama, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra hipoteka įkeistas AB „Swedbank“, todėl išieškojimas iš šio turto yra neįmanomas, o tuo pačiu realiai neįgyvendinamas ir galimas turto konfiskavimas. Toks skundo argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 755 straipsnio, reglamentuojančio teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilę, 1 dalyje nurodyta, kad vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. CPK 664 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus naudai. CPK 754 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, ir tik šiuos patenkinus, tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, laikantis įstatyme nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės ir proporcingumo principo. Aptartos teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Todėl nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties, hipotekos kreditorius AB „Swedbank“ galėtų pirmumo tvarka įvykdyti išieškojimą iš hipoteka užtikrinto skolininko turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau šioje byloje aptariamu atveju nėra duomenų, kad būtų išduotas vykdomasis raštas dėl piniginių lėšų priverstinio išieškojimo hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai iš skolininkų N. A. ir I. A., todėl nėra ir pagrindo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą tam, kad priverstinai jį realizavus būtų be eilės patenkintas hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalavimas. Be to, kaip minėta, butą, esantį (duomenys neskelbtini), N. A. įgijo ne tik už iš AB „Swedbank“ pasiskolintas pinigines lėšas, bet ir už kitas nenustatytos kilmės lėšas, byloje nėra duomenų apie tikslią šio buto rinkos vertę ir kokią dalį gautos paskolos kaltinamasis ir jo sutuoktinė jau grąžino, todėl net ir nukreipus išieškojimą į šį nekilnojamąjį turtą ar hipotekos kreditoriui jį perėmus nebūtų galima daryti kategoriškos išvados, kad be eilės patenkinus AB „Swedbank“ reikalavimą išieškojimas pagal kitų kreditorių reikalavimus taptų neįmanomas.

11. Atsižvelgiant į kaltinamajam N. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir į tai, kad galimas didelės vertės turto konfiskavimas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė varžo kaltinamojo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas šiuo metu nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia ir skunde nurodyti kaltinamojo gynėjo argumentai. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo N. A. gynėjo advokato G. Černiausko skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.