Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. A. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas kaltinamojo N. A. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundas ir kaltinamajam N. A. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi paskirta 5 MGL dydžio bauda sumažinta iki 1 MGL (50 Eur) dydžio baudos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-86-348/2019, kurioje N. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, D. B. (D. B.) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, E. C. (E. C.) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, I. K. (I. K.) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis N. A. neatvyko į 2019 m. kovo 12 d., 09.00 val., Kauno apygardos teisme turėjusį vykti teisiamąjį posėdį, nors jam apie šį posėdį buvo tinkamai pranešta. Teismui kaltinamasis nurodė, jog apsiriko dėl posėdžio datos, tačiau teismas šios aplinkybės svarbia nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi nepripažino ir 2019 m. kovo 12 d. nutartimi kaltinamajam paskyrė 5 MGL (250 Eur) dydžio baudą.

6. Aukštesnės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamasis N. A. prašė jo gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

7. Kaltinamojo N. A. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundas atmetamas.

8. BPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Pagal BPK 163 straipsnio 1 dalį liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Teisę skirti baudą turi prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, o areštą – tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties.

9. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išvardytos BPK 37 straipsnio 1 dalyje. Tai – laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo, nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos, išvykimas į tolimąjį plaukiojimą, šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis, ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė, šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis), tačiau ji turi būti pakankamai svarbi, objektyvi ir nepriklausanti nuo neatvykusiojo valios.

10. Iš bylos medžiagos ir paties kaltinamojo N. A. gynėjo skundo matyti, kad kaltinamasis buvo tinkamai informuotas apie Kauno apygardos teisme 2019 m. kovo 12 d. 09.00 val. turėjusį vykti teisiamąjį posėdį, tačiau į jį neatvyko dėl priežasties, kuri nelaikytina BPK 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi – apsiriko dėl posėdžio datos.

11. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, proceso dalyviams negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas rungimosi ir kitų baudžiamojo proceso principų, turi kontroliuoti proceso dalyvių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai (BPK 242¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis N. A., nustatytu laiku neatvykęs į teismo posėdį, sugaišino kitų byloje dalyvaujančių asmenų laiką, sudarydamas prielaidas proceso dalyviams manyti, jog vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Dėl kaltinamojo veiksmų teismo posėdis turėjo būti atidėtas. Taip buvo sutrikdytas ne tik kruopščiai suplanuotas Kauno apygardos teismo darbas, bet ir konvojaus pareigūnų, pristačiusių suimtus kaltinamuosius D. B. ir I. K., bei prokuroro darbas, savo darbotvarkę turėjo pakeisti penki liudytojai bei byloje dalyvaujantys gynėjai. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, užtikrinti, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, nes tik tokiu būdu garantuojamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Priešingai, nei nurodoma kaltinamojo N. A. gynėjo skunde, kaltinamasis į teisiamąjį posėdį ne vėlavo, o išvis neatvyko, todėl šis posėdis suplanuotu laiku neįvyko ir buvo atidėtas.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, BPK 163 straipsnyje nustatyta procesinė prievartos priemonė – bauda – kaltinamajam N. A. buvo taikyta pagrįstai. Pažymėtina, kad atsižvelgęs į ankstesniame kaltinamojo gynėjo skunde nurodytus argumentus Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam paskirtą baudą sumažino penkiais kartais iki minimalios baudžiamojo proceso įstatyme numatytos 1 MGL dydžio baudos, kuri laikytina adekvačia kaltinamojo padarytam pažeidimui.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsniu teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis” arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi, priešingai, nei nurodoma kaltinamojo N. A. gynėjo skunde, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad 1 MGL sudaro 50 Eur, o ne 38 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo N. A. gynėjo Gintaro Černiausko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.