Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo N. A. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 2 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajam N. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, N. A. kaltinamas padaręs nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu laikinai nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. vasario 2 d. apribojo N. A. nuosavybės teises į turtą: 1) butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį N. A. ir I. A.; 2) Pastatą - Kontorą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį N. A. ir I. A.. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi.

3. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 2 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytą kaltinamajam N. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo N. A. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, prieštaraujanti proporcingumo principui ir pažeidžianti tiek kaltinamojo, tiek jo sutuoktinės teises į nuosavybės neliečiamumą.

5. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog Kauno apygardos teismas, pratęsdamas N. A. laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nurodė iš esmės tik tai, kad jis kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu ir nuosavybės teisės apribojimas reikalingas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Advokato nuomone, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas būtų įgytas iš N. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų gautų piniginių lėšų. Baudžiamojoje byloje apskritai nėra jokių įrodymų, kad N. A. iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų būtų gavęs kokią nors naudą. Gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas legaliomis lėšomis ir nuosavybės teise priklauso ne tik kaltinamajam N. A., tačiau ir jo sutuoktinei I. A..

6. Advokatas atkreipia dėmesį, kad kaltinime nurodytas nusikalstamų veikų naudos gavėjas yra AB „K“ (duomenys pakeisti), kuris apskaičiuotą PVM – iš viso 389 000 Eur, į biudžetą sumokėjo (t. 2., b. 1. 97). Gynėjo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuotas PVM buvo sumokėtas į biudžetą, šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamu būdu gautų lėšų apskritai niekas negavo. Todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo tolesnis taikymas N. A. ir jo sutuoktinei yra nepagrįstas ir neproporcingas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Kaltinamojo N. A. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundas atmetamas.

8. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai, bylą perdavus teismui, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja.

8.1. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

9. Šioje baudžiamojoje byloje N. A. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei D. B. (D. B.), E. C. (E. C.), J. D. (J. D.), I. K. (I. K.), Pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) mokėjimo pareigą perkeldamas fiktyvioms įmonėms, AB „K“ naudai padėjo pasinaudoti PVM atskaita – išvengti mokėtino PVM 1 344 184,1 Lt (389 302,62 Eur), taip pat pasisavino UAB „N“ (duomenys pakeisti), UAB „M“ (duomenys pakeisti) ir UAB „J“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – iš viso 920 869 Lt (266 702,10 Eur), padarydamas didelę turtinę žalą.

10. Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas legaliomis lėšomis ir nuosavybės teise priklauso ne tik kaltinamajam N. A., tačiau ir jo sutuoktinei I. A.. Advokato nuomone, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas būtų įgytas iš N. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų gautų piniginių lėšų. Šie skundo argumentai atmetami.

10.1. Pažymėtina, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo termino teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų specialistų išvadose, liudytojų apklausos protokoluose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės klausimo, taip pat, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

10.2. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad aptariamą nekilnojamąjį turtą N. A. nupirko (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai), o kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo galimai padarytos 2014 m. Aukštesniojo teismo nuomone, kokiu būdu ir kokiomis lėšomis kaltinamasis N. A. praėjus ketveriems metams po galimų nusikalstamų veikų padarymo iš tiesų įgijo skundžiamoje nutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog kaltinamajam N. A. kartu su sutuoktine priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra šio asmens padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, jis gali būti konfiskuotas BK 72 ar 72³ straipsniuose numatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

10.3. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į N. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, jog kaltinamasis, veikdamas bendrininkų grupe, galimai pasisavino didelės vertės (iš viso 266 702,10 Eur) svetimą turtą ir dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavęs pinigines lėšas, kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas.

11. Aukštesniojo teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo N. A. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo N. A. turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas.

11.1. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – kaltinamajam N. A. priklausančiam nekilnojamajam turtui varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamojo gynėjas. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo N. A. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo gynėjo argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo N. A. turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai. Taigi, skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo N. A. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.