- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- e2-8907-566/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03025-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- G. B.
- Advokatai
- Arūnas Merkys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. patikslintą ieškinį atsakovui G. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko N. B., gyvenamąją vietą kartu su motina I. G. jos gyvenamojoje vietoje; 2) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo G. B. nepilnamečiam vaikui N. B. 330 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki jis sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį me?nesi? iki einamojo me?nesio 10 (dešimtos) dienos į I. G. nurodytą sąskaitą banke; 3) priteisti nepilnamečiam vaikui N. B. iš atsakovo G. B. 9 792,75 Eur išlaikymo įsiskolinimo; 4) paskirti ieškovę I. G., nepilnamečiam vaikui N. B. priklausančių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką; 6) priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus N. B. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu kartu negyvena, sūnus nuo pat gimimo nuolat gyvena su ja, juos sieja glaudus emocinis ryšys, todėl pageidauja, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Ieškovės manymu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja visiškai atitiktų geriausius vaiko interesus. Ieškovė nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad pareigą išlaikyti vaikus turi abu tėvai, bei į tai, kad sūnui mokama valstybės išmoka ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 330 Eur. Šis išlaikymas yra reikalingas, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, drabužiams, avalynei, būstui, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, sveikatos palaikymo priemonėms, laisvalaikiui ir kt. Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d., kuris sudaro 9 792,75 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, jog ji netrukdo atsakovui bendrauti su sūnumi, ji supranta, jog atsakovas turi teisę ir net privalo dalyvauti vaiko auklėjime. Tik pats atsakovas nelabai linkęs lankyti sūnų ir su juo bendrauti. Atsakovas sūnumi faktiškai visiškai nesidomi, su juo nebendrauja. Nors sūnus tėvą atpažįsta, juo nebepasitiki. Ieškovė nurodė, jog norėtų, kad būtų nustatyta bent minimali atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Kol kas norėtų, kad bendravimas vyktų be vaiko nakvynių pas atsakovą ir gal net ieškovei dalyvaujant, nes atsakovas turi priklausomybių, vieną kartą vaiko nenorėjo grąžinti, todėl teko kviestis policiją, netinkamai nuteikinėja vaiką, vaikas juo nebepasitiki. Atsižvelgiant į tai ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką pagal kurią: 1) G. B. bendravimas su vaiku kiekvienu atveju vyksta pagal atskirą tėvų susitarimą, iš anksto suderinus tėvo bendravimo su vaiku laiką, vietą ir formą; 2) visais atvejais tėvo bendravimas su vaiku vyksta atsižvelgiant į jo norus, poreikius ir interesus. Joks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko.
2025 m. vasario 18 d. byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis iš atsakovo G. B. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui N. B. po 327,45 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atsakovui ieškinys įteiktas tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė.
2025 m. kovo 5 d. byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) išvada, kurioje Tarnyba nurodė, jog Skyriaus vyriausioji specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu, (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini) bute apie (duomenys neskelbtini), kuriame yra svetainė su virtuvės ir valgomojo zonomis ir atskiras miegamasis. Ieškovė su vaiku dalinasi vienu kambariu. Svetainėje yra (duomenys neskelbtini), valgomojo ir virtuvės zonos. Svetainė erdvi, daiktais neapkrauta. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Bute yra visi patogumai, yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Bendraujant su Skyriaus vyriausiąja specialiste moteris nurodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), pradėjo dirbti nuo 2025 m. sausio 16 d., jos mėnesio pajamas sudaro apie 300-400 Eur/mėn. gaunamas atlyginimas. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2024 m. birželio mėn. Moteris patikslino, jog išėjo iš atsakovo namų dėl patiriamo psichologinio smurto, grasinimų, šmeižimo ir žeminimo. Ieškovė pasakojo, jog atsakovas, 2024 m. birželio mėn. 15-16 d. naktį išsivedė vaiką ir paliko pas draugus neinformavęs ieškovės, taip sukeldamas didelį nerimą ir baimę ieškovei dėl vaiko saugumo. Moteris nurodė, jog atsakovas paskutinį kartą vaiką matė 2024 m. rugpjūčio 26 d., buvo susitikęs ir nuėjęs pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini). Pasak moters, susitikimas baigėsi konfliktu, buvo iškviesti policijos pareigūnai, jos brolis, vaiko teisių atstovai. Ieškovė dalinosi, jog atsakovas periodiškai grįžta, žada vaikui dovanų, žada, kad vaikui nupirks kanceliarinių prekių ir rūbų į mokyklą, prašo susitikti, tačiau neateina sutartu laiku, neatsiliepia, sugalvoja įvairių priežasčių kodėl negalėjo atvykti ir panašiai.
N. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje (apie 80 Eur/mėn.). Papildomai lanko (duomenys neskelbtini) pamokėles 2 k./sav., (apie 42 Eur/mėn.). Vaiko sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Su vaiku Tarnybos atstovė bendravo nedalyvaujant jo mamai. Pokalbio metu berniukas bendravo noriai, drąsiai, tačiau nelabai nuosekliai dalinosi mintimis. Po pokalbio rodė savo žaislus, siūlėsi pavaišinti saldainiais, atsisakius – pasakojo kurioje parduotuvėje ir kuriame skyriuje galima rasti jo mėgstamiausius saldainius. Su vaiku bendrauta (duomenys neskelbtini) kalba. N. nurodė, jog gyvena su mama, o tėtis G. seniai negyvena kartu. Berniukas teigė, jog nežino kur tėtis gyvena, tėtis jam neskambina, nesiūlo susitikti, neatvažiuoja aplankyti. N. nurodė, jog neturi tėčio telefono numerio, jam telefoną nupirko dėdė A. Vaikas dalinosi, jog su tėčiu nenorėtų susitikti, tačiau jeigu ateitų su saldainiais, žaislu ir dovanomis – norėtų. N. pasakojo, jog tėtis jam yra žadėjęs susitikti, sakė, jog ateis po darbų, tačiau neatėjo. Anot berniuko, tėtis dažnai žada, meluoja, apgauna, neištęsi savo pažadų. Vaikas taip pat dalinosi, jog tėtis dar yra žadėjęs, kad, kai gaus atlyginimą, galės nueiti kartu į parduotuvę ir nupirks ko N. panorės, žadėjo, kad ateis į gimtadienio šventę (duomenys neskelbtini), kad lauks namuose su dovanomis ir pan. Pasak N., jis nelabai pasiilgo tėčio, nesijaudina, kad seniai nesimatė.
Tarnyba nurodė, jog šeima Skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, 2019 m. kovo 12 d., 2021 m. rugsėjo 16 d., 2024 m. birželio 17 d. ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečio atžvilgiu. Šeimai nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2022 m. birželio 16 d. ir nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas.
Tarnyba pasisakydama dėl ieškinio reikalavimų nurodė, jog atsižvelgiant į faktinę vaiko gyvenamąją vietą, artimą vaiko ryšį su mama, aplinkybes, kad galimai vaiko motina daugiau rūpinasi sūnumi, Skyrius neturi pagrindo nesutikti su ieškinio reikalavimu dėl N. gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina. Skyriaus manymu šiuo metu nėra tikslinga nustatyti konkrečios atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, nes iš vaiko pasakojimų matyti, jog atsakovas galimai nėra linkęs laikytis savo duotų pažadų ir nuosekliai nesusitinka su vaiku, todėl manytina, jog ieškovės pareikštas reikalavimas dėl šalių bendru sutarimu susitarimas dėl bendravimo tvarkos, šiuo metu galimai atitiks geriausius vaiko interesus. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui tiekimo yra pareikštas išimtinai nepilnamečio interesais ir galimai bus pakankamas patenkinti vaiko būtiniausius ir papildomus poreikius. Nustačius, jog atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti sūnaus ar ją vykdė netinkamai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sūnui turėtų būti tenkinamas ar tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Arūnas Merkys prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.
Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku. Iki teismo posėdžio pradžios iš atsakovo prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).
Šalies argumentai
Tarnybos atstovė pateikė pareiškimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176-185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės ir atstovo paaiškinimus bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką N. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris sprendimo priėmimo metu yra nepilnametis. Bylos duomenimis šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su motina.
CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus. Lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi vaikas nuo pat gimimo nuolat gyvena su ja, juos sieja glaudus emocinis ryšys. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė. Nustatyta, jog šiuo metu atsakovas (duomenys neskelbtini), į pirmą parengiamąjį posėdį atsakovas buvo prisijungęs, posėdis atidėtas atsakovo prašymu tikslu suteikti galimybę susirasti advokatą, į sekantį posėdį (bylos nagrinėjimą iš esmės) atsakovas neprisijungė, atsakovas atstovo neturi.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nepateikė, teismas neturi duomenų, kad vaiko motina netinkamai naudotųsi motinos valdžia, teismas ieškovės pareikštą reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių nepilnamečio vaiko N. B. gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove I. G. (CK 3.174 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
Ieškovė, teikdama ieškinį, prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal kurią:
1) G. B. bendravimas su vaiku kiekvienu atveju vyksta pagal atskirą tėvų susitarimą, iš anksto suderinus tėvo bendravimo su vaiku laiką, vietą ir formą;
2) visais atvejais tėvo bendravimas su vaiku vyksta atsižvelgiant į jo norus, poreikius ir interesus. Joks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko.
Tarnyba, teikdama byloje išvadą, nurodė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas dėl šalių bendru sutarimu susitarimas dėl bendravimo tvarkos, šiuo metu galimai atitiks geriausius vaiko interesus. Tarnyba pabrėžė, jog šiuo metu nėra tikslinga nustatyti konkrečios atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, nes iš vaiko pasakojimų matyti, jog atsakovas galimai nėra linkęs laikytis savo duotų pažadų ir nuosekliai nesusitinka su vaiku.
Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nepareiškė.
CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (2014 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šias pareigas turi abu tėvai. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.
Atsižvelgiant į aplinkybę, jog remiantis Tarnybos išvada ieškovės prašoma atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, o taip pat atsižvelgiant į byloje esančius duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro iš kurio matyti, jog atsakovas šiuo metu (duomenys neskelbtini), teismas ieškovės pareikštą reikalavimą šioje dalyje tenkina pilnai ir nustato ieškovės prašomą atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas seka iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 330 Eur.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Ieškovės patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 13 dieną. Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sudaro 1038 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 777 Eur. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur. Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina vaikui reikalingo išlaikymo suma nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro (777 Eur – 122,50 = 654,50 Eur) , kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 327 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,75 Eur/2 = 306,38 Eur, 654,50 Eur/2 = 327,25 Eur).
Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 330 Eur per mėnesį, t. y., prašo priteisti ne didesnę sumą, nei teismų praktikoje nusistovėjusi minimali neįrodinėtina suma. Dėl šios priežasties ieškovė neturėjo pareigos pagrįsti nurodomų nepilnamečių vaikų poreikių, pateikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius patiriamas išlaidas vaikui.
Bylos duomenimis, šalys turi nepilnametį vaiką, N. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Berniukas specialių sveikatos ar kt. poreikių neturi, N. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą.
Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, jog detalių įrodymų apie vaikų poreikius neteikia ir prašo iš atsakovo priteisti po 330,00 Eur (777,00-122,50 : 2 = 327,25) išlaikymą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
Bylos duomenimis, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra sveiki, darbingo amžiaus, jų darbingumas nėra ribotas, neįgalumo nei viena iš šalių neturi, be šalių nepilnamečių sūnų kitų išlaikytinių neturi.
Vadovaujantis teismo išreikalautais duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškovė nuo 2025 m. sausio 16 d. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, kur jai laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. priskaičiuotas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių vidutiniškai sudarė 519,00 Eur. Vadovaujantis viešųjų registrų duomenimis, ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgijusi, jai nuosavybės teise nepriklauso transporto priemonių, finansinių įsipareigojimų kreditoriams ieškovė neturi. Ieškovė juridinių asmenų veikloje nedalyvauja. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ją finansiškai remia jos tėvai ir brolis.
Vadovaujantis teismo išreikalautais duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsakovas nedirba. Remiantis informacija iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro atsakovas šiuo metu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų registrų duomenimis atsakovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgijęs, jam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė RENAULT MEGANE, kuriai yra taikomas areštas, finansinių įsipareigojimų kreditoriams atsakovas neturi, juridinių asmenų veikloje nedalyvauja.
Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog abiejų šalių turtinė padėtis vertintina kaip panaši.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių per mėnesį suma neviršija nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo, o atsakovas šio dydžio pagrįstai nepaneigė ir byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas pilnai ir iš atsakovo nepilnamečiui vaikui N. B. priteistinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 330 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2025 m. vasario 13 d., iki vaiko pilnametystės.
Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė I. G. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Ieškovė patiektame patikslintame ieškinyje nurodė, jog atsakovas pareigos išlaikyti nepilnametį faktiškai nevykdo jau daugiau nei trejus metus. Atsižvelgiant į tai ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui priteisti už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.
Ieškovė nurodė, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios mėnesio algos dydis buvo 730,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834), atskaičius mokesčius – 533 Eur. Iš šios sumos atėmus 73,50 Eur vaiko išmoką (galiojo iki 2022 m. gegužės 31 d., o nuo birželio 1 d. - 80,50 Eur), minimaliems poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gegužės 31 d. sudarė 459,50 Eur, o atsakovui tenkanti įsiskolinimo dalis – 229,75 Eur (459,50 : 2). Nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. minimaliems poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma sudarė 452,5 Eur (533 – 80,50), o atsakovui tenkanti įsiskolinimo dalis – 226,25 Eur (452,50 : 2). Bendra atsakovui tenkanti išlaikymo įsiskolinimo vaikui suma 2022 metais sudarė 2 502,75 Eur (4 mėn. x 229,75 = 919; 7 mėn. x 226,25 = 1583,75). Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA neatskaičius mokesčių buvo 840 Eur arba apie 633 Eur ,,į rankas“, universali vaiko išmoka – 85,75 Eur. Tokiu būdu atsakovo išlaikymo įsiskolinimo už 2023 m., t. y. už 12 mėnesių, suma yra 3 283,5 Eur ((633-85,75) : 2 x 12). Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA neatskaičius mokesčių buvo 924 Eur, arba apie 709 Eur ,,į rankas“. Universali valstybės išmoka vaikui nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo nustatyta 96,25 Eur. Tokiu būdu atsakovo išlaikymo įsiskolinimo už 2024 m., t. y. už 12 mėnesių, suma yra 3 676,5 Eur ((709-96,25) : 2 x 12). Išlaikymo įsiskolinimas už 2025 m. sausio mėn. yra 330 Eur. Atsižvelgiant į tai bendra iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma už trejus metus yra 9 792,75 Eur.
Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo nepareiškė, o taip pat nepateikė duomenų, jog ieškovės nurodomu laikotarpiu teikė nepilnamečiui sūnui išlaikymą.
Remiantis bylos duomenimis šalių sūnus N. B., gimė (duomenys neskelbtini) Ieškovė teikdama ieškinį pateikė prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo turimus duomenis, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkina pilnai, priteisdamas iš atsakovo 9 792,75 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
2025 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui mokamas periodinėmis išmokomis po 327,45 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2025 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo, panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai yra patenkinti pilnai.
Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Ji buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis 2025 m. spalio 2 d. pažyma, valstybės naudai priteistinas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 661,95 Eur.
Ieškovės ieškinį patenkinus 100 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 661,95 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 309,44 Eur (89,10 + 220,34) žyminis mokestis už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimą (330 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.)+(9792,75 x 3 proc. x 75 proc).
Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 24,24 Eur ir išieškomos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Šalių nepilnamečio sūnaus N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią atsakovas G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su šalių nepilnamečiu vaiku:
1) G. B. bendravimas su vaiku kiekvienu atveju vyksta pagal atskirą tėvų susitarimą, iš anksto suderinus tėvo bendravimo su vaiku laiką, vietą ir formą;
2) visais atvejais tėvo bendravimas su vaiku vyksta atsižvelgiant į jo norus, poreikius ir interesus. Joks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko.
Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2025 m. vasario 13 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant už praėjusį me?nesi? iki einamojo me?nesio 10 (dešimtos) dienos į I. G. sąskaitą.
Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d, sudarantį 9792,75 (devynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 75 ct.) Eur.
Paskirti ieškovę I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 309,44 Eur (tris šimtus devynis eurus ir 44 ct.) žyminio mokesčio.
Žyminio mokesčio sumos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą – 661,95 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 95 ct.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24,24 Eur (dvidešimt keturis eurus 24 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5662). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
2025 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su laikino išlaikymo iš atsakovo G. B. priteisimu, panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir šioje dalyje teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo leisti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.