Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Atsiliepimas

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. VMĮ atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimą skirtingais atvejais reglamentuoja atskiri PMĮ straipsniai, kurie dėl savo turinio (ir atitinkamų aplinkybių) numato skirtingas mokestines pasekmes PMĮ taikymo tikslais: kai perkeliami pačio vieneto ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostoliai, taikoma PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka (PMĮ V skyrius); vienetus reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokestiniai nuostoliai perkeliami PMĮ IX skyriuje nustatyta tvarka (atitinkamai PMĮ 43 str., 45 str.); bendrąją mokestinių nuostolių perdavimo tarp veiklą vykdančių vienetų grupės vienetų tvarką reglamentuoja PMĮ 56¹ straipsnis. Kiekvienu konkrečiu nuostolių perdavimo atveju svarbu nustatyti, dėl kokių veiksmų mokestiniai nuostoliai yra susidarę ir ar jie gali būti (bei kokiomis sąlygomis) perduodami (reorganizavimo, likvidavimo ar mokesčių mokėtojų vykdomos veiklos atvejais) kitiems grupės vienetams.

3.2. Ginčijamame Sprendime nurodytos PMĮ 56¹ straipsnio 4 dalies taikymo būsimajam sandoriui taisyklės ir pateikta motyvuota VMI nuomonė. Mokesčio lengvatos, kaip įtvirtinta MAĮ, yra mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis. Remiantis LVAT jurisprudencija, mokesčio lengvata ir jos turinys negali būti aiškinami plečiamai. Pripažinti, kad atitinkama mokesčio lengvata yra taikoma, galima tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas ir jo veiksmai mokestine prasme visiškai atitinka lengvatos taikymo sąlygas. Šiuo atveju PMĮ 56¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata vertintina kaip nuostata, numatanti mokesčių mokėtojui ar jų grupei išskirtines apmokestinimo sąlygas, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis – t. y. mokesčio lengvata.

3.3. Pabrėžtina, kad pagal PMĮ 56¹ straipsnio 4 dalies 2 punktą užsienio vienetas gali perduoti Lietuvos vienetui mokestinius nuostolius (ar jų dalį) tik tuo atveju, kai pagal valstybės narės, kurios rezidentas yra šis užsienio vienetas, teisės aktų reikalavimus nuostoliai negali būti perkelti į kitus jo mokestinius metus, t. y. nuostolių perkėlimas grindžiamas užsienio valstybės teisės sistema, kuri neleidžia nuostolių panaudoti vėlesniais mokestiniais metais. Norint nustatyti, ar nuostoliai gali būti perkeliami iš užsienio valstybės, reikia atsižvelgti į tiems nuostoliams taikomą vertinimą pagal patronuojamosios bendrovės valstybės teisės aktus – konkrečiai, nuostoliams valstybėje, kurios rezidentas yra mokesčių mokėtojas, negalėtų būti taikoma lengvatinė apmokestinimo sistema. Jeigu užsienio bendrovės valstybė leidžia joms perkelti nuostolius į kitus mokestinius metus, tokie nuostoliai negalėtų būti perkeliami Lietuvos vienetui (tokį draudimą imperatyviai reguliuoja PMĮ 56¹ str. 4 d. 2 p.).

3.4. VMI, priimdama Skundžiamą sprendimą atsižvelgė į tai, kad Kotryna OY (užsienio vienetas) atskaityti 2021 m. liepos 1 d.–2023 m. birželio 30 d. ir jei nebus likviduota iki 2024 m. birželio 30 d., tai 2023 m. liepos 1 d.–2024 m. birželio 30 d. mokestinių nuostolių vėlesniais metais negalėjo tik todėl, kad įmonė visais laikotarpiais (nuo įsteigimo) dirbo nuostolingai ir kad šiuo metu (2024 metais) nusprendė nebevykdyti veiklos, dėl ko 2024 metais nebegaus apmokestinamųjų pajamų (įmonę ketinama likviduoti, tačiau likviduojamos įmonės statuso neturi ir likvidavimo procedūros nepradėtos). VMI vertino, kad Suomijos teisės aktai leidžia vietinėms bendrovėms mokestinio laikotarpio nuostolius atskaityti iš per ateinančius dešimt mokestinių metų gauto pelno, t. y. Suomijos teisinis reguliavimas nenumato nuostolių atskaitymo ribojimo / draudimo Suomijos juridiniams vienetams (atvirkščiai, Suomijos teisės aktai leidžia perkelti nuostolius į kitus įmonės mokestinius metus – teisinė galimybė Kotrynai OY atsižvelgti į nuostolius tuo laikotarpiu, kai jie susidarė, Suomijoje buvo). Tokiu atveju 2021 m. liepos 1 d.–2023 m. birželio 30 d. ir jei nebus likviduota iki 2024 m. birželio 30 d., tai 2023 m. liepos 1 d.–2024 m. birželio 30 d. Kotrynos OY mokestiniai nuostoliai neatitinka PMĮ 56¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų, kadangi šių laikotarpių mokestinius nuostolius buvo galima perkelti į kitus / vėlesnius mokestinius laikotarpius pagal Suomijos teisės aktus. Todėl šių laikotarpių mokestiniai nuostoliai negali būti perkeliami Bendrovei.

3.5. Užsienio vieneto veiklos sustabdymo / nutraukimo, pajamų negavimo / pelno nebuvimo aplinkybės (paties užsienio vieneto pasirinktas verslo (nebe)vykdymo būdas – subjektyvios priežastys) netenkina expressis verbis PMĮ 56¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostolių, kurie de jure užsienio valstybėje naudotini, bet de facto – nepanaudoti dėl pačios Kotryna OY pasirinkto veiklos veikimo budo (visais laikotarpiais veikė nuostolingai), sąlygos.

3.6. Atsakovas aiškiai, motyvuotai ir remiantis PMĮ, ESTT praktika bei atsižvelgiant į konkrečiai pateiktas faktines aplinkybes priėmė Sprendimą, kuriame yra nurodytas tiek teisinis (įvardinti PMĮ taikomi straipsniai), tiek faktinis (įvertintos konkrečios Bedrovės pateiktos aplinkybės) pagrindai. Sprendime paaiškintos dėl Kotrynos OY likvidavimo atsirandančios mokestinės pasekmės (PMĮ 30 str. ir 45 str.).

3.7. Vertinant likviduojamo (tiek užsienio, tiek Lietuvos) vieneto mokestinių nuostolių perkėlimo Lietuvoje galimybes, sąlygos persikelti likviduojamos įmonės nuostolius vienoda tvarka taikomos tiek Lietuvos ūkio subjektams, tiek ir užsienio vienetų, kurių dalyviai yra Lietuvos vienetai, subjektams. Pagal PMĮ 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas likviduojamo vieneto dalyvio turto vertės padidėjimo pajamų apskaičiavimo pelno mokesčio tikslais likviduojant dukterines įmones, taisykles, iš likviduojamo vieneto gauto turto ir to vieneto akcijų įsigijimo kainos neigiamas skirtumas – nuostolis – pripažįstamas likviduojamo vieneto dalyvio nuostoliu iš vertybinių popierių perleidimo. Kadangi likviduojamo dukterinio vieneto nuostoliai pripažįstami dukterinį vienetą tiesiogiai valdančio patronuojančio vieneto nuostoliais, kaip nuostoliai iš akcijų perleidimo, todėl Lietuvos vienetas negali perimti iš likviduojamo vienetų grupės vieneto nuostolių, apskaičiuotų už tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo paskirstytas turtas jo dalyviams (paprastai tai atliekama paskutiniu mokestiniu laikotarpiu). Tais atvejais, kai galutiniai patronuojamojo vieneto mokestiniai nuostoliai susidarė to vieneto likvidavimo atveju, to patronuojamojo vieneto paskutinio mokestinio laikotarpio nuostoliai turi būti perduodami PMĮ 45 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, t. y. likviduojamo vieneto dalyviui pripažįstant turto (vertybinių popierių) vertės padidėjimo pajamas (turto vertės nuostolius) likviduojamo vieneto turto ar jo dalies gavimo momentu.

3.8. Bendrovė yra Kotrynos OY dalyvis (Bendrovė valdo 100 proc. Kotrynos OY akcijų), kuri 2024 metais nutraukė ūkinę komercinę veiklą ir toliau nebegaus pajamų, ir kuri bus likviduojama. VMI priimdama Sprendimą, pagrįstai vadovavosi PMĮ 45 straipsnio 2 dalimi (kuri reglamentuoja Bendrovės, kaip Kotryna OY dalyvio, turto vertės padidėjimo pajamų apskaičiavimą pelno mokesčio tikslais likviduojant dukterines įmones) ir konstatavo, kad likviduojamos Kotryna OY mokestiniai nuostoliai (jei bus likviduota iki 2024 m. birželio 30 d., tai 2023 m. liepos 1 d.–2024 m. birželio 30 d., jei bus likviduota po 2024 m. liepos 1 d., tai to mokestinio laikotarpio, kurį bus likviduota) laikytini likviduojamo vieneto mokestiniais nuostoliais, kurių perdavimui taikomos PMĮ 45 straipsnio nuostatos.

3.9. Sprendime yra nurodytas teisinis sprendimo nepritarti Bendrovės prašyme nurodytam teisės aktų nuostatų taikymui pagrindas, nurodytos nepritarimo priežastys. Įstatymų leidėjas aiškiai įtvirtino bendrą nuostatą, jog viešojo administravimo subjektas privalo motyvuoti taikomų poveikio priemonių pagrindus, tačiau specialus teisinis reglamentavimas (MAĮ 37¹ str. 3 d. 2 p.) nustato, jog mokesčių administratorius sprendime nepritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės nuostatų taikymui būsimajam sandoriui turi nurodyti nepritarimo priežastis. Skundžiamu Sprendimu nebuvo paneigta pareiškėjo teisė žinoti mokesčių administratoriaus nepritarimo jos nurodytam PMĮ nuostatų taikymui priežastis, neapribota teisė į teisminę gynybą.

Atsiliepimas

19.1. Teismas iš esmės perrašė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus ir neatliko savarankiško byloje esančių įrodymų vertinimo, neatsižvelgė į teismų praktiką, ginčą išsprendė formaliai, palaikydamas VMI poziciją. Teismas padarė materialiosios ir proceso teisės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 ir 87 str.) pažeidimus. Kadangi teismo sprendimas nemotyvuotas, pareiškėjui neaišku, kuo remdamasis teismas priėmė būtent tokį sprendimą, todėl apribojama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.

19.2. Ginčas nagrinėjamoje situacijoje kilo tik dėl PMĮ 56¹ straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo. Kotrynos OY mokestiniai nuostoliai laikomi galutiniais pagal šias teisės normas, nes jų nebegalima perkelti į kitus mokestinius metus (atskaityti iš pajamų ar pelno). Suomijos teisė leidžia perkelti nuostolius, jei įmonė gauna pelno, tačiau Kotryna OY visą veiklos laikotarpį dirbo nuostolingai ir neturėjo galimybės tuo pasinaudoti. Kadangi Kotryna OY likviduojama, ji nebegalės perkelti nuostolių į ateitį ir jais mažinti būsimo apmokestinamojo pelno. Be to, Kotryna OY nebeturi veiklai reikalingo turto, nuosavų patalpų ir oficialiai nutraukė veiklą. Todėl laikytina, kad jos mokestiniai nuostoliai yra galutiniai, kaip tai suprantama pagal ESTT praktiką ir minėtas PMĮ nustatytas sąlygas. Nors teismas sutiko su pareiškėju, kad jis nuostolių atsiradimą sieja su būsimu Kotryna OY likvidavimu, ir nurodė, kad iki likvidavimo atsiradę jos nuostoliai Suomijoje atitiks PMĮ 56¹ straipsnio 4 dalies 2 punktą, tačiau pareiškėjo skundą atmetė dėl nesuprantamų priežasčių. Atmesdamas skundą teismas neatsižvelgė, kad pagrindinis ginčas tarp pareiškėjo ir VMI buvo būtent dėl Kotrynos OY mokestinių nuostolių vertinimo kaip galutinių, nes ši bendrovė yra likviduojama ir sukaupto veiklos nuostolio neturės galimybės (ir neturėjo ankstesniais laikotarpiais dėl nuostolingos veiklos) panaudoti. Visa tai akivaizdžiai rodo, kad teismas absoliučiai neįvertino ginčo esmę sudarančių aplinkybių, netyrė pareiškėjo teikiamų įrodymų ir priėmė sprendimą be motyvų.

19.3. VMI, vertindama likviduojamos užsienio bendrovės mokestinių nuostolių perėmimo galimybes, nepagrįstai taikė skirtingą vertinimą, dirbtinai išskirdama nuostolius į dvi grupes: (i) patirtus iki likvidavimo laikotarpio ir (ii) patirtus likvidavimo laikotarpiu. VMI teigimu, remiantis PMĮ 30 straipsnio 4 ir 7 dalimis, likvidavimo laikotarpio mokestiniams nuostoliams taikoma PMĮ 45 straipsnio 2 dalis, o ne PMĮ 56¹ straipsnis. Tačiau mokestinių nuostolių perdavimą tarp grupės vienetų reguliuoja išimtinai PMĮ 56¹ straipsnis, kuris nenukreipia į jokį kitą PMĮ straipsnį, reguliuojantį likviduojamo užsienio vieneto mokestinių nuostolių perėmimą, taip pat nenumato tokių nuostolių skirstymo į jų patyrimo laikotarpius.

19.4. Teismas palaikė VMI poziciją, kad Kotrynos OY mokestinių nuostolių perdavimui taikomos PMĮ 30 straipsnio 4 ir 7 dalys 45 straipsnio 2 dalis. Tačiau nėra aišku, ar teismas taip pat skirstė mokestinius nuostolius į patirtus iki likvidavimo laikotarpio ir jo metu, kadangi, kaip minėta, teismas pritarė pareiškėjo pozicijai, kad Kotrynos OY patirti mokestiniai nuostoliai laikomi galutiniais. Toks teismo sprendimas kelia neaiškumų, t. y. galbūt teismas visus trijų Kotrynos OY mokestinių laikotarpių nuostolius nepagrįstai priskyrė likvidavimo laikotarpio nuostoliams. Tai būtų neteisėta, nes PMĮ tokia kategorija nėra įtvirtinta, o likvidavimo metu patirti nuostoliai nėra traktuojami kitaip nei nuostoliai iš įprastinės veiklos.

19.5. PMĮ 56¹ straipsnio 4 dalyje nurodomas baigtinis sąrašas sąlygų, kurias turi atitikti užsienio vienetas ir jo mokestiniai nuostoliai, kad Lietuvos vienetas juos galėtų perimti, todėl papildomi reikalavimai negali būti įtvirtinti VMI aiškinimuose ar VMI rengiamame PMĮ komentare.

19.6. Dėl teismo išvados, kad pagal PMĮ 56¹ straipsnio 4 dalies 3 punktą Kotrynos OY likvidavimo laikotarpio mokestiniai nuostoliai galėtų būti perkelti pareiškėjui tik tuo atveju, jei jie būtų apskaičiuoti pagal PMĮ normas, manytina, kad toks aiškinimas neatitinka teisės aktų nuostatų ir sukuria taisykles, kurių PMĮ nenumato. Iš PMĮ 56¹ straipsnio konstrukcijos matyti, kad įstatymų leidėjo valia yra aiškiai išreikšta, t. y. mokestinių nuostolių perdavimą tarp vienetų grupės vienetų reguliuoja išimtinai PMĮ 56¹ straipsnis, kuriame aptariamos visos galimos mokestinių nuostolių perdavimo situacijos ir sąlygos (t. y., pvz., mokestinių nuostolių, patirtų dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo, perdavimas (2 d.), mokestinių nuostolių, patirtų dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir apskaičiuotų pagal PMĮ 5 str. 9 d. nustatytą formulę, perdavimas (2¹ d.), užsienio vieneto mokestinių nuostolių perdavimas Lietuvos vienetui (4 d.) ir pan.). Nė viena iš šio straipsnio dalių nenukreipia į kitas PMĮ nuostatas, nenumato jokių išimčių ar specialių sąlygų perimant likviduojamo (užsienio ar Lietuvos) vieneto mokestinius nuostolius, kas reiškia, jog tokie nuostoliai neįgauna specialios kategorijos ir /a r jiems nėra taikoma skirtinga perėmimo tvarka, todėl jie turėtų būti perimami laikantis bendrų atitinkamoje (-ose) PMĮ 56¹ straipsnio dalyje (-yse) nustatytų sąlygų.

19.7. Iš PMĮ komentaro yra aišku, jog PMĮ 56¹ straipsnio 4 dalies 3 punkto tikslas yra užtikrinti, kad perimami užsienio vieneto nuostoliai būtų tinkamai suderinti su PMĮ taisyklėmis, jog juos būtų galima teisėtai taikyti Lietuvos vieneto apmokestinamajam pelnui mažinti. Ši nuostata nėra susijusi su vieneto likvidavimo procesu – nuostolių perskaičiavimo reikalavimas galioja nepriklausomai nuo to, ar vienetas yra likviduojamas, ar ne. Kotrynos OY mokestiniai nuostoliai buvo perskaičiuoti pagal PMĮ 11 straipsnį, reglamentuojantį apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarką, kaip reikalauja PMĮ 56¹ straipsnio 4 dalies 3 punktas ir kaip nurodyta VMI parengtame PMĮ komentare dėl šios nuostatos taikymo. VMI dėl to neturėjo jokių pastebėjimų, t. y. VMI pripažino, jog šis reikalavimas įvykdytas tinkamai, o teismas šių argumentų ir įrodymų netyrė.

19.8. Teismas palaikė VMI poziciją, jog Kotrynos OY mokestinių nuostolių perdavimui taip pat taikomos PMĮ 30 straipsnio 4 ir 7 dalių bei 45 straipsnio 2 dalies nuostatos, aiškiai nenurodydamas šių išvadų motyvų. LVAT praktikoje išaiškinta, kad PMĮ nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai ir turi būti taikomos griežtai bei tiksliai (žr. 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-90-556/2019; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A-1798-968/2020). Šiuose teisiniuose santykiuose taikomas ir apmokestinimo aiškumo principas, reiškiantis, kad mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti (MAĮ 6 ir 9 str.) (žr. LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3511-968/2020).

19.9. Atsižvelgiant į tai, darytina aiški išvada, jog VMI, spręsdama klausimą dėl mokestinių nuostolių perdavimo pareiškėjui, nesilaikė PMĮ bei taikė visiškai ne tas teisės normas, pažeidė MAĮ įtvirtintą reikalavimą mokesčių administratoriui tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų. Atitinkamai, teismo argumentacija laikytina prieštaringa ir nepakankamai motyvuota, kas pažeidžia teisės į teisingą teismą principą.

19.10. Pažymėtina, kad PMĮ 30 straipsnio nuostatos reguliuoja mokestinių nuostolių perkėlimo galimybę į kitą mokestinį laikotarpį to paties vieneto atžvilgiu (kaip pažymėjo ir pati VMI Sprendime), o šio straipsnio 4 dalis numato straipsnio taikymo sąlygas ir išimtis. Taigi, šis straipsnis taikomas, kuomet mokesčių mokėtojas perkelia savo mokestinius nuostolius į kitus savo mokestinius metus su tikslu susimažinti būsimų laikotarpių apmokestinamąjį pelną, jeigu toks bus. Tačiau pareiškėjo pateiktas prašymas yra susijęs su jos ketinimais perimti dukterinės užsienio bendrovės mokestinius nuostolius ir jais susimažinti savo atitinkamo mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną (kaip nustatyta PMĮ 56¹ straipsnio 4 dalyje). Todėl tiek VMI Sprendimo, tiek teismo sprendimo argumentacija neatitinka PMĮ nuostatų ir jų tikslo.

19.11. PMĮ nuostatos ir šio įstatymo komentare pateiktas išaiškinimas patvirtinta, kad PMĮ nuostatos dėl pelno mokesčio apskaičiavimo taikomos tik Lietuvos pelno mokesčio mokėtojams (užsienio vienetams taikytinas tuomet, kai jie yra mokesčio mokėtojai pagal PMĮ). Tai reiškia, kad PMĮ V skyrius, kuris reglamentuoja leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus bei jų tvarką ir sąlygas (įskaitant PMĮ 30 str. ir 45 str.) yra taikomas tik Lietuvos pelno mokesčio mokėtojams, apskaičiuojantiems mokėtiną pelno mokestį pagal PMĮ nuostatas. Šioje situacijoje Kotryna OY yra Suomijos mokesčių rezidentė ir Suomijos pelno mokesčio mokėtoja, todėl ji vadovaujasi tik Suomijos teisės aktais, o PMĮ (ir ypač PMĮ 30 str.) jai nėra taikomas. Taigi, VMI nepagrįstai teigė, jog likvidavimo metais patirtus nuostolius gali panaudoti tik juos patyręs ūkio subjektas be galimybės tokius nuostolius perkelti kitoms, pelningą veiklą vykdančioms įmonių grupės įmonėms. Teismas savo sprendimą taip pat nepagrįstai grindė PMĮ 30 straipsniu, nors jis neturi jokios reikšmės Kotrynos OY pelno mokesčio apskaičiavimui ar jos mokestiniams nuostoliams.

19.12. PMĮ 45 straipsnio 2 dalis netaikoma pareiškėjo atveju, kadangi, kaip jau buvo nurodyta skunde, pareiškėjas įsteigė Kotryna OY be įstatinio kapitalo, nes taip leidžia Suomijos teisinis reguliavimas. Tai reiškia, jog Kotrynos OY akcijų įsigijimo kaina pareiškėjui yra 0 Eur. Iš Kotrynos OY jos likvidavimo procese pareiškėjas jokio turto negaus, todėl objektyviai vertinant visas aplinkybes, jokio vertybinių popierių perleidimo nuostolio (kuris gali atsirasti dėl akcijų pardavimo mainais gaunant likviduojamos įmonės turtą) pareiškėjo atžvilgiu neatsiras. VMI ir teismas formaliai taikė PMĮ 45 straipsnio 2 dalį, teismas pakartojo VMI nuomonę, pateiktą įstatymo komentare, neatsižvelgdamas į pareiškėjo situaciją ir neargumentuodamas, kodėl pareiškėjui atsiranda pareiga parodyti vertybinių popierių perleidimo veiklos nuostolį (kuris, kaip minėta, nesusidaro).

19.13. Pareiškėjas byloje laikėsi pozicijos, kad Kotrynos OY nuostolingos komercinės ūkinės veiklos ir yra laikytini veiklos nuostoliais, todėl buvo nuspręsta bendrovę likviduoti. PMĮ 45 straipsnio 2 dalis niekaip nereguliuoja likviduojamo užsienio vieneto patirtų nuostolių iš jo įprastinės veiklos perdavimo Lietuvos vienetui, todėl šis straipsnis nėra taikytinas Kotrynos OY mokestiniams nuostoliams, patirtiems iš jos įprastinės veiklos. Atvejus, kai VMI taiko PMĮ 30 ir 45 straipsnius situacijoms, kai mokestiniai nuostoliai perimami iš užsienio vieneto, teismai yra pripažinę nepagrįstais (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-540-1066/2021).

19.14. Taigi, teismas ir VMI klaidingai interpretuoja PMĮ nuostatas ir nepagrįstai jas taiko situacijose, kurioms jos nėra skirtos, t. y. PMĮ 56¹ straipsnyje nurodytas sąlygas aiškina bei taiko plečiamai. Tik formalus teisės normų citavimas, nesigilinant į jų taikymo tikslą, pagrįstumą ir kontekstą, rodo nepakankamą bylos išnagrinėjimą, kas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. VMI pakartojo faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime. VMI vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė teisės aktų nuostatomis, aktualia teismų praktika, pateikė išsamias išvadas, padarytas teisės normų pagrindu. Vien tai, kad teismas išsamios analizės pagrindu išdėstė motyvus, kurie netenkina pareiškėjo, nėra pagrindas sutikti, kad teismas tik perrašė kurios nors iš šalies pateiktą vertinimą ar priėmė nemotyvuotą sprendimą. VMI teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai išdėstė savo sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmestinas