- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- eA-551-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03896-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Emisija“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emisija“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Emisija“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. S-141 (7-125/2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 331-1261792 (toliau – ir VMI sprendimas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šias argumentais:
2.1. Komisijos sprendime ir VMI sprendime neteisingai taikoma ir aiškinama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, įtvirtinanti reikalavimą mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai ir netiesiogiai valdyti ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio patronuojamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį. Ši nuostata nustato reikalavimą dėl atitinkamo akcijų kontrolės intensyvumo nuostolių perdavimo dieną, tačiau nenustato jokio reikalavimo užtikrinti nurodytą kontrolės intensyvumą tam tikrą terminą – nėra reikalaujama, kad nurodytas kontrolės intensyvumas (2/3) būtų išlaikytas kokį nors tęstinį laikotarpį. Komisija ir VMI nepagrįstai teigia, kad nurodytas 2/3 kontrolės intensyvumas būtų išlaikytas ne trumpiau kaip dvejus metus. Kadangi VMI sprendime pripažįstama, kad UAB „Agrosfera“ ir pareiškėjas vienetų grupei priklauso nuo 2018 m. kovo 14 d., tai nuostolių perdavimo dieną (2021 m. balandžio 29 d.) buvo tenkinama Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga (vienetai toje pačioje grupėje buvo ilgiau nei dvejus metus, skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos), o 2021 m. balandžio 29 d. UAB „Icor“ turėjo 100 procentų UAB „Agrosfera“ akcijų kontrolę.
2.2. Net ir sisteminis Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatų aiškinimas neleidžia daryti išvados, kad yra nustatytas reikalavimas išlaikyti ne mažiau nei 2/3 nuostolių perdavime dalyvaujančių vienetų akcijų dvejus metus iki nuostolių perdavimo momento. Pareiškėjas atitiko visas Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies sąlygas nuostolių perdavimo dieną (2021 m. balandžio 29 d.). UAB „Icor“ valdė 100 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų (56¹ str. 1 d. 1 p.), pareiškėjas ir UAB „Agrosfera“ įmonių grupėje yra nuo 2018 m. kovo 14 d. (56¹ str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos dėl buvimo grupėje ne trumpiau nei dvejus metus skirtos apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo atvejų, tačiau šis reglamentavimas negali ir neturi būti suprantamas kaip reikalaujantis, kad dvejų metų kontrolės terminas jau būtų suėjęs mokestinių nuostolių perdavimo dieną – mokestiniai nuostoliai gali būti perduodami ir nesuėjus minėtam terminui su sąlyga, kad dvejų metų terminas sueis po mokestinių nuostolių perdavimo momento (t. y. ateityje).
2.3. Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai ir pagal analogiją su Įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi. Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir 33 straipsnio 2 dalies nuostatos buvo pakeistos tuo pačiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4,5,12,13, 17, 18, 26, 31, 33, 34, 35, 38-2, 40-1, 41, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo X-1 skyriumi įstatymu (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Pakeitimo įstatymo formuluotė, kad „mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus, skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos“ turi būti aiškinama kaip nedraudžianti mokestinių nuostolių perdavimo nesuėjus nurodytam minimaliam dvejų metų terminui su sąlyga, kad nuostolius perduodantys ir perimantys vienetai turi tikslą būti toje grupėje ne trumpiau nei dvejus metus (pagal analogiją su Įstatymo 33 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Icor“ nuo 2018 m. kovo 14 d. valdo 60 proc., o nuo 2020 m. kovo 25 d. valdo 100 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų ir turi tikslą jas valdyti ir toliau, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo teisę perimti iš UAB „Agrosfera“ mokestinius nuostolius pagal 2021 m. balandžio 29 d. mokestinių nuostolių perkėlimo sutartį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VMI pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Pareiškėjas 2021 m. birželio 11 d. pateikė patikslintą 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio (toliau – ir ginčo laikotarpis) pelno mokesčio deklaraciją (toliau – ir Deklaracija), kurioje deklaravo 137 468 Eur mažiau pelno mokesčio, nei 2020 m. birželio 10 d. pateiktoje patikslintoje ginčo laikotarpio Deklaracijoje. Pareiškėjas 2021 m. birželio 23 d. pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas.
3.2. Bendrovė 2021 m. liepos 9 d. pateikė 2021 m. balandžio 29 d. mokestinių nuostolių perkėlimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra nuostolių perėmėjas, UAB „Agrosfera“ – nuostolių perdavėjas. Pagal Sutarties 3 punktą, UAB „Agrosfera“ pareiškėjui perduoda 2018 metų mokestinius nuostolius, kurių dydis 916 450 Eur, pareiškėjas patvirtina, kad iš UAB „Agrosfera“ priima nurodytus mokestinius nuostolius. Pagal Sutarties 4.2 papunktį, 916 450 Eur perimtų nuostolių sudaro nuostoliai iš įprastinės veiklos. Pagal Sutarties 6 punktą, mokestiniai nuostoliai laikomi perimtais–perduotais nuo Sutarties pasirašymo dienos, Sutartis kartu yra ir nuostolių priėmimo–perdavimo aktas. Pagal Sutarties 9 punktą, Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. VMI turimais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpio apmokestinamąjį pelną sumažino iš UAB „Agrosfera“ perimta 916 450 Eur 2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. mokestinio laikotarpio nuostolių suma.
3.3. Pareiškėjas atsakovui pateikė 2021 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo akcininkė nuo 2014 m. lapkričio 3 d. yra UAB „Lag&d“; dokumentą „Duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus 2018 m. kovo 16 d.“, pagal kurį 2018 m. kovo 16 d. UAB „Agrosfera“ vardinių paprastųjų akcijų skaičius – 36 672 vnt., UAB „Agrosfera“ akcininkai: nuo 2016 m. lapkričio 29 d. bendrovė „Agromeril OU“, kuriai priklausė 14 669 vnt. UAB „Agrosfera“ akcijų, ir nuo 2018 m. kovo 14 d. UAB „Icor“, kuriai priklauso 22 003 vnt. UAB „Agrosfera“ akcijų. Pagal pateiktą dokumentą, nuo 2018 m. kovo 14 d. UAB „Icor“ priklausė 60 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų ((22 003 vnt. / 36 672 vnt.) x l00). Bendrovė taip pat pateikė 2018 m. kovo 1 d. – 2019 m. gruodžio 20 d. laikotarpio išrašą iš VP sąskaitos ir 2021 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, kuriame nurodyta, kad vienintelis UAB „Agrosfera“ akcininkas nuo 2020 m. kovo 25 d. yra UAB „Icor“, 2020 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą, kuriame nurodyta, kad vienintelis UAB „Icor“ akcininkas nuo 2012 m. spalio 29 d. yra UAB „Lag&d.
3.4. Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies nuostata „mokestinių nuostolių perdavimo diena“ turi būti suprantama sistemiškai, vertinant mokesčių mokėtojo mokestinio laikotarpio rezultato apskaičiavimą bei tolesnius veiksmus, kurie gali būti atliekami su gautu mokestinio laikotarpio rezultatu. Todėl turi būti įvertinama, ar tais metais, už kuriuos mokestiniai nuostoliai perduodami, yra tenkinamos visos Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. pagrindinis reikalavimas – tuo laikotarpiu, kai mokestiniai nuostoliai yra perkeliami, turi būti tenkinamas Įstatymo 56¹ straipsnio reikalavimas dėl buvimo vienetų grupėje ne trumpiau kaip dvejus metus. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 3 d. nurodė, kad jis įmonių grupei priklauso nuo įsteigimo momento (t. y. nuo 2014 m.), UAB „Agrosfera“ įmonių grupei priklauso nuo 2018 m. kovo 14 d., mokestiniai nuostoliai buvo perduoti po 2020 m. birželio 1 d., t. y. mokestinių nuostolių perdavimo dieną nurodytos bendrovės tai pačiai įmonių grupei priklausė daugiau nei dvejus metus.
3.5. Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir duomenis, pareiškėjas ir UAB „Agrosfera“ vienai įmonių grupei priklauso nuo 2018 m. kovo 14 d., šios įmonių grupės patronuojantis vienetas UAB „Lag&d“ netiesiogiai valdė mažiau nei 66,67 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų iki 2019 m. gruodžio 20 d. Bendrovė ginčo laikotarpio, kurio apmokestinamąjį pelną sumažino iš UAB „Agrosfera“ perimtais 916 450 Eur mokestiniais nuostoliais, pabaigoje neatitiko Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, todėl ji nepagrįstai ginčo laikotarpio apmokestinamojo pelno sumą sumažino 916 540 Eur iš UAB „Agrosfera“ perimtais mokestiniais nuotoliais ir 2021 m. birželio 11 d. pateiktoje patikslintoje ginčo laikotarpio Deklaracijoje deklaravo 916 540 Eur mažiau apskaičiuoto apmokestinamojo pelno ir 137 468 Eur mažiau pelno mokesčio nei 2020 m. birželio 10 d. pateiktoje patikslintoje Deklaracijoje, todėl pareiškėjui negrąžinta 87 382,16 Eur suma.
3.6. Pagal Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalį nustatytos trys sąlygos, iš kurių pareiškėjas turi atitikti bent dvi: pirmo punkto sąlyga privaloma, o antro arba trečio punkto sąlyga turi atitikti nors viena. VMI nenurodė, kad būtent pagal 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą nurodomas tęstinis laikotarpis, todėl šis argumentas nepagrįstas. Neišpildžius 1 punkto sąlygos, kitos sąlygos nesvarstytinos.
Šalies argumentai
3.7. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad konvertuojamosios obligacijos laikomos lygiaverčiais vertybiniais popieriais kaip ir akcijos, suteikiančios kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį Įstatymo 56¹ straipsnio požiūriu, taigi pareiškėjo teiginys, kad jis buvo faktiškai įgijęs ir turėjo teisę į nemažesnę nei 83 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų dalį, yra nepagrįstas.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl sprendimų panaikinimo patenkino, panaikino Komisijos sprendimą ir VMI sprendimą, ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė VMI 2021 m. birželio 23 d. prašymą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą), kuriuo buvo prašoma grąžinti 87 382,16 Eur mokesčio permoką. VMI 2021 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 331-1261792, kuriuo nuspręsta pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) 87 382,16 Eur mokesčio permokos. Pareiškėjas VMI sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2021 m. spalio 22 d. Komisijos sprendimu patvirtino VMI sprendimą.
6. Teismas, įvertinęs Įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 56¹ straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatas, pareiškėjo poziciją, kad niekur Įstatyme nėra nustatytas reikalavimas, kad 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas 2/3 kontrolės intensyvumas būtų išlaikytas ne trumpiau nei dvejus metus, kadangi nustatytas kontrolės intensyvumas turi būti tik nuostolių perdavimo dieną, sutiko su šia pareiškėjo pozicija.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas dėl nepertraukiamo buvimo toje pačioje vienetų grupėje turi būti suprantamas ir aiškinamas atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą vienetų grupės sąvoką ir jai keliamus reikalavimus, t. y., kad grupės patronuojantysis vienetas tiesiogiai arba netiesiogiai valdytų daugiau kaip 25 procentus grupę sudarančių vieno ar kelių patronuojamųjų (dukterinių) vienetų akcijų. Teismas konstatavo, kad nustatytas reikalavimas nėra siejamas su tuo, kad 2/3 vienetų akcijų įmonė turi valdyti dvejus metus iki nuostolių paskirstymo dienos, nes minėtos nuostatos kontekste akivaizdu, kad įmonės turi būti susijungusios dvejus metus iki nuostolių perdavimo dienos, bet tuos dvejus metus neturi valdyti 2/3 akcijų. Šioje nuostatoje nustatytas reikalavimas, kad įmonės dvejus metus būtų toje pačioje įmonių grupėje, o ne dvejus metus turėtų ne mažiau kaip 2/3 akcijų. Ši Įstatymo nuostata nenustato kvalifikuoto akcijų skaičiaus (2/3) buvimo apibrėžtą dvejų metų laikotarpį.
8. Teismas pažymėjo, kad VMI sprendime pateiktas Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies komentaras aiškiai nustato griežtesnius reikalavimus įmonei, nei tai nustatyta Įstatymo nuostatose, kadangi nei Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, nei šios dalies 2 punkte nėra nustatytas reikalavimas, jog vienetų grupėje patronuojantis vienetas iki mokestinių nuostolių perdavimo dvejus metus nepertraukiamai valdytų ne mažiau kaip 2/3 nuostolių perdavime dalyvaujančių patronuojamųjų vienetų akcijų.
9. Teismas nustatė, kad VMI sprendime nurodyta, ir atsakovas palaiko poziciją, jog pareiškėjas Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų neatitiko 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. šią datą vertino kaip nuostolių atsiradimo dieną, ir pažymėjo, kad Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, jog mokestiniai nuostoliai gali būti perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, diena, kai įmonės susitarė, jog yra perduodami mokestiniai nuostoliai, ir laikytina nuostolių perdavimo diena. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovo poziciją, kad pareiškėjas turėjo tenkinti Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies sąlygas 2018 m. gruodžio 31 d., kai pasibaigia ginčo laikotarpis.
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas mokestinius veiklos nuostolius iš UAB „Agrosfera“ perėmė 2021 m. balandžio 29 d., o ne 2018 m. gruodžio 31 d., todėl mokestinių nuostolių perdavimo diena neturi būti vertinama kaip mokestinių nuostolių susidarymo diena, be to, Įstatymas nenustato jokio termino, per kurį mokestiniai nuostoliai turi būti perduoti.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas įmonių grupei priklauso nuo įsteigimo momento (t. y. nuo 2014 metų), UAB „Agrosfera“ vienai įmonių grupei priklauso nuo 2018 m. kovo 14 d., šios įmonių grupės patronuojantis vienetas UAB „Lag&d“ netiesiogiai valdė mažiau nei 66,67 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų iki 2019 m. gruodžio 20 d. UAB „Icor“ nuo 2018 m. kovo 14 d. priklausė 60 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų. Vienintelis UAB „Agrosfera“ akcininkas nuo 2020 m. kovo 25 d. yra UAB „Icor“. Vienintelis UAB „Icor“ akcininkas nuo 2012 m. spalio 29 d. yra UAB „Lag&d“.
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas ir UAB „Agrosfera“ vienetų grupei priklauso nuo 2018 m. kovo 14 d., o susitarimas dėl mokestinių nuostolių perdavimo įformintas 2021 m. balandžio 29 d. Sutartimi, sprendė, kad nuostolių perdavimo dieną buvo tenkinama Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Teismas taip pat nustatė, kad nuostolių perdavimo dieną buvo tenkinama ir Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga, nes UAB „Icor“ 2021 m. balandžio 29 d. turėjo 100 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų.
13. Teismas pabrėžė, kad Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad nuostolių perdavimo dieną patronuojantis vienetas valdytų ne mažiau nei 2/3 kiekvieno iš nuostolių perdavime dalyvaujančių vienetų akcijų, nereikalauja, kad 2/3 akcijų skaičius būtų išlaikytas kokį nors tęstinį laikotarpį. Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad mokestiniai nuostoliai būtų perduodami tarp vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, nustato buvimo grupėje reikalavimą, o vienetų grupės sąvoka turi būti aiškinama ir suprantama, kaip tai įtvirtinta Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas sprendė, kad tiek VMI, tiek Komisija neteisingai aiškino ir taikė Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, ir buvo padaryta teisės taikymo klaida, kai, vadovaujantis Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies komentaru, buvo sugriežtintos ir kitaip interpretuotos Įstatyme įtvirtintos normos, taip pat netinkamai nustatyti atitinkami Įstatymo normų aiškinimui ir taikymui svarbūs laikotarpiai. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad Komisija pareiškėjo atžvilgiu iš esmės analogiškoje byloje yra priėmusi priešingą sprendimą.
15. Teismas pripažino, kad pareiškėjo skundas pagrįstas, todėl panaikino skundžiamus VMI ir Komisijos sprendimus, bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
16. Atsakovas VMI pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m balandžio 15 d. sprendimą ir palikti galioti VMI 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 331-1261792 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. S-141 (7-125/2021).
Atsiliepimas
17. Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines bylos aplinkybes bei VMI sprendimo priėmimo motyvus ir papildomai nurodo šiuos argumentus:
17.1. Sistemiškai aiškinant Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti įvertinama, ar tais metais, už kuriuos mokestiniai nuostoliai perduodami, yra tenkinamos visos šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, t. y. pagrindinis reikalavimas – tuo laikotarpiu, kai mokestiniai nuostoliai yra perkeliami, turi būti tenkinamas šio straipsnio reikalavimas dėl buvimo vienetų grupėje ne trumpiau kaip dvejus metus. Taikant 56¹ straipsnio nuostatas, nuostolių perdavimo atveju įmonių grupei yra taikomi griežtesni reikalavimai, t. y. nustatyta, kad patronuojanti įmonė turi ne trumpiau kaip 24 mėnesius be pertraukų tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti ne mažiau kaip 2/3 (arba ne mažiau kaip 66,67 proc.) mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų. Iš Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų įmonė turi būtinai atitikti 1 punkto sąlygą, ir 2 arba 3 punkto nuostatas, todėl šios abi sąlygos turi būti vertinamos sistemiškai, t. y. nuostoliai gali būti perduodami tik tarp tokių vienetų, kurie du metus be pertraukų iki nuostolių perdavimo dienos (imtinai) yra vienetų grupėje, kurioje patronuojantis vienetas tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 (arba ne mažiau kaip 66,67 proc.) nuostolių perdavime dalyvaujančio kiekvieno dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, toks sisteminis teisės normos aiškinimas atitinka Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies komentare išreikštą nuomonę, kad vienetas, taikantis šio straipsnio nuostatas, turi turėti įrodymus, pagrindžiančius vienetų grupės struktūrą, patronuojančio vieneto tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų dukterinių vienetų nepertraukiamo valdymo laikotarpį, akcijų paketo dydį.
17.2. Pagal Įstatymo 56¹ straipsnio nuostatas galima perkelti tik tam tikro mokestinio laikotarpio nuostolius, kurie laiko prasme turi sutapti su kito ūkio subjekto, kuriam nuostoliai perduodami, mokestiniu laikotarpiu, todėl pagal bendrąsias Įstatyme įtvirtintas apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimo taisykles, konkretaus mokestinio laikotarpio rezultatas yra nustatomas mokestinio laikotarpio pabaigai. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir turi būti vertinama, ar subjektai atitinka sąlygas, suteikiančias teisę įmonių grupėje perduoti / perimti mokestinius nuostolius. Įstatymo normos, numatančios atitinkamo mokestinio laikotarpio mokestinio rezultato apskaičiavimą, yra universalios teisės normos, reglamentuojančios mokestinio laikotarpio rezultato apskaičiavimą, konkretaus mokestinio laikotarpio rezultatas yra nustatomas bei pelno mokestis apskaičiuojamas laikotarpio pabaigai (pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę (Įstatymo 48 str.)).
17.3. Vertinant, ar Įstatymo 56¹ straipsnio nustatyti reikalavimai buvo išpildyti, vertinama mokestinio laikotarpio, už kurį mokestiniai nuostoliai yra perduodami, pabaigos data, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino šią nuostatą išimtinai lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, akcentuodamas šioje normoje nurodomą ,,mokestinių nuostolių perdavimo dieną“, neatsižvelgdamas tiek į bendruosius atitinkamo mokestinio laikotarpio rezultatų apskaičiavimo principus, tiek į šios normos paskirtį.
17.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas.
18. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant:
18.1. VMI apeliaciniame skunde pateikiama mokestinių nuostolių perdavimo dienos sąvoka, kuri suprantama kaip „mokestinio laikotarpio, už kurį mokestiniai nuostoliai yra perduodami, pabaiga“ neatitinka Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotės ir jos turinio (akivaizdžiai lingvistine prasme prieštarauja įstatymo normos turiniui), taip pat prieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktam šios sąvokos išaiškinimui.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas atitiko visas Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies sąlygas – nuostolių perdavimo dieną (2021 m. balandžio 29 d.) UAB „Icor“ valdė 100 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų (Įstatymo 56¹ str. 1 d. 1 p.), pareiškėjas ir UAB „Agrosfera“ įmonių grupėje yra nuo 2018 m. kovo 14 d. (Įstatymo 56¹ str. 1 d. 2 p.), todėl nuostolių perdavimo dieną buvo tenkinama Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl to, kad mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos.
18.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl VMI apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 331-1261792, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl pelno mokesčio permokos grąžinimo, ir šį sprendimą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka patikrinusios Komisijos 2021 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. S-141 (7-125/2021) teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Komisijos ir VMI sprendimus, konstatavęs, jog tiek VMI, tiek Komisija neteisingai aiškino ir taikė Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, ir nepagrįstai pareiškėjo atitikimą minimoms teisės akto nuostatoms vertino ir mokestinių nuostolių perdavimo dieną traktavo kaip mokestinių nuostolių susidarymo dieną (2018 m. gruodžio 31 d.), o ne 2021 m. balandžio 29 d., kai pareiškėjas perėmė mokestinius veiklos nuostolius iš UAB „Agrosfera“. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad nuostolių perdavimo dieną patronuojantis vienetas valdytų ne mažiau nei 2/3 kiekvieno iš nuostolių perdavime dalyvaujančių vienetų akcijų, nereikalauja, kad šis akcijų skaičius būtų išlaikytas kokį nors tęstinį laikotarpį, o Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas buvimo grupėje reikalavimas turi būti aiškinamas ir suprantamas kaip tai įtvirtinta Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.
21. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai aiškino Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi sistemiškai aiškinant šią teisės normą, turi būti įvertinama, ar tais metais, už kuriuos mokestiniai nuostoliai perduodami, yra tenkinamos visos šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, t. y. pagrindinis reikalavimas – tuo laikotarpiu, kai mokestiniai nuostoliai yra perkeliami, turi būti tenkinamas šio straipsnio reikalavimas dėl buvimo vienetų grupėje ne trumpiau kaip dvejus metus, be to, nuostoliai gali būti perduodami tik tarp tokių vienetų, kurie du metus be pertraukų iki nuostolių perdavimo dienos (imtinai) yra vienetų grupėje, kurioje patronuojantis vienetas tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 (arba ne mažiau kaip 66,67 proc.) nuostolių perdavime dalyvaujančio kiekvieno dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 11 d. pateikė patikslintą 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją, kurioje deklaravo 137 468 Eur mažiau pelno mokesčio nei 2020 m. birželio 10 d. pateiktoje patikslintoje ginčo laikotarpio Deklaracijoje. Pagal 2021 m. birželio 11 d. pateiktos ginčo laikotarpio Deklaracijos duomenis, Bendrovė 2021 m. balandžio 29 d. perėmė 916 450 Eur mokestinių veiklos nuostolių iš UAB „Agrosfera“. Pareiškėjas 2021 m. birželio 23 d. atsakovui pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas, prašydamas grąžinti 87 382,16 Eur pelno mokesčio permoką, o 2021 m. liepos 9 d. pateikė 2021 m. balandžio 29 d. mokestinių nuostolių perkėlimo sutartį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra nuostolių perėmėjas, UAB „Agrosfera“ – nuostolių perdavėjas, ir kad UAB „Agrosfera“ pareiškėjui perduoda 2018 metų mokestinius nuostolius, kurių dydis 916 450 Eur, pareiškėjas patvirtina, kad iš UAB „Agrosfera“ priima nurodytus mokestinius nuostolius (3 p.). Pagal Sutarties 6 punktą, mokestiniai nuostoliai laikomi perimtais–perduotais nuo Sutarties pasirašymo dienos.
24. Atsakovo VMI sprendime nustatyta, kad pareiškėjo akcininku nuo 2014 m. lapkričio 3 d. yra UAB „Lag&d“. 2018 m. kovo 16 d. UAB „Agrosfera“ vardinių paprastųjų akcijų skaičius 36 672 vnt., UAB „Agrosfera“ akcininkai: nuo 2016 m. lapkričio 29 d. bendrovė „Agromeril OU“, kuriai priklausė 14 669 vnt. UAB „Agrosfera“ akcijų, ir nuo 2018 m. kovo 14 d. UAB „Icor“, kuriai priklausė 22 003 vnt. UAB „Agrosfera“ akcijų. Nuo 2018 m. kovo 14 d. UAB „Icor“ priklauso 60 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų; nuo 2020 m. kovo 25 d. vienintelis UAB „Agrosfera“ akcininkas yra UAB „Icor“, o nuo 2012 m. spalio 29 d. UAB „Icor“ akcininkas yra UAB „Lag&d.
25. Skundžiamu VMI sprendimu atsakovas atsisakė pareiškėjui grąžinti ginčo laikotarpio pelno mokesčio permoką, konstatavęs, kad Bendrovė ginčo laikotarpio, kurio apmokestinamąjį pelną sumažino iš UAB „Agrosfera“ perimtais 91 6450 Eur mokestiniais nuostoliais, pabaigoje (t. y. 2018 m. gruodžio 31 d.) neatitiko Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, t. y. nepagrindė, kad Bendrovė ir UAB „Agrosfera“ priklausė tai pačiai įmonių grupei ne trumpiau kaip dvejus metus be pertraukų, skaičiuojant iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir nepatvirtino, kad vienetų grupės patronuojanti įmonė iki minimos dienos ne trumpiau kaip dvejus metus be pertraukų tiesiogiai ar netiesiogiai valdė ne mažiau kaip 2/3 (arba ne mažiau kaip 66,67 proc.) Bendrovės ir UAB „Agrosfera“ akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį.
26. Pareiškėjas, deklaruodamas mokėtiną pelno mokestį už 2018 metus, siekė pasinaudoti Pelno mokesčio įstatymo 56¹ straipsnyje įtvirtinta galimybe perkelti mokestinius nuostolius tarp tai pačiai įmonių grupei priklausančių vienetų.
27. Mokestinių nuostolių perdavimą tarp vienetų grupės vienetų reglamentuoja Pelno mokesčio įstatymo (VMI sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 56¹ straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad vienetas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis), jeigu: 1) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ir 2) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba 3) mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos.
28. Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad vienetų grupė – grupė, kurią sudaro patronuojantysis vienetas ir jo patronuojamasis (dukterinis) arba keli patronuojamieji (dukteriniai) vienetai, kuriuose patronuojantysis vienetas tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-204-602/2017 yra pasisakęs, kad norint pasinaudoti Pelno mokesčio įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe perduoti vieno vieneto mokestinius nuostolius kitam tai pačiai įmonių grupei priklausančiam vienetui, be kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, įskaitant numatytus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse, turi būti tenkinamos ir visos šios kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sąlygos: (1) įmonių grupėje patronuojanti įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančio dukterinės įmonės akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį; (2) atitinkamo laikotarpio mokestiniai nuostoliai perduodami tarp šiai įmonių grupei priklausančių vienetų; (3) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos; (4) mokestinius nuostoliai perduodami tam vienetui, kuris turi teisę jam perduotais nuostoliais sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis).
30. Byloje, be kita ko, keliamas ginčas dėl to, kokia data yra laikytina mokestinių nuostolių perdavimo diena, kadangi Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalis būtent su šia data (diena) sieja vienetų grupės vieneto atitikimą šioje teisės normoje nustatytiems reikalavimams. Atsakovas nagrinėjamoje byloje laikosi pozicijos, kad mokestinių nuostolių perdavimo diena laikytina ginčo laikotarpio, kurio apmokestinamąjį pelną pareiškėjas sumažino iš UAB „Agrosfera“ perimtais 91 6450 Eur mokestiniais nuostoliais, pabaigos diena, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d., o pareiškėjas teigia, kad ši diena – 2021 m. balandžio 29 d. mokestinių nuostolių perkėlimo sutarties sudarymo diena.
31. Teisėjų kolegija, nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi skundžiamą VMI sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju mokestinių nuostolių perdavimo diena yra suprantama kaip diena, kai įmonės susitarė, jog yra perduodami mokestiniai nuostoliai (nagrinėjamu atveju – sudarė 2019 m. balandžio 29 d. Sutartį), ir tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-204-602/2017).
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog VMI, skundžiamame VMI sprendime konstatavusi, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl mokestinių nuostolių perdavimo tarp vienetų grupės vienetų, neatitiko Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo ne mažiau kaip du metus valdyti ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, nurodė, kad ši išvada padaryta atsižvelgiant į Pelno mokesčio įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies komentarą bei į tai, kad taikant Įstatymo 56¹ straipsnio nuostatas nuostolių perdavimo atveju įmonių grupei yra taikomi griežtesni reikalavimai, nei nustatyta Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytame vienetų grupės apibrėžime, kadangi tą sąlygoja sisteminis Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų aiškinimas.
33. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovo nurodytu Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų aiškinimu, ir nagrinėjamu atveju pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad nuostolių perdavimo dieną patronuojantis vienetas valdytų ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno iš nuostolių perdavime dalyvaujančių vienetų akcijų, nereikalauja užtikrinti nurodytą kontrolės intensyvumą tam tikrą terminą, kadangi ši nuostata siejama su kontrolės intensyvumu (2/3 akcijų) nuostolių perdavimo dieną. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas dėl nepertraukiamo buvimo toje pačioje vienetų grupėje turi būti suprantamas ir aiškinamas atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą vienetų grupės sąvoką ir jai keliamus reikalavimus, t. y. kad grupės patronuojantysis vienetas tiesiogiai arba netiesiogiai valdytų daugiau kaip 25 procentus grupę sudarančių vieno ar kelių patronuojamųjų (dukterinių) vienetų akcijų.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Be to, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nesant įtvirtinto konkretaus ir aiškaus reikalavimo patronuojančiai įmonei ne tik mokestinių nuostolių perdavimo dieną, bet ir ne mažiau kaip du metus iki šios dienos valdyti ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, turėtų būti atsižvelgiama į konkretų teisės akte nurodytą reikalavimą (žr. šios nutarties 33 p.).
35. Įvertinus pareiškėjo atitiktį Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms (šios nutarties 33 p.) mokestinių nuostolių perdavimo dieną (2021 m. balandžio 29 d.), konstatuotina, jog minimą dieną pareiškėjas atitiko Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kad vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdytų ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio patronuojamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, nes UAB „Icor“ 2021 m. balandžio 29 d. turėjo 100 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų; nuo 2012 m. spalio 29 d. UAB „Icor“ akcininkas yra UAB „Lag&d“, kuris nuo 2014 m. lapkričio 3 d. taip pat yra pareiškėjo akcininku. Pareiškėjas taip pat atitiko ir Įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą, kad mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, kadangi pareiškėjas ir UAB „Agrosfera“ vienetų grupei priklauso nuo 2018 m. kovo 14 d.
36. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.
37. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarys bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.