Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal UAB „I.“ įgalioto atstovo advokato Osvaldo Raščiukevičiaus (toliau tekste – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarimu M. D. nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių. M. D. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, būdamas UAB „G.“ ir UAB „L.“ vadovu bei žinodamas apie Bendrovių finansinę padėtį ir įsipareigojimus, neinicijavo nemokumo proceso, taip pažeisdamas kreditorės UAB „I.“ teises.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.2. Pažymima, jog administracinių nusižengimų bylose ir bankroto bylose net skiriasi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. ANK 567 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Vadinasi, mokumas šiuo atveju yra preziumuojamas, jis nėra paneigtas. Tuo tarpu tik sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646- 823/2019). Ši byla nėra bankroto byla, kad Vadovui reikėtų įrodinėti įmonių mokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Taigi, nenustačius tariamo nemokumo fakto, kuris gali būti nustatytas tik bankroto byloje ir, kurią nagrinėja apygardos teismai CPK nustatyta tvarka, nėra pagrindo administracinių nusižengimų byloje nustatyti ir nemokumo momento, juolab, kad šiuo atveju net nėra duomenų apie tariamą bendrovių nemokumą.

4.9. Atsiliepime nesutinkama su skundo teiginiais, jog antstolis siuntė raginimus M. D. pateikti duomenis apie įmonių turimą turtą, tačiau tokių duomenų jis nepateikė, o tai patvirtina, kad bendrovės neturi jokio neregistruoto turto. Nesutikdamas su nurodytu, M. D. atstovas pažymi, kad iš byloje esančių vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad antstolio siųsti dokumentai bendrovėms nebuvo įteikti. Vadinasi, nežinodamos apie reikalavimus pateikti dokumentus, bendrovės dėl objektyvių priežasčių nepateikė ir negalėjo pateikti. Taip pat atsiliepime nurodoma, jog duomenų antstoliui nepateikimas savaime nereiškia, kad bendrovės neturi neregistruotino turto. Neregistruotino turto (ne)turėjimas nėra duomenų (ne)pateikimo pasekmė. Duomenys antstoliui gali būti nepateikti tiek turint, tiek neturint neregistruotino turto.

4.12. Atsiliepimą pateikęs M. D. atstovas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai neįrodo ir negali įrodyti bendrovių nemokumo, nes nemokumo nustatymas nėra šios bylos dalykas, o tai reiškia, kad nėra įrodyta ir M. D. pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylų bendrovėms iškėlimo, o juolab, šios pareigos pažeidimas. UAB „I.“ savo pareiškimą grindžia išimtinai prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo nutraukta UAB „G.“ ir UAB „L.“ vadovo M. D. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį teisena, yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas, jame tinkamai įvertintas aktualus teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, jog UAB „I.“ pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nurodomi tie patys argumentai ir dėstomos tos pačios aplinkybės kaip ir pirmosios instancijos teismui. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

6. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą argumentą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su nutarime padarytomis išvadomis, kitaip vertinant byloje surinktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

7. Iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad UAB „I.“, atstovaujama įgalioto atstovo advokato Osvaldo Raščiukevičiaus, 2023 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama UAB „G.“ ir UAB „L.“ vadovui M. D. pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2200 Eur dydžio baudą (t. 1, b. l. 3-6).

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 590 straipsnio 4 dalimi, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nutarė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis, būdamas UAB ,,G.“ ir UAB ,,L.“ vadovu bei žinodamas apie bendrovių finansinę padėtį ir įsipareigojimus, neinicijavo nemokumo proceso, taip pažeisdamas kreditorės, UAB ,,I.“, teises.

9. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarimu M. D. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukta nenustačius šio administracinio nusižengimo požymių.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017; Nr. 2AT-10-693/2018).

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo UAB „G.“ ir UAB „L.“ vadovo M. D. veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms bei motyvams, dėl kurių nagrinėjamu atveju M. D. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

12. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Nagrinėjamu atveju UAB „I.“ pateikė prašymą iškelti administracinę bylą UAB „G.“ ir UAB „L.“ vadovui M. D. dėl to, kad jis nesikreipė dėl bankroto bylų minėtoms įmonėms iškėlimo.

13. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo (bankroto) procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Minėto įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

14. Remiantis JANĮ 8-9 straipsnių nuostatomis, nemokumo procese yra taikoma privaloma ikiteisminė tvarka, taip sudarant galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme ir skatinant juos ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka, vis dėlto, aktyvius veiksmus dėl tokio tam tikro nemokumo procedūros pradžios turi atlikti tiek skolininkas, tiek kreditorius.

15. Kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-54-648/2020).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad juridiniams asmenims – UAB „G.“ ir UAB „L.“ nėra iškelta bankroto byla ir iš esmės nėra nustatyta, kad šių įmonių turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo sąvoką. Kaip minėta, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė jam įstatymo numatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, pirmiausia būtina nustatyti, jog toks juridinis asmuo yra nemokus. Tačiau šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, vadovaujantis JANĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, juridinių asmenų nemokumo bylos keliamos apygardų teismuose pagal juridinio asmens buveinės vietą. Kai taikomas Reglamentas (ES) 2015/848, pagrindinės nemokumo bylos keliamos juridinio asmens pagrindinių interesų vietos, o teritorinės nemokumo bylos – juridinio asmens įsisteigimo vietos, kaip šios sąvokos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2015/848, apygardų teismuose. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, nemokumo bylos nagrinėjamos civilinio proceso tvarka apygardų teismuose. Šiuo atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog tol, kol civilinio proceso tvarka nėra inicijuota juridiniam asmeniui nemokumo byla, apylinkės teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, neturi kompetencijos konstatuoti juridinio asmens nemokumo faktą, o kartu ir tokio juridinio asmens vadovą patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes priešingu atveju būtų paneigta įstatymuose įtvirtinta teismų kompetencija bei galėtų susidaryti teisinėje valstybėje negalima situacija, kai du skirtingi teismai, dviejose bylose nustatytų skirtingas aplinkybes ir priimtų kardinaliai priešingus sprendimus dėl juridinio asmens nemokumo fakto. Atitinkamai, Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, nenustatęs minėtų juridinių asmenų nemokumo fakto, pagrįstai sprendė, jog šioje byloje nenustatytas ir šių juridinių asmenų vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos bendrovėms iškėlimo nevykdymas.

17. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo motyvams, jog pagal JANĮ 4 straipsnį teisę inicijuoti nemokumo procesą turi ne tik juridinio asmens vadovas, bet ir kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Taigi, nagrinėjamu atveju, UAB „G.“ ir UAB „L.“ kreditorė UAB „I.“ turi teisę inicijuoti nemokumo procesą civilinio proceso tvarka ir tokiu būdu siekti savo teisėtų interesų apgynimo. Vis tik, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, UAB „I.“ sąmoningai neinicijuoja nemokumo proceso skolininkėms UAB „G.“ ir UAB „L.“ ir nesikreipia į teismą civilinio proceso tvarka, siekdama išvengti žyminio mokesčio mokėjimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, UAB „I.“ pasirinktas interesų gynimo būdas nėra tinkamas, kadangi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nutarime, šiuo atveju inicijuojamas tik juridinio asmens nubaudimo procesas (siekiant patraukti juridinio asmens vadovą administracinėn atsakomybėn paskiriant jam administracinę nuobaudą), tačiau tokiu būdu nepasinaudojama JANĮ suteikta galimybe sustabdyti galimą kreditoriaus teisių pažeidimą.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nei skundžiamą nutarimą priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei apeliacinį skundą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas šioje administracinio nusižengimo byloje neturi kompetencijos nustatyti UAB „G.“ ir UAB „L.“ bendrovių nemokumo fakto. Nenustačius nurodytų juridinių asmenų nemokumo fakto, kuris gali būti nustatytas tik bankroto byloje, kurią nagrinėja apygardos teismai civilinio proceso tvarka, nėra pagrindo teigti, jog minėtų juridinių asmenų vadovas, žinodamas apie šių įmonių nemokumą, turėjo pareigą kreiptis dėl bendrovių bankroto bylos iškėlimo ir kad šios pareigos nevykdė.

19. Šiuo atveju, nors apeliaciniame skunde motyvuojama, kad aptariamos bendrovės patyrė nuostolių, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1918-656/2018 nurodė, kad „<...> UAB „G.“ nuo 2017-01-01 neturi registruotų darbuotojų, kas reiškia, kad veiklos nevykdo“, tai nepatvirtina bendrovių nemokumo fakto ir nereiškia, kad dėl to vadovui teko pareiga šioms bendrovėms inicijuoti bankroto bylas. Kaip teisingai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, juridinio asmens nemokumo faktas gali būti nustatytas ne tik įvertinus pavienius byloje esančius duomenis, bet atlikus išsamią įmonės dokumentų, susijusių su įmonės turtu, pradelstais įsipareigojimais ir pan., analizę. Šiuo atveju duomenų apie pradelstus įsipareigojimus nėra. Be to, nors vykdomosiose bylose nustatyta, kad UAB „G.“ ir UAB „L.“ neturi registruoto turto, tačiau registruoto turto turėjimas negali būti tiesiogiai siejamas su įmonės mokumo būsena, kadangi įmonė gali turėti neregistruoto turto ir disponuoti piniginėmis lėšomis įmonės kasoje. Juridinio asmens nemokumas pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, taigi, juridinio asmens nemokumas nėra siejamas su registruoto turto neturėjimu.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje pateikti UAB „G.“ ir UAB „L.“ finansinės atskaitomybės dokumentai bei kiti įrodymai patvirtina šių bendrovių nemokumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šių įrodymų vertinimas ir nemokumo fakto nustatymas nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas detaliau nevertina apeliacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjamas UAB „G.“ ir UAB „L.“ nemokumo faktas, ir dėl jų šioje nutartyje nepasisako. Kartu išaiškintina, jog UAB „I.“, manydama, kad UAB „G.“ ir UAB „L.“ bendrovės iš tiesų yra nemokios ir joms turi būti iškeltos bankroto bylos, būdama šių bendrovių kreditorė ir siekdama apginti savo teisėtus interesus ar sustabdyti galimą teisių pažeidimą, turi teisę kreiptis dėl bankroto bylų iškėlimo minėtoms įmonėms civilinio proceso tvarka, kaip tai numatyta JANĮ.

21. Tokiu būdu, remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad UAB „G.“ ir UAB „L.“ vadovui M. D. administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, nenustačius šio administracinio nusižengimo sudėties požymių. Darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

22. Apeliaciniu skundu UAB „I.“ įgaliotasis atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš UAB „I.“ M. D. naudai 1331 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad byloje nėra faktiškai šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Vis tik, susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu M. D. atstovas 2023 m. spalio 9 d. teismui pateikė prašymą priteisti 1331 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus – sąskaitos elektroninę kopiją ir mokėjimo nurodymo elektroninę kopiją (t. 1, b. l. 213-214). Iš pateiktos sąskaitos faktūros matyti, kad rašytinių paaiškinimų administracinio nusižengimo byloje rengimas (7 val.) sudaro 700 Eur, pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje (4 val.) sudaro 400 Eur, bendra mokėtina suma su PVM – 1331 Eur (t. 1, b. l. 209). Taigi, kaip matyti, byloje pateikti M. D. bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog bylinėjimosi išlaidos priteistos byloje nesant šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma iš UAB „I.“ M. D. naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gruodžio 19 d. gautas M. D. atstovo advokato prašymas prijungti prie administracinio nusižengimo bylos įrodymus apie M. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jo naudai priteisti 968 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pridėta sąskaitos faktūros elektroninė kopija, iš kurios matyti, kad už atsiliepimo į UAB „I.“ apeliacinį skundą rengimą išrašyta 968 Eur sąskaita, taip pat pateikta mokėjimo pavedimo elektroninė kopija, iš kurios matyti, kad M. D. atliko 968 Eur mokėjimą APB „Confidence Law Office“.

24. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

25. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo paduotas M. D. padėtį bloginančiais pagrindais, jis turėjo teisę kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą, nes atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš pareiškėjo dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju UAB „I.“ atstovo advokato apeliacinis skundas yra atmetamas, M. D. atstovo prašymas dėl patirtų išlaidų atlyginimo už suteiktas advokato teisines paslaugas yra pagrįstas, tačiau, apygardos teismo vertinimu, prašoma priteisti 968 Eur dydžio suma yra pernelyg didelė.

26. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).

27. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas tik iš dalies. Pažymėtina, kad advokatas Laurynas Didžiulis atstovavo M. D. ir apylinkės teisme nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą, taigi advokatui šios bylos faktinės aplinkybės buvo iš esmės žinomos. Ši administracinio nusižengimo byla nėra didelė ar sudėtinga, byla apeliacinėje instancijoje išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Todėl, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme tenkinamas iš dalies ir iš UAB „I.“ priteistina 300 Eur M. D. patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

UAB „I.“ įgalioto atstovo advokato Osvaldo Raščiukevičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „I.“ M. D. naudai 300 eurų (tris šimtus eurų) patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.