- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-31
- Bylos Nr.
- e2-791-808/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07556-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- V. S., J. S.
- Atsakovas
- J. R., R. R.
- Trečiasis asmuo
- O. J., Č. J.
- Advokatai
- Dovilė Užkurėnė
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir J. S. patikslintą ieškinį atsakovams J. R. (J. R.) ir R. R. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys O. J., Č. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, pateiktu ieškiniu, kurį tikslino, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų R. R. ir J. R. ieškovų naudai 8 953,41 Eur nuostolių bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad 2020 m. kovo 9 d. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2799 (toliau - Sutartis) iš atsakovų įsigijo 91,34 kv. m bendro ploto vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - namas) ir 125/1914 dalis 1,5312 ha žemės sklypo (toliau – Pirminis sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) 2021 metais žemės sklypas buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naujai suformuotam ieškovų 0,010 ha žemės sklypui buvo priskirtas naujas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sklypas) bei namui ir sklypui buvo suteiktas naujas adresas - (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovai pažymi, kad perkant namą, į jį buvo atvestas vietinis vandentiekis iš giluminio gręžinio, esančio atsakovams priklausiusioje Pirminio sklypo dalyje ir tai pažymėta namo kadastrinėje byloje bei Nekilnojamojo turto išraše. Sudarant sutartį dėl vandens tiekimo tvarkos ir apimčių, atsakovai nekėlė jokių sąlygų, draudimų bei ribojimų, todėl buvo tikimasi, kad geriamojo vandens šaltinis bus nuolatinis ir nepertraukiamas. Tačiau, 2023 metų pradžioje be įspėjimo, sumažinant slėgį vamzdžiuose, vandens tiekimas buvo faktiškai nutrauktas. Dėl netikėto vandens atjungimo, sugedo skalbimo mašina, nuostolis - 469 Eur, nes teko pirkti naują skalbimo mašiną. Atsakovams buvo pateikta pretenziją, tačiau paaiškėjo, jog jie nėra gręžinio savininkai, nes Pirminio sklypo dalį su gręžiniu, pardavė kitam asmeniui – Č. J. iš kurios 2023 m. balandžio 22 d. gautame pranešime sužinojo, jog ieškovai yra jai skolingi už elektrą, sunaudotą vandens siurbimui ir teikimui, nuo namo pardavimo, nurodant, kad nesumokėjus skolos iki 2023 m. gegužės 6 d. - vandens tiekimas bus atjungtas. Pateikus prašymą atnaujinti vandens tiekimą, ištaisyti sąskaitą ir pasirašyti vandens tiekimo sutartį, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas vandens tiekimas, tačiau Č. J. 2023 m. gegužės 6 d. visiškai atjungė vandens tiekimą, nors ieškovai augina du nepilnamečius vaikus. Ieškovams teko įsirengti savo atskirą gręžinį ir dėl to buvo patirta 8 953,41 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: 6 250 Eur UAB „Gelmita“ už gręžinio įrengimą; už vejos atstatymą (su tam skirtų įrankių nuoma) - 320,35 Eur; gręžinio įrengimui paimta 4 000 Eur dydžio vartojimo paskola su 12,40 proc. metinėmis palūkanomis, t. y. grąžintina suma - 6 382,06 Eur. Ieškovai nurodo, kad atsakovai Sutartyje įsipareigojo, jog tretieji asmenys neturės jokių teisių, susijusių su naudojimosi namu pagal paskirtį, ar jo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovai apie tuos trūkumus žinodami nebūtų už namą tiek mokėję, t. y. namas yra ir bus prijungtas prie vietinio vandentiekio ir namui bus tiekiamas geriamasis vanduo (Sutarties 8.1 punktas). Kadangi vandens teikimas namui buvo nutrauktas dėl atsakovų kaltės, tai pagal Sutarties 8.2 punktą atsakovai turi atlyginti ieškovų patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
4. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš 2020 m. kovo 9 d. Pirkimo-pardavimo sutarties 2.3. punkte nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenys rodo, kad vietinis vandentiekis nenurodytas. Sutarties objektą apibrėžia Sutarties II dalie 2.1.-2.3. punktai. Sutartyje nėra aptartas gręžinys ir/ar naudojimosi juo tvarka ir, atsakovai neprisiėmė jokių įsipareigojimų, susijusių su gręžiniu ir/ar vandens tiekimu į ieškovų namą, nes toks nebuvo perduotas ieškovų nuosavybėn.
5. Atsakovai pažymėjo, kad jie turėjo užtikrinti tik vandentiekio vamzdžių išvedžiojimą, o ne paslaugos – vandens – tiekimą. Tuo turėjo pasirūpinti patys ieškovai, kuriems nekilnojamasis turtas parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, kadangi tuo metu šalis siejo geri santykiai. Pagal Sutarties 8.1.1. punktą, pardavėjai (atsakovai) garantavo, kad šios Sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių jų negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai (ieškovai) apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jų visai pirkę arba nebūtų už juos tiek mokėję; pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos. Atsakovai nurodo, kad ieškovai neįrodinėja parduoto turto trūkumų, galėjusių būti Sutarties sudarymo dieną. Atsakovai Sutarties nepažeidė, namas yra prijungtas prie vietinio vandentiekio ir vandens tiekimas nebuvo nutrauktas dėl atsakovų kaltės, nes vandens gręžinio atsakovai nevaldo. Todėl jie nenutraukė ir negalėjo nutraukti vandens tiekimo į ieškovų namą. Atsakovų teigimu, dėl vandens tiekimo apribojimo yra kalti patys ieškovai, nepagrįstai atsisakę sumokėti Č. J. 82,55 Eur už suvartotą elektros energiją ir pasirašyti susitarimą dėl vandens tiekimo, kurį patys inicijavo. Atsakovų teigimu, jie nėra tinkami atsakovai šioje byloje, nes bet kokie reikalavimai dėl vandens tiekimo galėtų būti reiškiami Č. J. ir O. J., kuriems priklauso vandens gręžinys.
Šalies argumentai
6. Ieškovai pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog jie nepardavė ir neprisėmė jokių įsipareigojimų, susijusių su vandenio tiekimu į namą. Iš Sutarties ir NTR išrašo matyti, kad namas parduotas su veikiančiu vietiniu vandentiekiu, kurio nesant ieškovai nebūtų mokėję atitinkamos Sutarties kainos (ją būtų sumažinę ), nes be vandens negalima tinkamai naudotis namu. Į namą yra įvestas vandentiekis ir yra tiekiamas geriamasis vanduo. Taigi, ieškovai buvo įsitikinę, jog yra ir bus aprūpinama geriamuoju vandeniu. Šalia Sklypo nėra jokių kitų viešąją paslaugą teikiančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių inžinerinių tinklų. Atsakovų teigimu, jei būtų įrengtas tik vamzdynas ir būtų galimybė prisijungti prie esamo gręžinio, šis klausimas būtų iškeltas sandorio metu, tariantis arba dėl geriamojo vandens tiekimo sąlygų, arba dėl kainos. Todėl atsakovai buvo nesąžiningi ir pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y., kad tretieji asmenys neturės jokių teisių, susijusių su naudojimosi namu.
7. Ieškovai nurodo, kad atsakovai yra tinkama proceso šalis, nes namas buvo parduotas ir atsakovai prisiėmė įsipareigojimus dėl namo tinkamumo naudotis, o ne Č. J. ir/ar O. J.. Byloje nekeliamas klausimas dėl vandentiekio tiekimo atnaujinimo, o pasikeitus aplinkybėms, - atsakovams nusprendus gręžinį parduoti Č. J. ir O. J., suprantant, jog negalės užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ieškovams, atsakovai privalėjo apie tai informuoti. Žemės sklypą atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, nebuvo jokios kalbos apie gręžinio priklausomybę. Jis iki šiol nebuvo registruotas nei Žemės gelmių, nei NTR registre. Iki vandens tiekimo nutraukimo, ieškovai neįtarė, kad ne atsakovai valdo vandens gręžinį. Atsakovai, neužtikrino, kad namui bus tiekiamas geriamas vanduo iš gręžinio, dėl ko namu nebegalima naudoti tinkamai pagal paskirtį (neteisėti veiksmai).
Atsiliepimas
8. Atsakovai pateikė tripliką, kuriame nesutiko su ieškovų svarstymais apie tai, kad jeigu jiems sandorio metu būtų žinoma, jog atsakovai nėra atsakingi už nepertraukiamą vandens tiekimą į ieškovų namą, - jie būtų taręsi dėl kainos mažinimo. Ieškovams esant nepatenkintiems sumokėta kaina už namą, atsakovai sutiktų su restitucijos taikymu, kai ieškovams būtų grąžinta už namą sumokėta kaina, o namas – grąžintas atsakovams. Sutarties sudarymo metu, tretieji asmenys neturėjo kokių nors teisių į parduodamus Daiktus. Sutarties sudarymo dieną nebuvo sudaryta jokių panaudos, įkeitimo ar kitokių sutarčių, kurių pagrindu tretieji asmenys galėtų įgyti kokias nors teises į parduotą turtą – namą. Vandens gręžinys nebuvo Sutarties objektas. Elementariai logikai prieštarauja ieškovų pozicija, kad atsakovai niekada negalėtų žemės sklypo, kuriame yra vandens gręžinys, perleisti kitų asmenų nuosavybėn,. Vandens gręžinys negalėjo būti parduotas nei Č. J. ir O. J., nei ieškovams, nes tuo metu vandens gręžinys nebuvo įregistruotas kaip atskiras turtinis vienetas. Atitinkamai, pirkimo-pardavimo metu vandens gręžinys (jo dalis) negalėjo būti perleidžiama ieškovų ar kitų asmenų nuosavybėn. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovai pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nes tretieji asmenys nei Sutarties sudarymo metu, nei šiuo metu, neturi jokių teisių į ieškovams priklausantį turtą – Namą, kuris yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, - kadangi vandens tiekimui užtikrinti pakanka sudaryti atitinkamą sutartį su vandenį tiekiančiu subjektu arba savo sklype patiems įsirengti gręžinį.
9. Tretieji asmenys pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. O. J. su atsakovais sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7380, kurios pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su savo sutuoktine trečiuoju asmeniu Č. J. iš atsakovų įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su visais to sklypo priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame sklype, savo jėgomis ir lėšomis buvo pastatytas ir NTR įregistruotas pastatas - vienbutis gyvenamasis namas su terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2023 m. rugpjūčio 7 d. laikantis teisės aktų numatytos tvarkos, Žemės gelmių registre buvo įregistruotas šiame sklype esantis vietinis vandens gręžinys, įrengtas ir tinkamai veikiantis nuo 2022 m. gegužės 1 d., turintis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą Gręžinio pasą (gręžiniui suteiktas identifikavimo Nr. 85512; (toliau –Vandens gręžinys)). Vandens gręžinys nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims. Ieškovai nekvestionuoja Vandens gręžinio priklausymo tretiesiems asmenims ir to neneigia. Nuo nuosavybės teisės į Vandens gręžinį įgijimo momento, žodinio susitarimo pagrindu, juo leista naudotis ir kitų su Žemės Sklypu besiribojančių šešių žemės sklypų savininkams, įskaitant ieškovus. Žodinio susitarimo su visais asmenimis, įskaitant ir ieškovus, buvo susitarta - įrengti šešis atskirus elektros skaitliukus ir atskirus vandens skaitliukus, fiksuojančius faktinį minėtų asmenų elektros ir vandens suvartojimą, naudojantis tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu Vandens gręžiniu, įsipareigojant sumokėti mokesčius už jiems teikiamus energetinius resursus (elektros energiją ir vandenį), vadovaujantis tais pačiais tarifais, kainomis ir kitais mokesčiais, taikytinais tretiesiems asmenims atitinkamų paslaugų teikėjo. 2023 m. balandžio 22 d. el. laišku pakartotinai priminus ieškovams apie jų pareigą sumokėti tretiesiems asmenims 82,55 Eur už elektros energiją, suvartotą naudojantis Vandens gręžiniu, pareikalaujant skolą sumokėti iki 2023 m. gegužės 6 d., ieškovams to neatlikus, - buvo laikinai sustabdyta ieškovų galimybė naudotis Vandens gręžiniu. Teigia, kad ieškovai siekia išvengti jiems patiems tenkančios atsakomybės dėl jų pačių galimai patirtų nuostolių. Tačiau toks siekis nepateisinamas ir neteisėtas. Kadangi ieškovai nepaisė daugkartinių įspėjimų, sąmoningai juos ignoravo, o vėliau, kilus ginčui melavo, kad įspėjimų neva nebuvo (nors tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams), patvirtina tai, kad patys ieškovai turi prisiimti visą jiems galimai kilusios žalos apimtį.
10. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, prašė ieškinį (patikslintą) tenkinti visa apimtimi. Ieškovas papildomai paaiškino, kad 2023 metų pradžioje, negavus jokio įspėjimo iš atsakovų, buvo sumažintas slėgis vamzdžiuose ir faktiškai nebuvo galimybės naudotis vandeniu. Iki tol už vandenį atsakovams nemokėjo, nes Sutartimi įsipareigota nuolat tiekti vandenį. Apie tai, kad gręžinys perduotas J. atsakovai neinformavo. Atsakovai namą pardavė su nuvestu vandentiekiu, kuris priklausė ir kitiems namams. Tik dėl atsakovų kaltės teko įrengti atskirą savo gręžinį, dėl ko patyrė 8 953,41 Eur nuostolių, kuriuos pagal Sutartį turi atlyginti būtent atsakovai Ieškovų atstovas papildomai nurodė, kad ieškovai pirko 100 proc. baigtumo namą su vandeniu, kuriuo ieškovai tris metus naudojosi nemokamai ir ieškovai suprato, kad vanduo nemokamas. Nebuvo jokių žodinių susitarimų, kad už paslaugas reikės atsiskaityti ir jokių kitokių susitarimų dėl vandens ar dėl to, kad kažkam reikės mokėti 80 Eur. Gręžinys yra kelių namų priklausinys, Tris metus garantija buvo vykdoma, tačiau ją sulaužius - ieškovai patyrė papildomas išlaidas. Todėl atsakovai turi atlyginti ieškovų patirtus nuostolius.
11. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovų nurodomas tariamas trūkumas „atsirado“ tik 2023 m. gegužės mėn., t. y. po 3 (trijų) metų nuo turto pardavimo. Ieškovai turtu naudojosi ir nereiškė jokių pretenzijų atsakovams. Taigi, jie galėjo naudotis turtu pagal paskirtį. Atsakovai negalėjo nieko užsukti, nes jie neturi įtakos gręžiniui. Atsakovai užtikrino vandentiekį, bet ne vandens tiekimo paslaugą, nes atsakovai nėra vandens tiekėjai. Iš ieškovų pateiktų dokumentų dėl įrenginių nuomos nėra aišku kas ir kodėl nuomota, taip pat nėra įrodymų, kad ieškovams buvo išmokėtas kreditas ir kokia jo paskirtis. Jeigu ieškovai už vandenį būtų sumokėję 82 Eur sumą, kuri yra minimali ir sudarę susitarimą, kaip ir kiti kaimynai, - jokio ginčo nebūtų. Vanduo ir elektra yra apmokamos paslaugos, niekas jų nemokamai neteikia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkinamas.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
12. Ginčas tarp šalių kilo dėl nuostolių, kuriuos ieškovai teigia patyrę dėl atsakovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagal 2020 m. kovo 9 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2799.
13. Byloje reiškiamus ieškinio reikalavimus ieškovai grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:
- 2019 m. spalio 21 d. žemės sklypo planu;
- 2020 m. kovo 9 d. Pirkimo pardavimo sutartimi sudaryta tarp V. S., J. S. ir J. R., R. R.;
- 2020 m. kovo 12 d.ir 2021 m. liepos 23 d. žemės sklypo išrašais iš NTR;
- 2020 m. kovo 9 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu;
- 2023 m. balandžio 22 d. Č. J. el. laišku V. S.;
- 2023 m. balandžio 28 d. ieškovo atstovo el. laišku Č. J.;
- UAB „Gelmita“ 2023 m. gegužės mėn. 4 d. komerciniu pasiūlymu; 2023 m. birželio 8 d. SEB banko apmokėjimo dokumentu Nr. 662; UAB „Gelmita“ PVM sąskaita-faktūra GEL Nr. 9802/23 ir 2023 m. gegužės 31 d. UAB „Gelmita“ atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktu Nr. 1;
- 2020 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus raštu bei Infrastruktūros plėtros skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. raštu;
- 2023 m. gegužės 11 d. Reikalavimu atsakovams R. R. ir J. R. atlyginti nuostolius;
- žemės sklypo topo nuotraukomis;
- UAB „Gotas“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 00082015 bei vejos atstatymo darbų ir išsinuomotos technikos išlaidų dokumentu;
- 2023 m. gegužės 17 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. 2023007051;
- nepilnamečių vaikų dokumentais (gimimo liudijimais Nr. 974 ir Nr. 2316);
- 2024 m. sausio 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos raštu Nr. 2D-1270;
- taip pat pateikta 2023 m. balandžio 22 d. vykusio pokalbio tarp ieškovo V. S. ir atsakovo J. R. vaizdo įrašo garso išklotine, kurios vertimas nepatvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jis nelaikytinas leistinu įrodymu; kitais el. laiškais tarp V. S. ir ieškovų atstovo.
14. Atsakovai savo nesutikimą su ieškovų reikalavimais grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:
- 2021 m. liepos 16 d. Turto pasidalijimo sutartimi tarp V. S., J. S. ir J. R., R. R.;
- 2021 m. balandžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) vedėjo sprendimu dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo padalijimo būdu;
- gręžinio pasu Nr. 85512.
- 2023 m. gegužės 16 d. Susitarimo projektu dėl naudojimosi vandens gręžiniu;
15. Tretieji asmenys savo nesutikimą su ieškiniu grindė tokiais rašytiniais įrodymais:
- 2021 m. rugpjūčio 6 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi tarp R. R., J. R. ir O. J..
- 2024 m. kovo 5 d. Žemės sklypo su vienbučiu gyvenamuoju namu išrašu iš NTR;
16. Nagrinėjamos bylos kontekste, aktualu pažymėti, kad Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, siekiant išspręsti prieštaravimą, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, įvertinamas ir įrodymų visetas, ir tik iš įrodymų visumos daromos išvados apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).
17. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).
18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 2010 m. liepos 2 d. priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus tam tikras bylos aplinkybes ar jų nebuvus, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009 ir kt.).
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, pateikę patikslintus ieškinio reikalavimus, iš esmės jų neįrodinėjo, t. y. neaptarė nei vienos atsakovų ar trečiųjų asmenų civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi, ieškovai neįrodė nei atsakovų, nei trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų egzistavimą, o apsiribojo tik deklaratyviais samprotavimais apie privalomai teikti nemokamą vandens tiekimo paslaugą. Ieškovų teiginiai, kad atsakovai pažeidė Sutarties 8.1. punktą, laikytini nepagrįstais, nes jame kalbama tik apie tai, jog pardavimo metu nėra paslėptų Daiktų trūkumų, dėl kurių jais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį. Kaip nustatyta byloje, įsigytu daiktu ieškovai naudojosi pagal paskirtį net kelis metus ir neturėjo atsakovams jokių pretenzijų. Taigi, ieškovai neįrodė parduoto turto trūkumų, galėjusių būti sutarties sudarymo metu, o iš 2020 m. kovo 9 d. Pirkimo-pardavimo sutarties ir nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog juose nenurodytas vietinis vandentiekis ar apibrėžtas gręžinys ir/ar naudojimosi juo tvarka (žr. Sutarties II dalis, 2.1., 2.2. ir 2.3. punktai) ir, sutarties objektas nebuvo vandens gręžinys ar jo dalis ir jo perdavimas ieškovų nuosavybėn. Taigi, atsakovai neprisiėmė jokių įsipareigojimų susijusių su gręžiniu ir/ar vandens tiekimu į ieškovų gyvenamąjį namą, kuris buvo ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Juolab, kad vandens tiekimui į jį užtikrinti pakanka sudaryti atitinkamą sutartį su vandenį tiekiančiu subjektu arba patiems savo sklype įsirengti gręžinį. Teismo vertinimu, atsakovai nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų, nes ieškovų įsigytas namas buvo prijungtas prie vandentiekio, kuriuo ieškovai naudojosi iki kol būtent patys apsisprendė įsirengti atskirą gręžinį. Taigi, atsakovai neturi atlyginti ieškovų apsisprendimo kaštų.
20. Konkrečiu atveju yra aktuali Kasacinio teismo suformuota praktika, kad priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, o jo taikymo pagrindai ir sąlygos yra apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose (2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015). CK 6.46 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šio savigynos būdo taikymas reglamentuojamas taip pat ir sutarčių teisės normų. CK 6.207 str. įtvirtinta sutarties šalių teisė sustabdyti sutarties vykdymą: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti; kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių; šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise turi naudotis sąžiningai. CK 6.208 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi, priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo tikslas – paskatinti kitą šalį, konkrečiu atveju ieškovus, greičiau ir (ar) tinkamai įvykdyti prievoles. Visgi, ieškovai, net ir po eilės raginimų, savo prievolės nevykdė ir patys liko skolingi tretiesiems asmenims už faktiškai suvartotą elektros energiją, naudojantis vandens gręžiniu.
21. Apibendrinant bylos rašytinių įrodymų visetą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžiuose bei aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas visa apimtimi.
22. Teismas dėl kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovų ieškovams nepriteisiamas.
24. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).
25. Atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 758,60 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Atsakovų pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina šias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Teismui atmetus ieškinį, atsakovams iš ieškovų solidariai priteistina 1 758,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
26. Trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimo išlaidas sudaro 1 101,10 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Trečiųjų asmenų pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina šias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui atmetus ieškinį, tretiesiems asmenims iš ieškovų solidariai priteistina 1 101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
27. Byloje iš viso patirta 34,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ši suma priteistina valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis t. y. po 17,32 Eur (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovams J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš ieškovų V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), - 1 758,60 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti tretiesiems asmenims O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Č. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš ieškovų V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), - 1 101,10 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą vieną eurą 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,32 Eur (septyniolika eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,32 Eur (septyniolika eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei priteistinos sumos mokėtinos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.