Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1907-967/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-01
Bylos Nr.: e2A-1907-967/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07556-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: V. S., J. S.
Atsakovas: J. R., R. R.
Trečiasis asmuo: Č. J., O. J.

Kategorijos

2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1907-967/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07556-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 3.3.1.19; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Urmilos Valiukienės, Lino Zinkevičiaus ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. (V. S.) ir J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. (V. S.) ir J. S. patikslintą ieškinį atsakovams J. R. (J. R.) ir R. R. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys – Č. J. ir O. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. S. ir J. S. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų R. R. ir J. R. (toliau – atsakovai) ieškovų naudai 8 953,41 Eur nuostolių atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jie 2020 m. kovo 9 d. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2799 (toliau – Sutartis) iš atsakovų įsigijo 91,34 kv. m bendro ploto vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) ir 125/1914 dalis 1,5312 ha žemės sklypo (toliau – Pirminis sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2021 m. Pirminis žemės sklypas buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naujai suformuotam ieškovų 0,010 ha žemės sklypui buvo priskirtas naujas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas) bei Namui ir Sklypui buvo suteiktas naujas adresas – (duomenys neskelbtini). Ieškovai pažymėjo, kad jiems perkant Namą, į jį buvo atvestas vietinis vandentiekis iš giluminio gręžinio, esančio atsakovams priklausiusioje Pirminio sklypo dalyje. Šios aplinkybės, ieškovų teigimu, pažymėtos Namo kadastrinėje byloje bei Nekilnojamojo turto registro išraše. Ginčo šalims sudarant sutartį dėl vandens tiekimo tvarkos ir apimčių, atsakovai nekėlė jokių sąlygų, draudimų bei ribojimų, todėl buvo tikimasi, kad geriamojo vandens šaltinis bus nuolatinis ir nepertraukiamas. Vis dėlto 2023 m. pradžioje vandens tiekimas ieškovams buvo faktiškai nutrauktas sumažinus slėgį vamzdžiuose, jokio įspėjimo apie tai ieškovai negavo. Dėl netikėto vandens atjungimo sugedo skalbimo mašina (nuostolis 469 Eur, nes teko pirkti naują skalbimo mašiną). Atsakovams buvo pateikta pretenzija, tačiau paaiškėjo, kad jie nėra gręžinio savininkai, nes Pirminio sklypo dalį su gręžiniu atsakovai pardavė kitam asmeniui – Č. J.. Ieškovai 2023 m. balandžio 22 d. iš Č. J. gavo pranešimą, iš kurio sužinojo, kad ieškovai yra jai skolingi už elektrą, sunaudotą vandens siurbimui ir teikimui. Pranešime nurodyta, kad nesumokėjus skolos iki 2023 m. gegužės 6 d. vandens tiekimas ieškovams bus atjungtas. Ieškovai Č. J. pateikė prašymą atnaujinti vandens tiekimą, ištaisyti sąskaitą ir pasirašyti vandens tiekimo sutartį, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas vandens tiekimas, tačiau Č. J. 2023 m. gegužės 6 d. visiškai atjungė vandens tiekimą. Ieškovams teko įsirengti savo atskirą gręžinį ir dėl to buvo patirta 8 953,41 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 6 250 Eur, sumokėti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gelmita“ už gręžinio įrengimą; 320,35 Eur, sumokėti už vejos atstatymą (su tam skirtų įrankių nuoma); gręžinio įrengimui paimta 4 000 Eur dydžio vartojimo paskola su 12,40 proc. metinėmis palūkanomis, t. y. grąžintina suma – 6 382,06 Eur. Ieškovų teigimu, atsakovai Sutartyje įsipareigojo, kad tretieji asmenys neturės jokių teisių, susijusių su naudojimosi Namu pagal paskirtį, taip pat kad Namo naudingumas nesumažės taip, kad ieškovai apie tuos trūkumus žinodami nebūtų už Namą tiek mokėję, t. y. Namas yra ir bus prijungtas prie vietinio vandentiekio, Namui bus tiekiamas geriamasis vanduo (Sutarties 8.1 punktas). Kadangi vandens teikimas Namui buvo nutrauktas dėl atsakovų kaltės, atsakovai turi atlyginti ieškovų patirtus nuostolius.

Atsiliepimas

3. Atsakovai R. R. ir J. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti atsakovams iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad Sutarties 2.3 punkte nurodyti Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, jog vietinis vandentiekis nenurodytas. Sutarties objektą apibrėžia Sutarties II dalies 2.1-2.3 punktai. Sutartyje nėra aptartas gręžinys ir (ar) naudojimosi juo tvarka, todėl atsakovai neprisiėmė jokių įsipareigojimų, susijusių su gręžiniu ir (ar) vandens tiekimu į ieškovų namą, nes toks nebuvo perduotas ieškovų nuosavybėn. Atsakovai pažymėjo, kad jie turėjo užtikrinti tik vandentiekio vamzdžių išvedžiojimą, o ne vandens tiekimą, tuo turėjo pasirūpinti patys ieškovai, kuriems nekilnojamasis turtas parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą. Pagal Sutarties 8.1.1 punktą pardavėjai (atsakovai) garantavo, kad šios Sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių jų negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai (ieškovai), apie tuos trūkumus žinodami, arba nebūtų jų visai pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję; pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos. Atsakovų teigimu, ieškovai neįrodinėja parduoto turto trūkumų, galėjusių būti Sutarties sudarymo dieną. Atsakovai Sutarties nepažeidė, Namas yra prijungtas prie vietinio vandentiekio ir vandens tiekimas nebuvo nutrauktas dėl atsakovų kaltės, nes vandens gręžinio atsakovai nevaldo. Taigi jie nenutraukė ir negalėjo nutraukti vandens tiekimo į ieškovų namą. Dėl vandens tiekimo apribojimo yra kalti patys ieškovai, nepagrįstai atsisakę sumokėti Č. J. 82,55 Eur už suvartotą elektros energiją ir pasirašyti susitarimą dėl vandens tiekimo, kurį patys inicijavo. Atsakovų teigimu, jie nėra tinkami atsakovai šioje byloje, nes reikalavimai dėl vandens tiekimo galėtų būti reiškiami Č. J. ir O. J., kuriems ir priklauso vandens gręžinys.

5. Ieškovai pateikė dubliką, kuriame papildomai pažymėjo, kad Namas buvo parduotas su veikiančiu vietiniu vandentiekiu, kurio nesant ieškovai nebūtų mokėję atitinkamos Sutarties kainos (ją būtų sumažinę), nes be vandens negalima tinkamai naudotis Namu. Į Namą yra įvestas vandentiekis ir yra tiekiamas geriamasis vanduo, todėl ieškovai buvo įsitikinę, kad bus aprūpinama geriamuoju vandeniu. Šalia Sklypo nėra jokių kitų viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių inžinerinių tinklų. Galimybės prisijungti prie esamo gręžinio klausimas turėjo būti iškeltas sandorio metu, tariantis arba dėl geriamojo vandens tiekimo sąlygų, arba dėl kainos. Taigi atsakovai buvo nesąžiningi ir pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. neužtikrino, kad tretieji asmenys neturės jokių teisių, susijusių su naudojimosi Namu. Ieškovų teigimu, atsakovai yra tinkama proceso šalis, nes Namas buvo parduotas atsakovų ir būtent atsakovai prisiėmė įsipareigojimus dėl Namo tinkamumo naudotis, o ne Č. J. ir (ar) O. J.. Atsakovai, suprasdami, kad negalės užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ieškovams, privalėjo ieškovus apie tai informuoti. Žemės sklypą atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, nebuvo jokios kalbos apie gręžinio priklausomybę. Jis iki šiol nebuvo registruotas nei Žemės gelmių, nei Nekilnojamojo turto registre. Iki vandens tiekimo nutraukimo ieškovai neįtarė, kad ne atsakovai valdo vandens gręžinį.

Atsiliepimas

6. Atsakovai pateikė tripliką, kuriame pažymėjo, kad nesutinka su ieškovų dubliko argumentais. Ieškovams esant nepatenkintiems sumokėta kaina už Namą, atsakovai sutiktų su restitucijos taikymu, kai ieškovams būtų grąžinta už Namą sumokėta kaina, o Namas grąžintas atsakovams. Sutarties sudarymo metu tretieji asmenys neturėjo kokių nors teisių į parduodamus daiktus. Sutarties sudarymo dieną nebuvo sudaryta jokių panaudos, įkeitimo ar kitokių sutarčių, kurių pagrindu tretieji asmenys galėtų įgyti kokias nors teises į parduotą turtą – Namą. Vandens gręžinys nebuvo Sutarties objektas. Nelogiška laikytina ieškovų pozicija, kad atsakovai niekada negalėtų žemės sklypo, kuriame yra vandens gręžinys, perleisti kitų asmenų nuosavybėn. Vandens gręžinys negalėjo būti parduotas nei Č. J. ir O. J., nei ieškovams, nes tuo metu vandens gręžinys nebuvo įregistruotas kaip atskiras turtinis vienetas. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovai pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nes tretieji asmenys nei Sutarties sudarymo metu, nei šiuo metu neturi jokių teisių į ieškovams priklausantį turtą – Namą, kuris yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Vandens tiekimui užtikrinti pakanka sudaryti atitinkamą sutartį su vandenį tiekiančiu subjektu arba savo sklype patiems ieškovams įsirengti gręžinį.

7. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Č. J. ir O. J. (toliau – tretieji asmenys) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškovų patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Tretieji asmenys atsiliepime nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. O. J. su atsakovais sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7380, kurios pagrindu tretieji asmenys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš atsakovų įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su visais to sklypo priklausiniais, adresu adresu (duomenys neskelbtini). Šiame sklype savo jėgomis ir lėšomis buvo pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas – vienbutis gyvenamasis namas su terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2023 m. rugpjūčio 7 d. laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos, Žemės gelmių registre buvo įregistruotas šiame sklype esantis vietinis vandens gręžinys, įrengtas ir tinkamai veikiantis nuo 2022 m. gegužės 1 d., turintis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą gręžinio pasą (gręžiniui suteiktas identifikavimo Nr. 85512). Vandens gręžinys nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims, šios aplinkybės ieškovai neginčija. Nuo nuosavybės teisės į vandens gręžinį įgijimo momento žodinio susitarimo pagrindu juo leista naudotis ir kitų su trečiųjų asmenų žemės sklypu besiribojančių šešių žemės sklypų savininkams, įskaitant ieškovus. Žodinio susitarimo su visais asmenimis metu, įskaitant ir ieškovus, buvo susitarta įrengti šešis atskirus elektros skaitliukus ir atskirus vandens skaitliukus, fiksuojančius faktinį minėtų asmenų elektros ir vandens suvartojimą, naudojantis tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu vandens gręžiniu, įsipareigojant sumokėti mokesčius už jiems teikiamus energetinius resursus (elektros energiją ir vandenį), vadovaujantis tais pačiais tarifais, kainomis ir kitais mokesčiais, taikytinais tretiesiems asmenims atitinkamų paslaugų teikėjo. 2023 m. balandžio 22 d. el. laišku pakartotinai priminus ieškovams apie jų pareigą sumokėti tretiesiems asmenims 82,55 Eur už elektros energiją, suvartotą naudojantis vandens gręžiniu, pareikalaujant skolą sumokėti iki 2023 m. gegužės 6 d., o ieškovams to neatlikus, buvo laikinai sustabdyta ieškovų galimybė naudotis vandens gręžiniu. Trečiųjų asmenų teigimu, ieškovai siekia išvengti jiems patiems tenkančios atsakomybės. Ieškovai nepaisė daugkartinių įspėjimų, sąmoningai juos ignoravo, o vėliau, kilus ginčui, melavo, kad įspėjimų neva nebuvo (nors tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams), todėl patys ieškovai prisiėmė žalos kilimo riziką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai, pateikę patikslintus ieškinio reikalavimus, iš esmės jų neįrodinėjo, t. y. neaptarė nei vienos atsakovų ar trečiųjų asmenų civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi ieškovai neįrodė nei atsakovų, nei trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų egzistavimo, o apsiribojo tik deklaratyviais samprotavimais apie privalomą teikti nemokamą vandens tiekimo paslaugą. Ieškovų teiginiai, kad atsakovai pažeidė Sutarties 8.1 punktą, laikytini nepagrįstais, nes jame kalbama tik apie tai, jog pardavimo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių jais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį. Byloje nustatyta, kad Namu ieškovai naudojosi pagal paskirtį net kelis metus ir neturėjo atsakovams jokių pretenzijų. Taigi ieškovai neįrodė parduoto turto trūkumų, buvusių Sutarties sudarymo metu.

11. Teismas pažymėjo, kad iš Sutarties ir Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad juose nenurodytas vietinis vandentiekis, gręžinys ir (ar) naudojimosi juo tvarka (Sutarties II dalis, 2.1, 2.2 ir 2.3 punktai). Ginčo šalių Sutarties objektas nebuvo vandens gręžinys, jo dalis ar gręžinio perdavimas ieškovų nuosavybėn. Taigi atsakovai neprisiėmė jokių įsipareigojimų, susijusių su gręžiniu ir (ar) vandens tiekimu į ieškovų gyvenamąjį Namą, kuris buvo ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, juolab, kad vandens tiekimui į jį užtikrinti pakanka sudaryti atitinkamą sutartį su vandenį tiekiančiu subjektu arba patiems savo sklype įsirengti gręžinį. Teismo vertinimu, atsakovai nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų, nes ieškovų įsigytas namas buvo prijungtas prie vandentiekio, kuriuo ieškovai naudojosi iki kol būtent patys apsisprendė įsirengti atskirą gręžinį. Taigi atsakovai neturi atlyginti ieškovų apsisprendimo kaštų.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.208 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo tikslas – paskatinti kitą šalį, konkrečiu atveju ieškovus, greičiau ir (ar) tinkamai įvykdyti prievoles. Šiuo atveju ieškovai net ir po daugelio raginimų savo prievolės nevykdė ir patys liko skolingi tretiesiems asmenims už faktiškai suvartotą elektros energiją, jiems naudojantis vandens gręžiniu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Ieškovai V. S. ir J. S. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškovų ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovams iš atsakovų R. R. ir J. R. ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliantams perkant Namą, atsakovai į Namą įvedė vietinį vandentiekį iš giluminio gręžinio, esančio Pirminio žemės sklypo dalyje, kuri priklausė atsakovams. Apie tai, kad Namas turi veikiantį vandentiekį (teikiamą vandenį), buvo pažymėta ir Namo kadastrinėje byloje bei atitinkamai Namo Nekilnojamojo turto registro išraše (22 punktas). Dėl vandens tiekimo tvarkos ir (ar) apimčių atsakovai, sudarydami Sutartį, apeliantams nekėlė jokių sąlygų ir draudimų bei ribojimų, todėl apeliantai pagrįstai tikėjosi, kad turės nepertraukimą nuolatinį geriamojo vandens šaltinį. 2023 m. gegužės 6 d. Č. J. visiškai atjungus vandens tiekimą ieškovams, Namu įprastinėmis sąlygomis naudotis tapo neįmanoma (negaunant vandens, negalima buvo gaminti maisto, maitintis, skalbti, naudotis tualetu, juolab auginant du nepilnamečius vaikus). Dėl šios priežasties apeliantai buvo priversti įsirengti savo atskirą gręžinį ir dėl to patirti bendrą 8 953,41 Eur nuostolių sumą.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai neįrodė parduoto turto trūkumų, galėjusių būti Sutarties sudarymo metu, o iš 2020 m. kovo 9 d. Pirkimo-pardavimo sutarties ir Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog juose nenurodytas vietinis vandentiekis ar apibrėžtas gręžinys ir (ar) naudojimosi juo tvarka, Sutarties objektas nebuvo vandens gręžinys ar jo dalis ir jo perdavimas ieškovų nuosavybėn. Viso proceso metu apeliantai akcentavo aplinkybę, kurios neginčijo ir atsakovai, kad atsakovai pardavė Namą su jam tiekiamu geriamuoju vandeniu, o vandens tiekimas, priešingai nei teigiama sprendime, buvo viena iš Sutarties sąlygų – apeliantai įsigijo Namą būtent dėl to, kad šiam Namui, kaip ir kitiems atsakovų statytiems namas, jau buvo įrengtas vandentiekis ir tiekiamas geriamasis vanduo.

13.3. Atsakovai ieškovams pardavė 100 procentų baigtumo Namą (kaip vėliau paaiškėjo, dėl to, kad apeliantai nesužinotų, jog Namas pastatytas remiantis suklastotu statybos leidimu, išduotu kito kaimo bendruomenės namų statybai). Kaip įrodė šioje byloje apeliantai, 100 procentų baigtumui pripažinti pagal į bylą pateiktą 2024 m. sausio 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą Nr. 2D-1270 geriamojo vandens tiekimas buvo būtina sąlyga. Be to, atsakovams buvo žinomas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 20 d. raštas Nr. A33(8)-50(25.4.5.), iš kurio matyti, kad vandens tiekimas buvo vienas iš būtinų įgyvendinti projektinių sprendinių. Aplinkybė, kad Namas buvo parduodamas 100 procentų baigtas, buvo matyti ir iš Sutarties bei iš Nekilnojamojo turto registro išrašo. Tad atsakovai pardavė Namą su Namui tiekiamu geriamuoju vandeniu, kurio nesant apeliantai nebūtų mokėję atitinkamos Sutarties kainos ir gręžinio verte būtų siekę sumažinti Namo ir Sklypo pirkimo kainą, kadangi be vandens nebūtų galima tinkamai naudotis Namu, o Namas, nesant tiekiamo vandens, nebūtų galėjęs būti pripažintas 100 procentų baigtu.

13.4. Pardavimo metu ar iš karto po pardavimo atsakovai nereikalavo iš apeliantų mokėti už tiekiamą vandenį ir (ar) elektros išlaidas jam išgauti. Nuo pat 2020 m. kovo 9 d. iki 2023 m. pradžios vanduo apeliantams buvo tiekiamas nemokamai ir be jokių išankstinių sąlygų. Atsakovai nebuvo įspėję, kad už vandenį reikės mokėti. Apeliantai, remdamiesi atsakovų konkliudentiniais veiksmais, pagrįstai turėjo teisinį lūkestį, kad Namas buvo perkamas su neatlygintinai tiekiamu geriamuoju vandeniu, o atsakovai užtikrins tokio vandens tiekimą visą Namo eksploatavimo laikotarpį. Tai, kad atsakovai prieš sandorį neįspėjo apeliantų, jog ateityje reikės mokėti už vandenį, ir nepasiūlė sudaryti vandens tiekimo sutarties su atsakovais, ir yra Namo trūkumai, buvę iki Sutarties sudarymo, už kuriuos yra atsakingi būtent atsakovai pagal Sutarties II dalies 2.1, 2.2 ir 2.3 punktus.

13.5. Teismas visiškai neteisus ir dėl to, kad apeliantai neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų. Atsakovai Sutartyje įsipareigojo tuo atveju, jei visi jų pareiškimai ir garantijos būtų pažeistos, atlyginti apeliantams pastarųjų patirtus nuotolius, o papildomų sąlygų dėl tiekiamo vandens (tam reikalingos elektros) apmokėjimo, vandens tiekimo nutraukimo ir pan., apeliantams nekėlė ir visą laiką iki 2023 m. jokių išlaidų už elektrą iš apeliantų neprašė. Taigi atsakovams perleidus Pirminio sklypo dalį Č. J. kartu su gręžiniu ir apie tai neinformavus apeliantų, tapo akivaizdu, jog atsakovai nebegalės užtikrinti Namo aprūpinimo geriamuoju vandeniu per vietinį vandentiekį, kas 2023 m. pradžioje ir įvyko. Atsakovai tokiu būdu ir pažeidė savo įsipareigojimus užtikrinti, kad Namui bus neatlygintinai tiekiamas geriamas vanduo ir tiekimas nebus nutrauktas. Nesant normalaus vandens tiekimo, nėra galimybių tinkamai naudotis Namu įprastinėmis sąlygomis.

13.6. Č. J. reikalavimas tiekti geriamąjį vandenį, kai bus sumokėta skola už laikotarpį, kuriuo ji net nebuvo žemės sklypo savininke, neturi teisinės reikšmės, nes Sutartyje dėl atlygintino geriamojo vandens tiekimo atsakovai su apeliantais nesitarė ir tai nebuvo viena iš geriamojo vandens tiekimo sąlygų. Savo teisių ir pareigų tiekti neatlygintinai geriamąjį vandenį apeliantams atsakovai tretiesiems asmenims neperleido, taip pat tyčia melavo notarui, kad tretiesiems asmenims parduodamame žemės sklype nėra jokių įrenginių ir pastatų, nors byloje buvo pateikti įrodymai, kad iš gręžinio keliems namams, tarp jų ir apeliantams, dar 2020 m. buvo išvedžiotas vandentiekis, o sklype jau 2020 m. kovo 22 d. stovėjo neva trečiųjų asmenų pasistatytas gyvenamasis namas.

13.7. Priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, būtent atsakovai neįrodė, kad Namui neturėjo būti tiekiamas geriamasis vanduo, o tik įrengti vandentiekio vamzdžiai. Atsakovai po to, kai Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2024 m. kovo 26 d. raštu Nr. A33(1)-3200 atsakė, jog neturi jokių duomenų apie gyvenamojo namo statybos projektą, nei projekto, nei jo vandentiekio dalies į bylą taip ir nepateikė. Teismas, remdamasis teisės doktrinoje žinoma contra spoliatorem prezumpcija, reiškiančia, kad jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs, turėjo konstatuoti, kad buvo įrengta ne tik vandentiekio sistema, bet ir buvo tiekiamas vanduo iš atsakovų įrengto, bet tuo metu neregistruoto vandens gręžinio. Taigi ir už vandens tiekimo garantijos, duotos Sutartyje, pažeidimą, sandorio metu nesudarius atitinkamo susitarimo su apeliantais, taip pat konkliudentiniais veiksmais sudarius apeliantams įsitikinimą, kad vanduo Namui bus tiekiamas neatlygintinai, yra atsakingi būtent atsakovai.

Atsiliepimas

14. Atsakovai J. R. ir R. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti atsakovams iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Ieškovai apeliaciniame skunde dėsto faktines aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, ieškovai teigia, kad apie tai, jog Namas turi veikiantį vandentiekį (tiekiamą vandenį), buvo pažymėta ir Namo kadastrinėje byloje bei atitinkamai Namo Nekilnojamojo turto registro išraše (22 punktas). Ieškovai į bylą net nėra pateikę Namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinės bylos, kuria grindžia savo apeliacinį skundą. Nekilnojamojo turto registro išraše net nėra 22 punkto. Tuo atveju, jeigu ieškovai veikiančio vandentiekio egzistavimą įrodinėja ne Nekilnojamojo turto registro išrašo 22 punktu, o 2.2 punktu, nurodytina, kad jame nėra nurodytas „veikiantis“ vandentiekis, kaip interpretuoja ieškovai, o nurodyta „vietinis vandentiekis”. Sutartyje vietinis vandentiekis nebuvo nurodytas kaip parduodamą daiktą charakterizuojantys duomenys, joje nebuvo aptartas vandens gręžinys ir naudojimosi juo tvarka.

14.2. Šiam ginčui aktuali teismų praktika, pagal kurią Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-903-432/2020 pateikė išaiškinimus, reikšmingus šiam ginčui – vandens tiekimui į įsigytą butą užtikrinti pakanka sudaryti atitinkamą sutartį su vandenį tiekiančiu subjektu arba patiems savo sklype įsirengti gręžinį. Atsakovai, įrengdami Namą, turėjo užtikrinti tik vandentiekio, t. y. vamzdžių, išvedžiojimą, o ne paslaugos (vandens) tiekimą, kuo turėjo pasirūpinti ieškovai.

14.3. Atsakovai detaliai neatsikirtinės į apeliantų deklaratyvius išvedžiojimus apie tai, kad atsakovai pardavė apeliantams 100 procentų baigtumo Namą, kaip vėliau paaiškėjo, dėl to, kad apeliantai nesužinotų, jog Namas pastatytas remiantis suklastotu statybos leidimu, kadangi tai nėra šios bylos dalykas. Įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina atliktos statybos teisėtumą.

14.4. Kritiškai vertintini ir apeliantų argumentai, kad atsakovai pardavė Namą su Namui tiekiamu geriamuoju vandeniu, kurio nesant apeliantai nebūtų mokėję atitinkamos Sutarties kainos ir gręžinio verte būtų siekę sumažinti Namo ir Sklypo pirkimo kainą. Atsakovai ne kartą nurodė, kad ieškovams nekilnojamąjį turtą Sutarties pagrindu pardavė už savikainą, kadangi tuo metu šalis siejo geri santykiai. Turtas buvo parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą ir šios aplinkybės yra puikiai žinomos patiems apeliantams.

14.5. Apeliantų tariamas lūkestis naudotis vandeniu nemokamai neatitinka net minimalių racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio analogiškoje situacijoje standartų. Ieškovai nuo pat pradžių buvo informuoti apie tai, kad reikės atsiskaityti už elektrą, suvartotą vandeniui išgauti. Visi gretimų sklypų savininkai atsiskaito už elektros energiją vandeniui išgauti. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių vieninteliams apeliantams turėtų būti sudaromos išskirtinės sąlygos neatlygintinai gauti vandenį.

14.6. Tuo atveju, jei apeliantai atsakovų atsakomybę kildina iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantai privalėjo įrodyti, kad konkretūs daikto trūkumai egzistavo jų perdavimo pirkėjams metu. Apeliantai savo apeliaciniame skunde kaip daikto trūkumą nurodo tai, kad atsakovai prieš sandorį neįspėjo apeliantų, jog ateityje reikės mokėti už vandenį, ir nepasiūlė sudaryti vandens tiekimo sutarties su atsakovais. Kaip teisingai nustatė ir teismas, ieškovai Namu naudojosi daugiau nei trejus metus ir nereiškė jokių pretenzijų. Ši aplinkybė besąlygiškai patvirtina, kad Sutarties sudarymo dieną nebuvo jokių Namo trūkumų, dėl kurių galėtų kilti atsakovų atsakomybė. Ieškovų informavimas ar neinformavimas apie savaime suprantamus dalykus nelaikytinas daikto trūkumu, egzistavusiu jo perdavimo metu, už kurį yra atsakingas daikto pardavėjas. Be to, tokį Namo trūkumą, neva egzistavusį Sutarties sudarymo metu, apeliantai apeliaciniame skunde nurodo pirmą kartą, t. y. anksčiau šios aplinkybės net neįrodinėjo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai laikėsi pozicijos, kad Namo, kaip parduoto daikto, trūkumas yra tai, jog Namas neaprūpinamas geriamuoju vandeniu.

Žemesnės instancijos teismas

14.7. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai, pateikę patikslintus ieškinio reikalavimus, iš esmės jų neįrodinėjo, t. y. neaptarė nei vienos atsakovų ar trečiųjų asmenų civilinės atsakomybės sąlygos. Vandens gavybos gręžinys laikytinas žemės sklypo, kuriame tas vandens gręžinys yra, priklausiniu. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Taigi vandens gręžinys negali būti perleistas atsietai nuo žemės sklypo. Ieškovų reikalavimas, kad atsakovai informuotų apie ketinimą perleisti tretiesiems asmenims žemės sklypą, kuriame yra vandens gręžinys, nesuderinamas nei su teisiniu reglamentavimu, nei su logika. Sutarties sudarymo dieną nebuvo sudaryta jokių panaudos, įkeitimo ar kitokių sutarčių, kurių pagrindu galėtų tretieji asmenys įgyti kokias nors teises į parduotą turtą - Namą. Vandens gręžinys nebuvo Sutarties objektu.

14.8. Apeliantų pozicija yra prieštarnga, kadangi apeliacinio skundo 12 punkte apeliantai nurodo, kad Namui vandens teikimas buvo nutrauktas dėl atsakovų kaltės, o apeliacinio skundo 9 punkte jau nurodo, kad Č. J. 2023 m. gegužės 6 d. visiškai atjungė vandens tiekimą, dėl ko Namu įprastinėmis sąlygomis naudotis tapo neįmanoma.

14.9. Apeliantai atsakovų neteisėtus veiksmus grindžia Sutarties 8.1 punktu, kuriame yra įtvirtinti pardavėjų bendro pobūdžio pareiškimai ir garantijos, tarp kurių tikrai nėra jokių įsipareigojimų dėl nepertraukiamo vandens tiekimo į Namą. Ieškovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti, ar reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo reiškia atsakovams, kaip statytojui, ar kaip pardavėjui. Ieškovai visos bylos nagrinėjimo metu taip ir nenurodė, kokiu pirkėjo gynybos būdu naudojasi. Atsakovai nedisponuoja ir nevaldo vandens gręžinio ir jam jokios įtakos negali daryti. Apeliantai nevykdė savo pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, taigi, vandens tiekimas į ieškovų Namą galėjo būti atjungtas tik dėl pačių ieškovų kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliantų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

18. Apeliantai pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantų teigimu, žodinis bylos nagrinėjimas užtikrintų didesnį teisingumą šioje byloje.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

20. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pasirengimas bylai pirmosios instancijos teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovai savo poziciją byloje išdėstė tiek ieškinyje, tiek dublike. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio garso įraše užfiksuota ieškovų ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų pozicija byloje. Duomenų, kad apeliantams nebuvo leista pasisakyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nėra. Kaip matyti iš teismo posėdžio garso įrašo, teismo posėdyje dalyvavo ne tik ieškovų atstovas, bet ir pats ieškovas V. S., kuriam buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Taigi apeliaciniame skunde keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, todėl tenkinti apeliantų prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. kovo 9 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2799 atsakovai J. R. ir R. R. pardavė, o ieškovai V. S. ir J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 125/1914 dalis Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esantį pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. ieškovų sklypo daliai bei Namui po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo suteiktas naujas adresas (duomenys neskelbtini)), dėl kurio aprūpinimo vandeniu šioje byloje kilo ginčas.

22. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydami, kad 2023 m. gegužės 6 d. vandens tiekimas į ieškovų Namą buvo nutrauktas Č. J., kuri 2021 m. rugpjūčio 6 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 7380 kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš atsakovų įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Būtent šiame sklype buvo vandens gręžinys, iš kurio ieškovų Namui buvo tiekiamas vanduo. Ieškovai nurodė, kad dėl šios priežasties ieškovai buvo priversti įsirengti savo atskirą gręžinį ir dėl to patyrė patikslintame ieškinyje nurodytos dydžio nuostolius, iš viso 8 953,41 Eur. Ieškovai laikėsi pozicijos, kad atsakovai Sutartyje įsipareigojo ir užtikrino, jog tretieji asmenys neturės jokių teisių, susijusių su naudojimosi Namu, taip pat kad Namas neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių Namo nebus galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovų manymu, atsakovai privalo atlyginti ieškovų nuostolius dėl naujo gręžinio įrengimo, kadangi su naujasis gręžinio savininkas be jokio pagrindo atsisakė užtikrinti vandens tiekimą ieškovams, o nesant nepertraukiamo vandens tiekimo, nėra galimybių tinkamai naudotis Namu įprastinėmis sąlygomis.

23. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, laikėsi pozicijos, kad vandens gręžinys nebuvo Sutarties objektas, o vandens tiekimu į ieškovų Namą turėjo pasirūpinti patys ieškovai.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi vandens tiekimas, priešingai nei teigiama sprendime, buvo viena iš Sutarties sąlygų, dėl ko Sutartis ir buvo sudaryta, o tai, kad atsakovai prieš sandorį neįspėjo apeliantų, jog ateityje reikės mokėti už vandenį, ir (ar) nepasiūlė sudaryti vandens tiekimo sutarties su atsakovais, ir yra Namo trūkumai, buvę iki Sutarties sudarymo, už kuriuos yra atsakingi būtent atsakovai. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų veiksmų neteisėtumo – pareigos užtikrinti, kad Namui bus neatlygintinai pastoviai tiekiamas geriamas vanduo ir tiekimas nebus nutrauktas.

26. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-429-701/2017).

27. CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimo būdus. Šio straipsnio 6 punktas nustato, kad vienas iš gynybos būdų yra nuostolių atlyginimas. Iš esmės tai reiškia reikalavimą taikyti civilinę (sutartinę arba deliktinę) atsakomybę. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą, t. y. priteisti ieškovams nuostolius, kuriuos ieškovai patyrė dėl gręžinio įrengimo atsakovams, kaip nurodyta ieškinyje, nesilaikant jų Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų ieškovų Namui užtikrinti vandens tiekimą. Taigi ieškovai ieškinyje iš esmės kelia sutartinės civilinės atsakomybės klausimą.

28. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

29. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-684/2015). Taigi šiuo atveju ieškovai, prašydami taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, ieškinyje turėjo pagrįsti, kad egzistuoja atsakovų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp ieškovų patirtos žalos ir neteisėtų atsakovų veiksmų (CPK 178 straipsnis).

30. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio argumentų, ieškovai atsakovų neteisėtus veiksmus (sutartinės prievolės pažeidimą) apibūdina kaip atsakovų pareigos užtikrinti, kad Namas bus prijungtas prie vietinio vandentiekio bei Namui bus tiekiamas geriamasis vanduo, nevykdymą, t. y. Sutarties 8.1 punkto pažeidimą. Šis Sutarties pažeidimas, remiantis ieškovų argumentais, iš esmės pasireiškė tuo, kad atsakovai, neinformavę ieškovų, perleido žemės sklypą, kuriame buvo gręžinys, iš kurio ieškovų Namui buvo tiekiamas geriamasis vanduo, tretiesiems asmenims, kurie, ieškovams neapmokant gręžinio eksploatavimo išlaidų (vandens tiekimui suvartotos elektros energijos išlaidų), nutraukė vandens tiekimą į ieškovų Namą.

31. Iš ginčo šalių sudarytos Sutarties 8.1 punkto nuostatų matyti, kad pardavėjai (atsakovai) Sutartyje pareiškė ir garantavo, kad, be kita ko, tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į parduodamus daiktus, t. y. nėra panaudos, įkeitimo, preliminariųjų sutarčių, ar kitokių sandorių, galinčių ateityje suteikti tretiesiems asmenims kokias nors teises į parduodamus daiktus, taip pat kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių daiktais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jų visai pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję. Sutarties 8.1.2 punkte nustatyta, kad jeigu vėliau paaiškėja, jog pardavėjų (atsakovų) pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės, pirkėjai (ieškovai) įgyja teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

32. Kaip pagrįstai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, iš ginčo šalių sudarytos Sutarties matyti, kad jos dalykas buvo 125/1914 dalys žemės sklypo ir Namas (Sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktai), o klausimų, susijusių su vandens gręžiniu ar naudojimosi juo tvarka, ginčo šalys Sutartyje neaptarė, vandens Namui tiekimo būdas nenurodytas prie Namą charakterizuojančių duomenų (Sutarties 2.3 punktas). Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų, apibūdinančių Namą, 2.2 punkte yra žyma „vietinis vandentiekis“. Šios nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, apibūdina infrastruktūrą, kuria Namui yra tiekiamas vanduo, o ne, kaip argumentuoja ieškovai, nenutrūkstamą vandens tiekimo Namui paslaugą. Duomenų, kad nurodyta infrastruktūra būtų panaikinta ar kad Namas ieškovams buvo perleistas be vandens tiekimo Namui infrastruktūros, byloje nėra. Ieškovai taip pat nepateikė jokių įrodymų apie kokius nors Sutarties sudarymo metu buvusius paslėptus Namo trūkumus, dėl kurių Namo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai nuo Sutarties sudarymo iki 2023 m. gegužės mėn. Namu naudojosi pagal paskirtį ir atsakovams nereiškė priekaištų, kol tretieji asmenys nepareikalavo ieškovų apmokėti vandens gręžinio eksploatavimo išlaidas. Taigi ieškovai nepagrindė, kad atsakovai būtų pažeidę kokias nors Sutartyje aptartas prievoles, t. y. nėra atsakovų neteisėtų veiksmų.

33. Ieškovai tiek pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde nuosekliai laikosi pozicijos, kad jie turėjo pagrįstą lūkestį naudojimosi Namu laikotarpiu gauti nemokamą vandens tiekimo paslaugą, kadangi atsakovai Namo pardavimo metu ir po jo pardavimo jokių sąlygų nekėlė ir išlaidų atlyginimo iš ieškovų neprašė, kol atsakovams priklausiusi Pirminio žemės sklypo dalis, kuriame buvo vandens gręžinys, nebuvo parduotas tretiesiems asmenims. Šie ieškovų argumentai nepagrįsti, kadangi vandens tiekimo paslauga, kaip jau minėta, nebuvo ginčo šalių sudarytos Sutarties dalykas, todėl atsakovai jokių įsipareigojimų, susijusių su vandens gręžiniu ir naudojimosi juo tvarka, neprisiėmė. Aplinkybė, kad Sutarties sudarymo metu Namui vanduo buvo tiekiamas iš vandens gręžinio, kuris nebuvo ieškovų įsigyjamame sklype (Sutarties sudarymo metu – ieškovų įsigytoje Pirminio sklypo dalyje) ir ieškovams jokiu pagrindu nepriklausė, t. y. ginčo Sutartimi jiems perleistas nebuvo, pati savaime paneigia bet kokį pagrindą ieškovų nurodytam lūkesčiui, kad vanduo iš šio vandens gręžinio jų Namui bus neatlygintinai tiekiamas visą naudojimosi Namu laikotarpį. Taigi sprendimas, kokiu būdu Namui bus tiekiamas geriamasis vanduo, t. y. ar bus sudaroma sutartis su subjektu, kuriam priklauso vandens gręžinys, ar įrengiamas atskiras gręžinys ieškovų Namui, šiuo atveju priklausė nuo ieškovų valios.

34. Taigi nenustačius aplinkybės, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė ginčo šalių sudarytą Sutartį), nenustatytos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio dėl nuostolių atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovai pateikė įrodymus apie 943,80 Eur teisinių paslaugų išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, nurodytos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis atsakovams iš ieškovų.

38. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovų V. S. (V. S.) ir J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš ieškovų V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Urmila ValiukienėLinas ZinkevičiusSigita Zubavičiūtė-Montvilienė