Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. R. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23-457/2021 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei S. R. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Remiantis civilinės bylos, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad 3,1169 ha žemės sklypas, iš kurio 3,0657 ha yra miško žemės plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. B. pagal (duomenys neskelbtini). Iki tol šis miško sklypas pagal (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ieškovo motinai R. V. B. (2019 m. vasario 6 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).

15. 4,4020 ha žemės sklypo, iš kurio 3,3900 ha yra miško žemės plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2001/4402 dalis nuosavybės teise priklauso S. R. T. pagal (duomenys neskelbtini). Iki tol šis sklypas pagal (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovės tėvui J. P. (2019 m. sausio 10 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).

16. 2018 m. kovo 9 d. atsakovei S. R. T. buvo išduotas leidimas savo reikmėms kirsti mišką, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Pranešimas apie ketinimus kirsti mišką).

17. 2019 m. sausio 7 d. ieškovas G. B. policijos pareigūnams pranešė apie tai, kad laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. sausio 5 d. buvo išpjautas jam priklausančio miško sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30 arų plotas (2019 m. sausio 7 d. protokolas-pareiškimas). 2020 m. sausio 10 d. buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo neteisėtai iškirsti medžiai, esantys ieškovui priklausančiame miško sklype (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 10 d. apžiūros protokolas).

18. Miškų ūkio inžinierius A. R. apmatavo savavališkai iškirstą ir ištrauktą medieną ir surašė laisvos formos aktą. Matavimo rezultatai: rietuvės ilgis – 6 m, rietuvės plotis – 4,1 m, rietuvės aukštis – 0,6 m. 6x4,1x0,6=14,76 erdm. Mediena sukrauta nelabai glaudžiai, todėl glaudumo koeficientas apie 0,55. 14,76 erdm.x0,55=8,12 m3 (Miškų ūkio inžinieriaus A. R. aktas).

19. 2019 m. gegužės 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadarytas savavaldžiavimas ar kokia kita nusikalstama veika, kadangi galimai padaryti administraciniai nusižengimai. Ieškovui išaiškinta, kad jis turi teisę dėl pareikšto ieškinio kreiptis civilinio proceso tvarka. Šiame nutarime yra konstatuota, kad S. R. T. iškirto G. B. priklausantį mišką, padarydama G. B. 1 272 Eur žalą (Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą).

22. 2020 m. sausio 23 d. Valstybinė miškų tarnyba priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino atsakovę kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje, t. y. nustatė, kad atsakovė neteisėtai, t. y. neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką arba suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, iš ieškovo miško sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iškirto 113 vnt. žalių medžių (91 vnt. baltalksnių, 18 vnt. drebulių, 3 vnt. uosių, 1 vnt. guobą), ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 560 Eur dydžio baudą. 2020 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas atsakovės skundas ir paliktas galioti Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. sausio 23 d. nutarimas (duomenys neskelbtini). Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad S. R. T. iškirto ne jai nuosavybės teise priklausantį mišką Nr. (duomenys neskelbtini), o G. B. priklausantį mišką Nr. (duomenys neskelbtini), tą patvirtina ne tik ikiteisminio tyrimo metu apklausta pati S. R. T., bet ir liudytojai, taip pat Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ir pranešimas apie ketinimus kirsti mišką. 2020 m. gegužės 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. T. apeliacinis skundas netenkintas.

Dėl ginčo esmės

24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.254 straipsnio 1 dalis).

27. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą.

29. Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

30. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų.

31. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio – sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019).

32. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

33. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

34. Neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą (individualios asmeninės atsakomybės principas) ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014, 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017).

35. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – MĮ) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų (MĮ 9 straipsnio 5 dalis). Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (MĮ 9 straipsnio 6 dalis).

36. Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, 3,1169 ha žemės sklypas, iš kurio 3,0657 ha yra miško žemės plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. B. pagal (duomenys neskelbtini). 4,4020 ha žemės sklypo, iš kurio 3,3900 ha yra miško žemės plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2001/4402 dalis nuosavybės teise priklauso S. R. T. pagal (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 9 d. atsakovei S. R. T. buvo išduotas leidimas savo reikmėms kirsti mišką, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 7 d. ieškovas G. B. policijos pareigūnams pranešė apie tai, kad laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. sausio 5 d. buvo išpjautas jam priklausančio miško sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30 arų plotas. 2019 m. gegužės 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarime (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatuota, kad S. R. T. iškirto G. B. priklausantį mišką, padarydama G. B. 1 272 Eur žalą. 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovei buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2019 m. sausio 5 d., neteisėtai iš ieškovo miško sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iškirto 113 vnt. žalių medžių, tuo padarydama 3 982 Eur žalą gamtai. 2020 m. sausio 23 d. Valstybinė miškų tarnyba priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino atsakovę kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje, t. y. nustatė, kad atsakovė neteisėtai, t. y. neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką arba suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, iš ieškovo miško sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iškirto 113 vnt. žalių medžių, ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 560 Eur dydžio baudą.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad atsakovė S. R. T., turėdama leidimą atlikti miško kirtimo darbus jai nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, miško kirtimo darbus atliko ieškovui G. B. nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, t. y., nagrinėjamoje byloje yra įrodyti neteisėti atsakovės veiksmai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais (iškirtusi ieškovui priklausantį mišką), padarė ieškovui 1 272 Eur turtinę žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (priežastinis ryšys).

39. Apeliaciniame skunde atsakovė pažymėjo, jog buvo ir yra įsitikinusi, kad miško sklypas, kuriame iškirto medžius, priklausė jos mirusiam tėvui. Atsakovė akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino duomenų apie ginčo egzistavimą dėl žemės sklypo nuosavybės ir jos paveldėjimo teisės, taip pat neapklausė visų reikalingų liudytojų, neišreikalavo ir neprijungė prie bylos reikalingų dokumentų.

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, įvertino visas nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Jau minėta, kad 2019 m. birželio 4 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 27SS-3-(4.27.45) panaikinimo ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus įpareigojimo iš naujo nustatyti pareiškėjos tėvui J. P. priklausiusio 4 ha (duomenys neskelbtini), ribas, pažymint jas kadastro žemėlapyje, buvo atmestas kaip nepagrįstas. 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog klausimas dėl žemės sklypo nuosavybės išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, jog atsakovė miško kirtimo darbus atliko ieškovui priklausančiame žemės sklype, kadangi buvo ir yra įsitikinusi, kad šis miško sklypas kadaise priklausė jos mirusiam tėvui, tačiau tokių jos parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus į nagrinėjamą bylą pateiktus įrodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, apklausė šalių prašytus kviesti liudytojus, išklausė šalis, įvertino byloje esančius duomenis.

41. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

Dėl baudos skyrimo

42. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovė nusistatinėja savo taisykles ir niekas jos negali įtikinti, jog ji neteisi dėl miško sklypo nuosavybės, atsakovė ginasi visiškai nepagrįstais argumentais, kuriuos paneigė jau ne vienas teismas. Ieškovo vertinimu, atsakovė piktnaudžiauja teise gauti nemokamą valstybės teisinę pagalbą, taip pat piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovė piktnaudžiavo procesu bei procesinėmis teisėmis šioje byloje, įskaitant ir apeliacinio skundo pateikimą, tad jai skirtina 1 000,00 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, 50 proc. baudos sumokant ieškovui.

43. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį.

44. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.

45. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

46. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

47. CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

48. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

49. Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

50. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju esamų duomenų nepakanka išvadai, kad atsakovė apeliacinį skundą iš tiesų pateikė siekdama kitų tikslų, nei apginti savo teises, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl baudos atsakovei skyrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius jokio tyčinio akivaizdžiai nesąžiningo elgesio, patvirtinančio, jog atsakovė piktnaudžiavo procesu bei procesinėmis teisėmis šioje byloje, negali būti pagrindas skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo prašymas skirti atsakovei baudą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

52. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės S. R. T. apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovo G. B. bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. balandžio 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), kurios suma 484,00 Eur, bei 2021 m. balandžio 21 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 484,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.

53. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

54. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovui G. B. iš atsakovės S. R. T. priteistina 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.