- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2-23-457/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00549-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- S. R. T.
- Advokatai
- Gvidas Armanavičius, Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei S. R. T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės S. R. T. 1 272 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso miško paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 5 d. nuvykęs į savo mišką, ieškovas rado iškirstą dalį miško. Dėl neteisėto miško kirtimo ieškovas parašė pareiškimą Joniškio rajono policijos komisariatui, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02328-19. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad neteisėtą kirtimą ieškovui priklausančiame miške organizavo atsakovė. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovė neneigė, kad organizavo miško kirtimą, kad kirtimą organizavo ne toje vietoje, kur miškas buvo atmatuotas jos tėvui J. P. ir kurį ji su seserimi paveldėjo po tėvo mirties (duomenys neskelbtini), o tame miške, kuriuo tėvas naudojosi iki nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškovo prašymu, iškirstą mišką apžiūrėjęs miškų ūkio inžinierius A. R. paskaičiavo padarytą žalą ir nustatė, kad dėl neteisėto miško kirtimo ieškovui padaryta 1 272 Eur žala. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02328-19 ieškovas pareiškė civilinį ieškinį šiai sumai, tačiau jis liko neišnagrinėtas, nes ikiteisminis tyrimas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Misevičiaus 2019 m. gegužės 2 d. nutarimu buvo nutrauktas, motyvuojant, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, dėl atsakovės administracinės atsakomybės perduota spręsti Joniškio rajono policijos komisariatui, o ieškovui dėl žalos atlyginimo pasiūlyta kreiptis civilinio proceso tvarka. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. Misevičiaus 2019 m. gegužės 2 d. nutarime yra konstatuota, kad atsakovė kirtimą ieškovui priklausančiame miške organizavo neteisėtai – miškas priklauso ieškovui, atsakovė neturėjo miško savininko ir įgaliotos institucijos leidimo kirsti mišką, todėl yra atsakinga už ieškovui padarytą žalą. Atsakovės paaiškinimas, kad ji mišką kirto kaip savą, vertintinas kaip mėginimas išvengti atsakomybės, nes atsakovė pati pripažino žinojusi, kad jos tėvui miškas buvo atmatuotas kitoje vietoje, tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir ieškovės sesuo A. A. G.. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-02328-19 priimtame Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. Misevičiaus 2019 m. gegužės 2 d. nutarime yra konstatuota, kad ieškovui priklausančiame miške 2019 m. sausio 5 d. rasti iškirsti medžiai ir jų kirtimą organizavo atsakovė, kuri ieškovo inicijuoto ikiteisminio tyrimo metu to ir neneigė. Atsakovė neturėjo leidimo kirsti medžius ieškovui priklausančiame miške, taigi jos veiksmai buvo neteisėti. Atsakovės nurodymu nukirtus medžius ieškovo miške, jam padaryta žala, nes sunaikinti augantys medžiai – ieškovas neteko jam priklausančio turto, ieškovas medžių kirsti neplanavo, mediena jam tuo metu nebuvo reikalinga, ieškovui padarytą žalą paskaičiavo miškų specialistas. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovui atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala ieškovui atsirado kaip atsakovės veiksmų rezultatas, nes būtent ji suorganizavo medžių kirtimą ne jai priklausančiame miško plote. Šie duomenys yra pagrindas konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės pagrindą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad žalą, padarytą asmens turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šia prasme civilines atsakomybės taikymo tikslas yra nukentėjusiojo asmens turtinių praradimų kompensavimas.
Ieškovas G. B. ir jo atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad 3 ha ploto mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas paveldėjo iš savo motinos R. V. B., ši dalis miško yra registruota jo vardu. Minėtas miško plotas ribojosi su E. M., A. P. miško dalimis, tačiau su atsakovei priklausančia miško dalimi nesiriboja. 2019 m. sausio 5 d. nuvažiavęs į jam priklausantį mišką pamatė, kad apie 30 arų miško yra iškirsta, miškininkai paskaičiavo, kad buvo iškirsta ir išvežta virš 24 kubų medžių, dar apie 8 kubai nukirstų medžių buvo palikti. Policijos pareigūnai nustatė, kad jo dalis miško buvo iškirsta atsakovės nurodymu, todėl ir reiškia atsakovei ieškinį dėl 1 272 Eur žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra visi atsakovės ieškovui padarytos žalos paskaičiavimai. Pagal ikiteisminio tyrimo byloje esančius dokumentus matyti, kad ieškovo miške iš viso buvo iškirsta 33,184 m³ mišrios medienos, įvykio vietoje neišvežta buvo belikę 8,12 m³ medienos, šią medieną ieškovas išsivežė ir ji nėra įskaičiuota į reikalaujamos iš atsakovės priteisti žalos dydį. Žala yra paskaičiuota už tuos 24,65 m³, kuriuos atsakovė ne tik išsipjovė, bet ir išsivežė. Ši mediena buvo rasta atsakovės gyvenamojoje vietoje, visa tai patvirtinanti medžiaga yra ikiteisminio tyrimo byloje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta įmonė, t. y. „P. M.“, kuri medieną, atsakovės prašymu, pervežė iš ieškovo miško į atsakovės gyvenamąją vietą. Skaičiuojant pagal tuo metu buvusią mišrios medienos kainą, t. y. 53 Eur/m³. Pats ieškovas savame miške jokių kirtimų nevykdė, jo miške apskritai apie 8 metus nebuvo nieko daroma. Ieškinio pagrįstumą patvirtina prie šios civilinės bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuosavybės teise jam priklauso miško paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė nė vieno dokumento, kuris patvirtintų šią aplinkybę. Ieškovas nepateikė nei nuosavybės dokumentų, nei plano, vadovaujantis kuriais būtų galima teigti, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalaujamos žalos dydžio ir įrodymų, kad būtent atsakovės veiksmai yra susiję su padaryta žala ieškovui. Ieškovas ieškiniu nepateikė nė vieno įrodymo, kad būtent atsakovės veiksmais buvo padaryta žala jo turtui, nepateikė įrodymų, kokia žala buvo padaryta ieškovui ir ar ši atsiradusi žala galimai yra priežastiniame ryšyje su kažkokiais neteisėtais atsakovės veiksmais. Atsakovė jau ikiteisminio tyrimo metu yra ne kartą nurodžiusi, kad vieta, kurioje atliko miško valymo darbus, priklausė nuosavybės teise jos tėvui J. P. nuosavybės teise. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino apklausti liudytojai. Atsakovė tam, kad būtų įrodytos šios aplinkybės ir faktai, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrių su prašymu, kad jai būtų išduotas jos tėvui J. P. priklausančio miško planas, tačiau buvo informuota, kad planas nėra išlikęs.
Šalies argumentai
Atsakovė S. R. T. ir jos atstovas advokatas Gvidas Armanavičius teismo posėdžio metu su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad atsakovė kirto savo mišką, o ieškovas išsivežė jau jos paruoštą medieną. Ji prašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), ir iškirsti mišką, pati nurodė ribas, kur turi būti nukirsti medžiai. Žmonės nukirto medžius vieną dieną, o kitą dieną ji medžius išsivežė. Tai vyko 2018 m. rudenį. Specialistė R. A. davė leidimą miškui kirsti. Kirto mišką (duomenys neskelbtini), iškirto gal apie 26 kubus, miške paliko apie 7 kubus, kuriuos išsivežė ieškovas. Ji tvirtina, kad pagal leidimą kirto mišką, apie 24,65 m³ medienos išsivežė pas save į namus. Po to vyko valymo darbai. Nors ir nurodyta, kad miškas (duomenys neskelbtini), tačiau jos miškas yra (duomenys neskelbtini), tie kaimai vienas šalia kito. Ji mišką pjovė pagal leidimą. Už medienos vežimo paslaugas mokėjo įmonei „P. M.“.
Liudytoja Marija Rimdžiuvienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėja. Ji surinko pirminę medžiagą dėl neteisėto miško iškirtimo ar dėl galimos vagystės, tačiau įvykio vietoje ji nebuvo, todėl negali pasakyti, kiek miško buvo iškirsta. Visi duomenys yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje.
Liudytoja Akvilė Brazauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėja. Ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto miško iškirtimo pradėjo kolegė tyrėja M. Rimdžiuvienė ir vėliau šis tyrimas buvo perduotas jai. Pamena, kad byloje buvo duomenys, kad atsakovė iškirto ne jai priklausantį mišką. Pagal bylos duomenis buvo nustatyta, kad miškas priklauso ieškovui. Buvo priimtas sprendimas bylą nutraukti, nes atsakovės veiksmuose buvo administracinio nusižengimo požymiai. Į įvykio vietą ji nebuvo nuvykusi. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad miško sklypas priklauso jai, tačiau visi dokumentai rodė, kad miško savininkas yra ieškovas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo miškas priklauso jai.
Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pas jį vieną kartą buvo atvykęs ieškovas, tuo metu jis buvo bedarbis, prieš tai ilgus metus dirbo girininku, pagal specialybę yra miškininkas. Valstybinės miškų tarnybos privačių miškų inspektorė R. A. rekomendavo jį ieškovui, kad jis išmatuotų miške iškirstą medieną. Ieškovas nusivežė jį į mišką, kad jis išmatuotų, kiek medžių yra iškirsta ir kiek jų palikta vietoje. Jis paskaičiavo ir surašė laisvos formos aktą. Mediena buvo iškirsta ir ištraukta, jis konstatavo, kiek tos medienos buvo iškirsta. Nepamena, 10 ar 12 kubų medienos buvo iškirsta ir palikta vietoje. Kiek atsimena, pagrinde iškirsti buvo baltalksniai, o ąžuolų nebuvo.
Liudytoja A. A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra atsakovės sesuo, su seserimi santykiai nekokie, nebendrauja, ieškovo nepažįsta. Visas žemes jos atsiėmė, nebuvo atsiimtas 75 arų sklypas, ji atsiėmė tuos 75 arus ir tą žemę visos trys po lygiai, t. y. po 25 arus, pasidalino. Miškas buvo atmatuotas visom po lygiai, miškas buvo antroje pusėje griovio, prie žemės. Ir žemė, ir miškas buvo (duomenys neskelbtini) kaime, o dabar lyg (duomenys neskelbtini) kaime. Padarė geodezinius matavimus. Atsakovė sugalvojo išsivalyti mišką, ji su tuo sutiko. Ji nuvažiavo pažiūrėti į mišką, kuris priklausė joms, kaip vyksta valymo darbai, tačiau miške nieko nevyko, jokie valymo darbai nevyko. Ji paskambino seseriai, t. y. atsakovei, pastaroji pasakė, kad ji kerta mišką, ji atsakovei pasakė, kad ji kerta ne savo mišką, tačiau atsakovė su tuo nesutiko, paaiškino, kad kaimynai jai parodė, kur yra jos miškas. Nežino, kokį mišką atsakovė kirto. Ji buvo prie savo miško, tačiau jame atsakovė jokių valymo darbų neatlikinėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovo ir jo atstovės, atsakovės ir jo atstovo, liudytojų paaiškinimais, ieškinyje ir atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, prie šios bylos prijungta ikiteisminio tyrimo Nr. 1-01-02328-19 medžiaga, nustatyta, kad:
- Nekilnojamojo turto registro duomenimis 3,1169 ha žemės sklypas, iš kurių 3,0657 ha yra miško žemės plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui pagal 2018 m. gegužės 4 d. Dovanojimo sutartį Nr. 1-1827. Iki tol šis miško sklypas pagal 2001 m. birželio 8 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 47-8901, nuosavybės teise priklausė ieškovo motinai R. V. B. (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02328-19 medžiaga, 1 t. b. l. 34–35);
- miškų ūkio inžinierius A. R. apmatavo savavališkai iškirstą ir ištrauktą medieną ir surašė laisvos formos aktą. Matavimo rezultatai: rietuvės ilgis – 6 m, rietuvės plotis – 4,1 m, rietuvės aukštis – 0,6 m. 6x4,1x0,6=14,76 erdm. Mediena sukrauta nelabai glaudžiai, todėl glaudumo koeficientas apie 0,55. 14,76 erdm.x0,55=8,12 m³ (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02328-19 medžiaga, 1 t. b. l. 33);
- 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2244-514/2020 atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas;
- 2020 m. sausio 23 d. Valstybinė miškų tarnyba priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ABR_N-2-2020, kuriuo pripažino atsakovę kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje, t. y. nustatė, kad atsakovė neteisėtai, t. y. neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką arba suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, iš ieškovo miško sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), VĮ VMU Joniškio regioninio padalinio S. girininkijos 559 kv., 4, 7 skl., iškirto 113 vnt. žalių medžių (91 vnt. baltalksnių, 18 vnt. drebulių, 3 vnt. uosių, 1 vnt. guobą), ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 560 Eur dydžio baudą;
- 2020 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi administracinėje byloje Nr. II-61-771/2020, buvo atmestas atsakovės skundas ir paliktas galioti Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. sausio 23 d. nutarimas VMT-ABR_N-2-2020. Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad S. R. T. iškirto ne jai nuosavybės teise priklausantį mišką Nr. (duomenys neskelbtini), o G. B. priklausantį mišką Nr. (duomenys neskelbtini), tą patvirtina ne tik ikiteisminio tyrimo metu apklausta pati S. R. T., bet ir liudytojai, taip pat nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ir pranešimas apie ketinimus kirsti mišką;
- 2020 m. gegužės 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-68-316/2020 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutarimas buvo paliktas nepaleistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. T. apeliacinis skundas netenkintas.
Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad miško paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui, o atsakovei priklauso miško paskirties žemės ūkio sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šie abu miško paskirties žemės sklypai, pagal žemės sklypų planus, yra netoli vienas kito, juos skiria tik vienas miško paskirties žemės ūkio sklypas, kuris seniau priklausė E. M., o šiuo metu priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Ž. M.“. Atsakovei 2018 m. kovo 8 d. buvo išduotas leidimas savo reikmėms kirsti mišką, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), S. girininkijoje, 559 kvartale, 1, 24 sklypai, tačiau ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02328-19 metu buvo įrodyta, kad atsakovė medžių kirtimo darbus atliko ne jai nuosavybės teise priklausančiame miško paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovui nuosavybės teise priklausančiame miško paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02328-19 medžiagoje esančiais duomenimis įrodyta, kad atsakovė ieškovui priklausančiame miško sklype iškirto, ištempė ir į savo namus išsivežė 24,65 m³ medienos, tokiu būdu ieškovui padarydama 1 272 Eur žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK. 6.246-6.249 straipsniai).
Byloje esančiais duomenimis įrodyta, kad atsakovė, turėdama leidimą atlikti miško kirtimo darbus jai nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), miško kirtimo darbus atliko ieškovui nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), vadinasi, atsakovė veikė neteisėtai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taip pat, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovui priklausančiame miško sklype iškirto, ištempė ir į savo namus išsivežė 24,65 m³ medienos, tokiu būdu ieškovui padarydama 1 272 Eur žalą. Nei iškirstos ir išvežtos medienos kiekio, nei ieškovo paskaičiuoto patirtos žalos dydžio atsakovė neginčijo. Akivaizdu, kad dėl neteisėto atsakovės veikimo ieškovui buvo padaryta žala (priežastinis ryšys). Iš ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02328-19 esančių atsakovės parodymų, šioje byloje atsakovės duotų paaiškinimų akivaizdu, kad atsakovė žinojo ir suprato, kad ji miško kirtimo darbus atlieka ne jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė žinojo ir suprato, kad jai nuosavybės teise priklausantis miško sklypas yra netoliese, tačiau miško kirtimo darbus atliko ieškovui priklausančiame žemės sklype, nes buvo ir yra įsitikinusi, kad šis miško sklypas kadaise priklausė jos mirusiam tėvui J. P., nors tokių jos parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys.
Taigi, aukščiau teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės civilinę atsakomybę. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nustačius visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, atsiranda pareiga atsakovei atlyginti ieškovui padarytą žalą, todėl ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo yra tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 1 272 Eur žalą.
Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas, nes tokią jo teisę numato įstatymas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 29 Eur žyminio mokesčio, 847 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 876 Eur, todėl visiškai patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 876 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės S. R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 272 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt du eurus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 272 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 876 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.