Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartimi S. R. T. skundas netenkintas ir Valstybinės miškų tarnybos patarėjo V. Š. 2020 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo, kad Valstybinės miškų tarnybos patarėjo V. Š. 2020 m. sausio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagristas, nėra juridinio pagrindo jį naikinti S. R. T. skunde išsakytais argumentais.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

4.2 Apeliantė pažymi, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį kyla už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Taigi, apeliantė nuomone, būtina nustatyti, kad miškas, kurį neteisėtai ir savavališkai iškerta pažeidėjas, jam yra svetimas, tai yra, kad įrodymai neginčijamai patvirtina, jog nėra jokios abejonės dėl miško priklausymo nukentėjusiajam asmeniui (šioje byloje - G. B.). Tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, kuriuos pateikė tiek ji pati (S. R. T.), tiek surinko Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai, tiek iš baudžiamosios bylos nustatyta, jog ginčas dėl iškirsto miško nuosavybės vis tik yra. Administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje šiuo metu yra pateiktas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir laukiama bylos nagrinėjimo, ji (S. R. T.) kelia nuosavybės klausimą, o Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos priteisimo G. B. naudai sustabdyta iki bus galutinai išspręsta administracinė byla ir įsiteisės priimtas teismo sprendimas. Taigi vien tik VĮ „Registrų centras“ duomenys nėra pagrindas konstatuoti, jog ji (S. R. T.) iškirto svetimą mišką.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. T. apeliacinį skundą Valstybinės miškų tarnybos direktorius K. M. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad S. R. T. kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą neginčijamai įrodo byloje esantys ir teismo posėdžio metu nešališkai ištirti įrodymai. Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir padarė tinkamas išvadas, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. R. T. prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Susipažinus su administracinio nusižengimo byla ir apeliacinio skundo turiniu konstatuotina, kad S. R. T. prašymas nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka nėra motyvuotas, apeliaciniame skunde nėra nurodyta svarių argumentų, kurių pagrindu turi būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Apeliantė jokių naujų įrodymų apygardos teismui nepateikė ir neplanuoja pateikti. Byloje neatsirado naujų įrodymų ir nepaaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos ir aptartos apylinkės teisme priimant skundžiamą nutartį. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju S. R. T. apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, todėl S. R. T. apeliacinis skundas nagrinėjamas ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas rašytinio proceso tvarka, remiantis apygardos teismui pateikta medžiaga.

8. Apeliaciniame skunde keliamas S. R. T. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. R. T. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad ji nepagrįstai nubausta už svetimo miško iškirtimą, neturint tam leidimo, jos tikslas buvo iškirsti medžius savo miške, o ne svetimame, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį - tenkinti jos apylinkės teismui pateiktą skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Valstybinės miškų tarnybos patarėjo V. Š. 2020 m. sausio 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti arba priimti naują nutarimą – sustabdyti administracinio nusižengimo bylą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Nagrinėjamu atveju S. R. T. pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį nubausta už tai, kad ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus, nuteisėtai, tai yra neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką arba suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, iš G. B. miško sklypo iškirto 113 vnt. žalių medžių.

10. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog S. R. T. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai atmestas S. R. T. skundas ir paliktas galioti Valstybinės miškų tarnybos patarėjo V. Š. 2020 m. sausio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. R. T. nubausta pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį.

11. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas S. R. T. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė pačią S. R. T. ir Valstybinės miškų tarnybos atstovą, rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. R. T. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartį, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei S. R. T., kuri savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra neįsiteisėję procesiniai sprendimai civilinėje ir administracinėje byloje, kuriose yra sprendžiamas ginčo miško nuosavybės klausimas, todėl negalima teigti, kad ji iškirto svetimą mišką, o ne savo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad administracinėje byloje yra sprendžiamas miško nuosavybės klausimas, apylinkės teismas nepagrįstai nestabdė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo iki, kol bus priimtas sprendimas kitose bylose.

14. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog S. R. T. medžius kirto miško žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teisė vykdyti miško kirtimo darbus S. R. T. buvo suteikta miško žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi net ir nustačius, kad miško žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. R. T., savavališko miško kirtimo faktas nebūtų paneigtas, nes pranešimas apie ketinimus kirsti mišką žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė stabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.

15. S. R. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad Valstybinės miškų tarnybos patarėjo V. Š. 2020 m. sausio 23 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, kiek kietmetrių medžių ji iškirto. Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą, teismas pažymi, kad iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad S. R. T. žinojo ir suprato, kuo yra kaltinama. Net apeliaciniame skunde pati S. R. T. nurodo, kad ji, nuvykusi į mišką, nupjovė 26 kubinius metrus įvairių medžių, paruoštą 26 kubinių metrų medienos išsivežė pati, miške dar liko 7 kubiniai metrai medienos. Atsižvelgiant į nuodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad tai, jog Valstybinės miškų tarnybos patarėjo V. Š. 2020 m. sausio 23 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, kiek kietmetrių medžių ji iškirto, esmingai pažeidė S. R. T. įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis.

16. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išklausęs S. R. T. ir Valstybinės miškų tarnybos patarėjo V. Š. paaiškinimus, ištyręs rašytinius bylos dokumentus, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai S. R. T. veiksmuose konstatavo ANK 273 straipsnio 2 dalies sudėtį. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog S. R. T. atliktuose veiksmuose yra visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 273 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai ir ji administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai. Nors S. R. T. savo kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažįsta ir tvirtina, kad ji nepagrįstai nubausta už svetimo miško iškirtimą, neturint tam leidimo, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai yra paneigti byloje surinktais įrodymais ir laikytini jos gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

17. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje S. R. T. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, S. R. T. už šį administracinį nusižengimą Valstybinės miškų tarnybos patarėjo V. Š. 2020 m. sausio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta minimali administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. T. apeliacinį skundą ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartį nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.