- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- II-61-771/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00153-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas (pirm.)
- Pažeidėjas
- Stanislavai R
- Institucija
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Valstybinė miškų tarnyba
- Advokatai
- Vlada Buivydienė
- Kategorijos
- 21.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Stanislavai R. T., jos atstovei advokatei Vladai Buivydienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Stanislavos R. T. skundą dėl administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. T. 2020-01-23 surašytas nutarimas už tai, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalyje, tai yra dėl to, kad susipažinus su Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK veiklos skyriaus perduota ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad S. R. T. nuteisėtai, t. y. neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką arba suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, iš G. B. miško sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Joniškio r., VĮ VMU Joniškio regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) iškirto 113 vnt. žalių medžių (91 vnt. baltaksnių, 18 vnt. drebulių, 3 vnt. uosių, 1 guobą). Šia neteisėta veika miškuose pažeidė LR miškų įstatymo 9 str. 6 d., leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 p. reikalavimus ir tuo padarė 3982,08 Eur žalą aplinkai.
Šalies argumentai
Šiaulių apylinkės teisme 2020-02-20 gautas LR aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos persiųstas S. R. T. skundas dėl nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje. Skunde nurodo, kad nė vienas įrodymas neturi pranašumo ir negali būti vertinamas svarbesniu nei kiti įrodymai. Vienok, šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Valstybinės miškų tarnybos patarėjas V. Š. išskirtinai vadovavaisi ir rėmėsi tik (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu tiek pati Valstybinė miškų tarnybos, tiek S. R. T. iniciatyva buvo surinkta pakankamai įrodymų teisingai išspręsti šią bylą. O būtent tai duomenys apie ginčo egzistavimą dėl žemės sklypo nuosavybės teisės (teismų sprendimai), liudytojų parodymai, pačios S. R. T. paaiškinimas, kiti jos turimi dokumentai. Valstybinės miškų tarnybos patarėjas nesilaikė ANK 569 str. 1 d., kadangi iš esmės rėmėsi tik minėtu prokuroro nutarimu visiškai neatsižvelgdamas į kitus surinktus įrodymus. Administracinė atsakomybė pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį kyla už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama kai daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Taigi, būtina nustatyti, kad miškas, kurį neteisėtai ir savavališkai iškerta pažeidėjas, jam yra svetimas, t. y. kad įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nėra jokios abejonės dėl miško priklausymo nukentėjusiajam asmeniui (šioje byloje - G. B.). Tačiau administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, kuriuos pateikė tiek pati S. R. T., tiek surinko Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai, tiek iš baudžiamosios bylos nustatyta, jog ginčas dėl iškirsto miško nuosavybės vis tik yra. Administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje šiuo metu yra pateiktas apeliacinis skundas Vyriausiajam administraciniam teismui ir laukiama bylos nagrinėjimo, pareiškėja S. R. T. kelia nuosavybės klausimą, o (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos priteisimo G. B. naudai sustabdyta iki bus galutinai išspręsta administracinė byla ir įsiteisės priimtas teismo sprendimas. Taigi, vien tik VĮ Registrų centro duomenys nėra pagrindas konstatuoti, jog S. R. T. iškirto svetimą mišką, VĮ Registrų centras yra tik nekilnojamojo turto išviešinimo funkciją atliekanti institucija, todėl būtina vadovautis ne šios įstaigos duomenų bazės išrašais, o juridinį faktą - nuosavybę nustatančiais dokumentais. O jie, kaip minėta, yra ginčo sprendimo stadijoje, dėl ko Valstybinės miškų tarnybos patarėjas negalėjo konstatuoti, kad S. R. T. iškirto svetimą mišką. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) suabejojo G. B. nuosavybės teise į iškirstą mišką, neatmetė galimybės, kad šis miškas galėjo teisėtai priklausyti S. R. T. tėvui J. P.. Iš (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos centrinio archyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad J. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) Joniškio r. Iš (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atstatyta teisė į 39,70 arų žemės ir 4 ha miško sklypus, esančius Joniškio r., (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjos tėvo J. P. valdyta žemė sudarė 44,45 ha, iš kurių 4 ha Kivylių miško. 2018-10-29 Lietuvos centrinio archyvo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad J. P. turtas buvo (duomenys neskelbtini) Joniškio r. Todėl pareiškėjai yra nesuprantama, kodėl nutarime nurodoma, kad ji iškirto žemę (duomenys neskelbtini) Joniškio r., kai tuo tarpu ji iškirto savo paveldėtą mišką (duomenys neskelbtini) Joniškio r. Ji to padaryti negalėjo, nes (duomenys neskelbtini) realiai yra už 2 kilometrų nuo jos esamo (duomenys neskelbtini). Be to, G. B. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo nurodė, kad nuosavybės teise jam priklauso miško paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Joniškio r. Tačiau (duomenys neskelbtini), kuris priklauso S. R. T., plane šis numeris yra pažymėtas ant jos (duomenys neskelbtini). Visų šitų svarbių aplinkybių Valstybinės miškų tarnybos patarėjas nevertino, nors šie dokumentai yra labai svarbūs sprendžiant S. R. T. administracinės atsakomybės klausimą. Kalbant apie administracinio nusižengimo, numatyto ANK 273 straipsnio 2 dalyje, padarymą, negalima nepaminėti S. R. T. tikslo, kuris buvo iškirsti medžius savo miške, o ne svetimame. 2018 metais ji kreipėsi į Joniškio žemėtvarką pas vyr. specialistę p. R. A. dėl miško kirtimo, užpildė pranešimą kirsti mišką ir jis buvo patvirtintas bendrasavininkės A. A. G.. R. A. prašyme išduoti leidimą kirsti mišką padiktavo rašyti (duomenys neskelbtini) Tuomet S. R. T. paaiškino, kad ji kirs ir valys (duomenys neskelbtini), kuris jai prikluso pagal paveldėjimą iš tėvo J. P.. Tuomet R. A. liepė nubraukti Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašyti Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinį numerį). Nuvykus į jai priklausantį (duomenys neskelbtini) nupjovė 26 kubinius metrus įvairių medžių. Paruoštą 26 kūb. metrų medienos išsivežė pati, miške dar liko 7 kūb. metrai medienos. Po to vyko miško valymo darbai. Taigi, kaip matyti, S. R. T. (duomenys neskelbtini) neatliko jokio kirtimo, o vieta, kurioje ji atliko miško valymo darbus, priklausė nuosavybės teise jos tėvui J. P. (bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo J. P. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl ji yra nepagrįstai nubausta už svetimo miško iškirtimą neturint tam leidimo. Kaip minėta, atsakomybė pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį kyla už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama kai daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Skundžiamajame nutarime nėra nurodyta, kiek kietmetrių medžių S. R. T. iškirto, todėl šis procesinis pažeidimas jau savaime suponuoja nutarimo įdingumą ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisių (teisės žinoti, kuo kaltinamas, teisės apsiginti) pažeidimą. Bylos nagrinėjimo metu S. R. T. pateikė duomenis apie tai, kad teismuose yra nagrinėjamos dar dvi bylos dėl nuosavybės teisės į ginčo mišką, esantį (duomenys neskelbtini) Joniškio r.: administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra pateiktas apeliacinis skundas Vyriausiajam administraciniam teismui, ir civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos priteisimo G. B. naudai sustabdyta iki bus galutinai išspręsta administracinė byla ir įsiteisės priimtas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje administracinėje byloje yra sprendžiamas minėto miško nuosavybės klausimas, administracinė ir administracinio nusižengimo bylos yra susijusios, sprendimas administracinėje byloje turės prejudicinę reikšmę, t. y. bus išspręstas klausimas, dėl iškirsto miško nuosavybės, todėl administracinio nusižengimo byla negali būti išnagrinėta pirmiau už administracinę bylą. Kadangi administracinių nusižengimų kodeksas nenumato galimybės stabdyti administracinio nusižengimo bylos, taikytina įstatymo analogija - administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 101 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, kuriose numatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) Valstybinės miškų tarnybos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) teiseną nutraukti arba panaikinti (duomenys neskelbtini) Valstybinės miškų tarnybos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutarimą - sustabdyti administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2020-03-06 gautas LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atsiliepimas į skundą. Atsiliepime nurodoma, kad su skundu nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu vertinti visi administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys, o Nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) įvardinti įrodymai kurie patvirtina patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, t. y. faktines aplinkybes, apie tai, kad asmuo padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad minimi dokumentai nėra susiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Ginčas dėl miško nuosavybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Net jeigu daryti prielaidą, kad būtų priimtas galutinis teismo sprendimas, patvirtinantis, jog miško žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. R. T., pagal (duomenys neskelbtini) pranešimą apie ketinimus kirsti mišką teisė vykdyti miško kirtimo darbus suteikta ne miško žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o miško žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. savavališko miško kirtimo faktas nebūtų paneigtas, nes pranešimas apie ketinimus kirsti mišką žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepateiktas. Neteisėtai iškirstų medžių kiekmetrių neįrašymas (dėl techninės klaidos) į Nutarimą negali būti vertinamas kaip esminis pažeidimas. Prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje S. R. T. parodė, kad nesutinka, kad kirto ne savo mišką. Ji kirto (duomenys neskelbtini). Matininkas M. parodė, kur yra jai priklausantis miškas. Sužymėta kuolais. (duomenys neskelbtini) esančio miško nekirto, nes jis yra už dviejų km nuo jai priklausančio miško. Girdėjo, kad ten randasi B. žemės. Administraciniame teisme yra byla dėl nuosavybės. Ginčas dėl (duomenys neskelbtini). Pranešime apie ketinimą kirsti mišką nurodytas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kai kirto mišką, ji jame buvo. Kertant mišką skambino sesuo. Matininkams miško planus parodė. Matė einant sesers vyrą einantį. Buvo surašę, kiek ir kokių medžių buvo galima kirsti. Kirto uosius, drebules ir kitus medžius kurui. B. buvo jos miške. Policijai nerodė, kurį mišką kirto.
Valstybinės miškų tarnybos atstovas parodė, kad R. S. T. priklauso miškas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o B. (duomenys neskelbtini). Prašo vadovautis Registrų centro duomenimis, nes kaimų pavadinimai keitėsi. Pranešime apie ketinimus kirsti mišką ji nurodė, kad nori kirsti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja daug metų nesilankė miške, todėl galėjo ir suklysti. Pareigūnai neturi tokios pareigos asmenims parodyti kur jų miškas yra. Pareigūnas uždeda tik vizą ant pranešimo. Pareigūne negalvojo, kad asmuo gali kirsti ne sau priklausančio miško. Priimtą nutarimą prašo palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų.
Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis nustato, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktą, teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą, nuo leidime nurodytos datos. Leidimai neprivalomi privačių miškų savininkams Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nustatytais atvejais.
Žemesnės instancijos teismas
Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 20 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus nurodytus 20.1-20.8 punktuose: 1) jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); 2) atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos; 3) atrankinius sanitarinius kirtimus; 4) baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; 5) neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; 6) kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); 7) plynuosius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais; 8) retinimo ir einamuosius kirtimus. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 papunkčiuose nurodytus kirtimus, privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje kilo ginčas dėl ne to miško iškirtimo.
Skundo nagrinėjimui buvo gautas ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatytos bylai tirti reikšmingos aplinkybės.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepripažino padariusi jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, nurodė, kad ji kirto jai nuosavybes teise priklausantį mišką, tačiau šias R. S. T. nurodytas aplinkybes paneigia byloje nustatytos aplinkybės.
Iš (duomenys neskelbtini) pranešimo apie ketinimus kirsti mišką matyti, kad S. R. T. nurodė, kad nori kirsti jai nuosavybes teise priklausantį mišką, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. R. T. nuosavybes teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. B.. 2019-01-24 duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu S. R. T. parodė, kad „aš pati nusprendžiau nuvykusi su vyru ir žmogumi pjauti miško, nusprendžiau kurioje vietoje yra mano ir sesers miškas. Aš žinojau vietą kur yra matininko B. tėvui atmatuotas miškas, tačiau miško kirtimo darbus 2018 m. kovo mėn. aš atlikau miške, kuriuo tėvas naudojosi iki jo miško nuosavybės atstatymo, t. y. kitame plote. Šiame miške, kuris priklauso man pagal turimą planą, esančiame dokumentuose pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo ką kirsti, o tame miške buvo ąžuolai ir kitas brandus miškas. <......> Aš suprantu, kad miške, kuriame atlikau kirtimo darbus su žmonių pagalba, padariau neteisėtai, tai ne mano miškas pagal dokumentus, jį kažkas pagrobė iš manęs, nors jie ne pagal dokumentus yra mano“, t. y. duodama parodymus ji pripažino, kad vis tik kirto ne jai priklausantį mišką, bet kitą. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai. Liudytojas V. Ž. parodė, kad 2018 m. kovą jam žmona pasakė, kad iš tėvo paveldėjo mišką, todėl jie nuvažiavo ir kirto mišką, kurį parodė pati S. R. T.. Ji rodė jam miško nuosavybės dokumentus ir buvo įsitikinusi, kad kerta paveldėtą iš tėvo mišką, o jis pasitikėjo žmona ir tikrai nežinojo, kad jie iškirto svetimą mišką. Kai jie nuvyko tvarkyti miško 2018 m. lapkritį, atėjo matininkai ir žmonos sesuo, ir pradėjo sakyti, kad jie valo ne savo mišką. Liudytoja A. A. G., kuri parodė, kad 2018 m. lapkritį, važiuodama pro šalį, užsuko į savo mišką, ir pamatė, kad kitame miško plote, kuris anksčiau priklausė J. M. išgirdo medžių pjovimo garsus. Ji paklausė sutikto matininko, kas aname miške pjauna medžius, jis pasakė, kad viena moteris. Tada ji paskambino seseriai S., kuri patvirtino, jog yra miške ir pjauna medžius. Ji paklausė sesers, kodėl ši pjauna medžius ne savo miške, nes jų miške yra ji pati, bet sesuo atsakė, kad miškas, kuriame stovi A. A. G., yra ne jų, nes miškas labai prastas. Ji mano, jog sesuo aiškiai suprato, kad pjauna ne savo mišką, nes apie tai seseriai sakė ir ji, ir pats matininkas. Liudytojas K. M. parodė, kad yra žemės matininkas. 2018 m. lapkritį buvo atvykęs atnaujinti miško ribas. Miške išgirdo pjūklų garsą, nuėjo iki gretimo miško pasikalbėsi su savininkais, ir sutiko S. R. T., kuri jam parodė miško Nr. (duomenys neskelbtini) planą. Jis iš karto suprato, kad šis miškas yra kitoje jų klientų pusėje, bet kadangi S. R. T. minėjo kažkokias pavardes, sakė, kad tai jos miškas, todėl jis pamanė, kad, galbūt, ši moteris turi du miškų sklypus, tik ne tą planą jam parodė.
Pirmiau aptartos aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, kad S. R. T. iškirto ne jai nuosavybės teise priklausantį mišką Nr. (duomenys neskelbtini), o G. B. priklausantį mišką Nr. (duomenys neskelbtini), tą patvirtina ne tik ikiteisminio tyrimo metu apklausta pati S. R. T., bet ir liudytojai. Taip pat byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ir pranešimas apie ketinimus kirsti mišką.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad S. R. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje. Tai patvirtina byloje ištirtos ir nustatytos aplinkybės. Paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, yra lygi sankcijoje numatytam baudos minimumui, nes byloje buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Valstybinės miškų tarnybos patarėjo V. Š. (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išsakytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 640 str., 642 str.,-
nutaria:
Pareiškėjos S. R. T. skundo netenkinti.
Palikti galioti Valstybinės miškų tarnybos patarėjo V. Š. (duomenys neskelbtini) priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.