- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- e2S-2689-1187/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05207-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- L. P.-V.
- Atsakovas
- P. V.
- Išvadą teikia
- Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P.-V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. P.-V. ieškinį atsakovui P. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. P.-V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. V., prašydama: 1) pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir panaikinti ieškovės ir atsakovo santuokos, sudarytos 2022 m. liepos 5 d. Kernavės Romos katalikų bažnyčioje, apskaitos akto įrašą Nr. 31, atliktą 2022 m. liepos 5 d. Širvintų r. sav. administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje; 2) nustatyti ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko J. P.-V. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo po 327 Eur/mėn. sūnaus išlaikymui, išlaikymą mokant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d., pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą iki sūnus sulauks pilnametystės ir indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatyti, kad sūnaus išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys ieškovė; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 5) nustatyti, kad po santuokos įrašo panaikinimo ieškovės pavardė bus „P.“; 6) priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo asmeninėn nuosavybėn; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką iki byloje bus priimtas teismo sprendimas, o būtent:
2.1. Vaikas su atsakovu kontaktiniu būdu bendrauja vieną kartą per savaitę, sūnui įprastoje aplinkoje, dalyvaujant ieškovei ir socialinei darbuotojai, kartu praleidžiant nuo 45 min. iki 1 val. 30 min., priklausomai nuo vaiko savijautos.
2.2. Susitikimų laikas turi būti suderintas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki susitikimo atsakovui informuojant ieškovę ir socialinę darbuotoją.
2.3. Atsižvelgiant į vaiko savijautą ir elgseną, atsakovo susitikimų su sūnumi skaičius gali būti didinamas iki trijų kartų per savaitę, taip pat sudaroma galimybė atsakovui bendrauti su sūnumi vaikui įprastoje aplinkoje nedalyvaujant ieškovei ir/ar socialinei darbuotojai.
2.4. Atsakovo bendravimas su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (per programėlę VIBER ar kt.) nėra ribojamas, tačiau toks bendravimas neturi trukdyti įprastam vaiko ugdymo procesui ir poilsio režimui.
3. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikinąją tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje: atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, nepertraukiamai nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val. Nustatytu laiku vaiko motina (arba jos pasirinktas asmuo) privalo vaiką, suruošti buvimui tiek lauke, tiek patalpose, perduoti vaiką ieškovės gyvenamojoje vietoje. Bendravimo pabaigoje, nustatytu laiku tėvas (arba jo pasirinktas asmuo) vaiką motinai privalo grąžinti į ieškovės gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir atsakovo tenkino pilnai – nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, nepertraukiamai nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val.; nustatytu laiku vaiko motina (arba jos pasirinktas asmuo) privalo vaiką, suruošti buvimui tiek lauke, tiek patalpose, perduoti vaiką ieškovės gyvenamojoje vietoje, bendravimo pabaigoje; nustatytu laiku tėvas (arba jo pasirinktas asmuo) vaiką motinai privalo grąžinti į ieškovės gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečio sūnaus J. P.-V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove bei pakeisti teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatytą atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką ir ją išdėstyti taip: nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, nuo šeštadienio 14 val. iki sekmadienio 19 val., šeštadienį jį pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios ar kitos, su ieškove suderintos vietos ir tą pačią dieną, ne vėliau kaip 20 val., grąžindamas į vaiko gyvenamą ar kitą, su ieškove suderintą, vietą; sekmadienį atsakovas su vaiku bendrauja ne anksčiau kaip 9 val. paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 12 val. ir vėl jį pasiimdamas po pietų miego 14 val. ir ne vėliau kaip 20 val. grąžindamas į vaiko gyvenamąją arba kitą, su ieškove suderintą, vietą.
6. Nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė, kad, nepaisant vaiko amžiaus ir kitų aplinkybių, vaikas kas antrą savaitgalį turės nakvoti atsakovo namuose Lentvaryje, kuriuose taip pat gyvena vaikui nepažįstami atsakovo tėvai, t. y. kas antrą šeštadienį 12 val. jis išvyks iš namų Klaipėdos r. ir vyks į atsakovo gyvenamąją vietą Lentvaryje, o sekmadienį iš Lentvario grįš į namus Klaipėdos r. Pažymėtina, jog tokiam atsakovo ir vaiko bendravimui, kai vaikas daugiau kaip parai laiko atskiriamas nuo mamos, prie kurios jis labai prisirišęs, ir vežamas į jam nepažįstamą aplinką, kategoriškai nepritarė ne tik med. psichologė, bet ir išvadą byloje teikianti institucija, pateikusi teismui raštišką nuomonę. Ieškovės, kaip mamos, su vaiku praleidžiančios 24 val./parą, 7 dienas per savaitę, ir geriausiai pažįstančios savo dviejų metų amžiaus vaiką, įsitikinimu yra būtina pakeisti 2025 m. gegužės 28 d. teismo nutartimi nustatytą atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuria vaikas nebūtų verčiamas daugiau kaip 6 val. praleisti kelionėje iš Klaipėdos r. į Lentvarį, nebūtų daugiau nei parai atskiriamas nuo ieškovės ir nebūtų verčiamas vykti į jam nepažįstamą vietą, kur gyvena ir jam nepažįstami atsakovo tėvai, ir ten likti nakvoti.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutiko su prašymu ir prašė palikti teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad tėvo, negyvenančio kartu su vaikais, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaikus yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas turi būti tiesioginis ir pastovus. Ieškovė siekia nepagrįstai apriboti vaiko ir tėvo bendravimą, tokiu motinos veikimu pažeista vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais. Atsakovo gyvenamoji vieta yra puikiai pažįstama ir įprasta vaikui, vaikas nuolatos lankėsi tėvo namuose. Nėra jokio pagrindo riboti jo ir sūnaus bendravimo, jis niekada nėra veikęs priešingai vaiko interesams, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas visada rūpinosi vaiku, teikė išlaikymą vaikui, ieškojo būdų bendrauti su vaiku, bandė susitarti su ieškove mediacijos būdu. Tarp jo ir vaiko yra artimas ir šiltas ryšys, kuris nėra nutrūkęs, jie puikiai leidžia laiką, bendrauja, žaidžia, tačiau nuo 2025 m. sausio 20 d. ieškovė nepagrįstai pradėjo riboti vaiko bendravimą su juo. Ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra pernelyg ribojanti, neužtikrina vaiko teisės į visavertį ryšį su abiem tėvais ir neatitinka tėvų lygiaverčio dalyvavimo vaiko auklėjime principo, pažeidžia vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, taip pat tai būtu nepakeliama finansinė našta atsakovui, nes siūlomas bendravimo laikas nesuderinamas laikas su atsakovo darbo grafiku, o ieškovė žinodama šia aplinkybę, siūlo bendravimo tvarką, kuri neįgyvendinama, dėl per didelio atstumo, darbo grafiko ir sąnaudų, finansinės naštos, tokiu būdu bando apriboti vaiko teisę netrukdomai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.
8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, jog laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaiko teisėms ir geriausiems interesams. Institucijos vertinimu, naujai išdėstyta laikina bendravimo tvarka labiau atitinka nepilnamečio vaiko teises ir interesus, yra platesnė ir užtikrina vaiko teisę bendrauti su tėvu, siekiant stiprinti emocinį ryšį tarp vaiko ir tėvo. Nustačius tokią laikiną bendravimo tvarką, pastarąją būtų galima laikyti ir kaip pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų galima užmegzti ir sustiprinti nepilnamečio sūnaus ir tėvo ryšį, jog vėliau būtų galima plėsti bendravimo tvarką, įtraukiant nakvynes. Mano, jog tenkinus ieškovės naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų pažeistos šalių sūnaus teisės ir geriausi interesai, o kaip tik būtų užtikrinama berniuko teisė bendrauti su tėvu palaipsniui, siekiant stiprinti ir puoselėti artimą ryšį.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas atsiliepime vėl melagingai teigia teismui, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra puikiai pažįstama ir įprasta vaikui, nes šiam teiginiui pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų. Ieškovė neturi jokio motyvo šmeižti atsakovo, teikiant nepagrįstus pareiškimus įvairioms institucijoms. Pats atsakovas ne kartą yra pripažinęs, kad smurtavo prieš ieškovę. Taigi tikrovės atitinkančios informacijos teikimas įgaliotoms valstybės institucijoms negali būti vertinamas kaip bandymas šmeižti atsakovą. Ieškovė atsakovui siūlo įvairiausius bendravimo būdus ir prašo tik vieno – nevežti vaiko į jam nepažįstamą aplinką, atskiriant jį nuo ieškovės jam neįprastai ilgą laiką. Atsakovas neieško jokių kompromisų, kurie leistų jam bendrauti su vaiku, ir principingai fokusuojasi tik į savo reikalavimą vežtis vaiką į Lentvarį su nakvyne, mano, kad atsakovas taip elgiasi specialiai, nes mato, jog šis klausimas yra itin jautrus ieškovei, pergyvenančiai dėl vaiko savijautos.
Šalies argumentai
10. Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas nėra linkęs atsižvelgti į ieškovės argumentus dėl vaiko sveikatos būklės, jis ją žemina vadindamas melage, manipuliatore ir vengia ieškoti bet kokių kompromisų dėl bendravimo su vaiku, kuris atlieptų geriausius vaiko interesus. Atsakovas stokoja empatijos vaiko atžvilgiu, jam trūksta elementarių tėvystės įgūdžių. Jo bandymai jėga perimti vaiką, nepaisant jo nenoro atsiskirti nuo mamos, rodo, kad atsakovas labiau siekia formaliai įvykdyti teismo nutartį, o ne palaikyti sveiką ryšį su vaiku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: nustatė šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; kitos prašymo dalies netenkino.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nėra, todėl ieškovės prašymą šioje dalyje tenkino, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, nuolat kyla ginčai dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovui buvo ribojamas bendravimas su nepilnamečiu sūnumi. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys yra neteisėtas tiek ieškovo, tiek ir jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo nepilnamečiams vaikams yra lygios.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, pažymėjo, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad yra nustatyti rizikos veiksniai susiję su tėvo elgesiu su sūnumi, nėra pateikta jokių duomenų, jog vaiko bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams. Priešingai, iš atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, jog vaikas bendraudamas su tėvu yra gerai nusiteikęs. Iš byloje pateiktų ieškovės argumentų dėl atsakovo manipuliacijų ir susirašinėjimo su atsakovu, galima spręsti, jog šalių tarpusavio santykiai yra labai įtempti, kuriuos jie turi išsispręsti nemanipuliuojant vaiku, kuris šioje situacijoje turi teisę bendrauti ir būti auklėjamas abiejų tėvų vienodai. Abu tėvai turi vienodas teises bendrauti su vaiku, ne tik ieškovė, iškeldama savo teises aukščiau ir deklaruodama, jog jos bendravimas yra svarbesnis nei tėvo. Tiek ieškovė, tiek institucija teikianti išvadą byloje teigia, jog tėvo ir vaiko ryšys turi būti atkuriamas palaipsniui, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog vaiko ir tėvo ryšys buvo nutrūkęs. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog vaiko tiek psichinės, tiek fizinės sveikatos stovis yra toks, kad jis negali bendrauti su tėvu. Pažymėtina, jog ieškovės prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės dar labiau atitolintų vaiką nuo tėvo, o ne puoselėtų tą ryšį, kuris yra jau sukurtas.
15. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra tikslinga suteikti atsakovui teisę bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi, tam kad būtų išsaugotas tėvo ir nepilnamečio vaiko fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaiko atžvilgiu. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovo elgesiu ar kitais veiksmais pažeidžiami šalių nepilnamečio sūnaus interesai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo pakeisti teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliantė (ieškovė) L. P.-V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, ir prašymą išnagrinėti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota. Teismas nutarties 14 p. padarė išvadą, „jog ieškovės prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės dar labiau atitolintų vaiką nuo tėvo, o ne puoselėtų tą ryšį, kuris yra jau sukurtas. Tačiau teismas nenurodė nei vieno argumento, kuris pagrįstų tokią išvadą. Ieškovės manymu teismas apskritai nei vienu žodžiu neužsiminė apie ieškovės nurodytus argumentus, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, vaiko interesus labiau atitiktų jo bendravimas su atsakovu organizuojant jį tokiu būdu, kad vaikas kas antrą savaitgalį kol kas nebūtų 3 valandas vežamas automobiliu į jam nepažįstamą aplinką ir nebūtų priverstas praleisti 3 valandas kelionėje atgal, o bendrautų su atsakovu jam pažįstamoje aplinkoje, nakvoti grįždamas į savo namus.
16.2. Teismas priėmė nutartį ignoruodamas išvadą teikiančios institucijos nuomonę. Išvadą teikiant institucija pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad ieškovės prašyme išdėstyta laikina bendravimo tvarka labiau atitinka nepilnamečio vaiko teises ir interesus, yra platesnė ir užtikrina vaiko teisę bendrauti su tėvu, siekiant stiprinti emocinį ryšį tarp vaiko ir tėvo. Institucijos vertinimu, nustačius tokią laikiną bendravimo tvarką, pastarąją būtų galima laikyti ir kaip pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų galima užmegzti ir sustiprinti nepilnamečio sūnaus ir tėvo ryšį, jog vėliau būtų galima plėsti bendravimo tvarką, įtraukiant nakvynes.
Atsiliepimas
16.3. Teismas, be kita ko, rėmėsi atsakovo atsiliepime i? prašymą? pateikta melaginga informacija, kuria? atsakovui surašė Vilniaus miesto vaiko teisiu? apsaugos skyriaus vyriausioji specialiste?, kadangi ji į bylą teikė ir kitus atsakovo dokumentus.
16.4. Teismo nutarties dalis priimta ignoruojant ieškovės pateiktus argumentus dėl atsakovo polinkio smurtauti. Teismas ieškovės pateiktą informaciją, kad atsakovas yra smurtavęs prieš ją ir tai yra daręs nepilnamečių vaikų akivaizdoje, apibendrino taip: „santykiai tarp šalių įtempti dėl atsakovo elgesio ieškovės atžvilgiu, bet ne dėl atsakovo elgesio su sūnumi“. Teismas nepaaiškino, kuo remdamasis jis nusprendė, kad į smurtą linkusio atsakovo bendravimas su vaiku, nedalyvaujant ieškovei, nekels grėsmės vaiko interesams.
16.5. Teismo nutarties dalis priimta galimai nesusipažinus su prašymo turiniu. Skundžiamos nutarties 14 p. teismas teigia: „byloje nėra pateikta jokiu? duomenų?, jog vaiko tiek psichinės, tiek fizinės sveikatos stovis yra toks, kad jis negali bendrauti su tėvu.“ Tačiau iš ieškovės prašymo turinio aiškiai matyti, kad ieškove? neprašė riboti atsakovo bendravimo su vaiku, ji tik prašė organizuoti ji? taip, kad vaikui nereikėtu? per savaitgali? daugiau kaip 6 valandas praleisti automobilyje ir kad jis nakvoti grįžtu? i? savo namus. Teismas taip pat nepaaiškino, kodėl, sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, yra ignoruojamos ir med. psichologės O. M. pateiktos rekomendacijos.
17. Atsakovas P. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašymas pakeisti bendravimo tvarką neatitinka vaiko interesų. Skunde nurodyti argumentai dėl vaiko amžiaus, kelionių trukmės ar neva nepažįstamos aplinkos yra subjektyvūs ir neįrodyti. Nepilnametis sūnus, nors ir mažo amžiaus, turi teisę nuosekliai plėtoti santykius su tėvu. Šiuo tikslu teismas ir nustatė bendravimo tvarką, leidžiančią atsakovui turėti kokybišką laiką su vaiku, o ne tik epizodinį ar fragmentišką bendravimą, kuris iš esmės ribotų tėvo galimybes dalyvauti sūnaus gyvenime.
17.2. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie nutrūkusį tėvo ir sūnaus ryšį. Pažymėtina, kad institucijos išvados nėra privalomos teismui, o tik rekomendacinio pobūdžio. Be to, šiuo atveju išvada buvo įvertinta, tačiau jai prieštaravo kiti byloje esantys duomenys.
Šalies argumentai
17.3. Ieškovės nurodyti teiginiai apie atsakovo polinkį smurtauti yra neįrodyti ir skirti šalių asmeninių santykių eskalavimui, o ne objektyviam vaiko interesų gynimui. Teismas teisingai konstatavo, kad nėra jokių įrodymų, jog atsakovo bendravimas su vaiku kelia grėsmę vaiko interesams ar saugumui. Atsakovas taip pat primena ieškovei ir jos Atstovui J. P., kad pateikti argumentai savaime nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais ieškinio reikalavimus.
17.4. G. D. atsakovui neatstovavo ir nedalyvavo kaip institucijos atstovė procese. Ji suteikė atsakovui pagalbą tik bendro pobūdžio konsultacijomis formuluojant dokumentų tekstus, t. y. padėjo stilistiniu ir kalbiniu požiūriu suformuluoti mintis bei tinkamai išdėstyti atsakovo poziciją procesiniuose dokumentuose. Ši pagalba buvo teikiama privačia iniciatyva, neturint jokio ryšio su jos pareigomis Vaiko teisių apsaugos institucijoje.
18. 2025 m. liepos 24 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantės prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo – 2025 m. liepos 23 d. medicinos psichologės O. M. rekomendacijų. Nurodė, kad teikiamos specialių žinių turinčios medicinos psichologės rekomendacijos ieškovei pateiktos 2025 m. liepos 23 d., yra reikšmingos siekiant teisingai išspręsti ginčą, jų pridėjimas prie bylos neužvilkins nagrinėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
20. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (bendravimo tvarkos) pakeitimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo prie bylos
21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21, 22 punktai).
23. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).
24. Ieškovė 2025 m. liepos 23 d., t. y. jau po atskirojo skundo padavimo, pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos 2025 m. liepos 23 d. gautą medicinos psichologės O. M. rekomendacijas dėl mažamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, kurios patvirtina ieškovės atskiruosiuose skunduose išdėstytas aplinkybes bei argumentus dėl teismo nustatytos vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos neatitikimo geriausiems vaiko interesams.
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamos nutarties teisėtumas yra vertinamas jos priėmimo metu buvusių aplinkybių kontekste, į tai, jog byloje jau yra pateikta iki skundžiamos nutarties priėmimo parengta tos pačios medicinos psichologės išvada bei į faktą, jog šalies iniciatyva gauta specialisto išvada nėra imperatyvi teismui, naujai teikiamą įrodymą atsisakytina prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
26. Ieškovė atskirajame skunde ir su atskiruoju skundu taip pat pateikė EPP ekrano nuotraukas, tačiau šiuo atveju net nesuformulavo prašymo priimti naujai teikiamus įrodymus ir nepagrindė šio įrodymo priėmimo būtinybės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, jog pateiktas įrodymas turės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo, todėl šį įrodymą taip pat atsisako prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
27. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatė tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, nepertraukiamai nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val.; nustatytu laiku vaiko motina (arba jos pasirinktas asmuo) privalo vaiką suruošti buvimui tiek lauke, tiek patalpose, perduoti vaiką ieškovės gyvenamojoje vietoje, bendravimo pabaigoje; nustatytu laiku tėvas (arba jo pasirinktas asmuo) vaiką motinai privalo grąžinti į ieškovės gyvenamąją vietą.
28. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2422-640/2025 Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
29. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir pakeisti 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatytą atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką ir ją pakeisti taip: nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, nuo šeštadienio 14 val. iki sekmadienio 19 val., šeštadienį jį pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios ar kitos, su ieškove suderintos, vietos ir tą pačią dieną, ne vėliau kaip 20 val., grąžindamas į vaiko gyvenamą ar kitą, su ieškove suderintą vietą; sekmadienį atsakovas su vaiku bendrauja ne anksčiau kaip 9 val. paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 12 val. ir vėl jį pasiimdamas po pietų miego 14 val. ir ne vėliau kaip 20 val. grąžindamas į vaiko gyvenamąją arba kitą, su ieškove suderintą, vietą.
30. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dalyje dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos patenkino, o prašymą dėl vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos pakeitimo atmetė.
31. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 1 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutarimu, patvirtino bylos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje aptarta ir vaiko bendravimo tvarka su atsakovu, kintanti priklausomai nuo vaiko amžiaus. Šiuo sprendimu taip pat panaikintos 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi ir 2025 m. birželio 11 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sprendimas šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs.
32. Taigi susiklostė procesinė situacija, kuomet yra išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas, panaikintos skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau sprendimas vis dar nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas toliau pasisako dėl skundžiamos nutarties dalies (ne)teisėtumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
33. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Be to, CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, taip pat ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pasikeitus aplinkybėms, byloje dalyvaujantys asmenys gali kreiptis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).
34. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
35. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų, įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje.
36. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2209-925/2025).
37. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
38. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kuomet atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nepertraukiamai nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val. Ieškovė kreipdamasi dėl bendravimo tvarkos pakeitimo iš esmės prašė, jog būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuomet atsakovas su vaiku bendrautų be nakvynių.
39. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, sprendė, kad yra tikslinga suteikti atsakovui teisę bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi, tam kad būtų išsaugotas tėvo ir nepilnamečio vaiko fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaiko atžvilgiu. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovas savo elgesiu ar kitais veiksmais pažeidžia šalių nepilnamečio sūnaus interesus.
40. Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, kurie pagrindžia, kad bendravimo tvarka turėtų būti keičiama.
41. Pirma, pasisakant dėl skundžiamos nutarties motyvavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
42. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškovės pateikto prašymo esmės, įvertino ir nustatė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinumą, todėl nutartis vertintina kaip motyvuota. Iš nutarties turinio yra aiškūs prašymo netenkinimo motyvai, esminės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos, t. y. nagrinėjamo klausimo esmę, nustatė bei išnagrinėjo šiam klausimui svarbias aplinkybes ir pagrindė savo procesinio sprendimo, kuris atitinka CPK 263 straipsnio ir 291 straipsnio reikalavimus, motyvus.
43. Antra, minėta, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pateiktų įrodymų, laikytinas teisiškai nepagrįstas.
44. Trečia, šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, itin svarbu akcentuoti, jog apeliantė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo grindė iš esmės ne naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o ginčijo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o apeliantės nurodyti argumentai tiek dėl psichologės išvados, tiek dėl atsakovo smurto, institucijos nuomonės, šalių gyvenamųjų vietų atstumo, buvo revizuoti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo konstatuota, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių tėvo neigiamą įtaką vaiko asmeniniams interesams, psichologinei būklei; nustatyta laikinoji bendravimo tvarka yra tinkama abiejų tėvų užimtumo ir gyvenamosios vietos aspektu.
45. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, pažymi, kad byloje išvadą teikiančios institucijos Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonė nėra privalomojo pobūdžio, t. y. teismas priimdamas procesinį sprendimą nėra saistomas išvadą teikiančios institucijos nuomonės. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs aptariamos išvados turinį pažymėjo, jog viena vertus institucija teikianti išvadą byloje teigia, jog tėvo ir vaiko ryšys turi būti atkuriamas palaipsniui, kita vertus, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog vaiko ir tėvo ryšys buvo nutrūkęs. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrindė, kodėl šiuo atveju nesivadovauja institucijos pateikta nuomone. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šalių santykiai yra įtempti. Visgi byloje nėra jokių atsakovo smurto prieš vaiką pagrindžiančių duomenų, o apeliantė šiuo atveju byloje remiasi tik deklaratyviais teiginiais. Todėl apeliantės argumentai, susiję su netinkamu atsakovo elgesiu, atmestini kaip nepagrįsti.
47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė, prašydama pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką), nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto atskirojo skundo motyvais, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į konkrečios situacijos specifiką, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atmesti apeliantės (ieškovės) L. P.-V. atskirąjį skundą.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.