- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-2422-640/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05207-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- L. P.-V.
- Atsakovas
- P. V.
- Išvadą teikia
- Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P.-V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. P.-V. ieškinį atsakovui P. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. P.-V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. V., prašydama: 1) pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir panaikinti ieškovės ir atsakovo santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, apskaitos akto įrašą Nr. 31, atliktą (duomenys neskelbtini) Širvintų r. sav. administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje; 2) nustatyti ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko J. P.-V. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo po 327 Eur/mėn. sūnaus išlaikymui, išlaikymą mokant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d., pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą iki sūnus sulauks pilnametystės ir indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatyti, kad sūnaus išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys ieškovė; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 5) nustatyti, kad po santuokos įrašo panaikinimo ieškovės pavardė bus „P.“; 6) priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo asmeninėn nuosavybėn; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką iki byloje bus priimtas teismo sprendimas, o tiksliau:
2.1. vaikas su atsakovu kontaktiniu būdu bendrauja vieną kartą per savaitę, sūnui įprastoje aplinkoje, dalyvaujant ieškovei ir socialinei darbuotojai, kartu praleidžiant nuo 45 min. iki 1 val. 30 min., priklausomai nuo vaiko savijautos.
2.2. Susitikimų laikas turi būti suderintas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki susitikimo atsakovui informuojant ieškovę ir socialinę darbuotoją.
2.3. Atsižvelgiant į vaiko savijautą ir elgseną, atsakovo susitikimų su sūnumi skaičius gali būti didinamas iki trijų kartų per savaitę, taip pat sudaroma galimybė atsakovui bendrauti su sūnumi vaikui įprastoje aplinkoje nedalyvaujant ieškovei ir/ar socialinei darbuotojai.
2.4. Atsakovo bendravimas su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (per programėlę VIBER ar kt.) nėra ribojamas, tačiau toks bendravimas neturi trukdyti įprastam vaiko ugdymo procesui ir poilsio režimui.
3. Ieškovė prašymą dėl laikinos vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos motyvavo tuo, kad tokios tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais. Prašymas pateiktas vadovaujantis psichologės bei vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijomis atsižvelgiant į vaiko amžių, jo psichoemocinę būklę, sudarant atsakovui galimybę su juo bendrauti vaikui įprastoje aplinkoje, kartu dalyvaujant ieškovei ir socialinei darbuotojai, palaipsniui vaiko ir atsakovo bendravimą intensyvinant. Atsakovas nėra linkęs įsiklausyti į specialistų rekomendacijas ir jomis vadovautis, jis reikalauja jau dabar vežtis sūnų į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kuri jam nėra pažįstama, pasiimant sūnų iškart kelioms dienoms.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad socialiniai darbuotojai neteikia tarpininkavimo paslaugų, o atsakovo gyvenamoji vieta yra puikiai pažįstama ir įprasta vaikui, vaikas nuolatos lankėsi tėvo namuose. Vaiko motinos prašymas yra tik jos asmeninis priešiškas nusiteikimas atsakovo atžvilgiu, norint jį nubausti, neleisti matytis su vaiku. Ieškovė visais įmanomais būdais bando įbauginti atsakovą, teikdama tikrovės neatitinkančią informaciją ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir institucijoms. Psichologo rekomendacijos yra nepagrįstos, atsakovo supratimu parašytos vien ieškovės prašymu, kad tokiu būdu galėtu veikti priešingai vaiko interesams. Nėra jokio pagrindo riboti jo ir sūnaus bendravimo, atsakovas niekada nėra veikęs priešingai vaiko interesams. Tarp jo ir vaiko yra artimas ir šiltas ryšys, jie puikiai leidžia laiką, bendrauja, žaidžia, tačiau nuo 2025 m. sausio 20 d. ieškovė nepagrįstai pradėjo riboti vaiko bendravimą, taip pažeisdama vaiko teisę į bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu.
5. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti sekančią laikinąją tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje – atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, nepertraukiamai nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val. Nustatytu laiku vaiko motina (arba jos pasirinktas asmuo) privalo vaiką, suruošti buvimui tiek lauke, tiek patalpose, perduoti vaiką ieškovės gyvenamojoje vietoje. Bendravimo pabaigoje, nustatytu laiku tėvas (arba jo pasirinktas asmuo) vaiką motinai privalo grąžinti į ieškovės gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
6. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad atsakovas manipuliuoja faktais ir juos sąmoningai iškraipo, tikėdamasis suklaidinti teismą. Faktą, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, patvirtina į bylą pateiktas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas, kuriame jis pripažįsta smurtavęs prieš ieškovę. Atsakovo pateikiamas vienintelis 2024 m. lapkričio 12 d. autobuso (duomenys neskelbtini) bilietas ir kelios vaiko, sėdinčio autobuse, nuotraukos jokiu būdu neįrodo, kad vaikas nuolatos lankėsi tėvo namuose, nes šis vienintelis atvejis, kai vaikas su atsakovu vyko iš (duomenys neskelbtini), susijęs su tuo, kad ieškovė tomis dienomis turėjo dalyvauti senelio laidotuvėse (duomenys neskelbtini), o atsakovui, iš pradžių pasisiūlius sūnų prižiūrėti vaiko gyvenamojoje vietoje, 2024 m. lapkričio 12 d. prireikė vykti į polikliniką (duomenys neskelbtini), todėl jis kartu vežėsi sūnų, kurio nebuvo kur palikti. Tą kartą atsakovas su sūnumi nevažiavo į atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o nakvoti grįžo į ieškovės motinos butą (duomenys neskelbtini), į kurį tą patį vakarą grįžo ieškovė. Nors ieškovės motinos gyvenamoji vieta vaikui pažįstama dėl dažno lankymosi joje dar gyvenant (duomenys neskelbtini), ieškovei grįžus į mamos butą, vaikas iš pradžių atrodė išsigandęs dėl to, kad jam neįprastai ilgą laiką šalia jo nebuvo ieškovės. Ieškovė nesiekia apriboti atsakovo bendravimo su sūnumi, tik, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas vaiko gyvenime iki šiol dalyvaudavo tik epizodiškai, dėl ko vaiko ir tėvo ryšis yra pakankamai silpnas, o vaikas itin prisirišęs prie ieškovės, siūlo tokią bendravimo formą, kuri atitiktų geriausius vaiko interesus, o pats bendravimas palaipsniui būtų intensyvinamas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai yra subjektyvi nuomonė, kuri nėra pagrįsta objektyviais įrodymais. Dalis teiginių yra tik interpretacijos, kurios neturi įrodomosios galios civiliniame procese. Ieškovė neįrodė, kad vaikui tėvo gyvenamoji vieta kelia grėsmę ar diskomfortą. Atsakovas pateikė objektyvius įrodymus, jog vaikas lankėsi pas tėvą ir jautėsi ramiai. Nėra pateikta jokių nepriklausomų psichologų ar vaiko teisių specialistų išvadų, kurios patvirtintų, kad vaikas jaučia stresą ar nesaugumą su tėvu.
Šalies argumentai
8. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius pateikė nuomonę, kad tenkinus šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų pažeistos vaiko teisės ir geriausi interesai, o kaip tik būtų užtikrinama jo teisė bendrauti su abiem tėvais, išlaikyti ir puoselėti artimą ryšį, tačiau prašomos bendravimo tvarkos yra koreguotinos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies – nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, nepertraukiamai nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val.; nustatytu laiku vaiko motina (arba jos pasirinktas asmuo) privalo vaiką, suruošti buvimui tiek lauke, tiek patalpose, perduoti vaiką ieškovės gyvenamojoje vietoje, bendravimo pabaigoje; nustatytu laiku tėvas (arba jo pasirinktas asmuo) vaiką motinai privalo grąžinti į ieškovės gyvenamąją vietą.
10. Teismas nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog šioje stadijoje yra būtina nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Byloje nėra pateikta duomenų, jog tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko geriausiems interesams. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad bendravimas su tėvu neigiamai veikia vaiko psichoemocinę būseną ar vaiko sveikatą. Priešingai, pateikta vaizdo medžiaga patvirtina, jog vaiką su tėvu sieja artimas ryšys, tėvas siekia užmegzti kuo artimesnį ryšį su sūnumi. Teismas sprendė, kad ieškovės siūlomas bendravimas tarpininkaujant socialiniam darbuotojui, vaikui matant jam visiškai nepažįstamus asmenis, gali net pabloginti tėvo bendravimo su vaiku kokybę. Socialinio darbuotojo dalyvavimas vaiko ir tėvo susitikime nėra numatytas jokio įstatymo ar teismų praktikos, kuomet nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovo bendravimas kenkia nepilnamečio sūnaus interesams.
11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tokia tvarka yra nusistovėjusi, vaikas yra buvęs vienas su tėvu jo aplinkoje, padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko geriausius interesus labiau atitiktų atsakovo siūloma laikinoji bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, pakankamai neintensyvi tam, kad ryšys tarp tėvo ir sūnaus susiformuotų palaipsniui ir nedalyvaujant pašaliniams asmenims, jog netrukdytų bendravimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį.
13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Teismas neteisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog tėvo bendravimas su sūnumi kenktų vaiko geriausiems interesams ar kad bendravimas su tėvu neigiamai veikia vaiko psichoemocinę būseną ar vaiko sveikatą. Byloje Tarnyba 2025 m. gegužės 27 d. į bylą pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad atsakovo prašymas nustatyti bendravimo tvarką su nakvyne, atsižvelgiant į vaiko amžių, šiai dienai neatitinka geriausių vaiko interesų. Šios vaiko teisių apsaugos specialistų pateiktos nuomonės teismas nutartyje neaptarė ir neargumentavo, kodėl nepritaria šioms vaiko teisių apsaugos specialistų išvadoms bei rekomendacijoms ir nustatė priešingą rekomendacijoms bendravimo tvarką, kuri neatitinka geriausių vaiko interesų.
13.2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė med. psichologės O. M. rekomendaciją dėl bendravimo su vaiku. Teismas tik užsiminė apie tokią specialių žinių turinčio asmens rekomendaciją, tačiau nutartyje nepateikė absoliučiai jokių argumentų, dėl ko vis tik nusprendė neatsižvelgti į specialistės pateiktas rekomendacijas ir nustatyti absoliučiai priešingą pateiktoms rekomendacijoms atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
13.3. Tarnyba teismui taip pat pateikė Pagalbos planą Nr. PŠP – 137, iš kurio matyti, jog atvejo vadybos specialistai atsakovui rekomendavo palaipsniui atkurti ryšį su vaiku, siekiant išvengti galimos emocinės traumos vaikui. Šiame plane taip pat konstatuota, kad pagalbos šeimai plano priemonės turi būti koreguojamos atsižvelgiant ir į med. psichologės O. M. pateiktas rekomendacijas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tai reiškia, kad vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai, teikiantys pagalbą bylos šalių šeimai, betarpiškai įvertinę susiklosčiusią situaciją, pritarė med. psichologės rekomendacijoms, pripažindami, kad būtent rekomenduojama bendravimo su vaiku tvarka atitiks geriausius vaiko interesus.
13.4. Nustatydamas laikiną bendravimo su vaiku tvarką, teismas nesiaiškino, ar tokia tvarka yra suderinama su normaliu ir įprastu vaiko dienos režimu. Vaikas kasdien 12 val. eina miegoti pietų miego, tačiau skundžiama nutartimi teismas nustatė, jog ieškovė turės kas antrą šeštadienį neleisti vaikui miegoti pietų miego ir lygiai 12 val. jį perduoti atsakovui, kuris jį (duomenys neskelbtini).
13.5. Pagalbos plane Nr. PŠP – 137 aiškiai konstatuota, jog atsakovas vaiko gyvenime dalyvavo periodiškai, o jo pateiktas vienas vaizdo įrašas iš ieškovės ir vaiko gyvenamosios vietos, kuri jam įprasta, pažįstama ir nekelia nesaugumo jausmo, vonios, nesudaro pagrindo išvadai, jog vaiką su atsakovu sieja artimas ryšys ir jis tiek stiprus, kad galima nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri įgalintų atsakovą vežtis vaiką į jam nepažįstamą atsakovo gyvenamąją vietą, kur vaikas ir nakvotų
13.6. Teismo teiginiai, kad yra nusistovėjusi vaiko bendravimo su atsakovu tvarka ir kad vaikas yra buvęs vienas su tėvu jo aplinkoje, yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir vertintini kaip atkartotas atsakovo melas.
13.7. Neigiamai vertintina teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos sąlyga, kad, bendravimo pabaigoje, vaiką motinai privalo grąžinti į ieškovės gyvenamąją vietą atsakovas arba jo pasirinktas asmuo. Viena vertus, teismas kritikavo ieškovės siūlymą, kad vaiko ir atsakovo bendravimas vyktų dalyvaujant socialinei darbuotojai, kita vertus, teismui atrodo priimtina, kad vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos įgyvendinime dalyvautų neįvardinti jo pasirinkti asmenys. Šios aplinkybės sudaro įspūdį, kad teismas bendravimo tvarką nustatė mechaniškai, nesigilindamas į jos įgyvendinimo sąlygas ir perspektyvas.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas teismo prašo atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad bendravimas su tėvu neigiamai veikia vaiko psichoemocinę būseną ar vaiko sveikatą.
15.2. Rekomendacija buvo parengta ieškovės iniciatyva, vadovaujantis jos pačios pateikta informacija. Nors rašte minimi stebėjimai ir konsultacija, nėra duomenų, kad būtų atliktas objektyvus, nepriklausomas psichologinis įvertinimas. Nenurodyta, ar buvo konsultuojamasi su abiem vaiko tėvais. Kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų išvadų nešališkumo ir objektyvumo. Teismas negali remtis tik vienos šalies subjektyviai pateiktais duomenimis grįstomis specialistų išvadomis, kurios nėra pagrįstos visapusiškais, objektyviais vertinimais ar gauta informacija iš abiejų ginčo šalių, todėl psichologės pateikta rekomendacija turėtų būti vertinama itin kritiškai.
15.3. Nors ieškovė nurodo, kad sūnus įprastai eina pietų miego apie 12:00 val., ši informacija nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovas remiasi faktiniu bendravimu su vaiku ir byloje jau pateiktais autobusų bilietais, kuriuose nurodyta, kad išvykimo iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties laikas – 13:05 val., o iš ieškovės gyvenamosios vietos išvykstama apie 11:45–12:00 val. Tokia tvarka buvo realiai įgyvendinama anksčiau ir nesukėlė jokių sunkumų. Mažametis vaikas turi galimybę ilsėtis ar net miegoti kelionės metu – tiek važiuodamas automobiliu, tiek autobusu. Tai leidžia natūraliai prisitaikyti prie jo fiziologinių poreikių, todėl kelionė jokiu būdu negali būti laikoma žalinga vien dėl to, kad vyksta pietų miego metu
Šalies argumentai
15.4. Ieškovė puikiai žino atsakovo darbo grafiką. Kaip pati ieškovė nurodo ir pateikia žemėlapyje atstumą tarp miestų, akivaizdu, kad išvykus iš (duomenys neskelbtini) 17:00 val., pasiekti (duomenys neskelbtini) tuo metu, kaip nurodyta ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje, yra fiziškai neįmanoma. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad ieškovė sąmoningai ir nuosekliai siekia visais įmanomais būdais apriboti atsakovo ir sūnaus bendravimą, teikdama nerealistiškus ir sąmoningai kliūtis kuriančius pasiūlymus.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
17. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies, o atsakovo patenkintas visoje apimtyje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo prie bylos
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
19. Ieškovė 2025 m. liepos 23 d., t. y. jau po atskirojo skundo padavimo, pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos 2025 m. liepos 23 d. gautą medicinos psichologės O. M. rekomendacijas dėl mažamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, kurios patvirtina ieškovės atskiruosiuose skunduose išdėstytas aplinkybes bei argumentus dėl teismo nustatytos vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos neatitikimo geriausiems vaiko interesams.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamos nutarties teisėtumas yra vertinamas jos priėmimo metu buvusių aplinkybių kontekste, į tai, jog byloje jau yra pateikta iki skundžiamos nutarties priėmimo parengta tos pačios medicinos psichologės išvada bei į faktą, jog šalies iniciatyva gauta specialisto išvada nėra imperatyvi teismui, naujai teikiamą įrodymą atsisakytina prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
21. Nustatyta, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir pakeisti 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatytą atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką ir ją pakeisti taip – nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, nuo šeštadienio 14 val. iki sekmadienio 19 val., šeštadienį jį pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios ar kitos, su ieškove suderintos, vietos ir tą pačią dieną, ne vėliau kaip 20 val., grąžindamas į vaiko gyvenamą ar kitą, su ieškove suderintą vietą; sekmadienį atsakovas su vaiku bendrauja ne anksčiau kaip 9 val. paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 12 val. ir vėl jį pasiimdamas po pietų miego 14 val. ir ne vėliau kaip 20 val. grąžindamas į vaiko gyvenamąją arba kitą, su ieškove suderintą, vietą. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dalyje dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos patenkino, o prašymą dėl vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos pakeitimo atmetė. Dėl pastarosios nutarties yra paduotas ieškovės atskirasis skundas.
22. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 1 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutarimu, patvirtino bylos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje aptarta ir vaiko bendravimo tvarka su atsakovu, kintanti priklausomai nuo vaiko amžiaus. Šiuo sprendimu taip pat panaikintos 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi ir 2025 m. birželio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sprendimas šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs.
23. Taigi susiklostė procesinė situacija, kuomet yra išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas, panaikintos skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau sprendimas vis dar nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas toliau pasisako dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
25. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų, įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje.
26. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2209-925/2025).
27. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė (motina) prašė teismo nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką jos gyvenamame mieste, dalyvaujant socialiniam darbuotojui. Atsižvelgus į vaiko savijautą ir elgseną, susitikimų skaičius galėtų būti didinamas iki trijų kartų per savaitę ir nedalyvaujant tretiesiems asmenims. Atsakovas prašė skirti kitokią bendravimo tvarką - kas antrą savaitgalį nepertraukiamai bendrauti su vaiku neapsiribojant konkrečia lokacija.
29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra duomenų, jog tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko geriausiems interesams ar tai neigiamai veiktų vaiko psichoemocinę būseną, vaiko sveikatą. Vaiką su tėvu sieja artimas ryšys, tėvas siekia užmegzti kuo artimesnį ryšį su sūnumi. Trečiųjų asmenų dalyvavimą bendravime vertino kritiškai. Nurodė, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka yra nusistovėjusi, vaikas yra buvęs vienas su tėvu jo aplinkoje, padarė išvadą, kad vaiko geriausius interesus labiau atitiktų atsakovo siūloma laikinoji bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, kuri pakankamai neintensyvi tam, kad ryšys tarp tėvo ir sūnaus susiformuotų palaipsniui ir nedalyvaujant pašaliniams asmenims, jog netrukdytų bendravimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.
30. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje išties nėra jokių duomenų, patvirtinančių tėvo neigiamą įtaką vaiko asmeniniams interesams, psichologinei būklei. Priešingai, tiek byloje esantis Tarnybos 2025 m. balandžio 24 d. vaiko situacijos vertinimas, tiek ir Klaipėdos rajono paramos šeimos centro 2025 m. gegužės 8 d. pagalbos planas patvirtina atsakovo siekį palaikyti ryšį su vaiku ir jo dedamas pastangas. Pačiame pagalbos plane numatyta, kad būtent ieškovė turi didesnę atsakomybės dalį, kad tėvo ryšys vaiku nenutrūktų ar būtų atkurtas. Ji turi dėti pastangas, sudaryti sąlygas, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyktų ir, jog emocinis ryšys tėvų su vaiku nenutrūktų. Faktas, kad atsakovas vaiko gyvenime dalyvauja epizodiškai, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog vaikas būdamas tik su atsakovu yra nesaugus. Bylos duomenys patvirtina, kad atstumas tarp ieškovės ir atsakovo gyvenamųjų vietų viršija (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, jog dažnesnis fizinis bendravimas yra apsunkintas. Kita vertus, artimesnį ryšį tarp nurodytų savaitgalių galima sukurti ir pasitelkiant nuotolines komunikacijos priemones, tačiau šiuo atveju pastangos turi būti abipusės.
31. Pažymėtina, kad nors ieškovė tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir atskirajame skunde akcentuoja atsakovo ir vaiko artimo ryšio nebuvimą, jo negalėjimą rūpintis vaiku be ieškovės dalyvavimo, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko situacijos vertinime yra konstatuota, jog rizikos veiksnys nustatomas ne tik atsakovui, tačiau ir pačiai ieškovei. Tai reiškia, kad turint tikslą užtikriti vaikui saugią aplinką, ryšio su abiem tėvais kūrimą ir palaikymą, akivaizdu, jog atsakovo pasiūlyta laikinoji bendravimo tvarka yra tinkamesė abiejų tėvų užimtumo ir gyvenamosios vietos aspektu. Dalis ieškovės atskirojo skundo argumentų paremti jos individualiomis prielaidomis ar subjektyvia nuomone apie atsakovą. Šalia to ieškovė, nepaisydama jai pagalbos plane nurodytos tenkančios pareigos dėti didesnes pastangas vaiko ir atsakovo ryšiui atkurti bei jį palaikyti, neatsižvelgdama į vaiko ir jo tėvo gyvenamąsias vietas skiriantį atstumą, atskirojo skundo motyvais siekia suformuoti savaiminį neigiamą požiūrį atsakovo siūlomai tvarkai ir propaguodama tik ieškovės nuomone patį tinkamiausią bendravimo tvarkos variantą.
32. Ieškovės argumentai, kuriais ji, pažymėtina, nesirėmė pirmosios instancijos teisme, dėl vaiko pietų miego atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra nurodytas aiškus vaiko pietų miego laiko intervalas, todėl vien šiuo aspektu paliekamas neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl galimybės tėvui paimti vaiką. Kita vertus, ieškovė, atsižvelgdama į vaiko interesus, galėtų teikti siūlymą dėl vaiko perdavimo atsakovui ankstesniu metu, jog nebūtų trukdomas pietų miego rėžimas.
33. Taip pat nurodytina, kad teismas, spręsdamas byloje iškilusius klausimus, neprivalo išsamiai aprašyti kiekvieno byloje esančio įrodymo, o išvadas padaro remdamasis vidiniu savo įsitikinimu, suformuotu išanalizavus byloje esančių duomenų visumą. Teismo nesaisto aplinkybė, kad ieškovė tam tikriems rašytiniams įrodymams suteikia prioritetinę reikšmę. Pirmosios instancijos teismo motyvai parodo, kad teismas procesinį sprendimą priėmė atsižvelgęs į tuomet byloje esančių duomenų visumą, siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus, jo asmeninį ryšį su tėvu bei įvertinęs tai, jog šioje stadijoje ginčas nebuvo nagrinėjamas iš esmės.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto atskirojo skundo motyvais, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į konkrečios situacijos specifiką, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.