Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo įgaliotam atstovui advokatui D. R., institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos atstovei J. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. C. 2022 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1026-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės J. C. 2022 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1026-2022 (toliau – Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda už tai, kad vykdydamas (duomenys neskelbtini) funkcijas pakartotinai į gamtinę aplinką išleido nuotekas viršijant Taršos leidimo Nr. TL-A.2-9/2016 2 lentelėje nustatytas suspenduotų (skendinčių) medžiagų ir BDS7 (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras) ribines vertes, o būtent neužtikrino, kad iš tvenkinių Nr. 4, Nr. 48 ir Nr. 49 (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 27 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. išleidžiant gamybines nuotekas į (duomenys neskelbtini) upę nuotekose nebūtų viršytos Taršos leidimo Nr. TL-A.2-9/2016 2 lentelėje nustatytos didžiausios leistinos momentinės 25 mg/l suspenduotų (skendinčių) medžiagų ir 7 mg/1O2 BDS7 (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras) koncentracijos. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Pietų Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius, atlikęs tyrimus, nustatė, kad:

- iš tvenkinio Nr. 4, 2021 m. rugsėjo 27 d. išleidžiamose gamybinėse nuotekose (mėginių ėmimo vieta - tvenkinio Nr. 4 išleidimo pabaiga) BDS7 momentinė koncentracija buvo 7,9±0,7 mg/1O2 (2021 m. spalio 5 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Pietų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus Tyrimų protokolas Nr. P-l06-2021-103/1);

- iš tvenkinio Nr. 48, 2021 m. rugsėjo 27 d. išleidžiamose gamybinėse nuotekose (mėginių ėmimo vieta - tvenkinio Nr. 48 išleidimo pabaiga) suspenduotų (skendinčių) medžiagų koncentracija buvo 81+8,9* mg/1 ir BDS7 momentinė koncentracija buvo 9±0,8 mg/1O2 (2021 m. spalio 5 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Pietų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus Tyrimų protokolas Nr. P-106-2021 -104/1);

- iš tvenkinio Nr. 49, 2021 m. rugsėjo 27 d. išleidžiamose gamybinėse nuotekose (mėginių ėmimo vieta - tvenkinio Nr. 49 išleidimo vidurys) suspenduotų (skendinčių) medžiagų koncentracija buvo 58±6,4* mg/1 (2021 m. spalio 5 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Pietų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus Tyrimų protokolas Nr. P-106-2021-105/1);

- iš tvenkinio Nr. 49, 2021 m. rugsėjo 30 d. išleidžiamose gamybinėse nuotekose (mėginių ėmimo vieta - tvenkinio Nr. 49, išleidimo pabaiga) suspenduotų (skendinčių) medžiagų koncentracija buvo 72±7,9* mg/1 ir BDS7 momentinė koncentracija buvo 11+0,9 mg/1O2 (2021 m. spalio 7 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Pietų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus Tyrimų protokolas Nr. P-l06-2021-107/1).

Tuo A. V. pažeidė Taršos leidimo Nr. TL-A.2-9/2016 (toliau - Leidimas) 2 lentelėje nustatytus reikalavimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - AAĮ) 19 straipsnio 2 dalį (administracinio nusižengimo (toliau – AN) bylos lapas (toliau – b. l.) 69-73).

Atsakydamas į Institucijos atstovės klausimus, A. V. nurodė, kad yra nuodugniai susipažinęs su (duomenys neskelbtini) paskyriui išduotu taršos leidimu ir jo turiniu. Leidimas išduotas ne jo iniciatyva, tačiau koreguotas jo iniciatyva. Neatsiejama leidimo dalis yra jo priedai ir paraiška, ji jam žinoma. Paraiška ne jo pasirašyta. Pasirašydamas nesureikšmino žodelio ,,nuotekos“. Šis žodis yra todėl, kad taip patogu surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Reikia koreguoti šiuos dokumentus, dėl to kreipsis į Instituciją, kad vietoje ,,nuotekų“ būtų įrašytas ,,paviršinis vanduo“. Skyrius nevykdo monitoringo (nekontroliuoja, kokia susidaro tarša), nes skyriui tai neprivalu. Integruotame taršos leidime nurodyta, kad objektas neatitinka galimai taršiems objektams keliamų reikalavimų. Pripažino, kad laboratorinių tyrimų rezultatus lygina su Integruotos taršos leidimo 2 lentelėje nustatytais į aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo dydžiais. Moka taršos mokestį valstybei už metinę taršą. Neatsakė į klausimą, ar moka mokestį už momentinę taršą. Jei tai būtų paviršinis vanduo, taršos leidimas jam vis tiek būtų reikalingas, nes jei gamtos išteklių sunaudoji 20 m³ per parą, reikia taršos leidimo. Gamybinės atliekos (nugaišusi žuvis) laikoma šaldiklyje, vėliau ją priduoda ir ji taršos nesudaro. Nepildo ataskaitos apie išleidžiamo vandens kiekį, išleidžia paviršinį vandenį, o ne nuotekas. Sutiko, kad iš tvenkinių išleidžiamų atliekų kiekis yra nuotekos, o ne gamybinės nuotekos.

Nutarimas pakeistinas, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Dėl A. V. kaltės padarius ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą

Administracinio nusižengimo bylos rašytiniais duomenimis, kurie pripažinti įrodymais ir kurie patvirtina A. V. kaltę dėl nusižengimo, nustatyta, kad:

(duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 15 d. išduotas Taršos leidimas Nr. TL-A.2-9/2016, kurio 2 lentelėje nurodyta, kad didžiausia leistina leidžiamų išleisti nuotekų užterštumo momentinė skendinčiomis medžiagomis koncentracija yra 25 mg/1 ir didžiausia leistina leidžiamų išleisti nuotekų užterštumo momentinė BDS7 (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras) koncentracija yra 7 mg/1 (AN b. l. 26-27).

Iš Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Pietų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2021 m. spalio 5 d. ir 2021 m. spalio 7 d. Tyrimų protokolų turinio matyti, kad:

ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

AAĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.

(duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų, patvirtintų Žuvininkystes tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Vl-107 (Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. VI -26 redakcija), 8 punkte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriui (toliau - Skyrius) vadovauja vedėjas, kuris planuoja ir organizuoja Skyriaus darbą (10.1 punktas), užtikrina, kad Skyriaus veikloje būtų laikomasi teisės aktų (10.4 punktas) (AN b. l. 22-25). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas yra A. V. (AN b. l. 20).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad A. V. vis tik neginčijo, jog tyrimų metu iš tvenkinių išleidžiamame vandenyje buvo nustatyta momentinė tarša teršalais, nors pareiškėjas posėdžio metu ir neatsakydavo į jam ,,nepatogius“ tiek teisėjos, tiek ir Institucijos atstovės klausimus, pvz., neatsakė į teisėjos klausimą, ar sutinka su mėginių tyrimo rezultatais, tik nurodė, jog mėginių rezultatus pasirašė vyriausias specialistas, todėl neturi pagrindo juo nepasitikėti. Taigi, A. V. pripažino, kad didesnė nei Taršos leidime galima tarša vis tik buvo nustatyta, tačiau ji buvo paviršiniame vandenyje. Pareiškėjas nurodė, kad gauti tyrimų rezultatai lyginami su (duomenys neskelbtini) išduotu Taršos leidimu, tačiau nesutiko, kad iš tvenkinių išleistas vanduo yra nuotekos. Šią savo poziciją grindė tuo, kad UAB „Ekometrija“, kuri yra sertifikuota laboratorija, iš to pačio tvenkinio paimtą mėginį, išleidimo pabaigos metu įvardina paviršiniu vandeniu, o ne nuotekomis kaip Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Pietų Lietuvos Aplinkos tyrimų skyrius. Vėliau pareiškėjas sutiko, kad iš tvenkinių išleidžiamų atliekų kiekis yra nuotekos, bet ne gamybinės nuotekos.

Iš UAB ,,Ekometrija“ 2021 m. spalio 26 d. tyrimų protokolo Nr. 11280 matyti, kad iš tvenkinio Nr. 49, esančio Alytaus rajone, 2021 m. spalio 1 d. išleidimo pabaigoje buvo paimtas paviršinio vandens mėginys tyrimui, kurio metu gauti tyrimo rezultatai (AN b. l. 67).

Priešingai nei teigia A. V., kad iš tvenkinių išleidžiamos ne nuotekos, o paviršinis vanduo, patvirtina ir pats (duomenys neskelbtini) išduotas Taršos leidimas Nr. TL-A.2-9/2016, bei jo paskirtis, kurio viena iš specialiųjų dalių yra būtent Nuotėkų tvarkymas ir išleidimas. Taršos leidimo Nr. TL-A.2-9/2016 neatsiejamoje dalyje - paraiškoje taršos leidimui gauti nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) eksploatuoja 45 paviršinio vandens tvenkinius (kartu su vandens saugykla - (duomenys neskelbtini) tvenkiniu) skirtus žuvų veisimui, auginimui, žiemojimui ir laikinajam laikymui prieš perkeliant į kitus tvenkinius (18.2 punktas), o pagal minėtos paraiškos 18.4 punktą objekte susidaranti tarša - tai tvenkinių išleidimo metu kartu su nuotekomis į paviršinį vandens telkinį - (duomenys neskelbtini) upę patenkantis BDS7, skendinčios medžiagos, bendras azotas ir bendras fosforas. Be to, paminėtina ir tai, kad ir pats A. V. nurodo, kad gauti tyrimų rezultatai lyginami su (duomenys neskelbtini) išduotame Taršos leidime nustatytais normatyvais. Pareiškėjas teismo posėdyje, atsakydamas į Institucijos atstovės klausimus, nurodė, kad yra nuodugniai susipažinęs su (duomenys neskelbtini) paskyriui išduotu taršos leidimu ir jo turiniu. Leidimas išduotas ne jo iniciatyva, tačiau koreguotas jo iniciatyva. Neatsiejama leidimo dalis yra jo priedai ir paraiška, ji jam žinoma; paraiška pasirašyta ne jo; pasirašydamas nesureikšmino žodelio ,,nuotekos“. Mano, jog reikia koreguoti šiuos dokumentus, dėl to kreipsis į Instituciją, kad vietoje ,,nuotekų“ būtų įrašytas ,,paviršinis vanduo“. Atsakydamas į teisėjos klausimus pareiškėjas teigė manantis, jog teismas turi įpareigoti pakeisti taršos leidime vartojamas sąvokas iš ,,nuotekos“ į ,,paviršinis vanduo“. Institucijos atstovė pažymėjo, jog Taršos leidimas gali būti keičiamas pačio A. V., kaip skyriaus vedėjo, iniciatyva, tačiau pareiškėjas tokios iniciatyvos neparodė, nors ne kartą yra baustas už analogiškus pažeidimus. Teismas pastebi, jog po žuvų auginimo, veisimo likęs vanduo išleidžiamas kartu su nuotekomis ir jam Taršos leidime nustatyti normatyvai, kurių privalu laikytis. Nors pareiškėjas vėlgi neatsakė į teisėjos klausimą, ar jo vadovaujamas skyrius vykdo gamybinę-ūkinę veiklą, tačiau akivaizdu, kad Skyriaus gamybinė-ūkinė veikla yra žuvų veisimas ir auginimas, o po jų išleidžiamas į aplinką vanduo yra nuotekos, kurioms ir nustatyti normatyvai, kurių privalu laikytis. Atsakomybei kilti pakanka nustatyti, kad į gamtinę aplinką išleidžiamos nuotekos viršija Taršos leidime nustatytus reikalavimus, kas ir buvo nustatyta. Teismas sutinka su Institucijos atstovės pozicija, jog neturi reikšmės tai, ar tos nuotekos gamybinės, ar buitinės. A. V. vadovaujamas skyrius eksploatuoja vandems telkinius, o vandens telkinių eksploatavimas turi atitikti Taršos leidime nustaytas sąlygas, todėl pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeistos leidimo sąlygos, ir už tai kyla atsakomybė. Pažymima, kad pareiškėjas ne kartą baustas už tokius pačius nusižengimus – aplinkos teršimą nuotekomis, tačiau nei karto neginčijo kaltės dėl nusižengimų, sumokėjo paskirtas baudas.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje surinkti duomenys įrodo, kad A. V., vykdydamas (duomenys neskelbtini) funkcijas, į gamtinę aplinką išleido nuotekas viršijant Taršos leidimo Nr. TL-A.2-9/2016 2 lentelėje nustatytas suspenduotų (skendinčių) medžiagų ir BDS7 (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras) ribines vertes, o būtent neužtikrino, kad iš tvenkinių Nr. 4, Nr. 48 ir Nr. 49 (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 27 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. išleidžiant gamybines nuotekas į (duomenys neskelbtini) upę nuotekose nebūtų viršytos Taršos leidimo Nr. TL-A.2-9/2016 2 lentelėje nustatytos didžiausios leistinos momentinės 25 mg/1 suspenduotų (skendinčių) medžiagų ir 7 mg/1O2 BDS7 (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras) koncentracijos.

A. V. administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį, o būtent už ANK 246 straipsnio 1 dalyje pakartotinai padarytą nusižengimą, t. y. už pakartotiną nuotekų išleidimą į aplinką, viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas. Nepraėjus metams laiko nuo 2021 m. gegužės 3 d., t. y. nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 20126581758 įsiteisėjimo dienos bei nuo baudos sumokėjimo dienos (2021 m. birželio 8 d.), A. V. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. padarė naują ANK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą (AN b. l. 34-48), todėl laikoma, kad nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 40 straipsnis).

Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad A. V. padarė ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjo skundo argumentai kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu Nutarime padarė Institucija, todėl aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Institucijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti Nutarimą pareiškėjo skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

Nors pareiškėjas A. V. kaltės dėl nusižengimo iš esmės nepripažino ir neprašė skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, teismas mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę, negu ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatytą, administracinę nuobaudą, kadangi Institucijos pareiškėjui, kaip juridinio asmens vadovui, paskirta minimali 500 eurų bauda pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcinga, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų. Teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundo argumentus bei jo paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, sprendžia, kad yra galimas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas A. V..

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-68-507/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 3 dalyje, padarymą, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo 500 Eur iki 3 000 Eur. Skundžiamu nutarimu A. V. buvo paskirta 500 Eur, t. y. minimali, bauda. Institucijos atstovė nurodė, jog parenkant nuobaudos dydį buvo atsižvelgta į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, į bendruosius nuobaudos skyrimo principus, taip pat vertino A. V. pastangas mažinti taršą, dėl to ir skyrė minimalią baudą, o ne jos dydžio vidurkį, nors nebuvo jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryto administracinio nusižengimo faktinėmis aplinkybėmis, A. V. elgesiu, visuma teikia pagrindą manyti, kad net ir minimalaus dydžio bauda šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra aiškiai per griežta ir neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų.

Nekyla abejonių dėl to, kad ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas (pakartotinis nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes) yra pavojingas, tokį vertinimą pagrindžia ir įstatymo leidėjo už šį nusižengimą nustatyta griežta administracinė nuobauda. Tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra atskirai išvardinti administraciniai nusižengimai, kuriuos padarius minėto straipsnio nuostatos negalėtų būti taikomos ir tai suponuoja išvadą, kad rūšinis administracinio nusižengimo pavojingumas nėra lemiamas, esminis veiksnys vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Turi būti vertinama konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma siekiant užtikrinti, kad paskirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus, užtikrintų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties įgyvendinimą (KAT 2021 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-259-966/2021).

Šioje byloje, kaip minėta, A. V. nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Teismo posėdyje A. V. nurodė, kad dirbdamas Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju, jis prašė, kad leistų paaukoti vieną 12 ha tvenkinį ir jame įrengti nusėsdintuvą. Žemės ūkio ministerija tam pritarė, skyrė 50 000 eurų, norėjo projektuoti nusėsdintuvą, tačiau Aplinkos ministerija to projekto įgyvendinti neleido ir gale metų jis tuos pinigus grąžino į biudžetą. Šiemet vėl norima įrengti nusėsdintuvą, šlapynę. Nesupranta, kodėl tai nepadaryta pernai. Jam nemalonu būti pažeidėju. Jam skyrė 500 eurų baudą auklėjimo tikslais, kai jo alga - 1 000 eurų. 25 metus dirbo aplinkosaugininku ir žino, kas yra visuomenės interesas, todėl nesupranta, kodėl jį reikia auklėti.

Aptarti duomenys A. V. kaltės ir administracinės atsakomybės nešalina, tačiau jų visuma patvirtina, kad A. V. ėmėsi įvairių veiksmų siekiant sumažinti vandenyje, išleidžiamame iš žuvų veisimo tvenkinių, taršą – pagal įstaigos finansines galimybes, teikiamą finansavimą ėmėsi priemonių, kad būtų atlikti tvenkinių valymo darbai, ėmėsi veiksmų, kad būtų gautas finansavimas nusėsdintuvui, šlapynei įrengti. Institucija, parinkdama A. V. skirtiną administracinę nuobaudą, šių aplinkybių nevertino, nors jų vertinimas šiuo atveju yra svarbus. Jis ėmėsi pakankamai priemonių mažinti aplinkos taršą, tai patvirtina į bylą pateiktos deklaracijos. Pernai metais tarša buvo nulinė. Pareiškėjas savo iniciatyva stengėsi mažinti momentinę taršą, įrengiant nusėsdintuvą, tačiau dėl institucijų nesusikalbėjimo tai nebuvo padaryta, galbūt tai bus padaryta šiais metais. Šios aplinkybės patvirtina, kad anksčiau už aplinkos teršimą A. V. skirtos nuobaudos vis tik pasiekė savo tikslus. Šios išvados kontekste aplinkybė, kad A. V. praeityje baustas už tokio paties administracinio nusižengimo padarymą ir ši aplinkybė yra kvalifikuojantis nusižengimą požymis, šiuo konkrečiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės savaime nepaneigia. Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsakomybės nevengia, supranta padaryto pažeidimo pavojingumą ir pagal galimybes imasi priemonių tam, kad iš tvenkinių išleidžiamo vandens tarša mažėtų.

Svarstomo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas nusižengimas kiekvienu atveju gali skirtis savo pavojingumu pagal padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, todėl teisingumo principas užtikrinamas būtent tinkamu, kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, pagrįstu nuobaudos individualizavimu. Vertinamu atveju Institucija sprendė, kad ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali bauda yra teisinga ir proporcinga administracinė nuobauda, būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, tačiau tokios išvados nepagrindė visapusišku ir išsamiu su padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu susijusių bei A. V. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių vertinimu, iš esmės akcentuodama tik atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Tai lėmė nepagrįstą ANK 34 straipsnio 6 dalies netaikymą. Vadovaujantis aukštesnių teismų praktika administracinių nusižengimų bylose, galimybė skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą išlieka net ir nesant nustatytų atsakomybę lengvinančių alplinkybių (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-114-397/2022). Todėl teismas konstatuoja, kad įvertinus A. V. padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, jo asmenybę (nors baustas administracine tvarka, kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, dirba, savo, kaip vadovo, atsakomybę suvokia ir prisiima, imasi aktyvių veiksmų situacijai pakeisti), atsakomybėn traukiamo asmens galimybės nebuvimą įtakoti aplinkybes, lėmusias pažeidimo padarymą, pastangas sumažinti nuotekų taršą ateityje, turtinę padėtį (pareiškėjo mėnesio darbo užmokestis, kaip jis pats nurodė, yra 1 000 Eur), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, yra pagrindas A. V. paskirtą baudą mažinti per pusę. Teismo vertinimu, paskyrus mažesnę, negu ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali, baudą ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta, teisingumo, proporcingumo principai nebus pažeisti.

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, nagrinėdama A. V. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė, tačiau nepagrįstai nesvarstė klausimo dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, Institucijos Nutarimas pakeičiamas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi A. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 3 dalyje, paskiriant 250 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. C. 2022 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1026-2022, kuriuo A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda, pakeisti dalyje dėl A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 3 dalį paskirtos administracinės nuobaudos dydžio.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, A. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti 250 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.