Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutarimo A. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde A. V. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę, negu ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatytą, administracinę nuobaudą, kadangi teismo paskirta minimali bauda pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcinga, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutarimą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas A. V. šioje byloje yra galimas.

7. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-68-507/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

8. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 3 dalyje, padarymą, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo 500 Eur iki 3 000 Eur. Skundžiamu nutarimu A. V. buvo paskirta 500 Eur, t. y. minimali, bauda. Minimalios baudos skyrimą pirmosios instancijos teismas motyvavo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimu, turtine padėtimi, taip pat vertino informaciją apie ankstesnius baustumus administracine tvarka, pažeidimo pakartotinumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, asmens turtinė padėtis, savaime nėra išskirtinės aplinkybės, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir asmeniui skirti mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, skirti kitos rūšis nuobaudą ar nuobaudos iš viso nepaskirti. Tačiau apygardos teismo vertinimu, šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryto administracinio nusižengimo faktinėmis aplinkybėmis, A. V. elgesiu, visuma teikia pagrindą manymui, kad net ir minimalaus dydžio bauda šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra aiškiai per griežta ir neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų.

9. Nekyla abejonių dėl to, kad ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas (pakartotinis nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes) yra pavojingas, tokį vertinimą pagrindžia ir įstatymo leidėjo už šį nusižengimą nustatyta griežta administracinė nuobauda. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra atskirai išvardinti administraciniai nusižengimai, kuriuos padarius minėto straipsnio nuostatos negalėtų būti taikomos ir tai suponuoja išvadą, kad rūšinis administracinio nusižengimo pavojingumas nėra lemiamas, esminis veiksnys vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Turi būti vertinama konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma siekiant užtikrinti, kad paskirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus, užtikrintų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties įgyvendinimą.

10. Šioje byloje, kaip minėta, A. V. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo fakto neneigė, savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino iš karto, gailėjosi ir 2021 m. vasario 23 d. nutarime tai pagrįstai laikyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos. Aiškindamas administracinio nusižengimo aplinkybes A. V. nurodė, kad Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) vedėju dirbti pradėjo nuo 2019 m. kovo 25 d. kai jau buvo suformuotas 2019 metų biudžetas. Po nustatyto taršos viršijimo atvejo išleidžiamame vandenyje 2019 metais, ėmėsi nuo jo priklausančių veiksmų, kad tarša būtų sumažinta. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 metais buvo aiškintasi, kokios yra išleidžiamo vandens taršos priežastys (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) padalinyje, nustatyta, kad taršą didina plaunant krantą bangų suneštos taršios dalelės (dumbliai, melsvabakterės, kitos taršios dalelės), vandens paukščiai. Numatyti veiksmai siekiant sumažinti išleidžiamo iš tvenkinių vandens užterštumą (b. l. 16). Be to, 2020 m. sausio-lapkričio mėnesiais, t. y. tiek iki šioje byloje fiksuoto pažeidimo (pažeidimas fiksuotas 2020 m. spalio d. – lapkričio 12 d.), tiek po to, buvo atliekami darbai siekiant sumažinti neigiamą nuotekų poveikį aplinkai (teikiamos pirkimo paraiškos hidroįtvaro remonto ir priežiūros, kanalų dugno valymo, iškasto dumblo išlyginimo, tvenkinio valymo, šlaitų planiravimo darbams (paslaugoms) pirkti) (b. l. 52, 53). Siekiant mažinti išleidžiamo vandens taršą 2021 metais numatoma įrengti sendimentacinį tvenkinį, kurio įrengimo poreikis, siekiant mažinti vandens taršą (duomenys neskelbtini) skyriuje, nurodytas ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus rašte Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuriame įvardintas ir papildomų lėšų infrastruktūros objekto įsigijimui poreikis (b. l. 52, 55).

11. Aptarti duomenys A. V. kaltės ir administracinės atsakomybės nešalina, tačiau jų visuma patvirtina, kad A. V. po to, kai buvo nustatytas išleidžiamo vandens taršos, viršijančios leidime nustatytą normą, faktas, ėmėsi įvairių veiksmų siekiant sumažinti vandenyje, išleidžiamame iš žuvų veisimo tvenkinių, taršą – pagal įstaigos finansines galimybes, teikiamą finansavimą ėmėsi priemonių, kad būtų atlikti tvenkinio valymo, šlaitų planiravimo, hidroįtvarų remonto darbai, išvalyti kanalai, ėmėsi veiksmų, kad būtų gautas finansavimas sedimentacijos tvenkiniui įrengti. Pirmosios instancijos teismo nutarime šios aplinkybės buvo nurodytos, tačiau teismas, parinkdamas A. V. skirtiną administracinę nuobaudą, jų nevertino, nors jų vertinimas šiuo atveju yra svarbus. A. V. veiksmai, kurių jis ėmėsi siekdamas sumažinti išleidžiamo vandens taršą, šiuo atveju paneigia skundžiamame nutarime padarytą išvadą, kad ankstesnė A. V. paskirta nuobauda savo tikslų nepasiekė. Šios išvados kontekste aplinkybė, kad A. V. praeityje baustas už tokio paties administracinio nusižengimo padarymą, analogiškas pažeidimas padarytas pakartotinai, nors ir yra svarbi, tačiau šiuo konkrečiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės savaime nepaneigia. Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsakomybės nevengia, supranta padaryto pažeidimo pavojingumą ir pagal galimybes imasi priemonių tam, kad iš tvenkinių išleidžiamo vandens tarša mažėtų.

12. Svarstomo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas nusižengimas kiekvienu atveju gali skirtis savo pavojingumo pagal padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, todėl teisingumo principas užtikrinimas būtent tinkamu, kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, pagrįstu nuobaudos individualizavimu. Vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali bauda yra teisinga ir proporcinga administracinė nuobauda, būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, tačiau tokios išvados nepagrindė visapusišku ir išsamiu su padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu susijusių bei A. V. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių vertinimu, iš esmės akcentuodamas tik padaryto nusižengimo pakartotinumą, tačiau šios aplinkybės nevertindamas kitų bylos duomenų kontekste. Tai lėmė nepagrįstą ANK 34 straipsnio 6 dalies netaikymą.

13. Apygardos teismas sprendžia, kad įvertinus A. V. padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, jo asmenybę (nors baustas administracine tvarka, kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, dirba, savo, kaip vadovo, atsakomybę suvokia ir prisiima), atsakomybėn traukiamo asmens galimybę įtakoti aplinkybes, lėmusias pažeidimo padarymą, pastangas sumažinti gamybinių nuotekų taršą ateityje, turtinę padėtį (vidutinis mėnesio darbo užmokestis nesiekia 1 000 Eur (b. l. 60–63)), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, yra pagrindas A. V. paskirtą baudą mažinti. Teismo vertinimu, paskyrus mažesnę, negu ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali, baudą ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta, teisingumo, proporcingumo principai nebus pažeisti.

Dėl perkvalifikavimo.

14. Apeliaciniame skunde A. V. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį teisingumo neginčija, tačiau mano, kad nesurašius naujo administracinio nusižengimo protokolo pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį, kai 2020 m. gruodžio 10 d. administracinio nusižengimo protokole jo padarytas pažeidimas buvo kvalifikuotas pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, buvo pažeistos ANK 608 straipsnio nuostatos. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, esminių ANK normų pažeidimų nenustatė.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas A. V. buvo surašytas pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, su šiuo protokolu asmuo supažindintas tą pačią dieną (b. l. 1). Perdavus medžiagą su administracinio nusižengimo protokolu ne teismo tvarka bylą nagrinėjančiai institucijai buvo nustatyta, kad A. V. 2019 m. gruodžio 6 d. jau buvo baustas už nusižengimo, kvalifikuoto pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, padarymą, paskirtas baudas sumokėjo 2019 m. gruodžio 16 d. (b. l. 31–34). ANK 40 straipsnyje reglamentuoto pakartotinumo nustatymas suponavo administracinio nusižengimo, dėl kurio buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, perkvalifikavimo reikalingumą, kadangi už pakartotinį nuotekų išleidimą į aplinką, viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, administracinė atsakomybė numatyta ne ANK 246 straipsnio 1 dalyje, o 3 dalyje. Nors A. V. administracinio nusižengimo protokole inkriminuoto administracinio nusižengimo perkvalifikavimo klausimas buvo išspręstas ne surašant naują administracinio nusižengimo protokolą, o ne teismo tvarką bylą nagrinėjančiai institucijai 2021 m. sausio 7 d. priimant nutarimą dėl administracinio nusižengimo perkvalifikavimo ir bylos perdavimo nagrinėti teismui, ši aplinkybė nelaikytina esminiu proceso pažeidimu, lėmusiu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių suvaržymą ar neteisingo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimą.

16. Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos teisė keisti administracinio nusižengimo protokole nurodytą nusižengimo kvalifikavimą reglamentuota ANK 617 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Vertinamu atveju dėl administracinio nusižengimo esmės, jo įrodytumo jokių abejonių nekilo (pažeidimas užfiksuotas tyrimų protokoluose (b. l. 4–15)), padaryto pažeidimo fakto neginčijo ir pats A. V. pripažindamas, kad su patikrinimo rezultatais sutinka, gailisi (b. l. 22). Nors administracinio nusižengimo protokole pakartotinumas, aprašant nusižengimo esmę, nebuvo inkriminuotas, ši aplinkybė A. V. neabejotinai turėjo būti žinoma (A. V. sutiko su ankstesniais administraciniais nurodymais skirtomis baudomis, jas sumokėjo, 2020 m. gruodžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas iš esmės už analogiškus veiksmus – neužtikrinimą, kad išleidžiamų nuotekų tarša neviršytų leidime nustatytos ribos). Taigi konstatuoti, kad ne teismo tvarką bylą nagrinėjusi institucija, pakeisdamas nuorodą į ANK straipsnio kitą dalį, pažeidė ANK normas, nėra pagrindo. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad A. V. pozicija nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde (pažeidimo esmės apeliantas neginčija) teikia pagrindą manymui, kad pakartotinumo nenurodymas administracinio nusižengimo protokole, padaryto nusižengimo perkvalifikavimas ne teismo tvarką bylą nagrinėjusios institucijos nutarime, nesukliudė jam suprasti nusižengimo esmę, tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, gintis nuo pareikšto kaltinimo.

17. Aplinkybė, kad ne teismo tvarka bylą nagrinėjusi institucija, perkvalifikavusi A. V. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 246 straipsnio 1 dalies į 3 dalį, ne pati išnagrinėjo bylą iš esmės, o perdavė ją nagrinėti apylinkės teismui, taip pat nelaikytina ANK normų pažeidimu. ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad būtent teismas nagrinėja bylas, kuriose pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija 1 500 Eur. Kaip minėta, pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį skiriamos baudos maksimalus dydis yra 3 000 Eur. Taigi šiuo atveju susiklostė situacija, kad ne teismo tvarka bylą nagrinėjančiai institucijai pakeitus administracinio nusižengimo kvalifikavimą (nustačius pakartotinumą ir pakeitus nuorodą į kitą straipsnio dalį), pasikeitė ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo priskirtinumas – byla tapo nagrinėtina teisme. Atsižvelgiant į tai, bylą pagrįstai buvo perduota nagrinėti teismui, kaip tai numatyta ANK 619 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pastebėtina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutarimas dėl sprendimo perkvalifikuoti veiką ir perduoti bylą nagrinėti teismui, kuriame detaliai aptartas vertinamai situacijai taikytinas teisinis reglamentavimas, nurodyti išsamūs padaryto nusižengimo perkvalifikavimo motyvai, A. V. buvo išsiųstas (b. l. 38), apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliaciniame skunde neteigė, kad apie šio nutarimo priėmimą jam nebuvo žinoma. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio, administracinio nusižengimo bylą teismas išnagrinėjo pagal institucijos nutarime pakeistas A. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybes, su kuriomis A. V. teismo posėdyje buvo supažindintas pagarsinant tiek 2020 m. gruodžio 10 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek 2021 m. sausio 7 d. nutarime nurodytą nusižengimo esmę (duomenys iš 2021 m. vasario 8 d. teismo posėdžio garso įrašo), dėl kurių A. V. teisme teikė išsamius paaiškinimus, teismo nutarime nustatytos administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės atitinka ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmę, kurios apeliantas neginčija. Atsižvelgiant į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą sutikti su apeliantu, kad nesurašius naujo administracinio nusižengimo protokolo buvo pažeistos ANK 608 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo. Nors pagal šio straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokolą surašo administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, įstatymas, kaip minėta, numato galimybę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą pačiai bylą nagrinėjančiai institucijai negrąžinant administracinio nusižengimo bylos tyrimą atlikusiai institucijai dėl naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Bylos pagal pakeistą kaltinimą išnagrinėjimą ne kaltinimą pakeitusioje institucijoje, o teisme šiuo atveju sąlygojo objektyvios ir nuo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos nepriklausančios aplinkybės – perkvalifikavus A. V. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 246 straipsnio 1 dalies į šio straipsnio 3 dalį, pasikeitė administracinio nusižengimo bylos priskirtinumas (byla tapo nagrinėtina teisme).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą patenkinti, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutarimą pakeisti, pakeičiant A. V. pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį paskirtą administracinę nuobaudą.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi A. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 3 dalyje, paskirti 250 Eur baudą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.