Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės I. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. B. G., J. B. G., A. R., likviduojama Kredito unija „Pajūrio kredito unija“, antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

5. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. vasario 15 d. gautas antstolės B. T. pranešimas, kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkes teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-36975-545/2020 tenkino pareiškėjos I. R. skundą dėl notarės J. Š. veiksmų ir panaikino Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro 2020 m. spalio 5 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-8657. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-159-614/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Antstolė, vadovaudamasi CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2021 m. vasario 15 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. S-21-5-5748, vykdomąją bylą Nr. 0005/20/01525 nutraukė. CPK 629 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomąją byla nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (CPK 629 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad vykdomoji byla Nr. 0005/20/01525 nutraukta, visos antstolės taikytos priverstinio išieškojimo priemonės, įskaitant 2020 m. lapkričio 16 d. turto arešto aktą Nr. S-20004248 bei 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymą dėl eksperto skyrimo Nr. S-20-5-49119, panaikinamos. Nurodė, kad dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas prarado aktualumą, kadangi išnyko skundo objektas. Išnykus skundo objektui yra tikslinga nutraukti tolimesnį civilinės bylos nagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumo, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįsta teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Antstolė su apeliante nesutinka, teigia, kad šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp antstolės atliktų veiksmų ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo, apeliantė nebendradarbiavo su antstole, nesiekė esamos situacijos išspręsti taikiai.

11. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, civilinę bylą nutraukus.

12. Byloje nustatyta, kad civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl šalių ginčo esmės – atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, nustačius, kad tolimesnis civilinės bylos nagrinėjimas nebesukels šalims jokių teisinių pasekmių, byla nutraukta. Ši teismo nutarties dalis, kurią nuspręsta nutraukti civilinę bylą dėl antstolės veiksmų, atskiruoju skundu neginčijama. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, darė išvadą, kad apeliantės kreipimasis į teismą dėl antstolio veiksmų tapačiomis aplinkybėmis kaip civilinėje byloje dėl notarės veiksmų buvo perteklinis, todėl nutarė apeliantės prašymo dėl 300 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

13. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kuomet byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt.. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-375-916/2015, Nr. 3K-3-214/2014).

15. Iš civilinės bylos ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad apeliantė, 2020 m. lapkričio 18 d. pateiktu skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolės 2020 m. lapkričio 16 d. turto arešto aktą Nr. S-20004248 ir 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-20-5-49119. Pateiktu prašymu taip pat apeliantė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese antstolės B. T. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01525 pagal notarės J. Š. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-8657.

16. Kaip matyti apeliantė, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. spalio 30 d. pateikė skundą dėl notarės veiksmų, prašydama 2020 m. spalio 5 d. notarės J. Š. atliktą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. JŠ-8657 panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą pagal 2020 m. spalio 5 d. notarės J. Š. atliktą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. JŠ-8657. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-36975-545/2020. Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi panaikinta klausimą išsprendžiant iš esmės - pareiškėjos I. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinant ir sustabdant antstolės B. T. atliekamus išieškojimo veiksmus pagal notarės J. Š. 2020 m. spalio 5 d. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-8657. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-36975-545/2020 patenkintas pareiškėjos I. R. skundas dėl notarės J. Š. veiksmų ir panaikintas Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2020 m. spalio 5 d. atliktas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. JŠ-8657. Nutartis įsiteisėjo.

17. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes (nutarties 15-16 punktai) pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju apeliantė žinodama, kad teisme yra nagrinėjamas jos prašymas tiek dėl Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro 2020 m. spalio 5 d. vykdomojo įrašo Nr. JŠ-8657 panaikinimo, tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės analogiškais motyvais kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų su analogišku prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ta aplinkybė, jog šiuo atveju vykdomasis įrašas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-36975-545/2020 buvo panaikintas, šiuo atveju neįrodo, jog antstolė yra kalta dėl pradėto proceso dėl antstolės veiksmų ar, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas netinkamai, dėl ko buvo pažeistos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vykdomasis įrašas panaikintas dėl netinkamai atliktų notarės veiksmų (nutarties 16 punktas), tačiau šios aplinkybės per se nesudaro pagrindo pripažinti antstolės veiksmų neteisėtumo priimant vykdomąjį dokumentą vykdymui ar atliekant vykdymo veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl civilinės bylos nutraukimo, dėl antstolio veiksmų ir nagrinėjamu atveju ginčo dalyką sudaro bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme.

18. Kita vertus, nesutiktina ir su atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, kad antstolė nepagrįstai perdavė skundą dėl antstolio veiksmų Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tą pačią dieną, kai antstolei buvo išsiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-36975-545/2020 dėl ko apeliantės teigimu ginčas teisme buvo inicijuotas nepagrįstai. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, antstolis atsisakęs visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, jį su vykdomąją byla, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Byloje esantys procesiniai dokumentai patvirtina faktinę aplinkybę, kad antstolė su apeliantės skundu 2020 m. lapkričio 25 d. patvarkymu nesutiko, todėl tinkamai vadovaudamasi civilinio proceso teisės normomis, perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Apeliantės argumentas, jog antstolė atlikdama veiksmą - perduodamą skundą nagrinėti teismui, inicijavo ginčą, laikytinas visiškai nepagrįstu, kadangi šiuo atveju antstolė privalėjo elgtis, taip kaip numato įstatymas - CPK 510 straipsnio 2 dalis. Ta aplinkybė, jog tą pačią dieną buvo priimta nutartis, naikinanti vykdomąjį įrašą, nesudarė teisėto pagrindo antstolei nesivadovauti CPK 510 straipsnio 2 dalimi, kadangi pirmiausia, minėta nutartis nebuvo įsiteisėjusi, jį buvo apskųstą Vilniaus apygardos teismui ir antra, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, ji buvo įteikta sekančią dieną, tai yra 2020 m. lapkričio 26 d.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nutardamas atmesti apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bei tinkamai sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 9-19 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 200 EUR advokato pagalbos išlaidų.

23. Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio, jeigu pareiškėjo skundas tenkintinas; išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens, jeigu skundas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

24. Nustačius, kad antstolės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma neviršija rekomenduojamo priteisti advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio, iš apeliantės priteistina 200 EUR advokato išlaidų suinteresuotam asmeniui antstolei B. T..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės I. R. 200 EUR advokato pagalbos išlaidų antstolei B. T..