Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-08 · Civilinė byla Nr. e2S-2806-967/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-31Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-12-08Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-07-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-08
Bylos Nr.
e2S-2806-967/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03408-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „ETN telematika“
Suinteresuotas asmuo
A. Z., A. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės biudžetinė įstaiga „Neries regioninio parko direkcija“
Kategorijos
  • 3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2806-967/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03408-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ETN telematika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ETN telematika“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Z. (A. Z.), A. G. (A. G.), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės biudžetinė įstaiga „Neries regioninio parko direkcija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „ETN telematika“ (toliau ir – pareiškėja, UAB „ETN telematika“) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinusi (DOK-147988), prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1949 m. iki 1982 m. yra buvusi sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais (pagalbinio ūkio ir kitos paskirties statiniais).

2. Nurodė, kad 2021 m. liepos 14 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš V. K. ir R. K. įsigijo nekilnojamąjį turtą: patalpas (butą), esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos, butas); žemės sklypą (ir jame esančius nuotekų šalinimo tinklus, vandentiekio tinklus), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas); taip pat neįregistruotą statinį – ūkinį pastatą (norimas registruoti unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ūkinis pastatas) ir tvorą su cokoliu (norimas registruoti unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – tvora).

3. Anot pareiškėjos, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7-600/2022, kurioje yra kilęs ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu buvo statomas ūkinis pastatas (norimas registruoti unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisėtumo.

4. Pažymėjo, kad žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, kuriame nauja statyba negalima. Teigė, kad žemės sklype istoriniu laikotarpiu nuo 1900 m. buvo sodyba (gyvenamasis pastatas ir ūkiniai pastatai); šiuo metu sklype yra išlikęs vienas gyvenamasis namas (avarinės būklės, stipriai nukentėjęs nuo gaisro); ūkinis pastatas, kurio statybų teisėtumas yra ginčijamas civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022, buvo statomas seno, dar iki draustinio įsteigimo statyto, ūkinio pastato vietoje, bet kadangi tuo metu nebuvo jokios informacijos apie tai, jog žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) draustinio teritoriją, ankstesnis sklypo savininkas nesikreipė į valstybines institucijas dėl senos, iki draustinio įsteigimo, pastatytos sodybos atstatymo, o tiesiog gavo iš valstybinių institucijų 2010 m. lapkričio 23 d. rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini); pasikeitus savininkui, 2013 m. vasario 13 d. išduotas rašytinis pritarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naujos statytojos S. S. vardu, naujo statinio projektui. Paaiškino, kad 2013 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ankstesni sklypo savininkai (S. S., R. S., A. S.) perleido žemės sklypą, butą ir ūkinį pastatą naujiems pirkėjams V. K. ir R. K., kuriems išduotas 2013 m. liepos 9 d. rašytinis pritarimas (duomenys neskelbtini) (faktiškai perrašytas ankstesnis pritarimas naujų savininkų vardu). Anot pareiškėjos, šių rašytinių pritarimų pagrindu buvo atlikta ūkinio pastato statyba ir adaptavimas K. šeimos poreikiams iki 85 proc. apimties (baigtumo); naujiems žemės sklypo, buto ir ūkinio pastato savininkams R. K. ir V. K. 2014 m. gegužės 15 d. buvo išduotas naujas rašytinis pritarimas (duomenys neskelbtini) (be Regiono aplinkos apsaugos departamento įgalioto atstovo derinimo), kurio pagrindu buvo atlikta ūkinio pastato rekonstrukcija (adaptavimas K. šeimos poreikiams), jį sumažinant nuo 79,30 kv. m iki 66,35 kv. m.

5. Anot pareiškėjos, nors šiuo metu žemės sklype pastatytas, bet neįregistruotas, ūkinis pastatas buvo statomas seno, sklype buvusio dar iki draustinio įregistravimo, ūkinio pastato vietoje, tačiau pareiškėja jokiomis kitomis priemonėmis neturi galimybės šio fakto įrodyti. Kadangi žemės sklypas priklauso (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritorijai, fakto, kad žemės sklype anksčiau buvo sodyba, konstatavimas leistų atstatyti istoriniu laikotarpiu žemės sklype buvusį ūkinį pastatą.

6. Pažymėjo, kad įsigydama žemės sklypą, kuriame yra buvusi sodyba, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, siekė įgyti ir įgyvendinti bei įgijo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte jai suteiktą teisę atkurti žemės sklype buvusią sodybą.

7. Teigė, kad atsižvelgiant į turimus archyvinius dokumentus, sodybos buvimo vieta gali būti nustatyta tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba. Kadangi ne visi pastatų statybos dokumentai yra išlikę, ūkinis pastatas nėra išlikęs (sklype šiuo metu yra tik vienas avarinės būklės statinys), pareiškėja negali gauti statybą leidžiančio dokumento. Anot pareiškėjos, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, būtų galimybė nustatyta tvarka gauti leidimą atstatyti sodybą buvusioje jos vietoje. Pagal galiojančius teisės aktus, buvusioje sodybvietėje galima atstatyti buvusias sodybas, todėl pareiškėja ir siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype buvo sodyba.

Šalies argumentai

8. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 9 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl pareiškimo dalyko pakeitimo, kuriuose nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. ekspertizės akte analizuojamas laikotarpis nuo 1949 m. iki 1966 m., kurio metu topografiniuose žemėlapiuose aiškiai matomas sutartinis sodybos ženklas ginčo žemės sklype. Teigė, kad nors nauja statyba draustiniuose nenumatoma, atstatyti seną sodybą galimybė yra, todėl pareiškėja, nustačiusi juridinį faktą, kad žemės sklype istoriniu laikotarpiu buvo sodyba, turės galimybę atstatyti sklype esantį ūkinės paskirties statinį.

9. Pabrėžė, jog ginčo žemės sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, taigi daugiabučio namo šioje teritorijoje iš viso niekada neturėjo būti, todėl tai paneigia suinteresuoto asmens teiginius, kad nuo pat pastatymo (1940 m.) ir šiuo metu esantis namas ginčo žemės sklype buvo daugiabutis.

10. Paaiškino, kad 1974 m. topografiniame žemėlapyje, taip pat kaip ir 1949 m., 1958 m., 1966 m. žemėlapiuose, ginčo žemės sklype yra sodybos ženklas, o 1983 m. topografiniame žemėlapyje sodybos ženklo jau nebėra. Taigi, pareiškėjos vertinimu, po to, kai gyvenamasis namas 1982 m. buvo suskirstytas į butus, žymėjimas topografiniuose žemėlapiuose pasikeitė – neliko sodybos ženklo. Pažymėjo, kad vėlesniuose (nuo 1982 m.) topografiniuose žemėlapiuose sodybos faktas nefiksuojamas, šios aplinkybės sutampa su byloje esančiais valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro gyvenamojo namo dokumentais, kuriuose nuo 1982 m. minimas gyvenamojo namo suskirstymas į butus (suskirstymas fiksuojamas tik nuo 1982 m.).

11. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. G. nepagrįstai teigė, jog žemės sklype nuo pat 1940 m. (namo statybos metų) buvo daugiabutis namas (ne vienbutis ar dvibutis namas). Šie suinteresuoto asmens teiginiai yra klaidingi, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, kadangi byloje esantys minėjimai apie žemės sklype esančio 1940 m. statybos gyvenamojo namo skaidymą į butus yra tik nuo 1982 m. Taigi, nėra jokių įrodymų, kad 1940 m. statybos gyvenamasis namas buvo daugiabutis nuo pat 1940 m. Teigė, kad vien aplinkybė, jog, kaip nurodo suinteresuotas asmuo, galimai 1930 m. žemės sklype esančiame gyvenamajame name buvo apgyvendintos kelios šeimos, nesudaro pagrindo išvadai, kad 1940 m. naujai pastatytas namas buvo daugiabutis (nėra tikslios informacijos kas nutiko iki 1940 m. sklype buvusiam gyvenamajam namui, tačiau 1940 m. buvo pastatytas iki šiol sklype tebestovintis gyvenamasis namas).

12. Taigi, nors ji ir turi teritorijos planus bei žemėlapius, kuriuose pažymėta buvusi sodyba, tačiau šiuo atveju buvusios sodybos faktas nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nes pareiškėjos turimų dokumentų nepakanka statyboms inicijuoti. Pareiškėja neturi jokių galimybių ne teismo keliu patvirtinti buvusios sodybos fakto, kadangi šiuo metu dėl žemės sklype esančių statinių vyksta ginčai, o pasinaudoti teise ne teismine tvarka nustatyti juridinį faktą galima tik tuo atveju, jeigu teisme nėra ginčų, susijusių su šiuo žemės sklypu (ar jame esančiais statiniais). Priešingu atveju pareiškėja tiesiog pasinaudotų supaprastinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106 patvirtintame apraše (Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašas) nustatyta tvarka. Be to, nesutikdama su suinteresuoto asmens žodžio „????“ vertimu, nurodė, kad kreipėsi į du vertimų biurus, kurie pateikė identišką vertimą: sutartinių ženklų lentelės kontekste minėtas žodis turi būti verčiamas į lietuvių kalbą kaip „sodyba“, o ne „kiemas“, kaip nurodė suinteresuotas asmuo.

13. Atkreipė dėmesį, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. ekspertizės akte pateiktos 1949 m. žemėlapyje nustatytos (1942 m. koordinačių sistemoje) ir pagal matricą transformuotos (duomenys neskelbtini) m. koordinačių sistemą koordinatės; rezultatas pateiktas ekspertizės akto 1 lentelėje ir skaičiavimų kataloge. Be to, priešingai, nei teigė suinteresuotas asmuo, ekspertė ne „uždėjo“, o būtent identifikavo 1942 m. koordinates 1949 m. žemėlapyje ir jas transformavo į (duomenys neskelbtini); tuomet gautas rezultatas pagal koordinates įkeltas į geoportal.lt teikiamą skaitmeninį žemėlapį. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad grafinis nustatymo tikslumas žemėlapyje yra 0,5 mm, tai yra 5-12 m vietovėje.

Šalies argumentai

14. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 26 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo dėl to, jog nuo 1982 m. žemės sklype nebeliko sodybos, byloje nėra, todėl Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti duomenys, kad 1985 m. lapkričio 27 d. (minėtai datai nustatyti kadastro duomenys) žemės sklype buvo daugiabutis, niekaip nepaneigė pareiškėjos teiginių apie tai, jog laikotarpiu nuo 1949 m. iki 1982 m. ginčo sklype buvo sodyba (vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas su priklausiniais (pagalbinio ūkio ir kitos paskirties statiniais)). Jokių duomenų apie tai, kad ginčo gyvenamasis namas buvo suskirstytas į butus laikotarpiu nuo 1949 m. iki 1982 m., byloje nėra, kadangi tuo metu ginčo žemės sklype buvo sodyba.

15. Atkreipė dėmesį į tai, kad, priešingai negu nurodo suinteresuotas asmuo A. G., ginčo žemės sklypas buvo ir yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje nuo pat šio draustinio įsteigimo. Pažymėjo, kad nors šio draustinio ribos buvo mažinamos (niekada nebuvo didinamos), tačiau jos niekada nebuvo sumažintos tiek, kad ginčo žemės sklypas atsidurtų už kraštovaizdžio draustinio ribų. Taigi, ginčo sklypas nuo 1960 m. buvo ir iki šiol yra draustinio teritorijoje, todėl pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo žemės sklype laikotarpiu nuo 1949 m. iki 1982 m. yra buvusi sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais, yra pagrįstas ir logiškas – šiuo atveju fiksuojamas sodybos buvimo faktas tiek prieš pat draustinio įsteigimą (1960 m.), tiek ir po jo įsteigimo.

16. Pažymėjo, kad pagal pateiktą 2022 m. rugsėjo 21 d. kartografinės ekspertizės aktą (kuris papildo 2022 m. rugsėjo 2 d. aktą), būtent dabartinėse žemės sklypo (kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose, bet ne suinteresuoto asmens nurodytuose kaimyniniuose sklypuose, 1983 m. žemėlapyje pasikeitė žymėjimas – neliko sodybos ženklo (tuo tarpu dar 1974 m. žemėlapyje toks ženklinimas buvo). Papildomai pridūrė, kad tai visiškai sutampa su Nekilnojamojo turto registro išrašo informacija – nuo 1982 m. pasikeitė faktinė situacija ginčo sklype ir ginčo gyvenamajame name nuo tada atsirado suskirstymas į butus.

17. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo klaidina teismą, nes dabartinis teisinis reguliavimas iš viso nenumato tokio žemės sklypo naudojimo pobūdžio kaip mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Vien tai, kad suinteresuoto asmens akcentuojamas Nekilnojamojo turto registro išrašas nebuvo atnaujintas nuo 1999 m., nereiškia, jog ginčo žemės sklypui vis dar galioja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3D-852/D1-793 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ pakeitimo įstatymo 15.1 punktu panaikintas naudojimo pobūdis. Anot pareiškėjos, nei ankstesnis, nei dabartinis žemės sklypo naudojimosi pobūdis nenumatė ginčo žemės sklype jokių daugiabučių namų.

18. Nesutiko su 2022 m. rugsėjo 22 d. suinteresuoto asmens A. G. prašyme išdėstytais argumentais bei pateiktais įrodymais, nes jie nepatvirtina, kad dabartinėse ginčo žemės sklypo ribose laikotarpiu nuo 1959 m. iki 1982 m. buvo daugiabutis namas. Pirmiausia, nors suinteresuoto asmens pateiktuose dokumentuose nurodomas adresas (duomenys neskelbtini) (senas adresas (duomenys neskelbtini)), tačiau šiuose dokumentuose aprašomi ne tik dabartiniame ginčo žemės sklype esantys statiniai, bet ir aplinkinių žemės sklypų statiniai. Pažymėjo, kad faktiškai 1958-1982 m. adresu (duomenys neskelbtini), buvo žemės sklypai, kurie šiuo metu išskirti į du ar net tris atskirus sklypus, o ginčo žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaro mažiau negu pusę visos suinteresuoto asmens dokumentacijoje nurodytos teritorijos ir tik kartografinės ekspertizės pagalba yra galimybė įvertinti nekilnojamojo objekto formą (statusą) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. jo dabartinėje teritorijoje. Antra, ginčo sklype visada buvo ir yra tik vienas gyvenamasis namas (ginčas šioje byloje yra tik dėl to, ar šis namas buvo daugiabutis, o ne dėl gyvenamųjų namų kiekio). Anot pareiškėjos, suinteresuoto asmens pateikti dokumentų fragmentai patvirtina, kad kiekvieną kartą buvo registruojamas vis kitoks bendras butų skaičius, bet nei vienas pateiktas dokumentas nepatvirtina, kad būtent ginčo gyvenamajame name buvo daugiau negu vienas butas, t. y. kad ginčo namas nebuvo vienbutis ar dvibutis. Be to, pareiškėjos vertinimu, suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pateiktuose dokumentuose nurodytas gyvenamasis namas – kitas namas, esantis už ginčo žemės sklypo ribų, buvo vienbutis gyvenamasis namas (atitinkamai ginčo gyvenamasis namas buvo daugiabutis); visi suinteresuoto asmens teiginiai grindžiami išimtinai jo subjektyviu situacijos vertinimu; tuo tarpu pareiškėjos pateikti ekspertizės duomenys patvirtina, kad dabartinėje ginčo sklypo teritorijoje buvo sodyba (vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas su priklausiniais); joks daugiabutis laikotarpiu nuo 1949 m. iki 1982 m. nustatytas nebuvo.

Atsiliepimas

19. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į pareiškimą iš esmės prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad bylose dėl juridinio fakto nustatymo, jog sodyba – gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio paskirties pastatu – buvo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, turi būti konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

20. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė) atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444-445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Savivaldybės turimais duomenimis, ginčo žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1806V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“, kurio priede – topografiniame plane buvo pažymėti pastatai. Įvertinus Savivaldybės turimus 2005 m., 2007 m., 2009 m. ortofotografinius žemėlapius, nustatyta, kad šiame žemės sklype yra buvę pastatai 2005-2009 m. laikotarpiu, kurie 2013 m. duomenimis sunykę (sudegę). Duomenys apie nurodytoje teritorijoje 1900-1990 m. buvusius pastatus yra saugomi valstybiniuose archyvuose – Vilniaus regioniniame valstybės archyve bei Lietuvos centriniame valstybės archyve, Savivaldybės archyve tokių duomenų nėra

21. Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Nurodė, kad STĮ 2 straipsnio 52, 55 dalyse sodyba ir buvusi sodyba apibūdinama kaip vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su priklausiniais. Paaiškino, kad pareiškėja nepateikė privalomų įrodymų dėl tariamos buvusios (nuo teigiamų apie 1900 m. iki 1998 m. sklypo suformavimo) sodybos ir jos buvimo dabartiniame žemės sklype fakto; taip pat nepateikė nei pareiškėjos įrodinėjamų pastatų (1-2 butų gyvenamojo namo, jos nurodyto ūkinio pastato) tikslių koordinačių, nei šių pastatų įbraižymo į sklypo ribas (dar nebuvusio sklypo, suformuoto tik 1998 m.).

23. Anot suinteresuoto asmens, 1932 m. istorinis namas (galimai dabartinis namas) buvo užfiksuotas kaip daugiabutis (4 butų). Pažymėjo, kad 1982 m. rugpjūčio 10 d. „Pastato (duomenys neskelbtini), inventorinėse žiniose“ namas buvo nurodytas kaip daugiabutis (5 butų); ir iki šiol turimais duomenimis yra daugiabutis (4 butų). Taigi, netgi darant prielaidą (neįrodytą), kad pareiškėjos nurodytas istorinis 1913-1932 m. namas, yra tas pats namas (duomenys neskelbtini) (vienintelis žemės sklype gyvenamasis namas), šis namas (duomenys neskelbtini), yra bei istoriškai buvo daugiabutis (4 ir daugiau butų), todėl neatitinka STĮ 2 straipsnio 52, 55 dalyse nurodyto „sodybos“ („buvusios sodybos“) požymių „vieno arba dviejų butų“. Be to, anot suinteresuoto asmens, STĮ 2 straipsnio 55 dalyje nėra nurodyta kokio istorinio laikotarpio pastatams taikomas „buvusios sodybos“ apibrėžimas. Teigė, kad senojo pastato sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarime Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ (2011 m. lapkričio 9 d. galiojanti redakcija) – tai iki 1991 m. liepos 25 d. pastatyti pastatai. Pabrėžė, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1940 m. statybos ir jis yra užfiksuotas daugiabučiu gyvenamuoju namu ne vėliau kaip nuo 1982 m. rugpjūčio 10 d. ir iki šiol (namas yra fiziškai išlikęs ir nėra išregistruotas). Taigi, suinteresuoto asmens vertinimu, UAB „ETN telematika“ pateikti 1913-1932 m. dokumentai apie istorinį (be to, daugiabutį) gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), yra ne tik nepakankamai tikslūs ir patikimi įrodinėjant minėto istorinio namo ir 1940 m. statybos namo, esančio (duomenys neskelbtini), tapatumą, bet ir neturi teisinės reikšmės šiai bylai, kadangi 1940 m. statybos namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ne vėliau kaip nuo 1982 m. rugpjūčio 10 d. ir iki šiol užfiksuotas kaip daugiabutis – taigi akivaizdžiai neatitinka „sodybos“ („buvusios sodybos“) požymiuose nurodyto „vieno ar dviejų butų“ požymio.

24. Pažymėjo, kad tam, jog patenkinti pareiškėjos pareiškimą šioje byloje, teismas turės pripažinti „K. pastato“ (85 kv. m) rekonstrukciją iš „S. pastato“ (76 kv. m) ir, be to, „S. pastato“ rekonstrukciją iš anksčiau buvusių senų ūkinių pastatų (pažymėtų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendro 14,22 kv. m ploto), t. y. teismas šioje civilinėje byloje turės išspręsti pareiškėjos apskųsto apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022, pagrįstumą ir teisėtumą bei toje byloje įrodinėjamus ginčo klausimus, kas nėra priskirtina šią civilinę bylą nagrinėjančiam teismui.

Atsiliepimas

25. Suinteresuotas asmuo 2022 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad žemės sklypas 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1410 „Dėl (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio ribų plano patvirtinimo“ buvo įtrauktas (ir šiuo metu patenka) į Neries regioninio parko draustinio (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinį, kuris yra valstybinės reikšmės draustinis; žemės sklypas patenka į šio draustinio sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAI) tvarkymo kraštovaizdžio zoną, kurioje ne tik yra draudžiama nauja statyba (kaip ir visame draustinyje), bet ir (pvz., statinio rekonstrukcijos atveju) netgi negali būti keičiamas (didinamas) užstatymo plotas ir intensyvumas. Taigi, prieš žemės sklypo įtraukimą 2007 m. gruodžio 19 d. į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinį, jame buvo 1940 m. statybos daugiabutis gyvenamasis namas, kuris yra fiziškai išlikęs ir nėra išregistruotas, todėl nagrinėjama situacija neatitinka STĮ 2 straipsnio 55 dalies nuostatos.

26. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškėjos pateiktu 2022 m. rugsėjo 2 d. Kartografinės ekspertizės aktu, nurodė, kad vadovaujantis Generalinio štabo Karinės topografinės valdybos leidiniu „Sutartiniai ženklai 1:25 000, 1:50 000, 1:100 000 mastelio topografiniams žemėlapiams“, topografinių žemėlapių sutartinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) reikšmė „atskirai išsidėstę kiemai, kurie nėra išreikšti žemėlapio masteliu“ reiškia ne „sodybą“ (kaip teigiama ekspertizės akte), bet „kiemus su gyvenamuoju namu ir nedideliais ūkiniais pastatais“, bei galinčius sudaryti kvartalus (kas neatitinka sodybos, kaip atskiro komplekso sąvokos). Anot pareiškėjos, 1949 m., 1958 m., 1966 m. topografiniuose žemėlapiuose užfiksuotas „kiemas su gyvenamuoju namu ir nedideliais ūkiniais pastatais“ (teikiamas suinteresuoto asmens vertimas), kuris ekspertizės akte priskiriamas dabartinio žemės sklypo plotui, atitinka kitus bylos rašytinius įrodymus – kad žemės sklypo teritorijoje buvo (ir yra) daugiabutis gyvenamasis namas su ūkio pagalbiniais statiniais, tačiau neįrodo neva buvusios sodybos. Be to, netgi darant prielaidą – neva buvusios sodybos esminis statinys buvo ne daugiabutis gyvenamasis namas, o kažkoks kitas vieno arba dviejų butų gyvenamasis namas, pareiškėja nepateikė į bylą jokių įrodymų dėl STĮ 2 straipsnio 55 dalyje privalomų buvusios sodybos sąlygų, jos nenurodytos ir ekspertizės akte. Nesant tokių įrodymų, juridinę reikšmę turintis faktas dėl buvusios sodybos negali būti nustatytas.

27. Suinteresuotas asmuo dėl aplinkybių, susijusių su tariamos buvusios sodybos vietos ir koordinačių (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje, pažymėjo, kad kaip galima suprasti iš ekspertizės akto, sodybos centro koordinatės pagal topografinius žemėlapius 1942 m. koordinačių sistemoje išvis nebuvo nustatomos. Anot suinteresuoto asmens, ekspertizės akte nenurodyta kaip buvo nustatytos tariamos buvusios sodybos centro XY koordinatės, tačiau iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų galima suprasti, kad ekspertė „uždėjo“ minėtų topografinių žemėlapių ištraukas ant šiuolaikinio interaktyvaus „geoportal.lt“ žemėlapio fragmento ir taip gavo ekspertizės akto paveikslėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus „Topografinių žemėlapių fragmentus su apibrėžta identifikuota sodyba (SD): a) 1949 m.; b) 1958 m; c) 1966 m“. Suinteresuoto asmens nuomone, ekspertizės akte taikomas koordinačių nustatymo metodas yra labai nepatikimas, todėl netinkamas ekspertizei. Pirmiausia, minėti topografiniai žemėlapiai yra 1:25000 mastelio (1 cm = 250 m); taigi, objekto, kuris „nėra išreikštas žemėlapio masteliu“ (be to, tariamos sodybos žymėjimo ženkle nenurodyti skaičiais matmenys reiškia, kad ženklas nupieštas ne proporcingai matmenų, o tik kaip žymeklis nesilaikant mastelio), topografiniame žemėlapyje žymėjimo vos 1 cm paklaida atitinka faktinę 250 m paklaidą. Antra, „uždėjimas“ topografinio žemėlapio ant „geoportal.lt“ interaktyvaus žemėlapio nėra tikslus iš esmės, kadangi „geoportal“ sistemoje žemėlapiai „pririšami“ spaudžiant ranka kompiuterio pelę ant vizualiai pasirinktų apytikslių taškų įdedamame (topografiniame) ir „geoportal“ žemėlapiuose. Be to, seni topografiniai ir dabartiniai žemėlapiai skiriasi iš esmės dėl ženkliai pasikeitusio Vilniaus miesto užstatymo. Ekspertizės akte nėra nurodyta pagal kuriuos taškus seni (topografiniai) žemėlapiai buvo „pririšti“ prie dabartinio „geoportal“ interaktyvaus žemėlapio, nėra pateikti „pririšimo“ visi tarpiniai skaičiavimai ir veiksmai. Taigi, suinteresuoto asmens vertinimu, ekspertizės akte nustatytos sodybos centro (duomenys neskelbtini) koordinatės yra netikslios ir nepatikimos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, laikė, kad ekspertizės aktas ir jame esančios išvados negali būti laikomas patikimu ir tinkamu įrodymu nagrinėjamoje byloje.

Atsiliepimas

28. Suinteresuotas asmuo 2022 m. rugsėjo 12 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (o ne kaip teigė pareiškėja – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas yra nurodytas kaip 1940 m. statybos vieno aukšto 4 gyvenamųjų patalpų (trijų ir daugiau butų – daugiabutis pastatas), duomenų, kad jis buvo rekonstruotas ar kitaip perstatytas, nėra. Pažymėjo, kad teismine tvarka nepaneigti Nekilnojamojo turto registro duomenys yra laikomi įrodytais ir galiojančiais, o Nekilnojamojo turto registro išrašas yra rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią ir oficialus šaltinis. Taigi, pareiškėjos teiginiai, neva žemės sklypo teritorijoje daugiabučio namo iš viso niekada neturėjo būti, atmestini kaip neįrodyti bei prieštaraujantys bylos rašytiniams įrodymams.

29. Dėl 1974 m. pareiškėjos pateikto topografinio žemėlapio nurodė, kad jame ranka apibrėžtas ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galimai vizualiai (koordinačių arba kitų įrodymų nėra pateikta) atitinka pareiškėjos ekspertės (specialistės) akte 1949 m., 1958 m., 1966 m. topografinių žemėlapių ištraukose pažymėtą ženklą Nr. (duomenys neskelbtini); dėl 1982 m. pareiškėjos pateikto topografinio žemėlapio nurodė, kad jame ranka apibrėžtas ženklu Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas pastatas (darant prielaidą, kad topografiniai žemėlapiai „pririšti“ prie dabartinio žemėlapio be paklaidų) – yra 1977 m. statybos penkių aukštų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, iš 1989 m. topografinio žemėlapio (susieto su interaktyviu žemėlapiu) matyti, kad 1989 m., kaip ir pareiškėjos pateiktame 1983 m., topografiniame žemėlapyje ženklu Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėti namai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet neliko pažymėto ženklu Nr. (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ženklu Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai kvartaluose, gyvenvietėse su nesistemingu užstatymu, taip pat atskirai išsidėstę pastatai) yra pažymėtas 1977 m. statybos penkiaaukštis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Tai paneigia pareiškėjos teiginį, neva po to, kai gyvenamasis namas 1982 m. buvo suskirstytas į butus, žymėjimas topografiniuose žemėlapiuose pasikeitė (neliko sodybos ženklo).

30. Anot suinteresuoto asmens, ginčo žemės sklypo teritorijoje, laikotarpyje iki 1998 m. suformuoto žemės sklypo patekimo 2007 m. į draustinį ir apribojimų statybai jame 2008 m. nustatymo, neva buvusios sodybos aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo jos (ar ūkinio pastato) atstatymo STĮ 2 straipsnio 55 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindais. Dėl minėtų aplinkybių (žemės sklype, 2007-2008 m. patenkant į draustinį ir nustatant jame apribojimus statybai, buvo vienintelis daugiabutis gyvenamasis namas), pareiškėjos pareiškimas neturi teisinių pasekmių, todėl negali būti patenkintas.

Atsiliepimas

31. Suinteresuotas asmuo 2022 m. rugsėjo 22 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pateikti įrodymai (VĮ Registro centro patvirtintų istorinių 1959-1982 m. dokumentų apie (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kopijos, 2016 m. gegužės 16 d. žemės sklypo kadastrinių matavimo plano kopija, 2021 m. vasario 19 d. žemės sklypo 1997 m., 2010 m. kadastrinių matavimų suvestinio plano kopija, 2022 m. rugsėjo 1 d. topografinis žemės sklypo planas), patvirtina, kad dabartinio žemės sklypo teritorijos ribose buvo (ir yra) tik vienas (ginčo) daugiabutis gyvenamasis namas „(duomenys neskelbtini)“ (išlikęs iki šiol, Nekilnojamojo turto registre pažymėtas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)).

32. Suinteresuotas asmuo 2022 m. rugsėjo 27 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog: 1) adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini): 1956-1971 m. buvo 2 gyvenamieji (viso 6 butų) namai, 1982 m. užfiksuotas tik vienas 5 butų gyvenamasis namas; 2) dabartiniame žemės sklype yra 1940 m. statybos daugiabutis „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkiniai pastatai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ šulinys (visi jie prie pat žemės sklypo ribos), o 1971 m. plane toliau buvęs (neišlikęs kaip objektas, yra griuvėsiai) namas „(duomenys neskelbtini)“ nepatenka į dabartinio žemės sklypo ribas. Taigi, dabartinio žemės sklypo teritorijos ribose buvo (ir yra) tik vienas (ginčo) daugiabutis gyvenamasis namas „(duomenys neskelbtini)“.

33. Pažymėjo, jog specialistės 2022 m. rugsėjo 2 d. ir 2022 m. rugsėjo 21 d. kartografinio tyrimo išvada, jog 1983 m. topografiniame žemėlapyje buvusi sodyba nėra atvaizduota (minėtų koordinačių taškas nepatenka ant jokio statinio) kelia pagrįstų abejonių dėl specialistės taikytų statinių identifikavimo metodų ir jos išvadų tinkamumo, kadangi byloje nėra ginčo, jog gyvenamasis namas „(duomenys neskelbtini)“ buvo per visą 1940-1983 m. laikotarpį, nebuvo niekur dingęs ir yra iki šiol. Papildomai pažymi, kad 1989 m. topografiniame žemėlapyje dabartinis gyvenamasis namas yra atvaizduotas (be to, tuo pačiu, kaip ir ankstesniuose topografiniuose žemėlapiuose, ženklu Nr. (duomenys neskelbtini)).

34. Nesutiko, kad nustatant buvusios sodybos faktą reikia remtis laikotarpiu nuo 1960 m., nes žemės sklypas buvo suformuotas tik 1998 m. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1806V, o naujos statybos ginčo žemės sklype draudimas atsirado tik priėmus 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1410 „Dėl (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio ribų plano patvirtinimo“, kai žemės sklypas buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinį. Taigi, žemės sklypo teritorijoje, laikotarpyje iki 1998 m. suformuoto žemės sklypo patekimo 2007 m. į draustinį ir apribojimų statybai jame 2008 m. nustatymo, neva buvusios sodybos aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo jos (įskaitant ir ūkinio pastato) atstatymo STĮ 2 straipsnio 55 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindais.

35. Nurodė, kad pareiškėja prašo nustatyti buvusios sodybos juridinį faktą turėdama tikslą įteisinti (įregistruoti Nekilnojamojo turto registre jos nuosavybe) pagalbinį ūkinį pastatą (žymėjimas plane „(duomenys neskelbtini)“, Nekilnojamojo turto registre rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Anot suinteresuoto asmens, net darant prielaidą, neva „(duomenys neskelbtini)“ pastatas buvo rekonstruotas iš ūkinių pastatų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nėra jokio ginčo, kad minėti ūkiniai pastatai „(duomenys neskelbtini)“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išlikę ir tik 2010 m. nugriauti statant garažą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei pastarąjį 2013 m. nugriovus – „(duomenys neskelbtini)“ pastatą (rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, „(duomenys neskelbtini)“ pastatas negali būti įteisintas STĮ 2 straipsnio 55 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindais, kadangi nėra tam būtinos sąlygos: kad buvę sodybos pastatai („(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“) neišliko dėl susidariusių aplinkybių (buvo nugriauti, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas dėl buvusios sodybos juridinio fakto nustatymo neturi teisinių pasekmių pareiškėjos nurodytam tikslui, todėl negali būti patenkintas.

Šalies argumentai

36. Suinteresuotas asmuo 2022 m. birželio 15 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti pareiškėjai CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją už jos procesinį piktnaudžiavimą – sąmoningą suinteresuoto asmens duomenų procesinių dokumentų įteikimui nuslėpimą – skiriant jai teismo nustatyto dydžio baudą (iki 5 000 Eur), pusę jos skiriant suinteresuoto asmens A. G. naudai.

Atsiliepimas

37. Suinteresuoti asmenys A. Z. (A. Z.) ir valstybės biudžetinė įstaiga „Neries regioninio parko direkcija“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

38. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7741-1099/2022 nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „ETN telematika“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

39. Teismas, iš esmės pritardamas pareiškėjos pozicijai, sprendė, kad ginčo žemės sklypas buvo ir yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, nuo pat šio draustinio įsteigimo (nepaisant to, kad jo pavadinimai ir ribos keitėsi). Laikė, jog byloje ginčo dėl to nekilo, kad nors šio draustinio ribos buvo mažinamos, tačiau jos nebuvo sumažintos tiek, kad ginčo žemės sklypas atsidurtų už kraštovaizdžio (anksčiau vadinto landšaftinio) draustinio ribų. Be to, byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad nauja statyba (tam tikrais atvejais net pastatų rekonstravimas – pavyzdžiui, juos didinant ir pan.) draustiniuose yra negalima, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Viena iš tokių išimčių yra buvusių sodybų atstatymas ar naujų pastatų statymas buvusių sodybų teritorijose.

40. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1949 m. iki 1982 m. yra buvusi sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais (pagalbinio ūkio ir kitos paskirties statiniais); šiuo metu žemės sklype pastatytas, bet neįregistruotas, ūkinis pastatas buvo statomas seno, sklype buvusio dar iki draustinio įregistravimo, ūkinio pastato vietoje, tačiau pareiškėja jokiomis kitomis priemonėmis neturi galimybės šio fakto įrodyti; kadangi žemės sklypas priklauso (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritorijai, fakto, kad žemės sklype anksčiau buvo sodyba, konstatavimas, anot pareiškėjos, leistų atstatyti istoriniu laikotarpiu žemės sklype buvusį ūkinį pastatą; byloje iš esmės nekilo ginčo, kad nuo 1940 m. iki šiol ginčo žemės sklype yra išlikęs gyvenamasis namas (ginčas kilo tik dėl to, ar pareiškėjos nurodytu laikotarpiu jis buvo vienbutis/dvibutis, ar daugiabutis (trijų ir daugiau butų)).

41. Teismas laikė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106 patvirtintą Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašą (kuris įsigaliojo 2020 m. vasario 14 d.) (toliau – Aprašas), dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose – šiuo atveju draustinyje, sprendimus priima šių saugomų teritorijų direkcijos – (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija. Kadangi, pareiškėja pripažįsta, kad į nurodytą direkciją nesikreipė – iš esmės dėl tarp turto bendraturčių kilusio ginčo, teismas pažymėjo, kad vien ginčo tarp turto bendraturčių egzistavimas (iš esmės bet kokiais klausimais) nepaneigia šalių pareigos laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir kreiptis dėl buvusios sodybos atstatymo į kompetentingą ikiteisminę instituciją – šiuo atveju į (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkciją.

42. Teismas vertino, kad vien tai, jog (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija nei šioje byloje, nei kitoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl ūkinio pastato teisėtumo, neišreiškė jokios savo pozicijos, ar, kaip teigė atstovė, žodžiu pasakė nespręsianti tokio klausimo kol vyksta bendraturčių ginčas (nors tai patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė), tai savaime neatleidžia minėtos direkcijos vykdyti jai suteiktą funkciją ir spręsti dėl buvusių sodybų atstatymo, atitinkamai ir dėl jų buvimo fakto (o pareiškėjai, atitinkamai, į ją kreiptis).

43. Teismas sprendė, kad pareiškėja gali (ir iš esmės privalo pagal nustatytą tvarką – Aprašą) kitokia, t. y. ne teismo, tvarka – kreipiantis į (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkciją, gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą – šiuo atveju buvusios sodybos egzistavimą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors pareiškėja ir teigė, jog turimų dokumentų nepakanka statyboms inicijuoti, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, t. y. kad pareiškėja buvo kreipusis į atitinkamas institucijas – šiuo atveju dėl buvusios sodybos atstatymo, ir gavo neigiamą atsakymą dėl to, jog jos turimų įrodymų nepakanka šios aplinkybės konstatavimui. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėja turi teritorijos planus bei žemėlapius, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; ką patvirtino ir pareiškėjos užsakyta ir atlikta kartografinė ekspertizė; šiuos įrodymus pareiškėja, kaip matyti iš bylos medžiagos, surinko tik šios bylos nagrinėjimo metu, todėl šie bei kiti įrodymai ir turėtų būti teikiami aukščiau nurodytai direkcijai sprendžiant dėl buvusios sodybos egzistavimo/neegzistavimo ir jos atstatymo.

44. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja dokumentai – topografiniai žemėlapiai, atliktos kartografinės ekspertizės aktas, galimai patvirtinantys prašomą nustatyti faktą (nepaisant to, kad dėl jų vertinimo tarp bendraturčių yra kilęs ginčas), be to, juos galima gauti kita tvarka (pagal šioje nutartyje nurodytą tvarką – kreipiantis dėl buvusios sodybos atstatymo į draustinio direkciją, atitinkamai ir dėl jos egzistavimo nustatymo), todėl teismas nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme, nesant visų sąlygų/aplinkybių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

45. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjos veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose pareiškėjos veiksmuose, todėl suinteresuoto asmens prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjai atmetė.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

46. Pareiškėja UAB „ETN telematika“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-7741-1099/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1949 m. iki 1982 m. yra buvusi sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais (pagalbinio ūkio ir kitos paskirties statiniais). Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

47. Nurodė, kad tarp žemės sklypo bendrasavininkų vyksta teisminis ginčas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022 (Vilniaus miesto apylinkės tesime), šiuo metu – Nr. e2A-1811-643/2022 – Vilniaus apygardos teisme, kurioje ginčijamas ūkinio pastato statybų teisėtumas. Tiek civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022, tiek šioje byloje nagrinėjami klausimai yra persipynę ir neatsiejamai susiję, kadangi abiejose bylose turi būti vertinamos iš esmės tos pačios aplinkybės (pvz., naujos statybos draustinyje leistinumas sodybų atstatymo kontekste). Civilinėje byloje e2-7-600/2022 ginčas nagrinėjamas jau daugiau kaip 5 metus, ginčas yra ypač kompleksiškas, apimantis eilę su ūkinio pastato statyba susijusių klausimų; civilinės bylos Nr. e2-7-600/2022 nagrinėjimo eigoje (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija aiškiai išsakė poziciją, kad dėl civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022 nagrinėjamo ginčo specifikos buvusios sodybos buvimo/nustatymo faktas turėtų būti sprendžiamas teisme. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022 nagrinėjamo ginčo specifikos, formaliais pagrindais nutraukė bylą bei neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas.

48. Pabrėžė, jog pareiškėjai tik po paskutinio teismo posėdžio šioje byloje atsitiktinai tapo žinoma (iš civilinės bylos Nr. e2-7-600/2022, kuri jau buvo išnagrinėta pirmoje teisminėje instancijoje, medžiagos), kad (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija kaip subjektas / juridinis asmuo yra pasibaigęs ir negalėjo išsakyti savo pozicijos šioje byloje keliamu klausimu, nes tokio juridinio asmens apskritai nebėra – jo teisės ir pareigos perduotos Valstybės biudžetinei įstaigai „(duomenys neskelbtini) teritorijų direkcijai“ – atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad teismas net ir negalėjo gauti (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos atsiliepimo / vertinimo šioje byloje, kuris pareiškėjai ir teismui (kaip tapo aišku po ginčijamos nutarties priėmimo) būtų / yra itin svarbus. Sprendžia, kad tokiu būdu teismas iš esmės pasisakė ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų; (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos kaip juridinio asmens pasibaigimą nuo 2022 m. liepos 1 d. patvirtinantys dokumentai Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikti 2022 m. spalio 5 d.

49. Taigi, laikė, kad teismas – bylą pilnai išnagrinėjęs; gavęs byloje ekspertų išvadas; gavęs eilę įrodymų apie prašomą nustatyti faktą ir nutartimi tai pats pripažindamas; leidęs vykti ilgai trukusiems teisminiams posėdžiams ir proceso dalyviams teikti daug rašytinių paaiškinimų; net neišklausęs (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos pozicijos, kurios (kaip paaiškėjo) ir negalėjo gauti, priėmė itin formalią nutartį, kuri turėtų būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.

50. Pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš pareiškėjos priteisė suinteresuoto asmens – A. G. (A. G.), naudai 2 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

51. NŽT atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė dėl pareiškėjos atskirojo skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus faktus bei motyvus. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

Šalies argumentai

52. Teismai spręsdami analogiškas bylas, nurodo, jog įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir sodų fizinio būvimo būdu, įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos, detalusis planas.

53. Tuo atveju, jei buvusios sodybos faktas įrodinėjamas tos teritorijos planais, žemėlapiais ar panašiais dokumentais, teismas turi vertinti pateiktus įrodymus (istorinius – archyvinius dokumentus ir kitus įrodymus) patikimumo ir pakankamumo aspektais.

Atsiliepimas

54. Suinteresuotas asmuo – A. G. (A. G.) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė UAB „ETN Telematika“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-7741-1099/2022; atmesti UAB „ETN Telematika“ pareiškimą dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, neva dabartinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijos ribose, yra buvusi laikotarpyje nuo 1949 iki 1982 metų sodyba: vieno arba dviejų butų gyvenamasis namas su priklausiniais (pagalbinio ūkio ir kitos paskirties statiniais); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

55. Nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia išspręsti bylą iš esmės.

Šalies argumentai

56. Laikė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė UAB „ETN Telematika“ pareigą kreiptis ikiteismine tvarka į draustinio (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkciją (tai, kad jos teises ir pareigas perėmė (duomenys neskelbtini) saugomų teritorijų direkcija neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui). Be to, byloje yra aukštesnės institucijos – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos rašytinis pasisakymas, kad šiame žemės sklype nauja statyba nėra galima, yra galima tik atstatomų pastatų rekonstrukcija / kapitalinis remontas nekeičiant jų ploto, aukštingumo ir kt., tačiau, pirmosios instancijos teismo sprendimas, be kitą ko, turėtų užtikrinti, kad šalių ginčas būtų išspręstas taip, kad ateityje dėl to paties nekiltų naujų teisminių ginčų. Bylos medžiaga leidžia daryti pagristą prielaidą (ir tai skundžiamoje nutartyje netgi netiesiogiai paminėjo pats pirmosios instancijos teismas), kad nutraukus bylą, yra didelė tikimybė, kad tas pats ginčas dėl neva „buvusios sodybos“ vėl atsidurs teisme, o tai užvilkins ginčo išsprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

57. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

58. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „ETN telematika“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisingumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

59. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. liepos 14 d. UAB „ETN telematika“ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš V. K. ir R. K. įsigijo nekilnojamąjį turtą: patalpas (butą), esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 537/1990 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esančius nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visas teises į neįregistruotą statinį – ūkinį pastatą (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), norimas registruoti unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir tvorą su cokoliu (norimas registruoti unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

60. Nekilnojamojo turto registro duomenimis adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nurodoma paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai); minėtu adresu registruotos 5 patalpos: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. Z.; butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. G.; butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai; butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. G.; pagalbinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

61. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1806V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“, kurio priede – topografiniame plane buvo pažymėti pastatai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad iš jos pateiktų 2005 m., 2007 m., 2009 m., 2013 m. ortofotografinių žemėlapių matyti, kad žemės sklype laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2009 m. yra buvę pastatai, kurie 2013 m. duomenimis sunykę (sudegę).

62. Nustatyta, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas, atsakydamas į V. K. (buvusio ginčo turto dalies savininko, kurie teises ir pareigas perėmė pareiškėja) 2021 m. sausio 27 d. prašymą, 2021 m. kovo 10 d. pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad pagal V. K. užklausą buvo rasti šie duomenys: Vilniaus miesto kredito draugijos archyviniame fonde paskolos suteikimo, įkeičiant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), byloje esantys 1913 m. vasario 9 d. dokumentai, 1911 m. planas bei 1912 m. brėžinys, Vilniaus vaivadijos valdybos archyviniame fonde, Vilniaus miesto planų byloje (be datos, sudarytos iki 1930 m.) esančio plano ištraukos; Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, technikos skyriaus byloje esantis 1930 m. balandžio 24 d. liudijimas ir prie jo pridėtas 1929 m. situacijos planas, tame pačiame archyviniame fonde, nekilnojamojo turto ir pastatų anketų byloje esančios 1932 m. rugpjūčio 11 d., 1930 m. rugsėjo 12 d. anketos, anketa (be datos), 1932 m. rugpjūčio 3 d. anketa; Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto ipotekos knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys įrašai; JAV nacionaliniame archyve saugomų aerofotografijų skaitmeninių kopijų kolekcijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios aerofotografijos kopijos.

63. VĮ Registrų centras raštu pateikė su žemės sklypu ir jame esančiais statiniais susijusius duomenis: 1959 m. vasario 10 d. žemės sklypo nuotrauką; 1950 m. vasario 15 d. žemės sklypo ir statinių planą; 1982 m. spalio 10 d. žemės sklypo ir statinių planą.

64. Iš pateikto dokumento „Aprašymas ir materialus vertinimas“ (pateiktas vertimas iš senosios rusų kalbos) matyti, kad buvo atliktas D. J. Š. turto, esančio (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) aprašymas ir materialus vertinimas, kurį 1913 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto kredito draugijos pavedimu, remiantis Draugijos įstatų 96 straipsniu, atliko draugijos architektas, patvirtinantis, kad žemės ir statinių planai yra teisingi natūra ir kad pasiūlyti įkeitimui statiniai. Turto aprašyme nurodyta: „1. medinis 1 Nr. /neįskaitoma/ ant pusantrinio akmeninio rūsio, apkaltas iš išorės ir dengtas čerpėmis namas; viduje sienos ir lubos nutinkuotos grindys medinės; langai ir durys staliaus darbo, /neįskaitoma/: 2 /neskaitoma/ rūsio patalpa: 9,00 x 5,00 x 1,40/2 = kv./sieksnių. Medinis /neįskaitoma/: 9,00 x 5,00 x 1,80/2 = kv./sieksnių; 2. Žemės sklypas kv./sieksnių“.

65. Vilniaus miesto magistrato Technikos skyriaus matavimų padalinio 1930 m. balandžio 24 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertimas iš lenkų kalbos) nurodyta, kad Vilniaus miesto magistrato technikos skyrius patvirtina, jog remiantis išdėstytu planu, sudarytu 1929 m. liepos 27 d. , nekilnojamasis turtas, pažymėtas eilės numeriu (duomenys neskelbtini), sklypo numeriu (duomenys neskelbtini) ir hipotekos kodu gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagal 1911 m. spalio 12 d. pirkimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbtą Vilniuje, dalyvaujant notarui I., patvirtintą Vilniaus apygardos teismo buvusio vyresniojo notaro, 1911 m. spalio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. (t. y. J.) D., o pagal Vilniaus magistrato mokesčių padalinio registracijos duomenis patikrinti D. J. Šis nekilnojamasis turtas susideda iš žemės sklypų ir statinių, užima 2 266,80 kv. metrų. Iš rytų: nuo b iki c su nekilnojamuoju turtu Nr. (duomenys neskelbtini) /neįsk./71,80 kv. metrų; iš pietų: nuo a iki d su M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu Nr. (duomenys neskelbtini)/neįsk./32,15 kv. metrų; iš vakarų: nuo d iki a su S. priklausančiu nekilnojamuoju turtu Nr. (duomenys neskelbtini)/neįsk./71,80 kv. metrų. Ši pažyma išduodama šio nekilnojamojo turto savininkui jo prašymu, pateiktu 1930 m. balandžio 15 d., kad ji būtų įteikta Vilniaus apygardos teismo hipotekos padaliniui.

66. Pagal 1927 m. liepos 7 d. išdėstymo planą (vertimas iš lenkų kalbos) Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamasis turtas, pažymėtas eilės numeriu (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis J. D., užimantis plotą, siekiantis 498,15 kv. sieksnių, tai yra 2 260,80 kv. metrų.

67. Iš Vilniaus miesto centrinio statistikos biuro nekilnojamojo turto kartotekos anketos (vertimas iš lenkų kalbos) matyti, kad bendras pastatų skaičius (įskaitant) gyvenamieji pastatai – 2, kiti pastatai – 1; paskirtis nurodyta – gyvenamasis, pastabose – su rūsiu ir pusrūsiu.

68. Anketoje (vertimas iš lenkų kalbos) apie nekilnojamąjį turtą, esantį gatvėje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad bendras butų skaičius 2 (1 apgyvendintas, 1 neapgyvendintas); abiejų paskirtis – gyvenamasis.

69. Vilniaus miesto centrinio statistikos biuro su nekilnojamuoju turtu ir pastatais susijusios informacijos suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) (knygelės Nr. (duomenys neskelbtini)) (vertimas iš lenkų kalbos) adresu (duomenys neskelbtini) yra 3 pastatai: negyvenamosios paskirties pastatai, kuriuose gyvenama – 2, negyvenamosios paskirties pastatai – 1 sandėlis. 1 pastato paskirtis – gyvenamoji, atskirų patalpų skaičius – 3, apgyvendinti butai – 3; 2 pastato paskirtis – gyvenamoji, atskirų patalpų skaičius – 1, apgyvendinti butai – 1; 3 pastato paskirtis – sandėlis. Viso nekilnojamojo turto atskiros patalpos nurodytos 4, įskaitant apgyvendintus 4 butus.

70. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), inventorinėse žiniose 1982 m. rugpjūčio 10 d. name nurodyti 5 butai; pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus TTIB namų valdos inventorinėje technikos apskaitos kortelėje 1971 m. gruodžio 20 d. nurodyti 6 butai; pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniaus TTIB namų valdos inventorinėje technikos kortelėje 1971 m. rugpjūčio 19 d. nurodyti 6 butai; TTIB inventorinėje technikos kortelėje namų valdai Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti 6 butai.

71. Byloje pateiktas 2022 m. rugsėjo 2 d. kartografinės ekspertizės aktas, kuriame pateikiamos išvados: 1) atlikus archyvinės-kartografinės medžiagos analizę nustatyta, kad kadastriniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo nuosavybės teise priklausančio UAB „ETN telematika“, esančio (duomenys neskelbtini), ribose 1949-1966 m. laikotarpyje buvo sodyba su gyvenamosios, pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatais; 2) nustatytos identifikuotos sodybos centro stačiakampės koordinatės (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje; pateiktas identifikuotos sodybos centro išdėstymo planas M 1 : 2000 Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinyje.

72. Taip pat 2022 m. rugsėjo 21 d. kartografinės ekspertizės aktas, kuriame pateikiamos išvados: 1) atlikus papildomus archyvinės-kartografinės medžiagos analizę nustatyta, kad kadastriniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo nuosavybės teise priklausančio UAB „ETN telematika“, esančio (duomenys neskelbtini), ribose 1974 m. buvo sodyba su gyvenamosios, pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatais; 2) atlikus papildomos archyvinės-kartografinės medžiagos analizę nustatyta, kad kadastriniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo nuosavybės teise priklausančio UAB „ETN telematika“, esančio (duomenys neskelbtini), ribose 1983 m. sodyba nėra atvaizduota; UAB „Vertimo namai“ ir „ASAP“ vertimai sutartinių ženklų lentelės, pateiktos prie 2022 m. rugsėjo 2 d. kartografinės ekspertizės akto, kuriuose nurodoma, kad 11 ženklas išvertus į lietuvių kalbą reiškia – „atskirai išsidėsčiusios sodybos, neparodytos žemėlapyje; Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:25 000 topografinio žemėlapio, išleisto 1949 m., nomenklatūrinio lapo Nr. (duomenys neskelbtini) fragmentas; Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:25 000 topografinio žemėlapio, išleisto 1958 m., nomenklatūrinio lapo Nr. (duomenys neskelbtini) fragmentas; Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:25 000 topografinio žemėlapio, išleisto 1966 m., nomenklatūrinio lapo Nr. (duomenys neskelbtini) fragmentas; sutartinių ženklų kopija (ir du jos vertimai); 1974 m. Vilniaus miesto topografinis žemėlapis; 1982 m. Vilniaus miesto topografinis žemėlapis; 1989 m. Vilniaus topografinis žemėlapis ir jo padidintas fragmentas ((duomenys neskelbtini)); Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 topografinio žemėlapio, išleisto 1983 m., nomenklatūrinio lapo Nr. (duomenys neskelbtini)fragmentas; Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 topografinio žemėlapio, išleisto 1997 m., nomenklatūrinio lapo Nr. (duomenys neskelbtini) fragmentas; Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:25 000 topografinio žemėlapio, išleisto 1974 m., nomenklatūrinio lapo Nr. (duomenys neskelbtini) fragmentas; VĮ Registro centro patvirtintų istorinių 1959-1982 m. dokumentų apie (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kopijos; 2016 m. gegužės 16 d. žemės sklypo kadastrinių matavimo plano (matininkas Jonušas) kopija; 2021 m. vasario 19 d. žemės sklypo 1997 m., 2010 m. kadastrinių matavimų suvestinio plano (matininkas A. Š.) kopija; 2022 m. rugsėjo 1 d. topografinis žemės sklypo planas.

73. Iš pateikto 2020 m. lapkričio 5 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad (duomenys neskelbtini) draustinis įsteigtas 1960 m., vėliau jo teritorija buvo mažinama (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinio sąrašo patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio plotas sumažėjo iki 148 ha).

74. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022, atmetė pareiškėjos (minėtoje civilinėje byloje ieškovės) ieškinį, suinteresuoto asmens A. G. (minėtoje civilinėje byloje atsakovo) priešieškinį tenkino; prokuroro, ginančio viešąjį interesą byloje, pareiškimą tenkino iš dalies; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 15 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini); panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 6 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini); panaikino 2019 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu NTR buvo įregistruoti vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo tinklai Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruojant nurodytus daiktus iš Nekilnojamojo turto registro; leido UAB „ETN telematika“ per 9 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančių statinių – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą (duomenys neskelbtini), tvorą su cokoliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą (duomenys neskelbtini), taip pat vandentiekio ir nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus; UAB „ETN telematika“ per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigojo atsakovą V. K. savo lėšomis per 6 mėnesius nuo virš sprendime nurodyto 9 mėnesių termino pasibaigimo minėtus statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę; jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančius statinius – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą (duomenys neskelbtini), tvorą su cokoliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą (duomenys neskelbtini), taip pat išardyti vandentiekio ir nuotekų tinklus adresu (duomenys neskelbtini), statytojo V. K. lėšomis.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

75. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliantė pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – UAB „ETN telematika“ 2022 m. lapkričio 4 d. prašymą (duomenys neskelbtini) saugomų teritorijų direkcijai ir 2022 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) saugomų teritorijų direkcijos sprendimą. Taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjai vadovautis Aprašu ir, siekiant atstatyti žemės sklype buvusį ūkinį pastatą, kuris yra sodybos dalis, kreiptis į (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkciją (pasibaigus šiam juridiniam asmeniui – į (duomenys neskelbtini) saugomų teritorijų direkciją), iš kitos pusės, (duomenys neskelbtini) saugomų teritorijų direkcija nurodė, kad nors akivaizdu, kad sodyba buvo žemės sklype, Aprašas nenustato buvusių pagalbinių ūkio paskirties statinių atstatymo procedūrų. Taigi, susidarė situacija, kai tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir (duomenys neskelbtini) saugomų teritorijų direkcija pripažįsta sodybos buvimo žemės sklype faktą, bet nei viena institucija nenori iš esmės išspręsti susiklosčiusios situacijos.

76. Teismas pažymi, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą.

77. Iš pateiktų įrodymų turinio matyti, jog šie įrodymai buvo gauti po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. priimtos nutarties nutraukti civilinę bylą, t. y. šie rašytiniai įrodymai neegzistavo iki pareiškiant pareiškėjai reikalavimą teisme bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės pateikti šių nutarties 75 pastraipoje išvardintų įrodymų pareiškiant reikalavimą ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus ir laiko, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, nepažeis šalių procesinio lygiateisiškumo principų. Atkreipiamas dėmesys, jog apeliantė prašyme teikdama rašytinius paaiškinimus nurodė, kokias aplinkybes siekia įrodinėti naujai teikiamais įrodymais.

Dėl prašomo nustatyti fakto juridinės reikšmės

78. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1949 m. iki 1982 m. yra buvusi sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais (pagalbinio ūkio ir kitos paskirties statiniais). Nurodė, kad šiuo metu žemės sklype pastatytas, bet neįregistruotas, ūkinis pastatas buvo statomas seno, sklype buvusio dar iki draustinio įregistravimo, ūkinio pastato vietoje, tačiau pareiškėja jokiomis kitomis priemonėmis neturi galimybės šio fakto įrodyti; kadangi žemės sklypas priklauso (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritorijai, fakto, kad žemės sklype anksčiau buvo sodyba, konstatavimas, anot pareiškėjos, leistų atstatyti istoriniu laikotarpiu žemės sklype buvusį ūkinį pastatą.

79. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

80. Byloje nustatyta, kad pareiškėja valdo 2021 m. liepos 14 d. UAB „ETN telematika“ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš V. K. ir R. K. įsigytą nekilnojamąjį turtą: patalpas (butą), esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 537/1990 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esančius nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visas teises į neįregistruotą statinį – ūkinį pastatą (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), norimas registruoti unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir tvorą su cokoliu (norimas registruoti unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nurodė, kad nors ji ir turi teritorijos planus bei žemėlapius, kuriuose pažymėta buvusi sodyba (ką patvirtino ir pareiškėjos užsakyta ir atlikta kartografinė ekspertizė), tačiau šiuo atveju buvusios sodybos faktas nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nes pareiškėjos turimų dokumentų nepakanka statyboms inicijuoti, ir prašė teismo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, su kuriuo pareiškėja sieja savo teisines galimybes atkurti (atstatyti) visą buvusio statinio plotą toje vietoje, kur jis anksčiau stovėjo.

Žemesnės instancijos teismas

81. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog byloje iš esmės nekilo ginčo, kad nuo 1940 m. iki šiol ginčo žemės sklype yra išlikęs gyvenamasis namas (ginčas kilo tik dėl to, ar pareiškėjos nurodytu laikotarpiu jis buvo vienbutis/dvibutis, ar daugiabutis (trijų ir daugiau butų)), taip pat dėl to, jog gyvenamasis namas yra draustinio teritorijoje.

82. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų STĮ, atsiradimu, ir šio įstatymo analizė turi esminę reikšmę, sprendžiant klausimą, ar prašomas nustatyti faktas sukels teisinių padarinių pareiškėjai, ko nagrinėjamu atveju nepadarė pirmosios instancijos teismas, kuris nagrinėdamas bylą privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, priešingu atveju gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008).

83. STĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad leidžiama statyti naujus, rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas juridinį reikšmę turintį faktą iš esmės neanalizavo ir netyrė aplinkybių, ar pareiškėjos siekiamas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas ir su tuo siejami veiksmai (pasekmė) atitinka STĮ nuostatas, neanalizavo ir nesiaiškino aplinkybių, kokiu tikslu pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tik pažymėjo, kad pareiškėja privalo kreiptis į direkciją, kad gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą – buvusios sodybos egzistavimą, kai šiuo metu byloje yra rašytinių įrodymų – 2022 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) saugomų teritorijų direkcijos sprendimas, kuriame nors ir konstatuota, kad sodyba buvo žemės sklype, tačiau remiantis Aprašo nuostatomis, teigiama, jog Aprašas nenustato buvusių pagalbinių ūkio paskirties statinių atstatymo procedūrų, todėl tokio pareiškėjos prašymo netenkino. Pažymėtina, kad pagal STĮ 9 straipsnio 3 dalies 8 punktą buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą neatskleidė bylos esmės netirdamas aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisinių pasekmių, nesiaiškino, ar pareiškėja gali naudotis atstatymo teise pagal byloje esančius įrodymus ir kokia apimtimi STĮ kontekste.

Dėl kitų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlygų

84. Dėl įrodymų vertinimo apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus, o būtent į tai, kad civilinės bylos Nr. e2-7-600/2022 nagrinėjimo eigoje (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija aiškiai išsakė poziciją, kad dėl civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022 nagrinėjamo ginčo specifikos buvusios sodybos buvimo/nustatymo faktas turėtų būti sprendžiamas teisme; apeliantė pateikė tiesioginius įrodymus apie prašomą nustatyti juridinį faktą (ką nutartimi pripažino ir pirmosios instancijos teismas), be to, pateikė byloje ekspertų išvadas.

85. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka – kreipiantis į direkciją, gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą – šiuo atveju buvusios sodybos egzistavimą. Be to, pateikė papildomus rašytinius įrodymus – prašymą direkcijai ir 2022 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) saugomų teritorijų direkcijos sprendimą.

86. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, tai yra kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.

87. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).

88. Kadangi ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, pažymėtina, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančių įrodymų visumą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas byloje esančius įrodymus nors ir pripažino, kad byloje esančių įrodymų pakaktų nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau laikė, kad sprendimą ar šių duomenų/dokumentų pakanka tokiam faktui nustatyti, turi priimti draustinio direkcija. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija savo pozicijos byloje neišsakė, tuo tarpu apeliantė tvirtina, kad civilinės bylos Nr. e2-7-600/2022 nagrinėjimo eigoje, kurioje nagrinėjami klausimai yra persipynę ir neatsiejamai susiję, kadangi abiejose bylose turi būti vertinamos iš esmės tos pačios aplinkybės (pvz., naujos statybos draustinyje leistinumas sodybų atstatymo kontekste), (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija vertino, kad nagrinėjamo ginčo specifikos buvusios sodybos buvimo/nustatymo faktas turėtų būti sprendžiamas teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Taigi, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo tirdamas byloje esančius rašytinius įrodymus turi įvertinti, ar pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas turės juridinę reikšmę ir neprieštaraus STĮ įstatymui. Atsižvelgiant į šį vertinimą, jei pareiškėjos prašomas juridinis faktas turės juridinę reikšmę, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, spręsti, ar byloje pakanka įrodymų padaryti išvadą dėl galimo buvusios sodybos egzistavimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, neatsižvelgė į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifiką; iš apskųsto teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, analizavo byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau nepašalino esminių abejonių dėl buvusios sodybos egzistavimo ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

11. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-7741-1099/2022 panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė