- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- e2S-1647-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03408-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „ETN telematika“
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z., A. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Dzūkijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ETN telematika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ETN telematika“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Z., A. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ETN telematika“ kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1949 m. iki 1982 m., buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais (pagalbinio ūkio ir kitos paskirties statiniais). Nurodo, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, kuriame negalima nauja statyba, išskyrus buvusios sodybos vietoje. Pastarajame žemės sklype yra išlikęs gyvenamasis namas, kuris po gaisro yra avarinės būklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat šiame žemės sklype yra naujai pastatytas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja turi tikslą gauti naujai pastatyto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančius dokumentus, pareiškėjai būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėtame žemės sklype buvo sodyba. Pareiškėjos teigimu, ūkinis pastatas dėl kurio statybų teisėtumo yra iškilęs klausimas, yra pastatytas seno ūkinio pastato (priklausiusio sodybai) vietoje. Pareiškėjos nuomone, konstatavus, kad žemės sklype buvo sodyba, pareiškėja įgytų teisę atstatyti ūkinį pastatą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo dėl pareiškimo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo dėl pareiškimo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime prašo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja nepateikė patikimų įrodymų apie žemės sklype buvusią sodybą. Žemės sklype yra išlikęs daugiabutis gyvenamasis namas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-7741-1099/2022) civilinę bylą nutraukė, nustatęs, kad pareiškėja turi teisę juridinę reikšmę turinti faktą nustatyti (ne teismo tvarka) kreipiantis į suinteresuotą asmenį Neries regioninio parko direkciją, siekiant gauti dokumentus, patvirtinančius buvusios sodybos egzistavimą.
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S2806-967/2022 tenkino iš dalies pareiškėjos UAB „ETN telematika“ atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo tirdamas byloje esančius rašytinius įrodymus turi įvertinti, ar pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas turės juridinę reikšmę ir neprieštaraus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymui. Tik tuo atveju, jei pareiškėjos prašomas juridinis faktas turės juridinę reikšmę, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, ir spręsti, ar byloje pakanka įrodymų padaryti išvadą dėl galimo buvusios sodybos egzistavimo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija atsiliepime prašo dėl pareiškimo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra bei pažymi, kad žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad žemės sklype yra sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir priklausinių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „ETN telematika“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1949 m. iki 1982 m., buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais (pagalbinio ūkio ir kitos paskirties statiniais). Grąžino pareiškėjai UAB „ETN telematika“ 45 Eur žyminio mokesčio. Priteisė suinteresuotam asmeniui (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos UAB „ETN telematika“ 3 050 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė į valstybės biudžetą iš pareiškėjos UAB „ETN telematika“ 53,78 teismo patirtų dokumentų siuntimo išlaidų.
9. Teismas sprendė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnyje, 442 straipsnio 1 dalyje ir 443 straipsnio 1 dalyje įvardintos proceso teisės normos suponuoja išvadą, kad paaiškėjus, jog pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių (tai yra pareiškėjas neįgis jokių naujų materialinių teisių), civilinė byla pagal tokį pareiškimą turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.
10. Teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52, 55 punktuose, 9 straipsnio 3 dalies 2, 5 punktuose įvardintas teisės normas, padarė išvadą, jog draustinyje esančiame žemės sklype gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas. Pastaroji taisyklė galioja ir tuo atveju, kai draustinyje esančiame žemės sklype norima pastatyti naują gyvenamąjį namą buvusios sodybos vietoje. Vadinasi, draustinyje esančiame žemės sklype galima statyti buvusios sodybos (gyvenamojo namo su priklausiniais ar be priklausinių) vietoje naują gyvenamąjį namą tik tuo atveju, jei žemės sklype nėra kito gyvenamojo namo (sodybos su priklausiniais ar be priklausinių).
Šalies argumentai
11. Pareiškėja pradiniame pareiškime nurodo, jog draustinyje esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išlikęs 1940 m. statybos gyvenamasis namas (daugiabutis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-607-994/2023 pagal ieškovės UAB „ETN Telematika“ patikslintą ieškinį kitiems daugiabučio namo bendrasavininkams dėl leidimo ieškovei be kitų bendrasavininkų sutikimo atlikti daugiabučio namo dalinio griovimo darbus; pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodoma, kad ieškovės tikslas nugriauti daugiabutį iki jo pamatų, paliekant 1,20 m aukščio pamatus.
12. Pareiškėja pradiniame pareiškime taip pat nurodo, kad dėl draustinyje esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), naujai pastatyto ūkinio pastato statybų teisėtumo kitoje civilinėje byloje vyksta ginčas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022 inter alia (be kita ko) nusprendė leisti ieškovei UAB „ETN Telematika“ per 9 mėnesius parengti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti šio statinio statybą leidžiančius dokumentus, o to nepadarius – įpareigojo atsakovą V. K. per 6 mėnesius statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę; sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo konstatuota, kad ūkinis pastatas visiškai neatitinka jo statybą leidžiančių dokumentų (kurie išduoti neteisėtai) turinio; šis pastatas yra gyvenamosios paskirties. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1811-643/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimas minėtoje dalyje liko nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad draustinyje esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vis dar yra išlikęs 1940 m. statybos gyvenamasis namas (daugiabutis). Nepaisant to, pareiškėja kreipėsi su pareiškimu, siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šiame žemės sklype buvo sodyba tam, kad galėtų įteisinti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybas, kuris taip pat šiai dienai yra gyvenamasis namas (o ne ūkinis pastatas pagal pareiškėjos turimą neteisėtą dokumentaciją). Teismo nuomone, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – buvusią sodybą – tam, kad galėtų įteisinti dar vieno gyvenamojo namo statybą žemės sklype, esančiame draustinyje, kas yra draudžiama pagal Saugomų teritorijų įstatymo imperatyviąsias normas.
14. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas – buvusios sodybos egzistavimas – nesukels pareiškėjai jos pageidaujamų teisių ir pareigų, tai yra nesukurs teisinių prielaidų žemės sklype, esančiame draustinyje, kuriame jau yra vienas gyvenamasis namas, pradėti dar vieno gyvenamojo namo (esančio ant galimai buvusios sodybos pamatų) statybų įteisinimo procedūrą. Dėl šios priežasties teismas civilinę bylą, pradėtą pagal pareiškėjos tokio pobūdžio pareiškimą, nutraukia kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso (ypatingosios teisenos) tvarka.
15. Teismas, įvertinęs tai, kad civilinė byla buvo pradėta dėl pareiškėjos netinkamų veiksmų, kuomet ji, suvokdama, jog žemės sklype, esančiame draustinyje, negali būti dvejų gyvenamųjų namų, pareiškime įvardino siekį įteisinti ūkinio pastato statybas, nors jis yra gyvenamasis namas, sprendė, kad būtent pareiškėjai tenka atsakomybė dėl šios bylos proceso inicijavimo bei pareiga atlyginti suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl priteisė 3 050 Eur A. G..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Pareiškėja (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1949 m. iki 1982 m. yra buvusi sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais (pagalbinio ūkio ir kitos paskirties statiniais). Atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
16.1. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje trečiasis asmuo A. G. 2023 m. balandžio 25 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2022 m. birželio 21 d. atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-11203-994/2022. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 26 d. rezoliucija rašytinius paaiškinimus priėmė. Tą pačią dieną suplanuoto teismo posėdžio neatidėjo, 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2023 m. gegužės 16 d. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti dėl šių naujų įrodymų ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų savo argumentus.
16.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas trečiojo suinteresuoto asmens A. G. šiam teismui pateiktą naują įrodymą – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2022 m. birželio 21 d. atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-11203-994/2022 kopiją, kuriuo faktiškai teismas grindė visą procesinį sprendimą nutraukti civilinę bylą, nesuteikdamas pareiškėjai galimybės su šiuo įrodymu susipažinti ir pateikti dėl jo savo argumentus, pažeidė rungimosi principą, suvaržė pareiškėjos procesinę teisę teikti paaiškinimus bylos klausimais, paaiškinimus dėl rašytinių įrodymų, taip pat pažeidė jos teisę būti išklausytai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė grubų proceso teisės normų pažeidimą dėl kurio buvo neteisingai išspręsta ši civilinė byla.
16.3. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėja siekia juridinio fakto nustatymo norėdama įteisinti gyvenamąjį namą žemės sklype. Priešingai nei nustatyta skundžiamoje nutartyje, pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą šioje civilinė byloje tam, kad turėtų galimybę įteisinti ne gyvenamosios paskirties, bet ūkinį pastatą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje klaidingai nurodė, jog faktinė aplinkybė, kad pareiškėjai priklausantis ūkinis pastatas yra neva gyvenamosios paskirties, buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022, nes tokios aplinkybės nebuvo konstatuotos. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjai priklausantis ūkinis pastatas, kurio įteisinimui pareiškėja ir siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra gyvenamosios paskirties.
Šalies argumentai
16.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos tikslas yra nugriauti žemės sklype esantį daugiabutį namą, nes ši išvada padaryta vadovaujantis išimtinai A. G. į šią bylą pateiktais 2023 m. balandžio 26 d. rašytiniais paaiškinimais, į kuriuos pareiškėja neturėjo galimybės atsikirsti. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į civilinės bylos Nr. e2-607-994/2023 aplinkybes, todėl padarė klaidingą išvadą.
16.5. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) stovi senas gyvenamasis namas, kuris prieš dešimtmetį gaisro metu stipriai apdegė, yra avarinės būklės. Aplink šį namą nuolat buriuojasi (jame lankosi) asocialūs asmenys. Į visus pareiškėjos siūlymus atstatyti gyvenamąjį namą buvo gaunami neigiami bendrasavininkų atsakymai. Dėl šios priežasties, siekdama pašalinti avarinę namo būklę, pareiškėja ir pateikė teismui ieškinį (civilinė byla Nr. e2-607-994/2023) dėl dalinio gyvenamojo namo griovimo, paliekant pamatus. Bendrasavininkai pateikė priešieškinį dėl namo atstatymo vien tam, kad ieškovės ieškinys būtų atmestas, tačiau apeliantės nuomone, bendrasavininkai neturi jokių realių ketinimų dėl namo atstatymo. Todėl pareiškėja, siekdama išvengti tolimesnių baudų ir skundų, siekia dalinio namo griovimo, išlaikant galimybę ateityje, įvykdžius kapitalinio remonto darbus, jį atstatyti. Taigi, priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėja neturi jokių ketinimų sunaikinti gyvenamąjį namą, nes pati jame turi butą. Pareiškėja siekia gyvenamąjį namą suremontuoti, taip pat įteisinti ūkinį pastatą.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
17.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad aplinkybė, jog teismas priėmė į bylą A. G. pateiktus dokumentus dar nereiškia jų įvertinimo byloje. Pastebėta, kad teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi neišsprendė bylos, nepriėmė joje sprendimo, o tik atidėjo sprendimo byloje priėmimą ir paskelbimą 2023 m. gegužės 26 d. Taigi, apeliantė turėjo galimybę ir pakankamai laiko pateikti teismui visus paaiškinimus dėl A. G. pozicijos byloje. Be to, pareiškėja atskirajame skunde tik įrodinėja jos neva pažeistą teisę pasisakyti dėl A. G. 2023 m. balandžio 26 d. pateikto VSTT išaiškinimo, tačiau iš esmės dėl VSTT išaiškinimo nepasisako. Teismas skundžiamoje nutartyje nesirėmė minėtais VSTT išaiškinimais.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022 motyvuojamojoje dalyje buvo konstatuota (remiantis eksperto D. K. išvada), kad „ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai neatitinka jo statybą leidžiančių dokumentų (kurie išduoti neteisėtai) turinio; šis pastatas yra gyvenamosios paskirties, kad šiai dienai yra gyvenamasis namas (o ne ūkinis pastatas pagal pareiškėjo turimą neteisėtą dokumentaciją)“. Be to, teismas vadovavosi ir konkrečiai į nagrinėjamą bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. ginčo ūkinio pastato išvaizdos fotonuotraukomis: prabangus mūrinis namas su vitrininiais langais; VĮ Registrų centro 2014 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. VILKS-3286, kuriuo atsisakyta įrašyti minėtą ūkinį pastatą (rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į NTR, kadangi pateiktos 2017 m. liepos 24 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 duomenys <...> apie nekilnojamojo daikto – ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) turimus patogumus – karštą vandenį, statinio kategoriją nesutampa su <…> nekilnojamojo daikto kadastro bylos duomenimis. Todėl, suinteresuoto asmens nuomone, teismo minėta išvada nagrinėjamoje byloje yra teisinga ir tinkamai pagrįsta.
17.3. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022 buvo konstatuota, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nauja statyba, kad jis nėra pastatytas anksčiau buvusių ūkinių pastatų vietoje. Byloje nėra ginčo, kad draustinyje, kuriame yra žemės sklypas, nauja statyba yra negalima. Taigi, nepriklausomai nuo tuo ar ginčo ūkinis pastatas yra faktiškai ūkinis pastatas ar gyvenamasis namas, jo statyba yra neleistina nauja statyba draustinyje – todėl teismas skundžiama nutartimi teisingai nutraukė nagrinėjamą bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1949 m. iki 1982 m., buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais (pagalbinio ūkio ir kitos paskirties statiniais). Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas – buvusios sodybos egzistavimas – nesukels pareiškėjai jos pageidaujamų teisių ir pareigų, tai yra nesukurs teisinių prielaidų žemės sklype, esančiame draustinyje, kuriame jau yra vienas gyvenamasis namas, pradėti dar vieno gyvenamojo namo statybų įteisinimo procedūrą, civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
21. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad draustinyje sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad draustiniuose leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti tik buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus.
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintas teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, jog draustinyje esančiame žemės sklype gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas. Draustinyje esančiame žemės sklype galima statyti buvusios sodybos vietoje naują gyvenamąjį namą tik tuo atveju, jei žemės sklype nėra kito gyvenamojo namo.
23. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog draustinyje esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vis dar yra išlikęs 1940 m. statybos gyvenamasis namas (daugiabutis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šiame žemės sklype buvo sodyba, siekdama gauti naujai pastatyto ūkinio pastato / gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančius dokumentus.
24. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėja siekia juridinio fakto nustatymo norėdama įteisinti gyvenamąjį namą žemės sklype. Priešingai nei nustatyta skundžiamoje nutartyje, pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą šioje civilinėje byloje tam, kad turėtų galimybę įteisinti ne gyvenamosios paskirties, bet ūkinį pastatą, esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjai priklausantis ūkinis pastatas, kurio įteisinimui pareiškėja ir siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra gyvenamosios paskirties. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
25. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022 inter alia (be kita ko) nusprendė leisti ieškovei UAB „ETN Telematika“ per 9 mėnesius parengti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti šio statinio statybą leidžiančius dokumentus, o to nepadarius – įpareigojo atsakovą V. K. per 6 mėnesius statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su minėtu sprendimo turiniu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo konstatuota, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai neatitinka jo statybą leidžiančių dokumentų (kurie išduoti neteisėtai) turinio; šis pastatas yra gyvenamosios paskirties. Šias aplinkybes patvirtina ir į civilinę bylą Nr. e2-7-600/2022 pateiktas 2019 m. spalio 31 d. Ekspertinio tyrimo aktas su specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2014 m. baigtas statyti pastatas, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre (rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vietoj 2010-2013 m. pastatyto ir nugriauto pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal statybos reglamentavimus ir požymius laikytinas gyvenamuoju (vienbučiu gyvenamuoju pastatu), pastatas laikytinas atitinkantis esminius gyvenamajam (ne ūkiniam) pastatui keliamus reikalavimus – inžineriniai, elektros, vandentiekio, šildymo ir kiti sprendiniai būdingi gyvenamajam namui, kaip ir vidaus apdailos/įrengimo parinkimai (sprendimo 33 punktas). Įvertinus tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai priklausantis ūkinis pastatas yra gyvenamasis namas.
26. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šiame žemės sklype buvo sodyba (nors toks faktas yra akivaizdus ir neginčijamas) tam, kad galėtų įteisinti dar vieno gyvenamojo namo statybą žemės sklype, esančiame draustinyje, kas yra draudžiama pagal Saugomų teritorijų įstatymo imperatyviąsias normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Pažymėtina, jog apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas – buvusios sodybos egzistavimas – nesukels pareiškėjai jos pageidaujamų teisių ir pareigų, nesukurs teisinių prielaidų draustinyje esančiame žemės sklype, kuriame jau yra vienas gyvenamasis namas, pradėti dar vieno gyvenamojo namo statybų įteisinimo procedūrą, todėl civilinė byla pagal pareiškėjos pareiškimą nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
27. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė pareiškėjai galimybės susipažinti su suinteresuoto asmens A. G. teismui pateiktu nauju įrodymu – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2022 m. birželio 21 d. atsiliepimu civilinėje byloje Nr. e2-11203-994/2022, ir pateikti dėl jo savo paaiškinimus, argumentus. Pažymėtina, jog pareiškėja dalyvavo kaip proceso šalis civilinėje byloje Nr. e2-11203-994/2022 ir buvo susipažinusi su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2022 m. birželio 21 d. atsiliepimu, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja nebuvo susipažinusi su šiuo įrodymu. Be to, apeliantė savo nuomonę apie suinteresuoto asmens teismui pateiktą įrodymą galėjo pateikti kartu su atskiruoju skundu, tačiau to nepadarė.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Suinteresuotas asmuo prašė priteisti teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.