- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-970-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03408-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „ENT telematika“
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z., A. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės biudžetinė įstaiga Neries regioninio parko direkcija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ENT telematika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ENT telematika“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Z. (A. Z.), A. G. (A. G.), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės biudžetinė įstaiga Neries regioninio parko direkcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja UAB „ENT telematika“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba – gyvenamasis namas su pagalbiniu ūkio paskirties pastatu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „ENT telematika“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
3. Teismas nurodė, jog pareiškėja 2021 m. liepos 14 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo iš V. K. ir R. K.: patalpas (butą), esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 537/1990 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) ir visas pardavėjo turimas teises į neįregistruotą statinį – ūkinį pastatą, kurio buvęs Nr. (duomenys neskelbtini), norimas registruoti unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvorą su cokoliu (norimas registruoti unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjui kartu su bendraturčiais Lietuvos Respublika, A. Z. ir A. G. priklauso mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypas. Žemės sklype iki 2014 m. birželio 3 d. buvo registruotas pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sunaikintas. Pareiškėjas įsigijo pardavėjų V. K. ir R. K. turimas teises į neįregistruotą statinį – ūkinį pastatą (norimas registruoti unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Statinys Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sunaikintas ir vietoj jo pastatytas naujas statinys, dėl kurio statybos teisėtumo vyksta ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-7-600-/2022. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjos nurodytame sklype yra statinys – gyvenamasis namas, o iki 2014 m. birželio 6 d. buvo ir ūkinis statinys – ūkio pastatas. Todėl teismo vertinimu, remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 9 punkto pagrindu pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas materialinių pasekmių pareiškėjui sukelti negali.
4. Teismo vertinimu, tokiu pareiškimu pareiškėjas siekia ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ir įgyvendinti Saugomų teritorijų įstatymo suteiktą teisę atstatyti adresu (duomenys neskelbtini) vieną sodybą – gyvenamąjį namą su vieno ūkiniu pastatu, o nusistatyti pareiškėjos vertinimu galimai reikšmingus įrodomuosius faktus, galimai reikšmingus civilinėje bylojo Nr. e2-7-600/2022.
5. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji kreipėsi dėl projektavimo sąlygų gavimo kreipėsi į rajono savivaldybės administracijos architektūros tarnybą, kuri būti atsisakiusi išduoti projektavimo sąlygas tuo pagrindu, kad pateiktų dokumentų nepakanka įrodyti, kad pareiškėjo kartu su kitais bendraturčiais nuosavybės teise valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, sudedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato.
6. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jog tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, teismas pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja UAB „ENT telematika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „ETN telematika“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas materialinių pasekmių pareiškėjui sukelti negali. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra siejamas su teisės atstatyti ūkinį pastatą įgijimu. Žemės sklypas yra draustinyje. Fakto, kad žemės sklype istoriniu laikotarpiu buvo sodyba, nustatymas suteiktų pareiškėjai teisę statyti naujus sodybos pastatus ir ūkinį pastatą buvusios sodybos vietoje (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Kadangi šiuo metu dėl pritarimo, išduoto ūkinio pastato statybai žemės sklype, teisėtumo vyksta teisminis ginčas, minėto juridinio fakto nustatymas patvirtintų pareiškėjo teisę statyti ūkinį pastatą žemės sklype. Atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022 rašytinis pritarimas yra ginčijamas iš esmės tuo pagrindu, kad ūkinis pastatas yra draustinio teritorijoje, kurioje nauja statyba negalima. Pareiškėjai nėra jokio kito būdo susiklosčiusioje situacijoje nustatyti minėtą juridinę reikšmę turintį faktą.
7.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji kreipėsi dėl projektavimo sąlygų gavimo į rajono savivaldybės administracijos architektūros tarnybą; taip pat, kad nėra duomenų, jog tarnyba atsisakė išduoti projektavimo sąlygas tuo pagrindu, kad pateiktų dokumentų nepakanka įrodyti, jog pareiškėjo valdomame žemės sklype buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Ūkiniam pastatui statyti Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. gegužės 15 d. jau išdavė rašytinį pritarimą Pagalbinio ūkio paskirties pastato ir atraminės sienutės (duomenys neskelbtini), statybos projektui. Yra kilęs ginčas dėl tokio pritarimo teisėtumo, kadangi rašytinis pritarimas buvo išduotas be Regiono aplinkos apsaugos departamento įgalioto atstovo derinimo. Tokio suderinimo nebuvimą Vilniaus miesto savivaldybė iš esmės grindė aplinkybe, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą prie specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nebuvo įrašyta, jog sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinį, taip pat projekto sprendiniuose nenurodytos draustinio ribos. Pasak apeliantės, teismo išvada, kad pareiškėja, galiojant rašytiniam pritarimui, turėjo dar kartą kreiptis į savivaldybę dėl projektavimo sąlygų išdavimo, yra nesusijusi su nagrinėjamomis aplinkybėmis.
7.3. Skundžiamoje nutartyje konstatuotos aplinkybės ir argumentai patvirtina, kad teismas klaidingai įvertino faktinę situaciją, dėl ko padarė klaidingas išvadas bei paneigė pareiškėjos teisę į teismą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
9. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. kovo 30 d. gauti pareiškėjos UAB „ENT telematika“ rašytiniai paaiškinimai.
10. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodė visiškai naujas, po skundžiamos nutarties priėmimo atsiradusias aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, tokie rašytiniai paaiškinimai laikytini atskirojo skundo papildymu, kuris yra negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos teikiamus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
Dėl atskirojo skundo esmės
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.
14. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
15. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 445 straipsnis reguliuoja tokias situacijas, kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba – gyvenamasis namas su pagalbiniu ūkio paskirties pastatu. Nurodė, jog nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, būtų galimybė nustatyta tvarka gauti leidimą atstatyti sodybą buvusioje jos vietoje. Pasak pareiškėjos, pagal galiojančius teisės aktus buvusioje sodybvietėje galima atstatyti buvusias sodybas, todėl pareiškėja ir siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype buvo sodyba.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjos nurodytame sklype yra statinys – gyvenamasis namas, o iki 2014 m. birželio 6 d. buvo ir ūkinis statinys – ūkio pastatas, todėl padarė išvadą, jog remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 9 punkto pagrindu (buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba) pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas materialinių pasekmių pareiškėjai sukelti negali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada, atsižvelgiant į skundžiamoje nutartyje nurodytą teisinį reglamentavimą, nėra visiškai aiški.
19. Teismas, nurodęs, jog tokiu pareiškimu pareiškėja siekia ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o nusistatyti pareiškėjos vertinimu galimai reikšmingus įrodomuosius faktus, galimai reikšmingus civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022, konkrečių kitoje byloje įrodinėtinų aplinkybių neatskleidė.
20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji dėl projektavimo sąlygų gavimo kreipėsi į rajono savivaldybės administracijos architektūros tarnybą, kuri būtų atsisakiusi išduoti projektavimo sąlygas tuo pagrindu, kad pateiktų dokumentų nepakanka įrodyti, kad pareiškėjos kartu su kitais bendraturčiais nuosavybės teise valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, sudedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato.
21. Atskirajame skunde apeliantė pabrėžė, kad ūkiniam pastatui statyti Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. gegužės 15 d. jau išdavė rašytinį pritarimą Pagalbinio ūkio paskirties pastato ir atraminės sienutės (duomenys neskelbtini), statybos projektui, tačiau dėl jo teisėtumo vyksta teisminis ginčas, kadangi rašytinis pritarimas buvo išduotas be Regiono aplinkos apsaugos departamento įgalioto atstovo derinimo. Apeliantės nuomone, teismo išvada, kad pareiškėja turėjo dar kartą kreiptis į savivaldybę dėl projektavimo sąlygų išdavimo, yra nesusijusi su nagrinėjamomis aplinkybėmis. Teigia, jog minėto juridinio fakto nustatymas patvirtintų pareiškėjos teisę statyti ūkinį pastatą žemės sklype. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022 rašytinis pritarimas yra ginčijamas iš esmės vien tik tuo pagrindu, kad ūkinis pastatas yra draustinio teritorijoje, kurioje nauja statyba negalima.
22. Kaip ir nurodė apeliantė, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies (numatančios statybų valstybiniuose parkuose reglamentavimą) 5 punkte nustatyta, kad leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus. Iš esmės analogiškas leidimas numatytas ir minėto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte.
23. Vis dėlto, pažymėtina, kad pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi nurodyti ne teoriškai galimas pasekmes (įstatyme įtvirtintas nuostatas), tačiau tai, kad kliūtis statinio statybai yra būtent tokio juridinio fakto neakivaizdumas ar jį patvirtinančių dokumentų nebuvimas.
24. Minėta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
25. Nagrinėjamu atveju, apeliantė visiškai nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo pastebėjimo, jog iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjo nurodytame sklype yra statinys – gyvenamasis namas, o iki 2014 m. birželio 6 d. buvo ir ūkinis statinys – ūkio pastatas. Be to, pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja pažymėjo, jog ne visi pastatų statybos dokumentai yra išlikę, ūkinis pastatas nėra išlikęs (sklype šiuo metu yra tik vienas avarinės būklės statinys), todėl pareiškėja negali gauti statybą leidžiančio dokumento. Tačiau apeliantė nenurodė, kuo grindžiamas šis teiginys, t. y., kad statybą leidžiančio dokumento ji negali gauti būtent dėl to, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakanka įrodyti, jog jos kartu su kitais bendraturčiais nuosavybės teise valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba.
26. Atskirajame skunde apeliantė pažymėjo, kad kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 15 d. išduoto rašytinio pritarimo teisėtumo, kadangi rašytinis pritarimas buvo išduotas be Regiono aplinkos apsaugos departamento įgalioto atstovo derinimo. Tačiau tokie argumentai taip pat nesusieti su būtinybe nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos pareiškime esant trūkumų, trukdančių nustatyti, ar pareiškėjos reikalavimo patenkinimas sukeltų materialines teisines pasekmes bei kokiu tikslu siekiama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslinga suteikti galimybę pareiškėjai juos ištaisyti, t. y. pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti pareiškimą.
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti pareiškimą, o pasinaudoti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto normomis, todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.