Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui V. Š., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad šalys gyvendamos nesusituokę, susilaukė dukros T. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė viena augina dukrą ir dar du sūnus iš pirmos santuokos.

Atsakovas prie dukros išlaikymo tinkamai neprisideda, išlaikymą moka tik pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo – po 200 eur kas mėnesį.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su mama. Atsakovas sutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, todėl spręstina, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. Vaiko gyvenamoji vieta su mama yra nuolatinė ir nusistovėjusi. Duomenų, kad motina nepilnamečio vaiko interesus atstovautų netinkamai nėra. Dukra yra gimusi nesusituokusiai porai, todėl yra reali grėsmė ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, bet kuriuo metu. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatant nepilnametės T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina E. G. (LR CK 3.174 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį. Mėnesiui dukros išlaikymui reikia 500 Eur (640,00-136,22).

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, vadovaujasi orientaciniais kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Šis kriterijus taikytinas sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į LR CK 3.192 str. 2 dalies nuostatas, numatančias nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantiją, kurios esmė - išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai (LR CK 3.192 str. 3 d.).

Ieškovė nurodė visas išlaidas, reikalingas vaiko išlaikymui, jos realios ir atitinkančios tokio amžiaus - 4 m. vaiko poreikius. Bendra išlaidų suma mėnesiui dukrai apie 640 eur. Atsakovas ieškovės nurodytų išlaidų neginčija.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Teismas sutinka su ieškovės nuomone dėl ieškinio motyvų. Atsakovas pareigos išlaikyti savo nepilnamečio vaiko neneigia. Atsakovas pateikia rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo negalėjimą pridėti prie vaiko išlaikymo ir paneigiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes. Atsakovas pateikia duomenis apie jo sveikatos stovį, dėl ko negalėtų teikti didesnio išlaikymo vaikui, ir apie neturėjimą galimybės susirasti geriau apmokamą darbą. Nustatyta, kad atsakovas yra 48 m. amžiaus asmuo, iš dalies darbingas - nustatytas dalyvumo lygis procentais – 50 proc. nuo 2024-01-17 iki 2026-04-16. Kaip minėta, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Nors atsakovas pateikia nemažai dokumentų apie savo sveikatos būklę, teigia, kad negali rasti jam pagal sveikatą galimo dirbti darbo, tačiau patvirtino, jog automobilį vairuoja. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad asmuo, galintis vairuoti transporto priemonę, yra pakankamai darbingas ir galintis rasti atitinkantį jo sveikatos būklę darbą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Paprastai vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos.

Teismas sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytais motyvais dėl atsakovo pareigos prisidėti prie dukros išlaikymo. Kaip minėta, išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis. Pažymėtina, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti – teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi kasdieniais vaiko priežiūros ir ugdymo klausimais. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgiama į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau kuris laikas formuoja praktiką, kad iš abiejų tėvų teikiamo, vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga – 840 Eur (bruto) ir 633 Eur (neto). Taigi, nuo 2023 metų rekomenduojamas minimalaus išlaikymo dydis ir per abu tėvus dabar jis sudaro 633 Eur, tai reiškia, jog padalinus minėtą sumą abiem nepilnamečių vaikų tėvams, vieno iš tėvų skiriamo išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui turėtų būti 317 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2024 metais minimali mėnesinė alga (MMA) kyla iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, o nepamokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 747 eurų. Teismas įvertina faktą, kad iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei Lietuvos Aukščiausiojo teismo nustatyta rekomenduojama minimali išlaikymo suma, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

Įvertinus šalių pasisakymus bei pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad atsakovas turi galimybę prisidėti didesne dalimi, nei nurodo – 100 eur, prie dukros išlaikymo. Vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis LR CK 3.192 str., kuris nustato pareigą, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, spręstina, kad priteistinas išlaikymo dydis kas mėnesį po 250 Eur vaikui atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir nepažeidžia interesų (LR CK 3.201 str. 1 ir 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis LR CK 3.192 str., kuris nustato pareigą, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, spręstina, kad priteistinas išlaikymo dydis kas mėnesį po 250 Eur šalių vaikui atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir nepažeidžia interesų (LR CK 3.201 str. 1 ir 2 d.). Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2023-10-03 iki dukros T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė į šias lėšas (CK 3.185 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Atsakovas nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo, nurodė, nors išlaikymo dydis nebuvo toks, kokio tikėjosi ieškovė, tačiau, kaip teigia atsakovas, jis mokėjo pagal galimybes ir pareigos mokėti neatsisakė, net labai sudėtingoje situacijoje.

Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas įstatymo leistino termino ribose – už 2021 m. liepos mėn. 1 iki 2023 m. spalio 1 d, tai yra už 27 mėnesius (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2021 metų liepos mėnesio atsakovas neteikia dukrai reguliaraus ir pakankamo išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti po 250 Eur įsiskolinimą vaikui kas mėnesį, viso už 27 mėnesius, tačiau įvertinus atsakovo teiktas išlaikymo išmokas, prašoma priteisti neteiktą materialinio išlaikymo įsiskolinimą 2100 Eur suma. Ieškovei sumažinus išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 2100 Eur, prašoma priteisti suma susideda: 27 mėn. x 77,78 eur. Todėl kritiškai vertintina atsakovo nuomonė, jog ieškovė įsiskolinimą skaičiuoja po 250 eur mėnesiui.

Teismas visus įrodymus vertina vaikų naudai ir sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad išlaikymą iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas savo dukrai teikė tinkamai pagal žodinį tėvų susitarimą. Įvertinus vaiko poreikius ir prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šį reikalavimą tenkinti ir priteisti 2100 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos

- Atsakovas V. Š. pasiima dukrą T. Š. iš darželio kiekvieną savaitę (skaičiuojant nuo mėnesio 1 d.) kiekvieną darbo dieną, išskyrus dienas, kai T. darželio nelanko dėl ligos ar kt. priežasčių (šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini)), iki 17 val., prižiūri ją ir parveda į dukters gyvenamąją vietą tą pačią dieną tarp 20-20.30 val.

- Atsakovas V. Š. kas antrą savaitgalį (pradedant pirmu mėnesio savaitgaliu) pasiima T. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 9.30-10 val. ir parveda atgal į T. gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 14-15 val.

- Dėl Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų šventimo ieškovė sutinka su atsakovo pasiūlyta tvarka.

- T. gimtadienį šalys (tėvai) švenčia su T. abiejų sutartoje vietoje ir laiku.

- Pasikeitus šalių, o kartu ir T. gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, lankomam darželiui, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo. Taip pat ieškovė E. G. informuoja atsakovą V. S. iš vakaro, jei neves T. į darželį sekančią dieną.

Atsakovas su ieškovės siūloma bendravimo tvarka sutinka iš dalies. Atsakovo nuomone, nustatytina tokia bendravimo su dukra tvarka:

- Atsakovas praleidžia su dukra III (trečią) kiekvieno kalendorinio mėnesio šeštadienį, pasiimdamas ją 10:00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą iki 16:00 val. Šv. Velykas ar Šv. Kalėdas dukra praleidžia: 1) lyginių kalendorinių metų (pvz. 2022 m.; 2024 m. ir k.t.) Šv. Kalėdas dukra praleidžia su atsakovu, nelyginių kalendorinių metų – su Ieškove; 2) nelyginių kalendorinių metų (pvz. 2023 m.; 2025 m. ir kt.) Šv. Velykas dukra praleidžia su atsakovu, o lyginių kalendorinių metų – su ieškove; 3) dukra gimimo dieną lyginių kalendorinių metų (pvz. 2022 m.; 2024 m. ir k.t.) praleidžia su atsakovu, nelyginių kalendorinių metų – su ieškove; Jeigu dukra serga, ieškovė atsakovą informuoja raštu žinute. Atsakovas, jeigu jo sveikatos būklė pablogėtų ir to pasekoje negalėtų, vykdyti nustatytos teismo bendravimo tvarkos su dukra, apie tai įsipareigoja žinute iš anksto informuoti ieškovę, kad nevykdys nustatytos bendravimo tvarkos, dėl objektyvių aplinkybių.

- Nustatyti, kad atsakovas V. Š. kas antrą savaitgalį (tos savaitės savaitgalį, kai nepasiima T. iš darželio) pasiima T. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį arba sekmadienį tarp 9:30 - 10:00 val. ir parveda atgal į T. gyvenamąją vietą tą pačią dieną tarp 16:00 – 17:00 val., atsakovas, jeigu jo sveikatos būklė pablogėtų to pasekoje negalėtų, vykdyti nustatytos teismo bendravimo tvarkos su dukra, apie tai įsipareigoja žinute informuoti ieškovę, kad nevykdys nustatytos bendravimo tvarkos, dėl ligos ar su tuo susijusių objektyvių aplinkybių.

- Nustatyti, kad pasikeitus šalių, o kartu ir dukros gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, lankomam darželiui, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo. Taip pat ieškovė informuoja atsakovą V. Š. iš vakaro, jei neves dukros į darželį sekančią dieną.

- Nustatyti, kad pasikeitus dukros gyvenamajai vietai ir išsikėlus mamai su dukra į kitą miestą gyventi (nuolat ar laikinai) atsakovas nustatytos bendravimo tvarkos nevykdys, dėl visiems žinomų ir aiškių aplinkybių, dėl atsakovo finansinės padėties ir dėl pakankamai sudėtingos atsakovo sveikatos būklės, kuri ne gerėja o blogėja, kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų.

Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tiek ir atitinkama vaikų teisė įtvirtintos CK 3.170 straipsnyje, tačiau tokios teisės įgyvendinimu negali būti prisidengiama atliekant veiksmus, kurie pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Tėvų, negyvenančių kartu su vaikais, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaikais bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas juos auklėjant turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Šią asmeninio pobūdžio tėvų teisę ir pareigą galima įgyvendinti tada, kai kitas iš tėvų nekliudo bendrauti, bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis, vykdomas atsižvelgiant į vaiko interesus. Šia nuostata siekiama antrajam iš tėvų sudaryti sąlygas įgyvendinti savo teisę ir vykdyti pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį, taip pat vaikui įgyvendinti savo teisę žinoti savo tėvus ir bendrauti su abiem tėvais vienodai.

Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-969/2022).

Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo dukros su tėvu tvarka neaptaria svarbiausių įvykių dukros ir tėvo gyvenime, švenčių laikotarpių klausimą palieka spręsti atsakovui. Šia bendravimo tvarka ieškovė siekia tik elementaraus kasdieninio bendravimo, išsprendžiančio greičiau ieškovės gyvenimiškas problemas – dukros atsiėmimo iš darželio ir jos priežiūros tuo laiku, kai ieškovė bus darbe. Ieškovė pabrėžė, kad jai tokia atsakovo pagalba būtina, nes daugiau nėra kam prižiūrėti dukrą, kadangi ieškovė labai brangina neseniai gautą darbą ir neturi galimybės atitinkamą laiką skirti dukrai. Atsakovas daug detaliau aptaria šiuos klausimus, nors daug dėmesio skirdamas savo sveikatos būklei.

Teismas kritiškai vertina ieškovės nurodytas priežastis, dėl kurių jai būtina kasdieninė atsakovo vaiko priežiūra, tai vadinant bendravimo tvarka. Ieškovės šeimoje auga dar du vaikai – sūnūs: D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Tai jau ne mažamečiai vaikai, kurie negalėtų pasiimti sesės iš darželio ir ja pasirūpinti iki motina grįš iš darbo.

Atsakovas nurodo daug konkretesnę bendravimo su dukra tvarką, kurioje numatyti kas antra savaitė kasdieniniai pasimatymai su dukra paimant ją iš darželio ir grąžinant į namus, numatytos valstybinių/religinių švenčių ir asmeninių švenčių dienų praleidimai su dukra. Atsakovo nurodytoje bendravimo su dukra tvarkoje įvertintos ir nenumatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo sveikatos būkle.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių pasisakymus, spręstina, kad atsakovo siūloma bendravimo su dukra tvarka labiau atitinka susiklosčiusią situaciją, įvertinant atsakovo sveikatos būklę bei šalių galimybes. Todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas, nustatant atsakovo siūlomą bendravimo su dukra ir atsakovo dalyvavimo dukros auklėjime tvarką (CK 3.170 ; 3.175 str.).

Kiti šalių posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylą.

Ieškinį tenkinus dalinai, iš atsakovo priteistinos valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos atsitinkamai patenkintų reikalavimų daliai: ieškovei suteiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato paslaugas – 440,00 Eur (3/4 dalys 2024-04-22 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos sumos – 586,67 Eur); 90 Eur žyminio mokesčio: 6,64 Eur teismo pašto išlaidų (CPK 93, 96, 98 str.). Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1/4 dalis atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos paslaugas – 275,00 Eur (1/4 dalis – 1100 eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnametės T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 eurų (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos – (duomenys neskelbtini) iki T. pilnametystės, indeksuojant išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmoka disponuos T. motina E. G., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnametės T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 2100 eurų (du tūkstančiai šimtas eurų) sumoje už laikotarpį nuo 2021-07-01 iki 2023-10-01.

Nustatyti nepilnametės T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. G., a/k (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo V. Š. su dukra T. Š. bendravimo ir auklėjimo tvarką:

- Atsakovas praleidžia su dukra III (trečią) kiekvieno kalendorinio mėnesio šeštadienį, pasiimdamas ją 10:00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą iki 16:00 val.

- Šv. Velykas ar Šv. Kalėdas dukra praleidžia: 1) lyginių kalendorinių metų (pvz. 2022 m.; 2024 m. ir k.t.) Šv. Kalėdas dukra praleidžia su atsakovu, nelyginių kalendorinių metų – su ieškove; 2) nelyginių kalendorinių metų (pvz. 2023 m.; 2025 m. ir kt.) Šv. Velykas dukra praleidžia su atsakovu, o lyginių kalendorinių metų – su ieškove; 3) dukra gimimo dieną lyginių kalendorinių metų (pvz. 2022 m.; 2024 m. ir k.t.) praleidžia su atsakovu, nelyginių kalendorinių metų – su ieškove;

- Jeigu dukra serga, ieškovė atsakovą informuoja raštu žinute. Atsakovas, jeigu jo sveikatos būklė pablogėtų ir to pasekoje negalėtų, vykdyti nustatytos teismo bendravimo tvarkos su dukra, apie tai įsipareigoja žinute iš anksto informuoti ieškovę, kad nevykdys nustatytos bendravimo tvarkos, dėl objektyvių aplinkybių.

- Nustatyti, jog atsakovas V. Š. pasiima dukrą iš darželio (jeigu darželis dukros yra (duomenys neskelbtini) pasikeitus ieškovės ir dukros gyvenamajai vietai ir lankomai ugdymo įstaigai, ši sąlyga netenka galios), kas antrą savaitę kiekvieną darbo dieną, išskyrus dienas, kai dukra darželio nelanko dėl ligos ar kt. priežasčių (šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini)), iki 17 val., prižiūri ją ir parveda į dukters gyvenamąją vietą tą pačią dieną tarp 20-20.30 val.

- Atsakovas, jeigu jo sveikatos būklė pablogėtų ir/ar iš anksto turėtų suplanuotą vizitą pas gydytojus ir to pasekoje negalėtų, vykdyti nustatytos teismo bendravimo tvarkos su dukra, apie tai įsipareigoja žinute informuoti ieškovę, kad nevykdys nustatytos bendravimo tvarkos, dėl objektyvių aplinkybių.

- Nustatyti, kad Atsakovas V. Š. kas antrą savaitgalį (tos savaitės savaitgalį, kai nepasiima dukters T. iš darželio) pasiima dukrą T. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį arba sekmadienį tarp 9:30 - 10:00 val. ir parveda atgal į dukros T. gyvenamąją vietą tą pačią dieną tarp 16:00 – 17:00 val.

- Atsakovas, jeigu jo sveikatos būklė pablogėtų to pasekoje negalėtų, vykdyti nustatytos teismo bendravimo tvarkos su dukra, apie tai įsipareigoja žinute informuoti ieškovę, kad nevykdys nustatytos bendravimo tvarkos, dėl ligos ar su tuo susijusių objektyvių aplinkybių.

- Nustatyti, kad pasikeitus šalių, o kartu ir dukros gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, lankomam darželiui, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo. Taip pat ieškovė informuoja atsakovą V. Š. iš vakaro, jei neves dukros į darželį sekančią dieną.

- Nustatyti, kad pasikeitus dukros gyvenamajai vietai ir išsikėlus mamai su dukra į kitą miestą gyventi (nuolat ar laikinai) atsakovas nustatytos bendravimo tvarkos nevykdys.

Priteisti iš atsakovo V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai: 440,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) už ieškovei suteiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato paslaugas, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio, 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) teismo pašto išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. G., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) už advokato padėjėjos paslaugas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.