Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės antstolės Eurikos Rulienės atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui ir atsakovo A. K. atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,

dalyvaujant trečiojo asmens P. J. miško darbų individualios įmonės atstovui advokatui Aleksandr Gogolev,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams antstolei Eurikai Rulienei ir A. K., tretysis asmuo P. J. miško darbų individuali įmonė, dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. Ž. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu 2017 m. kovo 17 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. T009129, kuriuo atsakovė antstolė Eurika Rulienė atsakovo A. K. nuosavybėn pardavė mirusiai E. Ž., kurios palikimą priėmė ieškovas, nuosavybės teise priklausiusį 9,9000 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją – ieškovo nuosavybėn grąžinti nekilnojamąjį turtą, o atsakovui A. K. grąžinti lėšas, sumokėtas už žemės sklypą. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi netinkamas ieškovas R. Ž. pakeistas į tinkamą ieškovą A. K., kurio atsisakymas priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž. mirties, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2082-949/2016 pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento, o Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-47-569/2017 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškinyje nurodyta, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas yra negaliojantis, nes antstolė netinkamai atliko turto vertės nustatymo procedūrą, nesiėmė jokių veiksmų, kad turtas būtų pardavinėjamas kuo didesne kaina, siekiant kuo maksimaliau patenkinti išieškotojo reikalavimą, todėl turtas yra parduotas ne jo rinkos kaina, o toks turto pardavimas pažeidė ieškovo teises. Ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose. Be to, ieškinyje nurodyta, kad ginčijamas varžytinių aktas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 724 straipsnio 1 dalyje nustatytos turto pardavimo iš varžytinių akto formos, nes nenurodytas varžytinių laimėtojo adresas, turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kiti elektroninių ryšių priemonių adresai, nurodyta tik akto surašymo data, nenurodant surašymo vietos ir laiko (minučių tikslumu), bei aktas nepasirašytas atsakovo A. K..Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovo teiginiai dėl to, kad turtas iš varžytinių buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais, o ieškovo pateiktais skelbimais apie parduodamus žemės sklypus nėra teisinio pagrindo remtis. Atsakovo žiniomis, skolininkei E. Ž. turto arešto aktas buvo įteiktas, skolininkė turto įkainavimo neginčijo, nors vykdymo procese buvo aktyvi, skundė įvairius antstolės veiksmus, todėl tai, kad ji neginčijo turto vertės tik patvirtina, kad su tokia turto verte skolininkė sutiko, ir antstolei nebuvo pagrindo skirti turto vertės nustatymo ekspertizės. Atsakovo teigimu, faktas, kad pasiūlius 18 861,00 Eur kainą už parduodamą turtą daugiau niekas iš varžytinių dalyvių didesnės kainos nesiūlė, rodo, kad ieškovo argumentai dėl per žemos kainos yra nepagrįsti ir kad turto reali rinkos kaina yra būtent ta, už kurią turtas parduotas varžytinėse. Atsakovo nuomone, ieškovo nurodyti varžytinių akto trūkumai nepripažintini esminiais, sudarančiais pagrindą pripažinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu.Atsakovė antstolė Eurika Rulienė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad skolininkė E. Ž. sutiko su nustatytu areštuoto turto įvertinimu, nes dėl turto vertės nereiškė prieštaravimų, o pateikė skundą dėl antstolės veiksmų tik dėl to, kad buvo areštuota turto daugiau nei reikia skolai ir vykdymo išlaidoms išieškoti. Atsakovės nuomone, ieškovo pateikti duomenys apie šiuo metu parduodamų žemės sklypų kainas nelaikytini įrodymais, nes areštuotas turtas buvo parduotas dar 2015 m. vasario mėn. Atsakovės teigimu, turto pardavimo iš varžytinių akte duomenų apie pirkėjo adresą, elektroninio pašto adresą, telefono numerį nebuvimas negali turėti įtakos pačių veiksmų ir akto teisėtumui, o pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 15 priede nustatytą turto pardavimo iš varžytinių akto formą akte nereikalaujama nurodyti pirkėjo duomenų, pirkėjas taip pat neprivalo pasirašyti akto. Trečiasis asmuo P. Jankūno miško darbų individuali įmonė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens nuomone, antstolė vykdydama varžytines preciziškai laikėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, o turto vertės nustatymo ekspertizės skirti nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Trečiasis asmuo nurodė, kad areštuotas turtas parduotas už jo rinkos kainą, su kuria sutiko ir skolininkė E. Ž., be to, ieškovas, kuriam teko pareiga įrodyti, kad turto kaina buvo esmingai didesnė nei varžytinėse nustatyta kaina, šios pareigos neįvykdė. Trečiojo asmens nuomone, ieškovo pateikti kitų parduodamų žemės sklypų skelbimai nei patvirtina, nei paneigia areštuoto turto rinkos kainą. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas negali būti pripažintas negaliojančiu dėl formalių priežasčių, o ieškovo nurodomi akto trūkumai yra mažareikšmiai, neturintys jokios įtakos varžytinių proceso teisėtumui, o varžytinių dalyvis identifikuojamas registruojantis dalyvauti varžytinėse. Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka arba jam teismo posėdyje nedalyvaujant. Atsakovo A. K. atstovė advokatė Karina Račkauskienė teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad turtas buvo parduotas už kainą, kuri neatitiko tuo metu buvusios rinkos vertės. Atstovė paaiškino, kad ieškovas neprašė paskirti turto vertės nustatymo ekspertizės, o ieškovo pateiktuose trijuose skelbimuose nurodyti parduodami žemės sklypai yra ne analogiški ginčo žemės sklypui, be to, skelbimuose nurodyti tik pasiūlymai, tačiau nereiškia, kad už skelbimuose nurodytą kainą būtų sudarytas sandoris. Atstovė nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, o ieškovo pateiktuose skelbimuose nurodyti du žemės sklypai yra kitos paskirties, o vienas žemės sklypas nors ir yra žemės ūkio paskirties, tačiau jo kaina nurodyta atsižvelgiant į tai, kad galima vystyti kaimo turizmą. Atstovė nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotojas ar skolininkė teikė pastabas dėl įkainoto turto vertės, todėl antstolei nekilo abejonių dėl turto vertės, todėl turto vertės ekspertizė nebuvo paskirta. Atstovės nuomone, turto pardavimo iš varžytinių procesas patvirtina, kad žemės sklypas buvo įvertintas rinkos kaina. Atstovė atkreipė dėmesį, kad neesminių formalumų nenurodymas turto pardavimo iš varžytinių akte niekaip nepažeidžia ieškovo teisių ir nėra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, todėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimas negaliojančiu neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų. Atsakovės antstolės Eurikos Rulienės atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovo nuomone, ieškovo pateikti skelbimai apie parduodamus žemės sklypus negali patvirtinti antstolės veiksmų ir turto pardavimo iš varžytinių akto neteisėtumo, nes ginčo žemės sklypą ir pateiktus žemės sklypus sieja tik jų buvimo vieta. Atstovas nurodė, kad antstolės veiksmai įkainojant turto vertę atitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, o prieštaravimų dėl turto vertės nebuvo gauta, be to, skolininkė savo pateiktame skunde dėl antstolės veiksmų išreiškė sutikimą su nustatyta turto verte, todėl turto vertės nustatymo ekspertizės nebuvo pagrindo skirti. Atstovas nurodė, kad teisės aktų normos nereikalauja turto pardavimo iš varžytinių akte nurodyti ieškovo minėtų pirkėjo kontaktinių duomenų bei pirkėjui pasirašyti, o jei tai pripažintina trūkumais, jie laikytini formaliais, kurie neturi įtakos turto pardavimo iš varžytinių akto teisinei galiai. Trečiojo asmens P. Jankūno miško darbų individualios įmonės atstovas advokatas Aleksandr Gogolev teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodė, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė sutiko su nustatyta turto pardavimo kaina. Atstovas nurodė, kad nėra išimtinio atvejo, kai turto pardavimo iš varžytinių aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Atstovo nuomone, ieškovas negali būti laikomas tinkamu ieškovu, nes nepriėmė skolininkės palikimo, o pagal Testamentų registro duomenimis palikimą priėmė R. Ž., šie duomenys nėra nuginčyti. Atstovo nuomone, R. Ž. pateikė prašymą pakeisti tinkamu ieškovu, nes, suprasdamas, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, siekė išvengti bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl tinkamo ieškovo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi netinkamas ieškovas R. Ž. pakeistas į tinkamą ieškovą A. K., kurio atsisakymas priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž. mirties Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2082-949/2016 pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento, o Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-47-569/2017 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Trečiasis asmuo P. Jankūno miško darbų individuali įmonė nurodė, kad ieškovas neturi materialinės reikalavimo teisės, nes ieškovas nepriėmė skolininkės E. Ž. palikimo, jį priėmė R. Ž., todėl nėra tinkamas ieškovas šioje byloje. Teismo vertinimu, nors Testamentų registro duomenys, kad E. Ž. palikimą priėmė R. Ž. vis dar nepakeisti, tačiau ieškovas turi teisę paveldėti kaip pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą, o, be to, E. Ž. 2012 m. spalio 12 d. testamentu, patvirtintu Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro notaro D. J., notarinio registro Nr. 4124, visą savo turtą paliko ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų registro duomenų apie palikimo atsisakymo faktą nėra. Nors, kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo, R. Ž. palikimo priėmimo teisėtumas nebuvo Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2082-949/2016 nagrinėjimo dalykas, tačiau, kaip minėta, šiuo sprendimu ieškovo atsisakymas priimti palikimą, atsiradusį po motinos E. Ž. mirties, pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas A. K. turi reikalavimo teisę ir yra tinkamas ieškovas šioje byloje.

Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl 2017 m. kovo 17 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. T009129 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Iš šių reikalavimų darytina išvada, kad pagrindinis klausimas yra 2017 m. kovo 17 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. T009129 pripažinimo negaliojančiu išsprendimas, nes nuo to priklauso, ar tenkintinas reikalavimas taikyti restituciją. Pagrindinis ieškovo argumentas yra tas, kad ginčijamo turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu atsakovui parduoto ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vertė antstolės buvo nustatyta per maža, t. y. ji aiškiai neatitiko tikrosios jo vertės. Be to, ieškovas remiasi ir tuo, kad, parduodant ginčo turtą, buvo pažeistos esminės ieškovo teisės bei kad ginčijamas varžytinių aktas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 724 straipsnio 1 dalyje nustatytos turto pardavimo iš varžytinių akto formos.Nustatyta, kad 2015 m. sausio 23 d. patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo ginčo žemės sklypo pradinė pardavimo kaina nustatyta 17 377,00 Eur, varžytinių laimėtojas atsakovas A. K. pasiūlė 18 861,00 Eur kainą, už kurią atsakovui, antstolės 2015 m. vasario 24 d. patvarkymu varžytines paskelbus įvykusiomis, 2017 m. kovo 17 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. T009129 ir buvo parduotas ginčo žemės sklypas. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų, kaip sandorių, pripažinimo negaliojančiais pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o pagal 7 punktą – jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės. Tam, kad būtų pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą sprendžiant dėl turto pardavimo kainos, šis turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas taikytinas ne tik su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, antstolė, 2014 m. balandžio 28 d. surašydama turto arešto aktą, kuriuo ginčo turtą įvertino 21 721,50 Eur (75 000,00 Lt), teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimo tvarką, tuo labiau, ieškovo teisių bei teisėtų interesų, ar kitų suinteresuotų asmenų teisių bei teisėtų interesų, nepažeidė. Antstolė taip pat tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 718 straipsniu, nustatydama pirmosiose varžytinėse parduodamo turto pradinę kainą. Tokią išvadą pagrindžia byloje esantys duomenys. Su aplinkybe, kad antstolė ginčo turtą įkainojo objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai, sutiko ir skolininkė E. Ž., prieštaravimų dėl antstolės atlikto ginčo turto įkainojimo skolininkė nepareiškė. Skolininkė E. Ž., 2014 m. gegužės 16 d. pateikdama skundą dėl antstolės veiksmų, kad buvo areštuotas didesnės vertės turtas nei būtina išieškojimui įvykdyti, pati nurodė, kad ginčo žemės sklypo vertė buvo 21 721,50 Eur (75 000,00 Lt), o antstolės veiksmų dėl turto įkainojimo neskundė. Vėlesniais 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. liepos 28 d., 2014 m. rugsėjo 3 d., 2014 m. rugsėjo 14 d., 2015 m. kovo 6 d. skundais skolininkė E. Ž. taip pat neskundė antstolės veiksmų įkainojant areštuotą turtą. Nors ieškovas vykdymo procese nedalyvavo, jam perėmus skolininkės E. Ž. teises ir pareigas, ieškovui privalomi skolininkės E. Ž. atlikti veiksmai vykdymo procese.Kaip teisingai nurodė antstolė, pagal galiojantį vykdymo proceso reglamentavimą antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau to daryti neprivalo. Pažymėtina, kad antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Nagrinėjamu atveju antstolei, įkainojant ginčo turtą, pagrįstų abejonių dėl ginčo turto vertės nekilo, o, kaip minėta, skolininkė E. Ž. nepateikė prašymo paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę, be to, žinodama apie tęsiamą išieškojimą neatlikus ginčo turto vertės nustatymo ekspertizės, skolininkė, teismo vertinimu, sutiko su antstolės nustatyta ginčo turto verte.Sutiktina su ieškovo argumentais, kad antstolė turėjo pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad antstolė pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai, ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šią aplinkybę ieškovas iš esmės įrodinėjo tik www.aruodas.lt paskelbtais trimis žemės sklypų pardavimo skelbimais. Spręstina, kad jie nepatvirtina, jog antstolė, areštuodama ginčo turtą, netinkamai nustatė ginčo turto rinkos vertę ir dėl to turtas parduotas už žymiai mažesnę kainą. Ieškovo pateiktuose skelbimuose nurodoma, kad parduodamas kitos paskirties žemės sklypas, skirtas gyvenamiesiems namams statyti, kitos paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypas bei žemės ūkio paskirties žemės sklypas, tačiau su galimybe statyti kaimo turizmo sodybą, o ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties. Todėl vertintina, kad, nors skelbimuose nurodyti ir ginčo žemės sklypas yra toje pačioje savivaldybėje – Kelmės r. sav., tačiau dėl kitų skirtumų negali būti laikomi palyginamaisiais objektais nustatant ginčo žemės sklypo vertę. Be to, skelbimai paskelbti 2017 m., o ginčo turto varžytinės įvyko 2015 m. vasario mėn. Kaip minėta, tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu, teismas turi būti įsitikinęs, jog turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos. Todėl laikytina, kad ieškovas, pateikdamas skelbimus apie 2017 m. parduodamus žemės sklypus, neįrodė, kad ginčo turtas 2015 m. vasario mėn. parduotas už kainą, neatitinkančią to meto, t. y. 2015 m., rinkos kainos. Galiausiai, sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad skelbimai savo turiniu yra ne objektyvūs rinkos kainos rodikliai, bet turto pardavėjo subjektyvūs įsitikinimai apie parduodamo turto kainą ir dėl to negali realiai atspindėti turto rinkos kainos tam tikru momentu.Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad antstolė pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai ir dėl to turtas išieškotojai perduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ieškovas nesinaudojo teise prašyti, kad būtų atlikta teismo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, o, kaip minėta, ieškovo pateikti skelbimai nepatvirtina jo nurodomų aplinkybių apie nustatytą per mažą turto kainą. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad antstolė nustatė per mažą ginčo turto kainą, ieškovas nepateikė.Kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo ieškovas, antstolė ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad ginčo turtas būtų įvertintas rinkos kaina ir kad iš varžytinių būtų gauta kuo didesnė suma ir kuo didesne apimtimi pasidengtų išieškotojo reikalavimai. Todėl laikytina, kad ieškovo teisės ir teisėti interesai skundžiamu turto pardavimo iš varžytinių aktu nebuvo pažeisti. Reikalavimai turto pardavimo iš varžytinių aktui nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 724 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią akte nurodoma, kas ir kada įvykdė varžytynes, varžytynių numeris; parduodamo turto pavadinimas, turto unikalus numeris (jeigu yra) ir turto apibūdinimas; tikslus varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio ir jo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas, taip pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kiti elektroninių ryšių priemonių adresai, kai varžytinių dalyvis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė (adresas), taip pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kiti elektroninių ryšių priemonių adresai ir už nupirktą turtą sumokėta suma; akto pasirašymo vieta ir laikas (nurodomas minučių tikslumu). Teismo vertinimu, duomenys apie pirkėjo turimą elektroninio pašto adresą, telefono ir fakso numerius, kitus elektroninių ryšių priemonių adresus akte taip pat gali būti nurodomi, tačiau nereiškia, kad juos privaloma nurodyti. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normose nėra įtvirtintos pareigos pirkėjui pasirašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Kadangi visi kiti privalomi duomenys, iš kurių galima nustatyti pardavimo objektą, pardavimo kainą ir pirkėją, ginčo akte yra nurodyti, ieškovo argumentai, kad ginčo aktas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 724 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti. Be to, kasacinis teismas, formuojamoje praktikoje dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jei neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 724 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Todėl formalus pažeidimas, kad nebuvo nurodyti akto pasirašymo vieta ir laikas (minučių tikslumu), nesudaro pagrindo ginčo aktą pripažinti negaliojančiu.Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu atmestinas. Tik pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu, teismas turi išspręsti tokio akto pripažinimo negaliojančiu pasekmes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos X skyriuje išdėstytas restitucijos taisykles bei pagrindus. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą taikyti restituciją, todėl ieškovo ieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Atsakovė antstolė Eurika Rulienė patyrė 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina advokato Dovydo Cvetkovo 2017 m. rugsėjo 11 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 17/09/11 ir 2017 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), nustatytų dydžių, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos 300,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.Atsakovas A. K. patyrė 880,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina advokatės Karinos Račkauskienės 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. vasario 27 d. surašyti advokato išlaidų pagrindimai, 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymai. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš ieškovo atsakovui A. K. priteistinos 880,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo patyrė 1 270,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina advokato Aleksandr Gogolev 2017 m. spalio 2 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. AG 17/10/02.4, 2018 m. vasario 20 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. AG 18/02/20.2, 2017 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymas ir 2018 m. vasario 27 d. sąskaitos išrašas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Todėl iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistinos 1 270,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Todėl ieškinį atmetus šioje byloje mokėtinas 566,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo valstybei.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 11,96 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos iš ieškovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei antstolei Eurikai Rulienei 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 880,00 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui P. Jankūno miškų darbų individualiai įmonei, kodas 301168541, 1 270,50 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų, 80 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 566,00 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 11,96 Eur (vienuolikos eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.