Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis G. P. 2022 m. rugpjūčio 6 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,47 promilių neblaivumas), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

11. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. P. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis G. P. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo iš savo sodybos, kol apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, nustatė 2,47 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais G. P. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

12. Kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl būtina įvertinti ir galimybes nagrinėjamu atveju taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

IV. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

19. Laiduotoja E. P. sutinka laiduoti už kaltinamąjį G. P.. Teismo posėdžio metu nurodė, kad apie įvykį žino, pati matė kaip policija jį sustabdė. Yra išsiskyrę, bet bendrauja, pažįsta jį puikiai, kai reikia kaltinamasis jai padeda, santykiai draugiški. Kaltinamasis neturi polinkio į alkoholį, išsiskyrė ne dėl alkoholio, nėra jis pavojingas asmuo nei visuomenei, nei šeimai. Sutinka laiduoti, mano darys gerą įtaką. Kadangi pajamos yra 650,00 – 700,00 Eur per mėnesį, užstato negalėtų sumokėti.

21. Iš G. P. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis Lietuvoje neteistas, tačiau Didžiojoje Britanijoje 2015 m. sausio 8 d. nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme (t. 1, b. l. 32 – 33), administracine tvarka baustas du kartus, vieną kartą dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje (t. 1, b. l. 35 – 36). Kaltinamasis narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (t. 1, b. l. 41), šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 24). Šiuo nusikaltimu padarytas KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas 2,47 promilės neblaivumas. Šiuo atveju nusikalstama veika buvo padaryta būtent dėl vartoto alkoholio – G. P. parodė, kad tą kartą alkoholį vartojo, jautėsi girtas, bet važiavo pas draugą vaistų, o tuo pačiu ketino dar ir alkoholio pasiimti, važiuodamas užsuko užsipilti degalų, mano, kad kažkas iš kolonėlės darbuotojų ar lankytojų paskambino policijai. Policijos pareigūnai jį sustabdė (duomenys neskelbtini), ir alkotesteriu nustatė neblaivumą. Šios aplinkybės, be jokios abejonės, patvirtina neatsakingą G. P. elgesį ir necharakterizuoja jo kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų. Pastebėtina ir tai, kad jokio realaus poreikio vairuoti automobilį G. P. nebuvo. Be to, jis neabejotinai suvokė, jog vairuoja automobilį būdamas neblaivus, kaip parodė jautėsi girtas, tačiau to nepaisė, siekdamas gauti daugiau alkoholio ir vaistų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog jis baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, buvo teistas Užsienio valstybėje laisvės atėmimo bausme, tačiau jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, į tai, jog veika padaryta neabejotinai suprantant, jog vairuoja automobilį būdamas neblaivus bei veiką darant su tikslu įgyti daugiau alkoholio bei vaistų, skirtų kitam asmeniui lengviau ištverti pagirias, bei tai, kad jokio realaus poreikio vairuoti nebuvo, teismo vertinimu, nustačius šias aplinkybes nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tuo pačiu tai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Teismas pažymi, kad apsisprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti visapusiškai pagrįstas ir negali būti tik formalus.

22. Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju prokuroras nurodo, jog laiduotoja yra buvusi sutuoktinė, jų santuoka iširo, nes kaip nurodė buvo šeimoje konfliktų, todėl abejotina, kad gali daryti teigiamą poveikį kaltinamajam.

23. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. P. neteista ir administracine tvarka bausta du kartus (t. 2, b. l. 50 – 51), dirba (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 47), darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 46). Ji su kaltinamuoju gyvena atskirai, yra išsiskyrę. Mano, kad savo pavyzdžiu gali jam daryti teigiamą įtaką. Nors nurodoma, kad kaltinamasis su E. P. yra artimi, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotoja buvusiam vyrui, su kuriuo gyvena atskirai, gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos autoritetą kaltinamajam, o vien tai, kad jie tarpusavyje bendrauja, sutaria, neįrodo, kad buvusiam vyrui ji gali daryti teigiamą įtaką. Taip pat teismui kyla pagrįstos abejonės, ar prašoma paskirti laiduotoja E. P. iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, nes iki šiol galimas laiduotojos autoritetas kaltininko nuo neteisėtų ir pavojingų veiksmų nesustabdė. Įvertinus įtariamojo amžių (gimęs (duomenys neskelbtini)) yra pagrindo manyti, kad jis yra brandi, susiformavusi asmenybė, kurios elgesį vargu ar galima koreguoti tokiu būdu. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog E. P. galimybė daryti teigiamą įtaką G. P. būtų akivaizdi, todėl ji nėra laikytina tinkama laiduotoja.

25. Įvertinus aukščiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis teismas sprendžia, kad kaltinamajam veikos, priešingos įstatymams, nėra atsitiktinės, ką patvirtina kaltinamojo padaryti administraciniai nusižengimai, iš kurių vienas dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje, tuo labiau, jog kaltinamasis yra teistas užsienio valstybėje, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tokie kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų taisyklių bei įstatymų, jis piktnaudžiauja alkoholiu, todėl, esant pirmiau aptartų duomenų visetui, pagrindo manyti, jog ateityje G. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra, dėl ko nėra ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, imperatyviai numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Kita vertus, pagal byloje surinktus ir įvertintus biografinius ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, E. P. iki šiol teigiamos įtakos buvusiam vyrui nepadarė, todėl neįrodė teismui pasitikėjimo daryti teigiamą įtaką G. P. ateityje, dėl ko laidavimo institutas G. P. nagrinėjamu atveju ir dėl šių aplinkybių netaikytinas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

26. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Prokuroras prašo skirti 81 MGL baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 54 MGL bauda. Vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones – trejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuoti automobilį.

Dėl bausmės

27. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

28. Skirdamas G. P. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

29. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius G. P. – Lietuvoje neteistas, tačiau Didžiojoje Britanijoje 2015 m. sausio 8 d. nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme (t. 1, b. l. 32 – 33), administracine tvarka baustas du kartus, vieną kartą dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje (t. 1, b. l. 35 – 36), taigi jau kartą yra baustas administracine tvarka dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamasis narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (t. 1, b. l. 41), šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. ). Įvertinus šias aplinkybes, siekiant kaltinamąjį nubausti adekvačia jo padarytai nusikalstamai veikai bausme, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam už padarytą nusikaltimą skirtina prokuroro siūloma bausmė – 81 MGL bauda. Kadangi kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 54 MGL bauda (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

30. Pažymima, kad įstatymas nenumato paskirtosios bausmės – baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau pagal naujai formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019), yra galimybė spręsti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Todėl, vertinant tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, G. P. nustatomas ilgesnis nei numato įstatymas, t. y. 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

31. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

32. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo G. P. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis nors Lietuvoje neteistas, tačiau teismas užsienio valstybėje, du kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs vartoti alkoholį. Teismas pažymi, kad G. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Neteisėti G. P. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius G. P., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti kaltinamajam neskiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl šiuo atveju tikslinga G. P. paskirti draudimą naudotis (įgyti) specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad G. P. nustatomas draudimo naudotis (įgyti) teise vairuoti terminas trejiems metams. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

33. Kaip matyti iš bylos duomenų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 65 – 66). Nors specialiosios teisės sustabdymas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė (nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d.), t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

34. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

35. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (1 punktas); šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (3 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2010).

36. Nagrinėjamoje byloje automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam G. P. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi minėtas automobilis pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Iš Vį „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini), o G. P. yra jos valdytojas (t. 1, b. l. 22). Tą patvirtina ir pateikta transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp kaltinamojo ir (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l .28 – 39). Kaltinamasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį valdo nuo 2022 m. vasario 1 d. ir su (duomenys neskelbtini) yra sudaręs nuomos sutartį su galimybe automobilį išsipirkti. Tai, kad kaltinamasis vairavo ne savo transporto priemonę, nepanaikina teismo pareigos konfiskuoti šios autotransporto vertę atitinkančios pinigų sumos, kadangi priešingu atveju būtų pažeista asmenų, kurie vairuoja savo autotransporto priemones, konstitucinė lygybė prieš įstatymą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis), būtų nepagrįstai lengvinama asmens vairuojančio ne savo transporto priemonę padėtis lyginant su tuo, kuris vairuoja savo transporto priemonę. BK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia, todėl kaltinamasis padaręs nusikaltimą, turi prisiimti visas to pasekmes. Automobilis yra registruotas (duomenys neskelbtini) vardu, todėl jo kaip viso daikto konfiskavimas ir realizavimas nėra įmanomas.

37. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

38. Kadangi automobilis priklauso kitam asmeniui, iš kaltinamojo konfiskuotina jo vertę atitinkanti suma, nurodyta (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo sudarytoje transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad išieškant iš G. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 5 350,00 Eur būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia.

V. Kiti proceso klausimai

39. Kaltinamajam G. P., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliekamos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, o jį pradėjus vykdyti, panaikinama (t. 1, b. l. 59 – 61, 63 – 64 ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 81 (aštuoniasdešimt vieno) BBD/MGL (4 050,00 (keturių tūkstančių penkių šimtų) Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti G. P. galutinę bausmę – 54 (penkiasdešimt keturių) BBD/MGL (2 700,00 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš G. P. konfiskuotino turto – VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 5 350,00 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties eurų) vertę.

Palikti galioti G. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį G. P. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus, išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.