Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. lapkričio 20 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-1141-15244 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (minėta, toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-1141-15244 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo L. D. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė gali būti realizuota, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTP įstatymas). VGTP įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. VGTP įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Tarnybos uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį įstatymą. Įgyvendindama nurodytą uždavinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlieka kitas VGTP įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama VGTP įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1082/2011, 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2138-552/2016 ir kt.). VGTP įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu. Kad šis principas būtų įgyvendintas, VGTP įstatyme yra numatytos tam tikros išimtys, t. y. nurodyti atvejai, kada valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama (arba nutraukiama). Antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra išvardinti VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju yra aktualus 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai, kurie numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. prašymu, (įregistruotu 2016 m. gegužės 31 d. reg. Nr. (2.3)KLTP-1-1141) kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)16-NT-130-7244, kuriuo jam atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-480-323/2016, apskundimo (b. l. 93-97).

Tarnyba 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)16-NT-130-7244 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą L. D. pagal jo 2016 m. sausio 19 d. prašymą, argumentuojant tuo, jog pareiškėjo siekis apskųsti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį, kuria L. D. ieškinys laikytas nepaduotu ir kartu su priedais gražintas pareiškėjui, yra neperspektyvus (b. l. 91-92). Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į advokatės G. M. 2016 m. vasario 8 d. išvadą ir 2016 m. kovo 24 d. papildomą išvadą bei pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad advokatas tinkamą procesinį dokumentą teismui gali parengti tik tada, kai yra suformuluotas reikalavimas ir pateikti visi su reikalavimu susiję dokumentai. Pažymėta, kad pareiškėjas nei advokatei G. M., nei Tarnybai nepateikė konkretaus prašymo, kurio pagrindu advokatas galėtų suformuluoti procesinius dokumentus teismui, taip pat neaišku, kas byloje turėtų būti atsakovas. Nesant galimybės nustatyti, kaip pareiškėjo teisės yra pažeistos, taip pat nesant aiškaus reikalavimo, kurio pagrindu būtų galima kreiptis į teismą, antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui būtų neperspektyvus. Teisiniu šio sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 7 dalies 2 punktas (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus) bei 18 straipsnio 2 dalis.

Tarnyba 2016 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (2.3)NO-2-3417 pareiškėjo L. D. 2016 m. gegužės 30 d. prašymą (įregistruotą 2016 m. gegužės 31 d., reg. Nr. (2.3)KLTP-1-1141) paliko nenagrinėtu, vertindama jį kartotinu prašymu (b. l. 103).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-31-583/2017 iš dalies tenkino pareiškėjo L. D. skundą ir panaikino Tarnybos 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-3417 “Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ (b. l. 12-16). Teismas konstatavo, kad Tarnyba netinkamai įvertino L. D. 2016 m. gegužės 30 d. prašymo (įregistruoto 2016 m. gegužės 31 d., reg. Nr. (2.3)KLTP-1-1141) turinį ir, palikdama jį nenagrinėtu, nepagrįstai vadovavosi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu. Teismas sprendime nurodė, jog administracinio akto panaikinimas gražina šalis į status guo ante ir sukelia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo spręsti pareiškėjo L. D. 2016 m. gegužės 30 d. prašymą (įregistruotą 2016 m. gegužės 31 d. reg. Nr. (2.3)KLTP-1-1141) suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į teismą skundžiant Tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)16-NT-130-7244.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3447-662/2017 minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Vykdydama įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą, Tarnyba skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-1141-15244 pareiškėjui L. D. atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje kreipiantis į teismą dėl Tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)16-NT-130-7244 panaikinimo (b. l. 5). Teisiniu šio sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktas 2 (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti), 11 straipsnio 7 dalies 2 punktas (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus) bei 18 straipsnio 2 dalis. Skundžiamas sprendimas argumentuojamas tuo, kad 2016 m. sausio 19 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuriame nurodė, kad teisinė pagalba jam reikalinga Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-480-323/2016 pagal pareiškėjo ieškinį atsakovui K. D. dėl žemės teisinių santykių modifikavimo. Pažymėta, kad prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikimo metu Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-480-323/2016 jau buvo priėmęs 2016 m. sausio 8 d. nutartį, kuria pareiškėjui nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Sprendime remiamasi advokatės G. M. 2016 m. vasario 8 d. išvada, reg. Nr.(2.3)NO-1-814, kurioje advokatė nurodė, kad skųsti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį nėra teisinio pagrindo ir kad pareiškėjas, ištaisęs ieškinio trūkumus, turi teisę į teismą kreiptis pakartotinai. Sprendime aptariama ir advokatės G. M. 2016 m. kovo 24 d. papildoma išvada, reg. Nr. (2.3)NO-1-1689, kurioje nurodyta, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus, nes pareiškėjas nenurodė su kokiu reikalavimu jis pageidauja kreiptis į teismą, t. y. ar dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 94-12993, kuriuo pareiškėjo tėvui V. D. ir dėdei K. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą apskundimo, ar dėl dalies grąžintos žemės (duomenys neskelbtini), priklausančios K. D. pagal Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, priteisimo arba pusės 2014 m. gegužės 20 d. V. D. sumokėtos sumos K. V. G. priteisimo. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas nei advokatei G. M., nei Tarnybai nenurodė, kokiu konkrečiu pagrindu jis pageidauja kreiptis į teismą, taip pat neaišku, kas byloje būtų atsakovu. Nesant aiškaus reikalavimo, pareiškėjui paskirtas advokatas negalėtų pagal parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teisinį dokumentą. Dėl šios priežasties atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Remiantis šiais argumentais, padaryta išvada, kad pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr.2.3-(NTP-2)16-NT-130-7244 apskundimo laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą). Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013, 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1729-575/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas VGTP įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba, remiantis VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2016 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2482-575/2016).

Remiantis minėtomis aplinkybėmis bei aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nagrinėjamoje byloje privalo nustatyti, ar Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, jog siekiamas iškelti ginčas dėl Tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)16-NT-130-7244, kuriuo pareiškėjui nesuteikta antrinė teisinė pagalba, apskundimo neturės teisinės perspektyvos ir teikiama teisinė pagalba bus beprasmė (neperspektyvi).

Byloje esančia rašytine medžiaga bei LITEKO duomenimis nustatyta, kad L. D. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui K. D. dėl žemės teisinių santykių modifikavimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15799-325/2015 jam buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1955-524/2015 minėta nutartis palikta nepakeista ir pratęstas terminas nustatytiems trūkumams pašalinti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-480-323/2016 L. D. ieškinys dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 94-12993, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, esančią (duomenys neskelbtini), panaikinant bendrosios nuosavybės teisę su bendrasavininkiu K. D., pripažinti naujai sudarytą sutartį dėl žemės teisinių santykių modifikavimo teisėtai sudaryta, trečiajam asmeniui K. G. priėmus apmokėjimą, laikytas nepaduotu, konstatavus, kad ieškovas nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalino. Teismas sprendė, kad nors ieškovas patikslintu ieškiniu performavo savo reikalavimus, tačiau nenurodė, kokia sudaryta sutartis, faktinės aplinkybės ieškinyje nurodytos nekonkrečiai ir neaiškiai, iš jų nėra galimybės suprasti, kokios šalys dalyvavo teisiniuose santykiuose, kaip jie rutuliojosi, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą ir t.t.

Pareiškėjui Tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)16-NT-130-7244 atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, būtent, dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-480-323/2016, kuria jo ieškinys laikytas nepaduotu, apskundimo.

Advokatės G. M. 2016 m. sausio 27 d. išvadoje Nr. (2.3)NO-2-523 (b. l. 46-47) bei 2016 m. vasario 17 d. papildomoje išvadoje Nr. (2.3)NO-2-911 (b. l. 51-53), kuriomis Tarnyba rėmėsi priimdama minėtą sprendimą, argumentuojamas atstovavimo civilinėje byloje neperspektyvumas. Atstovavimo byloje neperspektyvumas analizuotas vertinant Civilinio kodekso nuostatas bei L. D. pateiktus duomenis ir paaiškinimus.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog buvo akivaizdžios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas siekiant pateikti skundą dėl Tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)16-NT-130-7244 apskundimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neperspektyvus.

Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to nėra pagrindo jo panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjo L. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.