- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-13
- Bylos Nr.
- I-31-583/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01625-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- L. D.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
2017 m. sausio 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo L. D. (toliau – ir Pareiškėjas) skundas atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dalyje dėl 2016 m. birželio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. (2.3) NO-2-3417 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ panaikinimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, jog 2016 m. sausio 19 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas skirti advokatą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-480-323/2016. Tarnybai 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-130-7244 atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, kreipėsi 2016 m. gegužės 30 d. prašymu, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą, paskiriant advokatą surašyti skundą, rinkti įrodymus apskundžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-130-7244, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrįstai atsisakė tenkinti jo 2016 m. sausio 19 d. prašymą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (2.3) NO-2-3417 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ atsisakė vertinti jo 2016 m. gegužės 30 d. prašymą ir jį paliko nenagrinėtu. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos 2016 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. (2.3)-NO-2-3417 yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš Tarnybos sprendimo neteisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, pareiškėjas L. D. palaiko skundą jame nurodytų argumentų pagrindu, prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, veikdama kaip atsakovas ir atsakovo valstybės atstovas, atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad 2016 m. sausio 19 d. užregistruotas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-480-323/2016. Tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjo aukščiau paminėtą prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, 2016 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-130-7244, kuriuo atsisakė tenkinti L. D. 2016 m. sausio 19 d. prašymą. Teigia, kad 2016 m. gegužės 31 d. Tarnyba gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, siekiant apskųsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-130-7244. Pažymi, jog L. D., pateikdamas minėtą prašymą ir siekdamas apskųsti Tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą, iš esmės pakartotinai siekė, kad dar kartą būtų išnagrinėtas jo 2016 m. sausio 19 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjo 2016 m. gegužės 31 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu, numatančiu, kad prašymai, su kuriais asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Tvirtina, jog ginčijamu 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-3417 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ Leono Dabašinsko 2016 m. gegužės 31 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą paliktas nenagrinėtu, kadangi jis laikytinas kartotiniu prašymu dėl kurio Tarnyba jau yra priėmusi 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-130-7244. Tarnyba nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimu priteisti neturtinę žalą. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodeksu (toliau – ir CK) civilinei atsakomybei dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų atsirasti yra būtina nustatyti keturis elementus – 1) neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšis tarp priešingų teisės pažeidėjų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Kadangi Tarnybos 2016 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. (2.3) NO-2-3417 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ yra pagrįstas bei teisėtas, nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo administracinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (2.3) NO-2-3417 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“, kuriuo pareiškėjo L. D. 2016 m. gegužės 30 d. prašymas (tarnyboje registruotas 2016-05-31) reg. Nr. (2.3) KLTP-1-1141 suteikti antrinę teisinę pagalbą paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Šioje byloje priimtų nagrinėti reikalavimų apimtis ir šios bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi (I t., b. l. 59-63).
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016 m. sausio 19 d. prašymu reg. Nr. (2.3) KLTP-130 L. D. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-480-323/2016, kurioje pareiškėjas siekia skųsti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį, kuria pareiškėjo ieškinys laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjui. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-130-7244, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, atsisakė L. D. teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 15-16). 2016 m. gegužės 30 d. pareiškėjas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą (įregistruotas gautu 2016-05-31) reg. Nr. (2.3) KLTP-1-1141 suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į teismą skundžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-130-7244 (I t., b. l. 90-94). Ginčijamu 2016 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (2.3) NO-2-3417 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ Tarnyba nusprendė L. D. 2016 m. gegužės 31 d. prašymą reg. Nr. (2.3)KLTP-1-1141 palikti nenagrinėtu, kadangi jis laikytinas pakartotinu prašymu, dėl kurio Tarnyba yra priėmusi sprendimą.
Dėl 2016 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (2.3) NO-2-3417 teisėtumo ir pagrįstumo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kaip viešojo administravimo institucija, savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiant pagrindines sąvokas, yra nurodoma, kad Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (14 dalis). Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 buvo patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės).
Ginčijamą 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (2.3) NO-2-3417 Tarnyba grindė minėtų Taisyklių 12 punktu, numatančiu, jog prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu; kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo institucijoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis. Todėl nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti skundžiamo administracinio akto teisėtumą, būtina nustatyti 1) ar pareiškėjas per vienus metus laiko du kartus kreipėsi į Tarnybą ir 2) ar abu kreipimaisi buvo tapatūs.
Rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog L. D. į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių kreipėsi 2016 m. sausio 19 d. bei 2016 m. gegužės 31 d., t.y. du kartus.
Vertinant pareiškėjo pateiktų prašymų tapatumą, atsižvelgtina į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos uždavinys yra užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir šiuo tikslu Tarnyba priima sprendimus, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo prasme tapačiu būtų laikomas toks asmens prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kai teisinę pagalbą prašoma suteikti toje pačioje byloje (procese), dėl kurios (-io) jau yra priimtas sprendimas teikti/neteikti antrinę teisinę pagalbą.
Nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo 2016 m. sausio 19 d. bei 2016 m. gegužės 30 d. (registruoto 2016-05-31) prašymų turinį, akivaizdu, kad jie nėra tapatūs. 2016 m. sausio 19 d. prašymu reg. Nr. (2.3) KLTP-130 L. D. prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-480-323/2016, tuo tarpu 2016 m. gegužės 30 d. (registruotu 2016-05-31) prašymu reg. Nr. (2.3) KLTP-1141 pareiškėjas siekė gauti antrinę teisinę pagalbą, norėdamas apskųsti pačios Tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-030-7244. Nors teismas sutinka su Tarnybos argumentais, jog abu pareiškėjo prašymai yra neatsiejamai susiję, kadangi iš esmės siekiama to paties tikslo – gauti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-480-323/2016, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti prašymų kartotinumą. Priešingu atveju, asmenims, besikreipiantiems su prašymais gauti antrinę garantuojamą teisinę pagalbą, būtų užkirsta galimybė teisme ginčyti pačios institucijos priimtus sprendimus, kuriais atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi tokie sprendimai neišvengiamai visuomet yra susiję su kokia nors byla (procesu), kuriame asmuo siekia būti atstovaujamas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose, t. y. kai asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, siekiant apskųsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtą nepalankų sprendimą, tačiau Tarnyba atsisako nagrinėti asmens prašymą motyvuojant tuo, kad jis yra pakartotinis, yra konstatavęs, jog vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi Tarnyba yra įpareigota nagrinėti tokius prašymus, priimti motyvuotą sprendimą ir tokie prašymai nelaikytini tapačiais Taisyklių 12 punkto prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3544-756/2016, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4697-575/2016).
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuotina, kad Tarnyba netinkamai įvertino L. D. 2016 m. gegužės 30 d. prašymo (įregistruoto 2016-05-31) reg. Nr. (2.3) KLTP-1-1141 turinį ir, palikdama jį nenagrinėtu, nepagrįstai vadovavosi Taisyklių 12 punktu, todėl ginčijamas 2016 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. (2.3) NO-2-3417 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
Pažymėtina, jog administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukelia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo spręsti pareiškėjo L. D. 2016 m. gegužės 30 d. prašymą (įregistruotą 2016-05-31) reg. Nr. (2.3)KLTP-1-1141 suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į teismą skundžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-164-130-7244.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas L. D. skundu taip pat prašo priteisti 1000 eurų neturtinę žalą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.
Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš esmės neveikė taip, kaip privalėjo veikti – priėmė nepagrįstą ir neteisėtą 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (2.3) NO-2-3417. Tačiau pabrėžtina, kad viešojo administravimo institucijos priimto administracinio akto panaikinimas ipso facto nesudaro pagrindo konstatuoti, jog asmuo, kurio atžvilgiu priimtas neteisėtas administracinis aktas, patyrė neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją (2009 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. A556- 95/2009). Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui.
Pareiškėjas L. D. nei skunde, nei teismo posėdžio metu neapibrėžė kuo pasireiškė patirta neturtinė žala ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą. Todėl darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje, nenustačius esminės žalos atlyginimo sąlygos – žalos pareiškėjui padarymo fakto, L. D. skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (2.3) NO-2-3417 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.