Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1955-524/2015

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-03-13363-2015-5)

2015 m. gruodžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovui K. D. dėl žemės teisinių santykių modifikavimo ir kt., trečiasis asmuo K. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindi­nių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 da­lyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis).

Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio pareiškimui, kaip specialiam procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, nustatyti CPK 111, 135 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinio pareiškimą paduodantis asmuo. Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus, kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą, jeigu ieškinys turi būti įkainotas, ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui), ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) bei įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas aplinkybes. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tinkamos teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant bent vieno iš šių dviejų elementų, nėra ieškinio. Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, todėl jis negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo.

Ieškinys gali būti grąžintas pareiškėjui dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo tada, kai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas, ribos, dėl ko procesas teisme apskritai negali būti pradėtas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas neatitinka minimalių procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, neaiškiai ir nepakankamai apibrėžtai suformuluotas reikalavimas ir faktinis pagrindas, todėl nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimais. Teigia, jog pateiktas teismui ieškinys atitinka minimalius ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog iš pareikšto minėto ieškinio reikalavimo nėra neaišku, kokio materialinio teisinio rezultato ieškovas siekia. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad faktinis ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinyje ieškovo reikalavimo pagrindas nėra aiškiai suformuluotas. Pažymėtina, kad jau ieškinio pareiškime šalis turėtų pasistengti kiek galima išsamiau nurodyti tas aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, bei turi būti paaiškinama, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais įrodymais patvirtinama ieškovo nurodyta viena ar kita aplinkybė. Pabrėžtina, kad aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir įrodymų, kurie patvirtina šias aplinkybes, aiškus nurodymas nustato bylos nagrinėjimo ribas, taip pat suteikia atsakovui galimybę tinkamai atsikirsti į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir įrodymus. Iš ieškovo pateikto ieškinio turinio sudėtinga suprasti faktinį ieškinio pagrindą bei apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, išdėstytos abstrakčiai, nenuosekliai, o pareikšti reikalavimai nėra pagrįsti įrodymais, kurie patvirtintų ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 135 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

Pažymėtina, kad apeliantas turi teisę kreiptis teisinės pagalbos į advokatą. Dėl nemokamos teisinės pagalbos turite teisę kreiptis įstatymo nustatyta tvarka - asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi kreiptis į savivaldybę pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Jei turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, asmuo turit teisę kreiptis į Klaipėdos VGTP tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nutartį palikti nepakeistą.

Pratęsti terminą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nutartimi nustatytiems trūkumams pašalinti iki 2015-12-31.