- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-28-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01050-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Alma Jurgelienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. L. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo ir atsakovės A. L. patikslintą priešieškinį ieškovui V. M. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. ieškiniu teikė reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovei A. L. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus D. M. atžvilgiu, nepaliekant teisės matytis su vaiku ir priteisti iš atsakovės ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vaiką matė tik du kartus, susitikimai buvo trumpi – po keletą minučių, kadangi vaikas patyrė šoką, isterijos priepuolį, vaikas bijo atsakovės, nenori su ja susitikti, po pastarojo susitikimo sutriko jo raida, vaikas užsisklendė savyje, atsiribojo nuo artimųjų, vaikui pradėjo formuotis baimė, kad ieškovas verčia jį susitikti su atsakove, kurią pristato kaip mamą, vaikas pradėjo mikčioti, užstrigo kalba, jis atsisakė atlikti įprastas jo mėgstamas veiklas, pradėjo jaustis vaiko nerimastingumas, pasireiškiantis nevalingais judesiais. Šiuo metu vaikas, išvydęs motiną, visais būdais bando išvengti bet kokio kontakto su atsakove. Bet kokia bendravimo tvarka niekaip nepakeis tarpusavio motinos ir vaiko santykių pobūdžio, ir, iš esmės, toliau tęs vaikui labai nepalankią situaciją, keliančią didžiulį nesaugumo jausmą, baimę, vystymosi raidos sutrikimus, grėsmę vaiko sveikatai.
2. Atsakovė A. L. nesutiko su ieškovo ieškiniu, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo pateiktos aplinkybės neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios neterminuotą tėvų valdžios ribojimą, sąlygų. Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė, kaip motina, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis negali pasikeisti, todėl reikalavimas neterminuotai apriboti motinos valdžią atmestinas. Atsakovė rūpinasi vaiku, juo domisi, jį išlaiko ir siekia su juo bendrauti, tačiau tam trukdo ieškovas. Ieškovui pradėjus kooperuotis su atsakove ir jam tinkamai skatinant vaiką bendrauti su ja, padėtis neabejotinai galėtų pasikeisti. Sprendžiant dėl motinos valdžios ribojimo ir masto, taip pat turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių atsakovė negali kokybiškai bendrauti su vaiku ir kaip ši situacija pasikeistų, jeigu ieškovas atvežtų vaiką į susitikimus su atsakove, vykdytų psichologo rekomendacijas, bendrautų su vaiku švelniai, skatindamas prieiti prie atsakovės ir bendrauti su ja. Vaiko nenoras bendrauti su atsakove (jei toks iš viso egzistuoja) yra išimtinai nulemtas ieškovo įtakos, o ne laisvos vaiko valios. Atsakovė nėra nieko blogo padariusi vaikui, dėl ko nėra jokio pagrindo vaikui atsakovės bijoti ir nenorėti jos matyti.
3. Atsakovė A. L. patikslintu priešieškiniu prašė pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-664-443/2020 patvirtintą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku ir nustatyti tokią skyriumi gyvenančios motinos (atsakovės) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1. A. L. bendrauja su D. M. ne daugiau kaip vieną kartą per mėnesį tuo metu, kai ji yra atvykusi į Lietuvos Respubliką. Apie savo atvykimą ir pageidavimą bendrauti su D. M. A. L. informuoja V. M. elektroniniu paštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki atvykimo dienos. V. M. perduoda, o A. L. pasiima D. M. artimiausią šeštadienį 12:00 val., einantį po atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos (o jei atvykimo diena yra šeštadienis – atvykimo dieną), prie jo lankomos ugdymo įstaigos ar bendrojo lavinimo mokyklos pagrindinio įėjimo ir grąžina D. M. V. M. į tą pačią vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 18:00 val. Apie konkretų D. M. grąžinimo laiką A. L. informuoja V. M. elektroniniu paštu arba SMS žinute, iki grąžinimo laiko likus ne mažiau kaip 30 min.; 2. D. M. pradėjus lankyti mokyklą, A. L. turi teisę vieną kartą per kalendorinius metus D. M. moksleivių atostogų metu ne daugiau kaip 7 kalendorines dienas praleisti su D. M. A. L. gyvenamojoje vietoje. Apie savo atvykimą ir konkretų D. M. pasiėmimo bei grąžinimo laiką A. L. informuoja V. M. elektroniniu paštu, likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki pasiėmimo dienos. V. M. perduoda, o A. L. D. M. pasiima bei jį grąžina V. M. prie D. M. lankomos bendrojo lavinimo mokyklos pagrindinio įėjimo. V. M. privalo perduoti A. L. D. M. kelionei į A. L. gyvenamąją vietą reikalingus asmens dokumentus; 3. V. M. turi teisę vieną kartą per kalendorinius metus atvežti D. M. į A. L. gyvenamosios vietos valstybę susitikimui su A. L.. Apie atvykimą į A. L. gyvenamosios vietos valstybę V. M. informuoja A. L. raštu likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki atvykimo dienos. Tokiu atveju A. L. įsipareigoja apmokėti 1/2 V. M. ir D. M. kelionės bei apgyvendinimo išlaidų, bet ne daugiau nei 500,00 Eur. V. M. privalo užtikrinti, kad A. L. turėtų galimybę gyvai bendrauti su D. M., nedalyvaujant V. M.; 4. A. L. turi teisę kiekvieną savaitę ne mažiau kaip 4 kartus per savaitę bendrauti su D. M. nuotolinio ryšio priemonėmis laiko intervale nuo 19:00 val. iki 19:30 val. V. M. ir A. L. nesusitariant dėl konkrečių dienų, bendravimo dienos yra pirmadienis, trečiadienis, penktadienis ir sekmadienis. Taip pat A. L. turi teisę bendrauti su D. M. nuotolinio ryšio priemonėmis Naujųjų metų dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną, Motinos dieną, D. M. gimimo dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną; 5. V. M. privalo elektroniniu paštu informuoti A. L. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo atitinkamų aplinkybių atsiradimo dienos apie ugdymo, mokymosi, gydymo įstaigų, papildomų užsiėmimų pasikeitimus ir teikti kitą reikšmingą informaciją, susijusią su D. M. mokymusi, papildomu ugdymu, sveikata, poreikiais; 6. A. L. privalo elektroniniu paštu informuoti V. M. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo atitinkamų aplinkybių atsiradimo dienos, apie D. M. sveikatą ir poreikius, D. M. esant su A. L.. Taip pat patikslintu priešieškiniu prašoma priteisti iš V. M. bylinėjimosi išlaidas A. L. naudai.
4. Ieškovas V. M. su patikslintu priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka, esant dabartinei situacijai, nėra ir negali būti įgyvendinta jokiomis priemonėmis. Atsakovė nesupranta susidariusios padėties rimtumo ir žiūri tik savo interesų, o ne vaiko. Visi šeši per ketverius metus įvykę atsakovės ir vaiko susitikimai paprastai trukdavo nuo 5 min iki 10/15 min., jie pasibaigdavo vaiko isterija, verksmais, priešinimuisi ir reikalavimu kuo skubiau pasišalinti iš patalpos. Vaikas po visų susitikimų kas kartą kaltina ieškovą ir pyksta ant jo, kad nuvežė į susitikimą su mama, grįžęs namo pyksta ant močiutės, su kuria santykis yra labai artimas, priekaištaudamas ir klausdamas, kodėl tėčiui leido jį išvežti į susitikimą su mama, kas akivaizdžiai parodo, kad nenoras susitikti su mama kyla iš vaiko vidinės būsenos, kuri yra nulemta tik pačios atsakovės, jai nedalyvaujant vaiko gyvenime nuo jo pirmųjų gyvenimo metų. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka šioje konkrečioje situacijoje jokiu būdu negali būti nustatyta, nes ji yra ydinga, neatitinkanti nepilnamečio vaiko interesų.
5. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – Institucija) išvadoje nurodė, kad motinos valdžios ribojimas nepilnamečio D. M. atžvilgiu neatitiktų geriausių vaiko interesų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės bendravimas su sūnumi daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė sūnumi visiškai nesirūpina. D. M. nepavyko atlikti teismo paskirtos ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, nenustatyta galimai tėvo daroma įtaka vaikui, nenustatytas vaiko santykis su motina. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Švietimo pagalbos tarnybos rašte Nr. SD-58 psichologė pažymi ir atkreipia dėmesį į tai, kad tėvo ir motinos destruktyvus skyrybų procesas daro didelę žalą vaiko psichikai, susidariusi situacija iš esmės daro neigiamą įtaką vaikui ir jo raidai. Psichologo E. S. 2024 m. liepos 4 d. Psichologinėje konsultacinėje nuomonėje nurodytos išvados, kad D. M. gyvenime motina yra reikalinga ir jos dalyvavimas atitiktų vaiko interesus, motinos vaidmuo yra svarbus vaiko visapusiškam vystymuisi, emocinei ir fizinei sveikatai. Ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai ir toliau išlieka įtempti, konfliktiški. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-164-443/2020 nustatyto šešių mėnesių pereinamojo laikotarpio tikslas – atkurti ir sustiprinti vaiko ir motinos ryšį nebuvo pasiektas. Institucijos nuomone, atsakovės ir sūnaus tarpusavio ryšiui atkurti/sustiprinti turėtų būti nustatyta atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka, nustatant pereinamąjį laikotarpį, dalyvaujant tarpininkui – psichologui. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, psichologui pateikus rašytinę išvadą, kad emocinis ryšys tarp vaiko ir motinos yra atkurtas, atsakovės bendravimas su sūnumi, patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, neprieštarautų geriausiems vaiko interesams.
6. Pažymėjo, kad pagal byloje surinktus duomenis institucija nepalaiko ieškovo ieškinio. Motina siekia dažnesnio bendravimo su vaiku, teikia išlaikymą. Psichologinė ekspertizė neįvyko dėl to, kad vaikas buvo neramus, taip pat buvo pažymėta, kad tėvų santykiai yra labai konfliktiški. Mano, kad pirmiausia turėtų būti pereinamasis laikotarpis dėl bendravimo tvarkos. Tiek mama, tiek tėvas turėtų būti paruošti psichologo, gal pavyktų kartu praeiti mediacijos paslaugą. Skyriaus nuomone, turėtų būti pereinamasis laikotarpis 1 metai, jis galėtų vykti (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, ten yra tinkamos tam sąlygos. Nuotolinis bendravimas galėtų būti nepraėjus pereinamajam laikui, bet pagal psichologo išvadą. Jeigu psichologas matytų, kad vaikas su mama gali bendrauti nuotoliniu būdu, tada galimas būtų toks bendravimas. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, ieškovas turėtų būti įpareigotas aktyviais veiksmais motyvuoti bendrauti su mama. Atkūrus ryšį, gali būti nustatoma atsakovės prašoma bendravimo tvarka. Tėvas turi vaikui suformuoti saugumo jausmą. Tokio amžiaus vaikai lieka su psichologu vieni. Vaikas lanko darželį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės patikslintą priešieškinį tenkino. Pakeitė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-664-443/2020 nustatytą atsakovės A. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M. tvarką:
8. Teismas įvertinęs 2024 m. birželio 13 d. NAV išduoto Išlaikymo vaikui mokėjimo patvirtinimą, kad dokumento išdavimo datai atsakovė neturėjo alimentų įsiskolinimo, susijusio su išlaikymo teikimu sūnui, nesutiko su ieškovo argumentais, kad vaikui neteikiamas išlaikymas.
9. Teismas įvertinęs rašytinius įrodymus, tiek liudytojų paaiškinimus sprendė, kad atsakovė dėjo pastangas, kad susitikimai su sūnumi įvyktų kuo sklandžiau, tačiau iš ieškovo pusės visiškai nebuvo bendradarbiavimo, vaiko skatinimo bendrauti su motina, neteikta pagalba, kad nuraminti vaiką. Sutiko, kad toks atsakovės bandymas bendrauti su vaiku buvo nepakankamas, siekiant atkurti iš esmės jau nutrūkusį ryšį su sūnumi, tačiau ieškovo teiginius, kad atsakovė nedėjo jokių pastangų dėl ryšio palaikymo su vaiku, nenorėjo bendrauti, nelaikė pagrįstais. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl atsakovės veiksmų, įgyvendinant motinos valdžią, įvertinimo jos kaltės aspektu. Minėti įrodymai patvirtina atsakovės siekį bendrauti su sūnumi, tačiau faktinė padėtis rodo, kad šis siekis nėra tinkamai įgyvendinamas.
10. Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, Institucijos pateiktą išvadą, psichologo-psichoterapeuto rašytinę konsultacinę nuomonę, liudytojos psichologės A. J. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir kitą bylos medžiagą, teismas darė išvadą, jog D. M. gyvenime jo motina yra reikalinga ir jos dalyvavimas atitiktų vaiko interesus. Pažymėjo, kad motinai ir vaikui nesuformavus tarpusavio ryšio dėl praeityje susiklosčiusių gyvenimiškų sąlygų, vaikas gali jaustis nesaugus psichologiškai ir kyla grėsmė būti nepatenkintiems esminiams vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kitiems poreikiams, todėl abu vaiko tėvai, padedant atsakingoms valstybės institucijoms, privalo dėti visas pastangas, kad tokia situacija pasikeistų ir motinos emocinis ryšys su vaiku būtų atkurtas.
11. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė vengia atlikti savo kaip motinos pareigas ir daro žalą vaiko vystymuisi, todėl ieškovo ieškinys dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo atmestinas kaip nepagrįstas.
12. Pažymėjo, jog patikslintu priešieškiniu nebuvo neprašoma paskirti pereinamąjį laikotarpį dėl atsakovės bendravimo su vaiku, tačiau iš esmės nei atsakovė, nei ieškovas neprieštaravus, kad tokia tvarka būtų nustatyta, atsižvelgęs į Institucijos atstovės išvadoje bei teismo posėdžio metu rekomendaciją, paskyrė pereinamąjį bendravimo laikotarpį.
13. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, kad vaikas susitikimų su motina metu nesijautė gerai. Įvertinęs, kad ilgas vaiko ir motinos nesimatymo laikotarpis suformavo vaiko atitolimą nuo motinos, ir atkurti šį santykį, ypač gyvenant skirtingose šalyse, su kiekviena diena bus vis sunkiau, todėl šiuo atveju, sprendė, kad yra pagrindas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri leistų visų pirma atkurti vaiko ir motinos (atsakovės) ryšį.
14. Vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas viršijo šalių pareikštus reikalavimus, ir atsižvelgdamas į aplinkybę, kad nepilnamečio vaiko bei atsakovės ryšys yra nutrūkęs, vaikas nenori bendrauti su motina, ir tai įtakoja motinos ir tėvo konfliktiški, įtempti santykiai bei galimai kitos priežastys, kurias galėtų nustatyti specialistas (psichologas), į institucijos rekomendacijas, į situacijos jautrumą, taip pat siekdamas kaip įmanoma labiau palaikyti tiek nepilnamečio vaiko, tiek jo tėvų teisių ir interesų pusiausvyrą, sprendė nagrinėjamoje byloje paskirti pereinamąjį bendravimo laikotarpį. Teismas paskyrė 12 mėnesių pereinamąjį atsakovės A. L. ir sūnaus D. M. bendravimo laikotarpį – šio laikotarpio 6 mėnesiai skiriami tam, kad nepilnametis šalių vaikas, lydimas ieškovo lankytųsi pas psichologą tikslu pagal šio specialisto sudarytą planą pašalinti (arba maksimaliai sumažinti) psichologines priežastis, lemiančias nenorą bendrauti su savo motina, bei siekiant atkurti interesą palaikyti ryšį su atsakove. Ieškovą įpareigojo sūnų pristatyti ir esant poreikiui dalyvauti kartu su vaiku psichologo konsultacijose ne mažiau kaip vieną kartą per mėnesį, iš viso per 6 mėnesių laikotarpį – ne mažiau kaip 6 kartus.
15. Teismas įvertinęs, kad galiojanti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka yra nevykdoma jau pakankamai ilgą laiką, taip pat sprendimu nustatytas pereinamasis bendravimas nedavė rezultatų, ir dėl to nukenčia ne tik vaiko, bet ir atsakovės interesai, sprendė, kad yra pagrindas keisti anksčiau nurodytu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.
16. Atsižvelgęs į tai, jog vaikas ir motina gyvena skirtingose valstybėse ir atsakovės galimybės atvykti į Lietuvą yra ribotos, tai, kad ieškovo ir atsakovės santykiai išliko itin konfliktiški, siekiant išvengti konfliktinių situacijų atsakovei atvykus susitikti su vaiku, vertintino, kad tikslingiau būtų nustatyti vaiko su motinos bendravimo tvarką ne daugiau nei vieną kartą per mėnesį šeštadienį, vaiką perduodant prie jo lankomos ugdymo įstaigos ar bendrojo lavinimo mokyklos pagrindinio įėjimo. Įvertinęs vaiko amžių, teismas darė išvadą, kad su tėvo pagalba vaikas jau galėtų bendrauti su motina nuotolinio ryšio priemonėmis patikslintame priešieškinyje nurodytu laiku bei atkūrus vaiko ir motinos ryšį pereinamuoju laikotarpiu, vieną kartą per kalendorinius metus dalį atostogų vaikas galėtų praleisti atsakovės gyvenamojoje vietoje, o ieškovas vieną kartą per kalendorinius metus turėtų teisę atvežti vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą. Teismas patikslintą atsakovės priešieškinį tenkino visiškai – prašomą pakeisti bendravimo tvarką patvirtintino visa apimtimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. (toliau – ir apeliantas) prašo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti, o ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti, bei priteisti patirtas išlaidas iš atsakovės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino motinos (atsakovės) pareigų vykdymą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, todėl netinkamai taikė CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, nesilaikė prioritetinio vaiko teisių ir interesų principo, kaip reikalaujama nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Tai reiškia, kad teismas turėjo išsamiai įvertinti visus aspektus, susijusius su vaiko gerove, emocine ir socialine raida, o taip pat ir motinos elgesio poveikį vaiko gerovei bei psichologinei vaiko būsenai;
17.2. Apeliantas šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovės elgesys atitinka tris tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas, žalos darymą vaiko vystymuisi, nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė jau ilgą laiką nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, vaiku nesirūpina, neteikia vaikui išlaikymo, atitinkančio vaiko poreikius, jo neprižiūri ir neaugina, su vaiku nebendrauja, bendrauja tik vedama savo asmeninių interesų, ir tik tada kada jai patogu, nepaisydama vaiko geriausių interesų, o bet koks minimalus bandymas bendrauti su vaiku kenkia vaiko psichologinei būsenai, sveikatai, raidai ir normaliam vystymuisi;
17.3. Pažymi, kad jau po (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-164-443/2020 (teisminio proceso Nr. 2-40-3-00647-2019¬8) priėmimo atsakovė neatliko veiksmų, reikalingų tam, kad palaikytų ir vystytų ryšį su nepilnamečiu vaiku, ir dėl to šiai dienai ryšys su vaiku yra nutrūkęs. Tai rodo, kad atsakovė neįvykdė būtinų pereinamojo laikotarpio sąlygų, kurios buvo skirtos ryšio su vaiku atkūrimui. Be šių pastangų, vaikas jaučia emocinį nesaugumą ir apleistumą, o tai trukdo jam normaliai vystytis ir formuoti artimus santykius su motina bei kenkia jo bendrai savijautai. Šiai dienai vaiko reakciją į motiną patvirtina ir byloje pateikta psichologo - psichoterapeuto E. S. konsultacinė nuomonė, kurioje pažymėta, kad „D. M. psichosocialinė raida rodo, kad berniukas patyrė reikšmingus pokyčius savo ankstyvojoje vaikystėje, kurie paveikė jo emocinius ryšius su tėvais. Dabartinė vaiko baimė ir emocinė distancija nuo motinos gali būti siejama su motinos ankstesniu nusišalinimu ir emocinio ryšio nutrūkimu. Tai gali būti natūrali vaiko reakcija į motinos nusišalinimą ir ankstesnį emocinio ryšio nutrūkimą, o ne tėvo V. M. elgesio pasekmė. Svarbu pabrėžti, kad tėvas, V. M., atliko pagrindinio globėjo vaidmenį, užtikrindamas vaikui stabilumą ir emocinį saugumą. “ Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima teigti, kad motinos nesugebėjimas vykdyti teismo nustatytų sąlygų ir aktyviai palaikyti ryšį su vaiku šiai dienai kelia pavojų vaiko psichologinei ir emocinei gerovei;
17.4. Apeliantas paaiškina, kad seniau įvykusių susitikimų vaiko reakcija ir iš to kilę padariniai išgąsdino apeliantą, nes vaikas kardinaliai pasikeitė, t. y. po pastarųjų susitikimų sutriko jo raida, vaikas užsisklendė savyje, atsiribojo nuo artimųjų, vaikui pradėjo formuotis baimė, kad apeliantas verčia susitikti su atsakove, kurią pristato kaip mamą, vaikas pradėjo mikčioti, užstrigo kalba, atsisakė atlikti įprastas jo mėgstamas veiklas, pradėjo jaustis nerimastingumas, kuris pasireiškė nevalingais judesiais, pradėjo šlapintis į lovą, naktimis atsibusdavo nuo košmarų, skųstis galvos skausmais. Pažymėjo, kad kreipėsi pas šeimos gydytoją, kuri nukreipė vaiką pas vaikų psichiatrą ir neurologą. 2023-07-17 apeliantas su vaiku jau turėjo vizitą pas psichiatrą, kuris nurodė, kad būtina apsilankyti pas neurologą ir pagalba vaikui pagal pirminį įvertinimą bus reikalinga ne vienkartinė. Vaiko būsena užfiksuota gyd. neurologės 2023-07-28 medicinos išraše. Apeliantas su vaiku 2023-09-11 taip pat pakartotinai lankėsi pas psichiatrę, kurio susitikimo metu vaikas ir vėl buvo užsisklendęs savyje, nenoriai atsakinėjo į klausimus ir praktiškai nebendravo su gydytoja, reikalavo kuo greičiau pasišalinti iš gydymo įstaigos;
17.5. Nurodo, kad šiai dienai atsakovė su vaiku yra parodžiusi iniciatyvą susitikti per 2022 m. ir 2023 m. su pertraukomis tik šešis kartus, kas reiškia, jog vaiką nuo 2020 m. yra mačiusi tuos pačius šešis kartus. Toks retas kontaktas tik stiprina vaiko neigiamą reakciją į motiną ir jokie vizitai pas psichologą šio ryšio nepadės atkurti. Toks retas kontaktas tikrai gali turėti neigiamą poveikį vaiko santykiams su motina, nes dėl ilgų pertraukų tarp susitikimų vaikui tampa sunkiau kurti ir palaikyti emocinį ryšį bei pasitikėti motina;
17.6. Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pereinamojo laikotarpio sąlygos buvo numatytos kaip būtinos vaiko ir atsakovės ryšiui atkurti, taip pat nevertino įrodymų, jog atsakovės pradėtos vykdomosios bylos buvo nutrauktos dėl jos nesugebėjimo laikytis pereinamojo laikotarpio sąlygų; bei pirmos instancijos teismas visiškai neįvertino, kokiu laiku atsakovė rašė elektroninius laiškus apeliantui ir koks buvo šių laiškų turinys. Šiuo pažymėtina, kad bendravimo turinys ir laikas gali atskleisti atsakovės požiūrį į pareigas vaiko atžvilgiu, laiškų analizė galėjo suteikti svarbios informacijos apie jos ketinimus ir požiūrį į bendravimą su vaiku, teismo sprendime nustatytų sąlygų laikymąsi;
17.7. Apeliantas nurodo, kad byloje liko neįvertintinos tokios reikšmingos aplinkybės kaip vaikas jaučiasi ir ką išgyvena po kiekvieno susitikimo su motina. CK 3.180 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios apribojimo pagrindai apima tiek tiesioginį fizinį, tiek emocinį ar psichologinį vaiko saugumo pažeidimą, jei šie aspektai trukdo sveikam vaiko vystymuisi. Pavyzdžiui, byloje liko neįvertinti vaizdo įrašai iš vaiko ir mamos susitikimų. Vaizdo įrašuose užfiksuotas vaiko bandymas išvengti kontakto su motina įrodo, kad vaikas jaučia baimę, nerimą ir nesaugumą jos atžvilgiu. Pažymi, kad vaizdo ir garso įrašai yra svarbūs įrodymai, paneigiantys teismo išvadas, jog apeliantas nesistengė skatinti vaiko užmegzti ryšį su motina. Jie rodo priešingą situaciją: įrašai patvirtina, kad apeliantas aktyviai ėmėsi veiksmų, nuramindamas ir padrąsindamas vaiką, kad šis bendrautų su motina. Tai reiškia, jog teismas netinkamai įvertino šiuos įrodymus, kurie atskleidžia apelianto pastangas užtikrinti vaiko emocinę gerovę per vykusius susitikimus;
17.8. Nesutinka su teismo vertinimu, jog (duomenys neskelbtini) socialinė apsaugos institucija NAV gali skirti vaiko išlaikymą pagal (duomenys neskelbtini) teisę, tačiau jos sprendimai niekaip negali paneigti Lietuvos teismo sprendimo, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-664-443/2020, kuriuo buvo nustatytas vaiko išlaikymas ir kuris yra įsiteisėjęs. Remiantis tarptautine teisės praktika ir Europos Sąjungos šalių teisėsaugos bendradarbiavimo principais, vaikui skiriamas išlaikymas turėtų būti įgyvendinamas pagal sprendimus, priimtus vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas padarė teisinę klaidą, nuspręsdamas, kad (duomenys neskelbtini) socialinės apsaugos institucijos NAV sprendimas turi viršenybę Lietuvos Respublikos teismo sprendimo atžvilgiu. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas ignoravo, kad nuo š. m. birželio mėnesio apeliantas absoliučiai negauna nei 163 Eur sumos ir pateikė antstolės J. B. išduotą pažymą, kuri patvirtino šias aplinkybes;
17.9. Nors atsakovė bandė pateisinti, kad ji domisi vaiku, tačiau sprendžiant klausimą dėl motinos valdžios apribojimo pagrindų, atkreipia dėmesį, kad LAT yra aiškiai nurodęs, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl tingumo, aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014);
17.10. Pirmosios instancijos teismas, keisdamas bendravimo tvarką, visų pirma, privalėjo išsamiai ir objektyviai įvertinti, kaip naujoji tvarka gali paveikti vaiko emocinę ir psichologinę būseną, ir tik tada spręsti dėl bendravimo tvarkos pakeitimo reikalingumo. Neatlikus šio vertinimo, buvo pažeista vaiko interesų apsauga, kadangi sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į galimą kilti žalą vaikui, į byloje pateiktus įrodymus kaip vaikas išgyvena kiekvieną susitikimą su specialistais, kaip reaguoja į juos ir kokius tai sukelia padarinius;
17.11. Pažymi, kad visos sąlygos, nustatytos teismo sprendimu, turėjo būti formuojamos atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus, tai reiškia, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatytos sąlygos suponuoja konfliktines situacijas, į kurias vėl gi būtų įtraukiamas vaikas, kadangi vaikui atsisakius vykti su atsakove, šias aplinkybes turėtų fiksuoti specialistai ir vėl tarp šalių ginčai niekada nesibaigtų (tuo labiau, kad byloje yra įrodymai apie atsakovės polinkį teikti skundus vaikų teisių tarnybai, kviesti policiją, kurie, pažymėtina, nei vienas nepasiteisino). To pasėkoje, būtų nukenčiami geriausi vaiko interesai, kas vėlgi nebuvo vertinta per vaiko geriausių interesų prizmę;
17.12. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstomos atsižvelgiant į priešieškinio patenkinimo apimtį. Šiuo atveju teismas, nepaaiškindamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrindimo, nesilaikė teisingo ir sąžiningo proporcingumo principo, pažeisdamas CPK 93 straipsnio reikalavimus. Pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje nepilnamečiui vaikui paskirta ekspertizė nebuvo atlikta, taigi negrąžintos depozitinėje sąskaitoje esančios pinigų sumos klausimas turėjo būti aptartas teismo sprendime, nes tai yra dalis bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Negrąžinant pinigų ar nenusprendžiant dėl jų paskirstymo, byla paliekama neišspręsta iki galo, kas prieštarauja teisingo bylos išnagrinėjimo ir išsamumo principui.
Atsiliepimas
18. Atsakovė A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į vaiko D. M. interesus, nevertino visų tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų. Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kaip tik vertino vaiko interesus, kurių vienas jų - turėti motiną savo gyvenime. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai analizavo ir įvertino sąlygas, būtinas nustatant motinos valdžios ribojimą;
18.2. Atsakovė pabrėžia, kad apeliantas remiasi subjektyvia asmenine nuomonė motinos atžvilgiu, o objektyvios tikrovės faktais leistinais įrodymais, apeliantas neįrodė, jog egzistuoja atsakovės kaltė, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti atsakovės vengimą atlikti savo pareigas, žalos darymą vaiko vystymuisi, nesirūpinimą vaiku;
18.3. Paaiškina, kad į bylą yra pateikusi įrodymus (paaiškinimus, telefono ekrano nuotraukas, atsakovės apeliantui rašytus elektroninius laiškus), patvirtinančius, kad atsakovė ne kartą bandė teirautis apelianto informacijos apie vaiką, bandė vaikui perduoti dovanas ir pagal galimybes, atsižvelgiant į atsakovę ir vaiką skiriantį atstumą, rūpintis vaiku, bet apeliantas nėra suinteresuotas bendradarbiauti su atsakove ir jos prie vaiko ne tik neprileidžia, bet ir neteikia apie jį jokios informacijos, neperduoda jam dovanų, neleidžia su juo bendrauti telefonu, todėl atsakovė realių galimybių rūpintis vaiku ir jį prižiūrėti neturi. Atsakovė, kiek jai leidžia galimybės, domisi vaiku, gaudama duomenis apie jo sveikatos būklę iš gydymo įstaigų, apie jo ugdymą - iš ugdymo įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei pasiteiravus apelianto detalesnės informacijos apie vaiko ligą, apie tai, kad galbūt vaikui ko nors reikia - atsakymo iš apelianto negaunama. Taigi pats apeliantas šiuo metu yra užkirtęs bet kokius kelius kaip nors atsakovei prisidėti prie vaiko priežiūros ir rūpinimosi juo, išskyrus, išlaikymo mokėjimą, ką atsakovė daro;
18.4. Atsakovė nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. suorganizavo susitikimą su vaiku, bet apeliantas atsisakė atvežti vaiką į susitikimą su atsakove. Vėliau susitikimai vyko taip, kaip numatyta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendime, tačiau susitikimai nutrūko dėl to, kad apeliantas nesutiko laikytis nustatytos tvarkos, t. y. susitikimų metu nenaudoti vaizdo ir garso įrašymo priemonių. Apeliantui atsisakius vykdyti šį reikalavimą, psichologė nutraukė paslaugų teikimą ir organizuoti susitikimus atsakovei tapo neįmanoma, nes (duomenys neskelbtini) psichologų pasiūla yra itin ribota. Taigi susitikimų su vaiku aplinkybės priklausė ne vien nuo atsakovės valios, dėl ko susitikimai neįvyko tokiu periodiškumu kaip turėjo įvykti;
18.5. Atsakovė pabrėžia, kad šiam savo teiginiui apie pavojų vaiko psichologinei ir emocinei gerovei pagrįsti, apeliantas jokių įrodymų nepateikė. Nors apeliantas apeliaciniame skunde, grįsdamas minėtą teiginį, remiasi psichologo - psichoterapeuto E. S. konsultacine nuomone, tačiau šis dokumentas minėto pavojaus nepagrindžia. Šiame dokumente padaryta išvada, kad vaikas jaučia baimę ir emocinę distanciją atsakovės atžvilgiu, tačiau apie kokį nors pavojų ar kenkimą vaiko interesams minėtoje nuomonėje jokių išvadų nėra;
18.6. Nurodo, kad nė vienas gydytojas nediagnozavo vaikui raidos sutrikimų, taip pat nė vienas liudytojas byloje nepaliudijo, kad vaikas mikčiojo, strigo jo kalba ir egzistavo kitos apelianto nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad apeliantas tik vieną kartą - 2023 m. rugsėjo 11 d. nuvedė vaiką pas psichologą, kuris buvo nustatęs, kad yra nežymūs emociniai, elgesio, dėmesio, bendravimo sutrikimai, atsiradę prasidėjus teisiniams procesams, tačiau jokių išvadų apie tai, kad tai konkrečiai susiję su bendravimu su atsakove, psichologas nepadarė (liudytojos I. D. liudijimas). Tai, kad apeliantas vedė vaiką pas gydytojus, savaime apelianto nurodytų padarinių nepatvirtina, nes nė vienas gydytojas nenustatė, jog apelianto įvardijami nusiskundimai egzistuoja, o juo labiau, kad jie kilo dėl susitikimų su atsakove;
18.7. Nors praeityje atsakovės ir vaiko susitikimų buvo įvykę mažiau nei turėjo būti įvykę pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, tačiau sprendžiant klausimą dėl motinos valdžios ribojimo, teismas yra įpareigotas vertinti ne tik buvusį elgesį, bet ir duomenis, kurie sudaro pagrindą konstatuoti, ar situacija gali pasikeisti. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė dar iki apelianto kreipimosi į teismą dėjo pastangas organizuoti susitikimus su vaiku taip, kaip numatyta pereinamosios bendravimo tvarkos nuostatose, tačiau apeliantui nesutikus laikytis nustatytos tvarkos, t. y. nefilmuoti ir kitaip neįrašinėti atsakovės su vaiku susitikimų, jie nutrūko. Be to, atsakovė matydama, kad pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarka nebus pakankama atkurti nutrūkusį ryšį, o neatkūrus ryšio bendravimas pagal nuolatinės bendravimo tvarkos nuostatas nebus efektyvus, šioje civilinėje byloje pareiškė priešieškinį, siekdama keisti esamą situaciją ir aiškiai rodydama savo norą atkurti ryšį su vaiku bei su juo bendrauti. Taigi teismas visus šiuos atsakovės veiksmus teisingai įvertino kaip pastangas jos ir vaiko ryšio atkūrimui, kad leidžia spręsti, jog ateityje situacija gali pasikeisti;
18.8. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vaiko demonstruojamas neigiamas reakcijas į atsakovę ir, kad tai atitinka žalos darymo vaiko vystymuisi kriterijų - pagrindą apriboti motinos valdžią, siekiant užtikrinti vaiko interesų apsaugą ir sveiką vystymąsi. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, vaikas neigiamas reakcijas demonstruoja ne tik į atsakovę, bet į visus svetimus ar mažai jam pažįstamus žmones. Be to, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad vaiko susitikimai su atsakove daro žalą vaiko vystymuisi;
18.9. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vykusių susitikimų metu elgėsi netinkamai su vaiku, priešingai, psichologė A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė nedarė jokios žalos vaikui, ji klausydavo ką sakydavo specialistas, norėjo bendrauti su vaiku, susitikimų metu elgėsi nuoširdžiai, draugiškai, švelniai. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino, kad atsakovė yra motyvuota palaikyti santykius su vaiku, kas yra svarbu vaiko gerovei ir vystymuisi, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojos psichologės A. J. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog vaiko gyvenime jo motina yra reikalinga ir jos dalyvavimas atitiktų vaiko interesus;
18.10. Pažymi, kad iš apelianto dėstomos pozicijos susidaro įspūdis, kad atsakovė turėtų mokėti išlaikymą tiek pagal NAV Sprendimą dėl vaiko išlaikymo įmokų, tiek pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, tačiau toks apelianto pageidavimas yra nepagrįstas, o iš 2024 m. birželio 13 d. NAV išduoto Išlaikymo vaikui mokėjimo patvirtinimo matyti, kad dokumento išdavimo metu atsakovė neturėjo įsiskolinimo, susijusio su išlaikymo teikimu vaikui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė neteikia išlaikymo vaikui ir nesirūpina jo poreikiais be gerove;
Šalies argumentai
18.11. Apelianto nurodytos aplinkybės neatitinka CK 3.180 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančios neterminuotą tėvų valdžios ribojimą, sąlygų, nes šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta aukščiau, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė, kaip motina, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis negali pasikeisti. Priešingai, egzistuoja duomenys, kad atsakovė yra motyvuota atkurti ryšį su vaiku, todėl reikalavimas neterminuotai apriboti motinos valdžią pagrįstai atmestas;
18.12. Atsakovė ir taip patiria (ir patirs) reikšmingas išlaidas, skraidydama į Lietuvos Respubliką į susitikimus su vaiku. Todėl siekiant išlaikyti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir patenkino atsakovė siekį, jog minėta nuostata būtų nustatyta apelianto teisė, bet ne pareiga atvežti vaiką į atsakovės gyvenamosios vietos valstybę, išlaidas pasidalinant lygiomis dalimis, o siekiant išvengti piktnaudžiavimo (pavyzdžiui, apsistojant pačiame brangiausiame viešbutyje, perkant lėktuvo bilietus pirmąja ar verslo klase ir pan.) iš apelianto pusės, visiškai pagrįstai nustatytas atsakovės išlaidų ribojimas 500,00 Eur suma;
18.13. Nesutinka su apelianto vertinimu, kad teismas nustatydamas pereinamojo laikotarpio nuostatas, priešieškinį tenkino ne visiškai, o iš dalies, todėl turėjo atitinkamai ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Su šiuo apelianto teiginiu atsakovė nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį tenkino pilna apimtimi. Šeimos bylose teismas turi teisę išeiti už ieškinio/priešieškinio ribų, tačiau teismo iniciatyva viršytų reikalavimų tenkinimas nereiškia, kad ieškinys/priešieškinys yra tenkintas iš dalies. Šiuo atveju atsakovė nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl pereinamosios tvarkos nustatymo, tačiau pirmosios instancijos teismas, matydamas tam būtinybę, viršijo atsakovės reikalavimus, bet tai nereiškia, jog atsakovės pareikštas reikalavimas patenkintas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovo ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, bei nuspręsta tenkinti atsakovės priešieškinį, nustačius bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo
21. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei nepilnamečio vaiko atžvilgiu, o atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką su savo vaiku. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė vengia atlikti savo kaip motinos pareigas ir daro žalą vaiko vystymuisi, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad tėvai gyvena skirtingose šalyse, bei, kad ilgas mažamečio vaiko ir motinos nesimatymo laikotarpis suformavo vaiko atitolimą nuo motinos, ir atkurti šį santykį su kiekviena diena bus vis sunkiau, sprendė, kad yra pagrindas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri leistų visų pirma atkurti vaiko ir motinos (atsakovės) ryšį. Vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas viršijo šalių pareikštus reikalavimus, ir atsižvelgdamas į aplinkybę, kad nepilnamečio vaiko bei atsakovės ryšys yra nutrūkęs, paskyrė pereinamąjį bendravimo laikotarpį, bei tenkino priešieškinį pilna apimtimi, nustatęs atsakovės pasiūlytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.
22. Apeliaciniame procese ieškovas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinio reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės – atsakovės elgesys atitinka tris tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t.y. vengimą atlikti savo pareigas, žalos darymą vaiko vystymuisi, nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. ji jau ilgą laiką nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, vaiku nesirūpina, neteikia vaikui išlaikymo, atitinkančio vaiko poreikius, jo neprižiūri ir neaugina, su vaiku nebendrauja, bendrauja tik vedama savo asmeninių interesų, ir tik tada, kada jai patogu, nepaisydama vaiko geriausių interesų, o bet koks minimalus bandymas bendrauti su vaiku kenkia jo psichologinei būsenai, sveikatai, raidai ir normaliam vystymuisi. Ieškovas taip pat teigia, jog atsakovės nesugebėjimas vykdyti teismo nustatytų sąlygų ir aktyviai palaikyti ryšį su vaiku kelia pavojų vaiko psichologinei ir emocinei gerovei.
23. Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką; (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. M.. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu byloje Nr. e2-164-443/2020 buvo nutraukta šalių santuoka. Minėtu sprendimu šalių nepilnamečio D. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu ir nustatyta vaiko ir motinos bendravimo tvarka; taip pat buvo nustatytas 6 mėnesių pereinamasis vaiko ir motinos bendravimo laikotarpis.
26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl motinos valdžios apribojimo vertino tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė vykusių susitikimų metu elgėsi netinkamai su savo vaiku, priešingai, iš vaiko su abiem tėvais susitikimuose dalyvavusios psichologės paaiškinimų, darė išvadą, kad atsakovė nedarė jokios žalos vaikui susitikimų metu, yra motyvuota palaikyti santykius su sūnumi, kas yra svarbu vaiko gerovei ir vystymuisi.
27. Apeliantas laikosi priešingos pozicijos, manydamas, kad būtent tokie motinos susitikimai su vaiku daro jam esminę žalą. Teigia, kad dėl seniau įvykusių susitikimų sutriko vaiko raida, vaikas užsisklendė savyje, atsiribojo nuo artimųjų, vaikui pradėjo formuotis baimė, kad verčiamas susitikti su atsakove, kurią pristato kaip mamą, vaikas pradėjo mikčioti, užstrigo kalba, atsisakė atlikti įprastas jo mėgstamas veiklas, pradėjo jaustis nerimastingumas, kuris pasireiškė nevalingais judesiais, pradėjo šlapintis į lovą, naktimis atsibusdavo nuo košmarų, skųstis galvos skausmais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kuriais iš esmės subjektyviai ir vien neigiamai vertinamas vaiko bendravimas su atsakove.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė vengia atlikti esmines motinos pareigas ir savo veiksmais daro žalą mažamečio vaiko fiziniam ir emociniam vystymuisi. Matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiformavę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, o šalių vaikas šiuo atveju tampa aplinkybių įkaitu. Įvertinus apelianto argumentus skunde, matyti, kad ieškovas nepritaria atsakovės veiksmams, kad mažametis vaikas pradėtų artimiau su ja bendrauti, siekia iš viso vaiko motiną eliminuoti iš vaiko gyvenimo. Apelianto argumentai, kad vien dėl įvykusių tokių susitikimų vaiko fizinė ir psichologinė būsena pakinta, sutrinka vaiko raida, iš esmės neigiant savo galimą psichologinį spaudimą vaikui, kad šis nenorėtų susitikti su motina, neleidžia spręsti, kad priešingas atsakovės noras ir siekis atkurti ryšį su vaiku, daro kokią nors žalą šalių vaiko sveikatai, jo emociniam ir fiziniam saugumui.
29. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog atsakovė su vaiku neturi tarpusavio artimo ryšio dėl praeityje susiklosčiusių šeiminių sąlygų, jų gyvenimo skirtingose šalyse, kad toks vaikas gali jaustis nesaugus psichologiškai ir kyla grėsmė būti nepatenkintiems esminiams vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kitiems poreikiams, yra pakankamos konstatuoti, jog tolimesnis vaiko palikimas esamojoje situacijoje, neleidimas jam bendrauti su atskirai gyvenančia motina, būtų ilgalaikė traumuojanti patirtis vaikui. Kaip matyti iš teikto atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą, byloje esančius psichologės paaiškinimus, atsakovė, padedant atsakingoms valstybės institucijoms, deda visas pastangas, kad tokia situacija pasikeistų ir jos emocinis ryšys su mažamečiu vaiku būtų atkurtas. Byloje nenustatyta, kurie atsakovės veiksmai susitikimų su vaiku metu yra neteisėti, darantys esminę žalą vaikui, kas leistų riboti jos motinos valdžią, byloje ieškovas neįrodė atsakovės kaltės dėl neatliktų (nepakankamai atliktų) pareigų vaiko atžvilgiu.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių mažametis vaikas neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankiu. Tiek tėvas, tiek motina turėtų suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu vaikui yra reikalingi, todėl turėtų vengti konfliktinių ir nepagarbių tarpusavio santykių, vaiką auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu, nepaisant su kuriuo iš tėvų yra faktiškai nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Šalys skatinamos, nepaisant jų tarpusavio neigiamų santykių, ieškoti ir rasti tarpusavio kompromisus, užtikrinant augančio vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustųsi, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
31. Teismas, sistemiškai atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą išimtinai tik per šalių mažamečio vaiko interesų prizmę, konstatuoja, kad ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis nėra nulemtas poreikis apriboti atsakovei motinos valdžią tam, kad vaikas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, įgautų psichologinę ramybę, nes paties ieškovo negebėjimas suvokti pamatinių šeiminių vertybių bei konfliktinės situacijos su buvusia sutuoktine ( atsakove) gilinimas, neprisideda prie šalių vaiko emocinės užtikrinimo, ir tuo byloje sąlygotas atsakovės priešieškinio pateikimo reikalingumas.
32. Pažymėtina, kad nors apeliantas laikosi pozicijos, kad atsakovė turėtų mokėti išlaikymą tiek pagal NAV Sprendimą dėl vaiko išlaikymo įmokų, tiek pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, tačiau kaip teisingai nurodo atsakovė, toks apelianto pageidavimas yra nepagrįstas, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė apskritai yra nusišalinusi nuo išlaikymo vaikui ir nesirūpina vaiko poreikių užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2024 m. birželio 13 d. NAV išduoto Išlaikymo vaikui mokėjimo patvirtinimą, kad dokumento išdavimo datai atsakovė neturėjo įsiskolinimo, susijusio su išlaikymo teikimu sūnui, sprendė, kad išlaikymas vaikui teikiamas. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
33. Kaip jau pažymėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju atmetant ieškovo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė piktnaudžiautų savo kaip motinos valdžia, nederamai elgtųsi su savo vaiku ar apskritai nedėtų pastangų matytis bei rūpintis vaiku. Nėra pagrindo ir išvadai, jog atsakovė nepriima institucijų teikiamos pagalbos, o aukščiau aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog atsakovė deda pastangas atkurti ryšį su nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų bei atsakovės elgesio nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog esama padėtis negalėtų pasikeisti, kad atsakovė savo veiksmais darytų ypatingą žalą savo vaikui ar visiškai juo nesirūpintų (CPK 178 straipsnis).
34. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino geriausių vaiko interesų, tačiau tokiam teiginiui nėra pagrindo pritarti. Byloje ankščiau aptartos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados neleidžia taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto motinos valdžios apribojimo, taigi, nėra pagrįstas ir apelianto argumentas, jog nenustatęs motinos valdžios apribojimo, teismas neįvertino geriausių vaiko interesų.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
35. Pirmosios instancijos teismas įvertino įstatyme nustatytus tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principus. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.
36. Aiškindama pirmiau nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi atsižvelgiant išimtinai į šalių sūnaus interesus žinoti apie biologinę savo motiną, su ja bendrauti. Byloje įrodyta, kad atsakovė vykdo vaiko išlaikymo pareigą, siekia bendrauti su sūnumi, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės pastangas atkurti ryšį su sūnumi.
37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net apribojus tėvų (motinos arba tėvo) valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
38. Apeliantas apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas keisdamas bendravimo tvarką, visų pirma, privalėjo išsamiai ir objektyviai įvertinti, kaip naujoji tvarka gali paveikti vaiko emocinę ir psichologinę būseną, ir tik tada spręsti dėl bendravimo tvarkos pakeitimo reikalingumo. Neatlikus šio vertinimo, buvo pažeista vaiko interesų apsauga, kadangi sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į galimą kilti žalą vaikui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais, nes iš bylos duomenų matyti, kad vaiko psichologinė būklė net nebuvo atitinkamų ekspertų įvertina, nes dėl abiejų tėvų nebendradarbiavimo (itin aukšto konfliktiškumo) pozicijos ir vaiko emocinės būsenos, galimai patiriamo artimos aplinkos poveikio nebuvo atlikta skirta teismo ekspertizė (2024-04-19 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus raštas Nr.106-MS-193).
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka paminėtus kriterijus ir nevaržo šalių vaiko interesų, nes yra susieta su tikslu atkurti motinos ir vaiko tarpusavio ryšius.
41. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose, susijusiose su vienam iš tėvų nustatytų bendravimo teisių vykdymu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis apima tėvo teisę imtis priemonių, kad būtų atkurtas jo ryšys su vaiku, ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą palengvinti tokį atkūrimą, nes vaiko geriausi interesai reikalauja, kad būtų padaryta viskas, jog būtų išsaugoti asmeniniai ryšiai ir, jei reikalinga, atkurta šeima (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą byloje Muruzheva prieš Rusiją, peticijos Nr. 62526/15; 2018 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Vyshnyakov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 25612/12).
42. Šalių sūnus šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Natūralu, kad tokio amžiaus vaikai ne visada noriai prisileidžia asmenis, su kuriais nėra užmegzti artimi emociniai santykiai. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl ieškovas turi pareigą kooperuotis su atsakove stengdamasis atkurti vaiko ryšį su motina, taip pat sudaryti sąlygas jiems bendrauti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
43. CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs.
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantas nepagrįstai siekia apriboti atsakovės bendravimą su vaiku, darydamas iš esmės subjektyvias prielaidas, kad vaiko susitikimai su savo motina (atsakove) daro tiesioginę žalą jo emocinei ir fizinei būklei. Kaip buvo konstatuota, byloje nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių ieškovo argumentus, jog atsakovė savo veiksmais daro esminę žalą vaikui, kad ji visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo ir nėra motyvuota atkurti ir ateityje palaikyti artimus santykius su sūnumi, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo šioje dalyje keisti ir/ ar naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
45. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Anot apelianto, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstomos atsižvelgiant į priešieškinio patenkinimo apimtį. Šiuo atveju teismas, nepaaiškindamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrindimo, nesilaikė teisingo ir sąžiningo proporcingumo principo, pažeisdamas CPK 93 straipsnio reikalavimus. Pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje nepilnamečiui vaikui paskirta ekspertizė nebuvo atlikta, taigi negrąžintos teismo sąskaitoje esančios pinigų sumos klausimas turėjo būti aptartas teismo sprendime, nes tai yra dalis bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Negrąžinant pinigų ar nenusprendžiant dėl jų paskirstymo, byla paliekama neišspręsta iki galo, kas prieštarauja teisingo bylos išnagrinėjimo ir išsamumo principui.
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkinęs atsakovės priešieškinį visa apimtimi, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą visa apimtimi.
48. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstomos, atsižvelgiant į priešieškinio patenkinimo apimtį, proporcingai teismui nustačius pereinamojo laikotarpio nuostatas, turėjo priešieškinį tenkinti ne visiškai, o iš dalies. Priešingai, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas detaliai aprašė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims, todėl apelianto motyvai dėl teismo nustatyto perinamojo laikotarpio, turėtų būti vertinami kaip dalinis priešieškinio patenkinimas yra nepagrįsti ir atmestini.
49. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl išlaidų sumokėtų į teismo sąskaitą psichiatrinės ekspertizės atlikimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad apeliantas teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymą dėl kompleksinės psichologinės-psichiatrinės ekspertizės skyrimo šalių nepilnamečiam vaikui, pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 16 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir sustabdė civilinę bylą Nr. e2-6644-443/2023 iki bus gauta eksperto išvada. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs informaciją Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus pranešime, kuriame buvo nurodyta, kad ekspertizės atlikimas nepilnamečiam vaikui negalimas, 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.
50. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ekspertizė nebuvo atlikta, negautas ekspertizės aktas, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl šių apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų, įmokėtų kaip avansas už skiriamą ekspertizę, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą patikslinti šioje procesinėje dalyje skundžiamą teismo sprendimą. Apeliantui grąžinamos jo sumokėtos lėšos už ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą pagal pateiktą AB „Swedbank“ 2023 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 105, suma - 697,38 Eur (CPK 88 str. 1 d., 90 str. 3 d., 91 str. 2 d.).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Apibendrinus tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aktualias aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Dėl kitų apeliacini skundo argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
53. Atmetus iš esmės ieškovo apeliacinį skundą dėl teikiamų materialinių teisinių reikalavimų, kitos šalies prašymu priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė sumokėjo 1 016,40 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovo V. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų ir ją papildyti taip:
„Grąžinti ieškovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtą į apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 697,38 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 38 ct) avansą už teismo ekspertizės atlikimą pagal AB „S.“ 2023 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 105.“
Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 016,40 Eur (vienas tūkstantis šešiolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.