Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Aldonai Migauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. L. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo ir atsakovės A. L. patikslintą priešieškinį ieškovui V. M. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Patikslintas priešieškinis tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas CK 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota esant šioms aplinkybėms: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. M. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu byloje Nr. e2-164-443/2020 buvo nutraukta ieškovo V. M. ir atsakovės A. L. santuoka. Minėtu sprendimu šalių nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu ir nustatyta vaiko ir motinos bendravimo su sūnumi tvarka. Taip pat buvo nustatytas 6 mėnesių pereinamasis vaiko ir motinos bendravimo laikotarpis.

Ieškovas nagrinėjamu atveju prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią. Sprendžiant, ar šiuo atveju yra pagrindas motinos valdžios apribojimui, kaip minėta, teisiškai reikšminga nustatytina aplinkybė yra tai, ar atsakovė vengia vykdyti savo kaip motinos pareigas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad jai būtų apribotos motinos teisės.

Ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad atsakovės elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas ir žalios darymą vaiko vystymuisi. Taip pat teigia, kad atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė jau ilgą laiką yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, vaiku nesirūpina, jo neprižiūri, neaugina, su vaiku nebendrauja, o bet koks minimalus bandymas bendrauti su vaiku, kenkia vaiko psichologinei būsenai, sveikatai, raidai, normaliam vystymuisi, todėl ieškovo vertinimu, motinos valdžios apribojimas būtų tinkamiausia priemonė apginti vaiko interesus.

Teismui pateikta antstolės J. B. išduota pažyma patvirtina, kad išlaikymo įsiskolinimas nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. sudaro 4 362 Eur, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad už atsakovę išlaikymą vaikui perveda „NAV“ Norvegijos institucija, kuri kas mėnesį ieškovui sumoka 163 Eur, vietoje 215 Eur priteistos sumos. Į bylą pateiktas Sprendimas dėl vaiko išlaikymo įmokų kartu su vertimu į lietuvių kalbą patvirtina, kad ieškovas 2021 m. balandžio 17 d. kreipėsi į „NAV“ dėl Vaiko išlaikymo nustatymo. Priimant minėtą sprendimą buvo įvertinta, kad sprendimu iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas vaikui ir „NAV“ priėmė sprendimą tenkinti ieškovo prašymą. Sprendime dėl vaiko išlaikymo įmokų nurodyta, kad šis sprendimas pakeičia visus bet kokius kitus sprendimus, susijusius su vaiko išlaikymo įmokų dydžiu. Iš 2024 m. birželio 13 d. „NAV“ išduoto Išlaikymo vaikui mokėjimo patvirtinimo matyti, kad dokumento išdavimo datai A. L. neturėjo alimentų įsiskolinimo, susijusio su išlaikymo teikimu sūnui D. M. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutikti su ieškovo argumentais, kad vaikui neteikiamas išlaikymas, nėra pagrindo.

Taip pat ieškovas teigia, kad atsakovė ne vienerius metus nedėjo jokių pastangų dėl ryšio palaikymo su vaiku, motinos netinkamas elgesys, nemokėjimas/nenoras tinkamai bendrauti, vaikui nesukelia jokių teigiamų emocijų, o vaikas yra žalojamas psichologiškai ir tai kenkia normaliai vystymosi raidai.

Į bylą pateiktos atsakovės telefono ekrano nuotraukos ir atsakovės ieškovui rašyti elektroninio pašto laiškai, atsakovės duoti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė ne kartą mėgino skambinti ieškovui, siekdama pabendrauti su vaiku ir palaikyti ryšį su vaiku, tačiau ieškovas telefonu neatsiliepdavo, neatsakydavo į atsakovės paklausimus apie sūnaus sveikatos būklę, pasiekimus ir kt. dalykus. Ieškovas nepaneigė šių ieškovės nurodytų aplinkybių. Atsakovė informacijos teiravosi apie sūnų ne tik ieškovo, tačiau ir vaiko ugdymo ir gydymo įstaigų. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal aukščiau nurodytu sprendimo patvirtintą atsakovės su sūnumi bendravimo tvarką realiai įvyko tik trys susitikimai, iš kurių tik pirmasis tęsėsi ilgesnį laiką. Tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė dėjo pastangas, kad tie susitikimai su sūnumi įvyktų kuo sklandžiau, tačiau iš ieškovo pusės visiškai nebuvo bendradarbiavimo, vaiko skatinimo bendrauti su motina, neteikta pagalba, kad nuraminti vaiką. Sutiktina, kad toks atsakovės bandymas bendrauti su vaiku buvo nepakankamas, siekiant atkurti iš esmės jau nutrūkusį ryšį su sūnumi, tačiau ieškovo teiginiai, kad atsakovė nedėjo jokių pastangų dėl ryšio palaikymo su vaiku, nenorėjo bendrauti, nelaikytini pagrįstais. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes spręstina, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl atsakovės veiksmų, įgyvendinant motinos valdžią, įvertinimo jos kaltės aspektu. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina atsakovės siekį bendrauti su sūnumi, tačiau faktinė padėtis rodo, kad šis siekis nėra tinkamai įgyvendinamas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, kaip minėta, galėtų būti taikomas tuomet, jei teismas padarytų išvadą, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai vaiku nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenys, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad vaikas susitikimų su motina ir tėvu metu nesijaučia emociškai gerai. Iš bylos rašytinės medžiagos, vaiko, motinos ir tėvo susitikimuose dalyvavusios psichologės paaiškinimų matyti, kad vaiko susitikimai su motina ir tėvu buvo neefektyvūs, nes vaikas jaučiasi nesaugiai ir nepažįstamai. Akcentuojama, kad tėvų santykiai yra konfliktiniai, o tai taip pat turi įtakos vaiko psichologinei būklei. Taip pat nurodoma, kad emocinė aplinka, kurioje jis gyvena su tėvu, gali turėti įtakos jo neigiamam požiūriui į mamą. Taigi, akivaizdu, kad yra ne vienas faktorius, kuris šiuo atveju gali įtakoti vaiko nenorą bendrauti su motina. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vykusių susitikimų metu elgėsi netinkamai su vaiku, priešingai, vaiko su abiem tėvais susitikimuose dalyvavusi psichologė A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė nedarė jokios žalos vaikui susitikimų metu, ji klausydavo ką sakydavo specialistas, norėjo bendrauti su sūnumi, susitikimų metu elgėsi nuoširdžiai, draugiškai, švelniai. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, todėl vertintina, kad atsakovė yra motyvuota palaikyti santykius su sūnumi ir tai yra svarbu vaiko gerovei ir vystymuisi. Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, Institucijos pateiktą išvadą, psichologo-psichoterapeuto rašytinę konsultacinę nuomonę, liudytojos psichologės A. J. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir kitą bylos medžiagą, darytina išvada, jog D. M. gyvenime jo motina yra reikalinga ir jos dalyvavimas atitiktų vaiko interesus. Pažymėtina, kad motinai ir vaikui nesuformavus tarpusavio ryšio dėl praeityje susiklosčiusių gyvenimiškų sąlygų, vaikas gali jaustis nesaugus psichologiškai ir kyla grėsmė būti nepatenkintiems esminiams vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kitiems poreikiams, todėl abu vaiko tėvai, padedant atsakingoms valstybės institucijoms, privalo dėti visas pastangas, kad tokia situacija pasikeistų ir motinos emocinis ryšys su vaiku būtų atkurtas.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybės darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė vengia atlikti savo kaip motinos pareigas ir daro žalą vaiko vystymuisi, todėl ieškovo ieškinys dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pereinamojo bendravimo laikotarpio paskyrimo.

Teismas pažymi, jog patikslintu priešieškiniu neprašoma paskirti pereinamąjį laikotarpį dėl atsakovės bendravimo su vaiku, tačiau iš esmės nei atsakovė nei ieškovas neprieštaravo, kad tokia tvarka būtų nustatyta. Institucijos atstovė išvadoje bei teismo posėdžio metu rekomendavo paskirti pereinamąjį bendravimo laikotarpį.

Iš rašytinių dokumentų ir šalių bei jų atstovų atstovės pasisakymų matyti, kad prieš metus laiko (2023 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. rugsėjo 8 d. ir 2023 m. spalio 6 d.) buvo įvykę trys atsakovės, ieškovo ir vaiko susitikimai, dalyvaujant psichologei. Liudytoja (psichologė) A. J., kuri dalyvavo nurodytuose susitikimuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad tik vieno, t. y. pirmojo bendravimo metu motina su vaiku truputį bendravo, kiti du ieškovo, atsakovės ir vaiko bendravimai truko labai trumpai ir buvo nutraukti. Ieškovas vykusių susitikimų metu nebandė nuraminti, padrąsinti vaiką, skatinti jį užmegzti ryšį su motina. Bylos medžiaga patvirtina, kad vaikas susitikimų su motina metu nesijautė gerai. Vertintina, kad ilgas vaiko ir motinos nesimatymo laikotarpis suformavo vaiko atitolimą nuo motinos ir atkurti šį santykį, ypač gyvenant skirtingose šalyse, su kiekviena diena bus vis sunkiau, todėl šiuo atveju yra pagrindas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri leistų visų pirma atkurti vaiko ir motinos (atsakovės) ryšį, nes atsižvelgiant į laiką, kurį motina su vaiku nebendrauja, vertintina, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko ryšys yra nutrūkęs.

CPK 376 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Taigi, proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai.

Atsižvelgiant į konstatuotą aplinkybę, kad nepilnamečio vaiko bei atsakovės ryšys yra nutrūkęs, vaikas nenori bendrauti su motina, ir tai įtakoja motinos ir tėvo konfliktiški, įtempti santykiai bei galimai kitos priežastys, kurias galėtų nustatyti specialistas (psichologas), į Institucijos rekomendacijas, į situacijos jautrumą, taip pat siekiant kaip įmanoma labiau palaikyti tiek nepilnamečio vaiko, tiek jo tėvų teisių ir interesų pusiausvyrą, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje yra būtinybė paskirti pereinamąjį bendravimo laikotarpį, kurio metu būtų pasitelkta specialisto (psichologo) pagalba, siekiant nustatyti konkrečias priežastis, dėl kurių nepilnametis vaikas nenori bendrauti su motina ir jas pašalinti arba sumažinti bei atkurti motinos ir vaiko ryšį. Šiuo atveju paskirtinas 12 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio dalis, t. y. 6 mėnesiai būtų skirti tam, kad nepilnametis šalių vaikas, lydimas ieškovo, lankytųsi pas psichologą, siekiant pagal šio specialisto sudarytą planą pašalinti (arba maksimaliai sumažinti) psichologines priežastis, lemiančias nenorą bendrauti su savo motina bei siekiant atkurti interesą palaikyti ryšį su atsakove. Pašalinus ar maksimaliai sumažinus priežastis, kurios lemia vaiko nenorą bendrauti su motina, tikslinga būtų likusią pereinamojo laikotarpio dalį skirti atkurti vaiko ir motinos ryšį, jiems bendraujant psichologo paskirtoje, su ieškovu ir atsakove suderintoje vietoje. Atsižvelgiant į itin konfliktišką šalių elgesį, siekiant, kad vaikas išvengtų neigiamų emocijų ir trauminių patirčių, nustatytina, kad ieškovas antroje pereinamojo laikotarpio dalyje sutartu laiku turi pristatyti vaiką į vaiko ir motinos susitikimus, dalyvaujant psichologui, tačiau pats ieškovas šiuose susitikimuose nedalyvauja. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovo ir atsakovės sūnus, atvykęs pas gydytojus, psichologą ar į kitą jam nežinomą patalpą, jaučiasi nesaugiai, vengia kontakto, nepasilieka vienas su specialistais, todėl užtikrinant pereinamojo bendravimo laikotarpio tikslų pasiekimą, nustatytina, kad visu pereinamojo laikotarpio metu su vaiku ir jo tėvais bendrauja vienas psichologas. Į bylą pateiktas Šakių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 16 d. raštas Nr. SE-988 patvirtina, kad tarpininkavimo paslaugą vaiko ir motinos bendravime užtikrins Šakių socialinių paslaugų centras, todėl nustatytina, kad tėvai dėl šios tarpininkavimo paslaugos, t. y. psichologo pagalbos, turi kreiptis į šią instituciją, tačiau paliekama teisė tėvams pasirinkti kitą psichologo paslaugas teikiančią instituciją, nustatant, kad abipusiu tėvų sutarimu pasirinkus mokamas tarpininko – psichologo paslaugas, už jas tėvai sumoka lygiomis dalimis.

Liudytoja psichologė A. J. bei Institucijos atstovė A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslinga būtų ieškovui ir atsakovei lankyti psichologo konsultacijas. Nei ieškovas, nei atsakovė nesutiko, kad tokia pagalba jiems yra būtina, nes jau yra dalyvavę panašaus pobūdžio psichologo konsultacijose. Teismas sutinka tiek su teismo posėdžio metu, tiek su rašytinėje bylos medžiagoje išdėstyta specialistų nuomone, kad tėvams reikalingos psichologo konsultacijos, tačiau atsižvelgiant į vaiko tėvų nesutikimą dėl tokios pagalbos poreikio, vertina, kad teismo įpareigojimas priverstinai tėvus lankyti psichologo konsultacijas laukiamos naudos neduotų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į specialistų pateiktas išvadas ir siekdamas, kad tėvas sugebėtų tinkamai motyvuoti ir skatinti vaiką bendrauti su motina, o motina tinkamai pasiruoštų jos ir vaiko ryšio atkūrimui, tiek ieškovui, tiek atsakovei rekomenduoja savo nuožiūra pasirinkti institucijas, teikiančias psichologo pagalbą ir kreiptis dėl psichologo konsultacijų. Tėvams pakartotinai išaiškintina, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė turi dėti maksimalias pastangas ir turi imtis visų priemonių, kad kuo greičiau būtų atkurtas motinos ir vaiko ryšys.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytinas 12 mėnesių pereinamasis atsakovės A. L. ir sūnaus D. M. bendravimo laikotarpis – šio laikotarpio 6 mėnesiai skiriami tam, kad nepilnametis šalių vaikas, lydimas ieškovo lankytųsi pas psichologą tikslu pagal šio specialisto sudarytą planą pašalinti (arba maksimaliai sumažinti) psichologines priežastis, lemiančias nenorą bendrauti su savo motina, bei siekiant atkurti interesą palaikyti ryšį su atsakove. Ieškovas įpareigotinas sūnų pristatyti ir esant poreikiui dalyvauti kartu su vaiku psichologo konsultacijose ne mažiau kaip vieną kartą per mėnesį, iš viso per 6 mėnesių laikotarpį – ne mažiau kaip 6 kartus. D. M., lydimo V. M., ir psichologo konsultacijos/susitikimai vyksta ieškovo ir psichologo iš anksto suderintu laiku ir vienoje iš šių vietų:

2.1. Šakių socialinių paslaugų centro patalpose;

2.2. Kitoje pasirinktoje, psichologo paslaugas teikiančioje įstaigoje.

Tuo atveju, jeigu ieškovas ir (ar) vaikas dėl objektyvių priežasčių (vaiko ir (ar) tėvo ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į suderintą vietą, ieškovas privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo pranešti psichologui ir susiderinti kitą susitikimo laiką. Ieškovas dėl tarpininko – psichologo paslaugų turi kreiptis į Šakių socialinių paslaugų centrą. Abiem tėvams susitarus, ieškovas gali kreiptis į kitą pasirinktą įstaigą, teikiančią psichologo paslaugas ir tokiu atveju už suteiktas mokamas psichologo konsultacijas tėvai sumoka lygiomis dalimis.

Praėjus pirmiems 6 mėnesiams pereinamojo bendravimo laikotarpio, ieškovas įpareigotinas likusiu pereinamojo bendravimo metu iš anksto su A. L. ir psichologu sutartu laiku pristatyti D. M. į vaiko ir motinos susitikimus, dalyvaujant psichologui. Nustatytina, kad ieškovas tik palydi sūnų į vaiko ir motinos susitikimus pas psichologą, tačiau šiuose susitikimuose nedalyvauja. A. L. su sūnumi D. M. susitikimai, kuriuose dalyvauja tarpininkas – psichologas, vyksta Šakių socialinių paslaugų centro patalpose ar kitoje abiejų tėvų pasirinktoje vietoje, dalyvaujant psichologui ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį.

Nustatytina, kad viso pereinamojo laikotarpio su vaiku ir jo tėvais turi bendrauti vienas psichologas.

Dėl nustatytos atsakovės ir vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad šiuo metu galiojanti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka yra nevykdoma jau pakankamai ilgą laiką, taip pat minėtu sprendimu nustatytas pereinamasis bendravimas nedavė rezultatų, ir dėl to nukenčia ne tik vaiko, bet ir atsakovės interesai, todėl yra pagrindas keisti aukščiau nurodytu teismo sprendimu nustatytą bendravimo.

Įvertinus tai, jog vaikas ir motina gyvena skirtingose valstybėse ir atsakovės galimybės atvykti į Lietuvą yra ribotos, tai, kad ieškovo ir atsakovės santykiai išliko itin konfliktiški, siekiant išvengti konfliktinių situacijų atsakovei atvykus susitikti su vaiku, vertintina, kad tikslingiau būtų nustatyti vaiko su motinos bendravimo tvarką ne daugiau nei vieną kartą per mėnesį šeštadienį, vaiką perduodant prie jo lankomos ugdymo įstaigos ar bendrojo lavinimo mokyklos pagrindinio įėjimo. Įvertinus vaiko amžių, darytina išvada, kad su tėvo pagalba vaikas jau galėtų bendrauti su motina nuotolinio ryšio priemonėmis patikslintame priešieškinyje nurodytu laiku bei atkūrus vaiko ir motinos ryšį pereinamuoju laikotarpiu, vieną kartą per kalendorinius metus dalį atostogų vaikas galėtų praleisti atsakovės gyvenamojoje vietoje, o ieškovas vieną kartą per kalendorinius metus turėtų teisę atvežti vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą.

Įvertinus patikslintame priešieškinyje prašomos nustatyti atsakovės ir vaiko bendravimo sąlygas, priežastis dėl kurių prašoma pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, ir tai, kad šiuo metu bendravimas pagal galiojančią nustatytą vaiko ir motinos bendravimo tvarką iš esmės nevyksta, kad ta tvarka iš esmės neatitinka vaiko ir motinos interesų, vertintina, kad yra pagrindas patikslintą atsakovės priešieškinį tenkinti visiškai – prašoma pakeisti bendravimo tvarka tvirtintina visa apimtimi.

Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Šalių ir jų mažamečio sūnaus santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, nuo siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaiką auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu.

Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės teismo 2020 m. rugsėjo lapkričio 21 d. sprendimu yra nustatyta atsakovės su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarka, pereinamasis atsakovės bendravimo su sūnumi laikotarpis nustatytinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Išsprendus bylą, ieškovo ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo buvo atmestas, atsakovės patikslintas priešieškinis yra tenkintas visiškai, teismui papildomai nustačius pereinamąjį bendravimo laikotarpį.

Atsakovė šioje byloje yra sumokėjusi 109 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės atstovė pateikė prašymą dėl patirtų 1 560,00 Eur išlaidų advokato pagalbai priteisimo.

Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, atsakovei iš ieškovo priteistini 1 560,00 Eur patirtų išlaidų už advokatės pagalbą ir 109 Eur žyminio mokesčio.

Taip pat atsakovės atstovė 2024 m. liepos 4 d. prašymu-ataskaita prašo iš ieškovo priteisti 45 Eur išlaidas už Specialisto konsultacinės nuomonės parengimą bei 35 Eur už Išlaikymo vaikui mokėjimų patvirtinimo bei Įmokų mokėtojo operacijų sąrašo vertimus į Lietuvių kalbą.

CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos.

Vienas iš patirtų išlaidų būtinumo vertinimo kriterijų yra tai, ar jos buvo reikalingos ieškinio reikalavimui pagrįsti. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Bylinėjimosi išlaidų būtinumo kriterijų atitinka išlaidos, kurios skirtos, grindžiant ieškinio reikalavimą, reikalingiems įrodymams gauti ir bent iš dalies juos patvirtina. Tai, ar vėliau teismai pasinaudoja visu pateiktų įrodymų turiniu, yra bylos nagrinėjimo ir tolesnio įrodinėjimo proceso rezultatas. Ta aplinkybė, kad ieškovo pateiktas įrodymas turi bent dalį faktinių duomenų, kuriais paremtas teismo sprendimas jo naudai, sudaro pagrindą šio įrodymo gavimo išlaidas įtraukti į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgos „Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese“ 269 punktas).

Į bylą yra pateikti duomenys, kad prašomas priteisti iš ieškovo 45 Eur išlaidas už Specialisto konsultacinės nuomonės parengimą bei 35 Eur už išlaikymo vaikui mokėjimų patvirtinimo bei įmokų mokėtojo operacijų sąrašo vertimus į lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktika ir į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė neteikia išlaikymo ir pateikė antstolės išduotą pažymą, o atsakovė atsakydama į šiuos ieškinio argumentus teikė įrodymus apie tai, kad ji teikia išlaikymą per Norvegijos „NAV“ instituciją, vertintina, kad atsakovės prašoma priteisti kitos bylos nagrinėjimo metu susidariusios 35 Eur išlaidos už išlaikymo vaikui mokėjimų patvirtinimo bei įmokų mokėtojo operacijų sąrašo vertimus į lietuvių kalbą, yra pagrįstos, todėl priteistinos. Taip pat atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 45 Eur išlaidas už Specialisto konsultacinės nuomonės parengimą. 2024 m. birželio 28 d. į bylą buvo pateikta rašytinė Specialisto konsultacinė nuomonė, kurią atsakovės iniciatyva parengė viešoji įstaiga „Žmogaus socialinės integracijos centras“. Ši nuomonė buvo parengta remiantis atsakovės pateiktais šeimos ginčo teisiniais dokumentais, taip pat kai kuriais duomenimis iš D. M. ambulatorinio apsilankymo pas specialistus. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodyta Specialisto konsultacinė nuomonė buvo suformuota iš esmės remiantis jau anksčiau į bylą pateiktais dokumentais, naujų duomenų, kuriais teismas galėtų remtis priimant sprendimą nebuvo, todėl vertintina, kad nėra pagrindo iš ieškovo atsakovei priteisti 45 Eur už Specialisto konsultacinės nuomonės parengimą CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, todėl šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 704 Eur (1 560,00 Eur +109 Eur + 35 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259, 260, 263–270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-664-443/2020 nustatytą atsakovės A. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M. tvarką, išdėstant ją nauja redakcija:

Nustatyti ieškovės A. M., ir nepilnamečio sūnaus D. M. bendravimo tvarką, paskiriant atsakovės A. L. ir sūnaus D. M. 12 mėnesių pereinamąjį bendravimo laikotarpį.

Nustatyti, kad pereinamojo bendravimo laikotarpio pirmus 6 mėnesius nepilnametis šalių vaikas D. M., lydimas tėvo V. M., lankosi pas psichologą, tikslu pagal šio specialisto sudarytą planą pašalinti (arba maksimaliai sumažinti) psichologines priežastis, lemiančias vaiko nenorą bendrauti su savo motina bei siekiant atkurti vaiko interesą palaikyti ryšį su atsakove.

Nustatyti, kad V. M. sūnų pristato ir esant poreikiui kartu su vaiku dalyvauja psichologo konsultacijose ne mažiau kaip vieną kartą per mėnesį, t. y. per 6 mėnesių laikotarpį ne mažiau kaip 6 kartus. D. M., lydimo V. M., ir psichologo konsultacijos/susitikimai vyksta ieškovo ir psichologo iš anksto suderintu laiku vienoje iš šių vietų:

1. Šakių socialinių paslaugų centro patalpose;

2. Kitoje pasirinktoje, psichologo paslaugas teikiančioje įstaigoje.

Tuo atveju, jeigu ieškovas ir (ar) vaikas dėl objektyvių priežasčių (vaiko ir (ar) tėvo ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į pas psichologą, ieškovas privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo pranešti psichologui ir susiderinti kitą susitikimo laiką. Ieškovas dėl tarpininko – psichologo, paslaugų turi kreiptis į Šakių socialinių paslaugų centrą, tačiau abiem tėvams susitarus, ieškovas gali kreiptis ir į kitą pasirinktą įstaigą, teikiančią psichologo paslaugas ir tokiu atveju už suteiktas mokamas psichologo konsultacijas tėvai sumoka lygiomis dalimis.

Nustatyti, kad praėjus pirmiems 6 mėnesiams pereinamojo bendravimo laikotarpio, ieškovas likusiu pereinamojo bendravimo metu, iš anksto su A. L. ir bei psichologu sutartu laiku, pristato D. M. į vaiko ir motinos susitikimus, dalyvaujant psichologui.

Nustatyti, kad ieškovas tik palydi sūnų į vaiko ir motinos susitikimus pas psichologą, tačiau šiuose susitikimuose nedalyvauja.

Nustatyti, kad A. L. su sūnumi D. M. susitikimai, kuriuose dalyvauja tarpininkas – psichologas, vyksta Šakių socialinių paslaugų centro patalpose ar kitoje abiejų tėvų pasirinktoje vietoje, dalyvaujant psichologui ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį. Viso pereinamojo bendravimo laikotarpiu su vaiku ir jo tėvais bendrauja vienas psichologas.

Atsakovės bendravimo su sūnumi laikotarpį nustatyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad pasibaigus 12 mėnesių pereinamajam bendravimo laikotarpiui:

1. A. L. bendrauja su D. M. ne daugiau kaip vieną kartą per mėnesį tuo metu, kai ji yra atvykusi į Lietuvos Respubliką. Apie savo atvykimą ir pageidavimą bendrauti su D. M. A. L. informuoja V. M. elektroniniu paštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki atvykimo dienos. V. M. perduoda, o A. L. D. M. pasiima artimiausią šeštadienį 12:00 val., einantį po atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos (o jei atvykimo diena yra šeštadienis – atvykimo dieną), prie jo lankomos ugdymo įstaigos ar bendrojo lavinimo mokyklos pagrindinio įėjimo ir grąžina D. M. V. M. į tą pačią vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 18:00 val. Apie konkretų D. M. grąžinimo laiką A. L. informuoja V. M. elektroniniu paštu arba SMS žinute iki grąžinimo laiko likus ne mažiau kaip 30 min.

2. D. M. pradėjus lankyti mokyklą, A. L. turi teisę vieną kartą per kalendorinius metus D. M. moksleivių atostogų metu ne daugiau kaip 7 kalendorines dienas praleisti su D. M. A. L. gyvenamojoje vietoje. Apie savo atvykimą ir konkretų D. M. pasiėmimo bei grąžinimo laiką A. L. informuoja V. M. elektroniniu paštu likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki pasiėmimo dienos. V. M. perduoda, o A. L. D. M. pasiima bei jį grąžina V. M. prie D. M. lankomos bendrojo lavinimo mokyklos pagrindinio įėjimo. V. M. privalo perduoti A. L. D. M. kelionei į A. L. gyvenamąją vietą reikalingus asmens dokumentus.

3. V. M. turi teisę vieną kartą per kalendorinius metus atvežti D. M. į A. L. gyvenamosios vietos valstybę susitikimui su A. L. Apie atvykimą į A. L. gyvenamosios vietos valstybę V. M. informuoja A. L. raštu likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki atvykimo dienos. Tokiu atveju A. L. įsipareigoja apmokėti 1/2 V. M. ir D. M. kelionės bei apgyvendinimo išlaidų, bet ne daugiau nei 500,00 Eur. V. M. privalo užtikrinti, kad A. L. turėtų galimybę gyvai bendrauti su D. M., nedalyvaujant V. M..

4. A. L. turi teisę kiekvieną savaitę, ne mažiau kaip 4 kartus per savaitę, bendrauti su D. M. nuotolinio ryšio priemonėmis laiko intervale nuo 19:00 val. iki 19:30 val. V. M. ir A. L. nesusitariant dėl konkrečių dienų, bendravimo dienos yra pirmadienis, trečiadienis, penktadienis ir sekmadienis. Taip pat A. L. turi teisę bendrauti su D. M. nuotolinio ryšio priemonėmis Naujųjų metų dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną, Motinos dieną, D. M. gimimo dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną.

5. V. M. privalo elektroniniu paštu informuoti A. L. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo atitinkamų aplinkybių atsiradimo dienos apie ugdymo, mokymosi, gydymo įstaigų, papildomų užsiėmimų pasikeitimus ir teikti kitą reikšmingą informaciją, susijusią su D. M. mokymusi, papildomu ugdymu, sveikata, poreikiais.

6. A. L. privalo elektroniniu paštu informuoti V. M. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo atitinkamų aplinkybių atsiradimo dienos, apie D. M. sveikatą ir poreikius, D. M. esant su A. L.

Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį septynis šimtus keturis eurus (1 704 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.