- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-22
- Bylos Nr.
- 1A-71-626/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28416-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Daiva Kazlauskienė, Ainora Kornelija Macevičienė
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Silva Balčiūnienė, Linas Žalnieriūnas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Ainoros Kornelijos Macevičienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendžio, kuriuo G. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vienerius metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.
Nuosprendžiu taip pat patvirtintas susitaikymo protokolas, sudarytas tarp G. K. bei nukentėjusiojo V. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojant G. K. nukentėjusiajam V. K. sumokėti 5 917,93 Eur (iš jų 2 000 Eur atstovavimo išlaidas, 200 Eur kelionės išlaidas, 1 000 Eur turtinės ir 2 717,93 Eur neturtinės žalos) per 18 mėnesių nuo susitaikymo protokolo pasirašymo dienos, kiekvieną mėnesį (iki einamojo mėnesio 20 dienos) pervedant nukentėjusiajam į banko sąskaitą po 328,77 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
G. K. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. T. y. pripažintas kaltu, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. O būtent, kad jis, 2016-06-17, apie 20.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „BMW 730“ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Geležinio Vilko gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Gerosios Vilties gatvės pusės link M. K. Č. gatvės, antra eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimą ir jos kontrolę, jis neatsižvelgė į šlapią ir slidžią asfaltuotą kelio dangą, dėl ko ties Geležinio Vilko gatvės pastatu Nr. 25 persirikiavimo iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą metu važiavimo kryptį keičiančiam automobiliui praradus judėjimo stabilumą, jis nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris pirmoje eismo juostoje slysdamas į kairę pusę kliudė tos pačios krypties antra eismo juosta važiuojantį S. Ž. vairuojamą automobilį „Saab 9-3“ (v. n. (duomenys neskelbtini) po to susidūrę automobiliai įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, kur susidūrė su priešingos krypties pirma eismo juosta važiavusiu V. K. vairuojamu automobiliu „Audi A6 Avant“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Šio eismo įvykio metu automobilio „Audi A6 Avant“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojui V. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo sugadinti automobiliai: V. K. priklausantis automobilis „Audi A6 Avant“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), N. S. priklausantis automobilis „Saab 9-3“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir T. K. priklausantis automobilis „BMW 730“ (v. n. (duomenys neskelbtini)
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. gynėjas Linas Žalnieriūnas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendžio dalį, kuria G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – vienerius metus.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad draudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas G. K. sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apelianto manymu, šiuo atveju minėta baudžiamojo poveikio priemonė paskirta nepagrįstai: nenurodyti motyvai dėl kurių būtų tikslinga taikyti tokią baudžiamojo poveikio priemonę; neatsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: neatsargią kaltės formą, pastangas maksimaliai būti atidžiam ir rūpestingam kiek įmanoma nagrinėjamos situacijos aplinkybių kontekste; paties nukentėjusiojo eismo įvykio metu padarytus pažeidimus; neįvertintas faktas, kad asmuo, kuriam byla nutraukta padarė ne piktybinį ar chuliganišką, tačiau bendrojo KET pažeidimą; neatsižvelgta į tai, jog G. K. susitaikė su nukentėjusiuoju ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Apeliantas nurodo, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad G. K. buvo blaivus, vairavo techniškai tvarkingą automobilį, vairuodamas jį neatliko jokių tyčinių, įžūlių ar chuliganiškų veiksmų, pasirinko tinkamą ir netgi mažesnį už leistiną greitį, tam kad saugiai valdytų automobilį, prieš atlikdamas manevrą ėmėsi visų būtinų priemonių ir veiksmų, įsitikino, kad važiuodamas leistinu greičiu spės apvažiuoti prieš jį važiuojantį SAAB automobilį ir įvertino situaciją, tačiau dėl netinkamos kelio dangos – gilių provėžų, kurias dengė balos, jo vairuojama transporto priemonė pradėjo slysti dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Pažymi, kad tai, jog G. K. vairuojamas automobilis prieš kontaktą su nukentėjusiojo automobiliu buvo beveik sustojęs, greičio visai nebuvo, tuo tarpu nukentėjusiojo automobilis važiavo dideliu greičiu, nestabdydamas ir nebandydamas išvengti kliūties. Apelianto manymu, nurodytos aplinkybės liudija, kad G. K. veika nepasižymėjo dideliu pavojingumu. Pažymi ir tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog iki įvykio G. K. nuolat pažeidinėjo KET, nors anksčiau G. K. kelis kartus buvo baustas administracine tvarka, tačiau ankstesni padaryti pažeidimai nebuvo sistemingi ar susiję su nagrinėjama byla.
Nurodo, kad liko neįvertintas faktas dėl nukentėjusiojo elgesio, kuris prisidėjo prie atsiradusios žalos. Nurodo, kad nukentėjusysis matydamas, kad G. K. vairuojamas automobilis slysta į priešingą pusę, t. y. turėdamas pareigą atsižvelgti į važiavimo sąlygas, matydamas kliūtį kelyje, nepersirikiavo į kitą eismo juostą bei prieš susidūrimą nestabdė, jo važiavimo greitis galėjo būti didesnis nei 60 km/h. Pažymi, kad nukentėjusiajam iš paskos važiavę automobiliai spėjo sustoti dar labai toli iki įvykio vietos, kas rodo, kad eismo įvykis buvo lengvai išvengiamas. Taip pat liko neįvertinta tai, kad nukentėjusiojo automobilis buvo techniškai netvarkingas, jame nebuvo pritvirtintas akumuliatorius, o tai sąlygojo, kad nukentėjusysis akumuliatoriui prispaudus ranką, pastarąją susilaužė.
Taip pat pažymi, jog G. K. gyvena ir dirba užsienyje. Teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina siekiant produktyviai ir efektyviai dirbti, didėja rizika, kad jis gali prarasti savo darbą.
Cituoja teismų praktiką, kurioje esant itin panašioms faktinėms aplinkybėms (BK 281 straipsnio 1 dalis) teismai skirdami bausmę, netaiko draudimo vairuoti kelių transporto priemones (1A-548-319/2017; 1A-459-626/2017; 1A-469-594/2017; 1A-418-238/2017; 1A-341-209/2017; 1A-225-594/2017; 2K-5-507/2017, 1A-452-282/2015).
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras L. G. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas, siekdamas, jog eismo įvykio sukėlimo kaltu pripažintam G. K. priimtas sprendimas maksimaliai atitiktų pastarojo asmenybę, pagrįstai atsižvelgė į ankstesnius KET pažeidimus (tarp jų ir maksimalaus leistino greičio viršijimą), užtraukiančius administracinę atsakomybę, ir minimaliam terminui uždraudė vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat nurodo, kad šiuo atveju tokio sprendimo priėmimui neturi reikšmės apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusysis V. K. padarė su eismo įvykio kilimu tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijusius KET pažeidimus (pažymi, kad dalis skunde įvardijamų tariamų pažeidimų, kurie esą taip pat sąlygojo eismo įvykio kilimą, pirmos instancijos teismo nebuvo nustatyti) bei aplinkybė, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, gauti pajamas ne tik pragyvenimui, bet ir priteistai žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Išnagrinėjęs skundo argumentus ir bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams - pagrįstumo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas apeliaciniame skunde prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą.
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-489/2017). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones), būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-07-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015).
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad sprendimo taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo ir tik deklaratyviai paminėjo, jog teismo vertinimu atėmimas teisės vairuoti transporto priemones G. K. atitinka bylos duomenis, apibūdinančius jo asmenybę. Nors eismo įvykį jis sukėlė būdamas blaivus, tačiau bylos duomenimis, jam už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (įskaitant skirtas nuobaudas už leistino greičio viršijimą), taikytos administracinės nuobaudos, todėl apylinkės teismo vertinimu yra pagrindas skirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kitų motyvų, pagrindžiančių tokią teismo poziciją, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Akivaizdu, jog vien minėtas teismo nurodytas formalus pagrindas dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo, tinkamai jo nepagrindus, rodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų minėtos nuostatos taikymo reikalingumą lemiančių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija iš naujo vertina baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam taikymo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. apeliacinio skundo argumentais, kad jis neatitinka BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sąlygų. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu, todėl sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumą, taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. G. K. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šį nusikaltimą padarė turėdamas vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2016-01-05 buvo baustas už automobilio pastatymą draudžiamojoje zonoje. Tačiau vertinant G. K. asmenybę, būtina atsižvelgti ir į ankstesnius jo baustumus. Iš byloje esančio išrašo iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad praeityje (2012-2016 metais, be minėto galiojančio pažeidimo) G. K. buvo baustas už 7 KET pažeidimus, 6 iš jų padaryti neturint dviejų metų vairavimo stažo (vairavimas neapsidraudus privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu; vairavimas nepaženklinus automobilio skiriamuoju ženklu „Klevo lapas“, greičio viršijimas (kai leistinas 50 km/h, važiavo 71 km/h greičiu), septintasis taip pat padarytas dėl greičio viršimo (kai leistinas 50 km/h, važiavo 71 km/h greičiu). Nors padaryti pažeidimai (daugkartinis važiavimas nepaženklinus automobilio skiriamuoju ženklu „Klevo lapas“, greičio viršijimas, važiavimas neapsidraudus privalomuoju draudimu) nėra pagrindas išvadai, kad kilęs eismo įvykis buvo sistemingo kaltininko G. K. elgesio pasekmė. Kita vertus, padaryti pažeidimai rodo, kad nuo pat įgijimo teisės vairuoti kelių transporto priemones G. K. buvo linkęs nesilaikyti nustatytos tvarkos. Be to, nors eismo įvykio metu padarytas pažeidimas yra bendro pobūdžio, tačiau jis rodo G. K. didelį neatsargumą. Jo parodymai duoti teisme paneigia skundo argumentus, kad G. K. darydamas lenkimo manevrą negalėjo suvokti atliekamo veiksmo pavojingumo ir elgėsi itin rūpestingai, važiavo mažesniu nei leistina greičiu. Iš jo parodymų duotų teisme matyti, kad jis suvokė, kad kelio danga yra slidi bei nelygi, buvo pakankamai gilios pervažos, tačiau ryžosi padidinti greitį ir lenkti apie 50 km/h greičiu važiuojantį „Saab“ automobilį. Tai patvirtino ir „Saab“ vairuotoja S. Ž.. Dėl G. K. padaryto KET pažeidimo buvo sužalotas 1 asmuo, sugadinti 3 automobiliai ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengta skaudesnių KET pažeidimo pasekmių. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad G. K. vairavo blaivus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisingiau būtų sakyti, kad byloje nėra duomenų, jog G. K. vairavo neblaivus, nes iš karto po įvykio kaltę dėl sukeltos avarijos prisiėmė jo brolis T. K., nurodydamas, kad jis vairavo automobilį „BMW“. Tad patikrinimo būtent brolio blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu, tuo pačiu G. K. išvengiant neblaivumo patikrinimo. G. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu melą aiškino patirtu šoku ir tuo, kad jau buvo nusipirkęs bilietus į Didžiąją Britaniją, todėl džiaugėsi, kad brolis sutvarkys visus formalumus. Pažymėtina ir tai, kad skunde nurodomos aplinkybės kaltinant nukentėjusįjį V. K. automobilio „Audi A6 Avant“ nestabdymu, viršijimu greičio, galėjimo laiku sustabdyti automobilį ir pan., neatitinka tikrovės. Visų pirma, pats nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad stabdė automobilį ne tik ranka, bet ir kaire koja, o artėdamas prie sankryžos buvo sulėtinęs greitį iki 30-40 km/h (t. 1, b. l. 83, 86). Kaltininkas G. K. apklausiamas teisme negalėjo pasakyti, ar „Audi A6 Avant“ stabdė, nes viskas įvyko labai greitai. „Saab“ automobilį vairavusi S. Ž., kurios automobilis taip pat buvo eismo įvykio metu apgadintas, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilis „Audi A6 Avant“ prieš pat susidūrimą buvo beveik sustojęs; kitų automobilių už „Audi A6 Avant“ ji nepastebėjo, vėliau matė už „Audi A6 Avant“ sustojusius automobilius, bet jau buvo praėję šiek tiek laiko (t. 1, b. l. 103). Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje 2016-11-16 Nr. 11-2123 (16) nurodyta, kad automobilis „Audi A6 Avant“, važiuodamas leistinu maksimaliu 60 km/h greičiu turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilio ir išvengti smūgio tik tuo atveju, jei grėsmės eismo saugumui kilimo pradžios momentu jo vairuojamas automobilis nuo dešiniuoju šonu link jo vairuojamo automobilio slydusio automobilio „BMW“, buvo nemažesniu kaip 48 m atstumu (t. 1, b. l. 134). Tuo tarpu S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „Audi A6 Avant“ jos automobilio išslydimo į priešingą eismo juostą momentu buvo maždaug 20 metrų atstumu nuo jų. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltininko G. K. siekis dalį atsakomybės, nurodant neteisingus duomenis perkelti nukentėjusiajam V. K., o tiriant įvykį sąmoningai leidžiant kitam asmeniui prisiimti atsakomybę už eismo įvykį - savo ruožtu atskleidžia vidinį psichinį kaltininko santykį su jo padaryta nusikalstama veika ir rodo, kad pastarasis iš esmės kritiškai nevertina savo veiksmų pavojingumo, o baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) negali būti pasiekti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. neskiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. K. atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam įstatymo numatytam laikui – tik vieneriems metams, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra pernelyg griežta ar neproporcinga G. K. padarytai nusikalstamai veikai.
Apeliaciniame skundo argumentai, kad G. K. prisipažino, nuoširdžiai gailisi, susitarė dėl žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiuoju, buvo pagrindas atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, bet jie nagrinėjamu atveju nepaneigia būtinumo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę. Tas pats pasisakytina ir apie argumentus dėl darbo, turimo užsienyje, pragyvenimo šaltinio. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad Didžiojoje Britanijoje dirbamas darbas yra susijęs su vairavimu (pateiktas tik verslo liudijimas) ir, kad jis yra nuolatinio pobūdžio, nes išvykimo iš Lietuvos asmuo iki šiol nėra deklaravęs.
Teisėjų kolegija sutinka, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai nusprendžiama neskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau ji nagrinėjamu atveju nėra aktuali.
Kiti skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo teismo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą atmesti.