- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-452-282/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistojo G. S. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. S., vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir baudžiamoji byla G. S. atžvilgiu nutraukta.
G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš DB „(duomenys neskelbtini)“ SE Lietuvos filialo 405 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. V..
Iš G. S. priteista 300 Eur atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam A. V..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2014-06-18 apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „MB Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punktą, reglamentuojantį, kad „važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams“, t. y. jis prieš pradėdamas važiuoti atbulas tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu bei susidūrė su gale jo automobilio sustojusiu mopedu „Senke ZK50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. V., ir padarė A. V. atvirą skeveldrinį kairio šokikaulio lūžį su išnirimu, kas nukentėjusiam A. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti G. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus. Teigia, kad nuosprendis neteisėtas, nes teismas, paskirdamas G. S. baudžiamojo poveikio priemonę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 68 straipsnį. Nurodo, kad G. S. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašė, nukentėjusysis kaltinamajam atleido, atsiprašymą priėmė; G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino savo kaltę bei gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; G. S. neteistas, nors eismo įvykio metu buvo baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, yra vedęs, augina du vaikus, dukra studijuoja, o sūnus yra nepilnametis, anksčiau dirbo policijos pareigūnu, ne kartą buvo apdovanotas padėkos raštais už policijos rėmėjo veiklą. Pažymi, kad po eismo įvykio domėjosi nukentėjusiojo sveikata, buvo atvykęs į ligoninę, o tai rodo G. S. požiūrį į padarytą nusikaltimą, apgailestavimą dėl jo. Be to, pagrindinis G. S. pragyvenimo šaltinis yra automobilio vairavimas, prekių vežiojimas, G. S. nusikaltimą padarė blaivus, jo padaryti KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nelaikytini piktybiškais. Teigia, kad sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės daugiausia dėmesio turi būti skiriama tam, kad baudžiamojo poveikio priemonė darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui, bet ne jo šeimos nariams, šiuo atveju, poveikis, kurio paprastai siekiama uždraudimu naudotis specialia teise, negali būti laikomas adekvačiu G. S. teisių ir laisvių suvaržymu, nes dėl to G. S. realiai nebegalėtų vykdyti kitų savo pareigų. Pažymi, kad G. S. nelaikytinas potencialiu įstatymų pažeidėju, jo padaryta nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio, jis akivaizdžiai pasmerkė savo priešingą teisei elgesį ir padarė pozityvias išvadas dėl to. Mano, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas ir galimos teisinės pasekmės yra pakankamas baudžiamasis poveikis G. S., padėsiantis užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui ir užtikrinantis teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to teigia, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas neskiriant G. S. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Apeliaciniu skundu G. S. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teigia, kad teismo nuosprendis dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra nepagrįstas, nes pagal BK 67 straipsnio turinio analizę baudžiamojo poveikio priemonės (taip pat ir draudimo vairuoti transporto priemones) paskyrimas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam pilnamečiui asmeniui nėra privalomas. Nurodo, kad pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teigia, kad teismas, skirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę, jos visiškai neindividualizavo, t. y. nenurodė jokių motyvų, dėl kurių būtų tikslinga taikyti tokią baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas taip pat nevertino to, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, jis teisiamas pirmą kartą, kad tai pirmas jo sukeltas eismo įvykis per visą 27 metų vairavimo stažą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o administracine tvarka už KET pažeidimus buvo baustas vos 3 kartus, ne kartą buvo skatintas padėkomis už nepriekaištingą tarnybą policijoje, yra vedęs, turi du vaikus, vienas kurių yra pilnametis ir studijuoja aukštojoje mokykloje, o antrasis yra nepilnametis. Nurodo, kad įvykis įvyko dėl to, kad jis nepamatė už jo vairuojamo mikroautobuso stovinčio nukentėjusiojo A. V. su mopedu. Pastebi, kad teismas neįvertino, jog nukentėjusysis taip pat nepaisė KET 129 punkto reikalavimų – važiuoti kuo arčiau kelkraščio. Taip pat nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog iki įvykio jis nuolat pažeidinėjo KET, o bylos duomenys rodo, kad šis įvykis buvo nulemtas labiau nepalankių aplinkybių – nukentėjusiojo sustojimas už mikroautobuso toje vietoje, kuri objektyviai nėra matoma per galinio matymo veidrodėlius, t. y. įvykęs įvykis yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Taip pat teigia, kad nėra pagrindo jo padarytų KET pažeidimų laikyti šiurkščiais, kadangi greitis nebuvo viršytas, jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Taip pat nurodo, kad jis dėl įvykio gailėjosi, pripažino savo kaltę, siekė atlyginti žalą nukentėjusiajam, siūlė jam kitokią pagalbą, jau atlygino nuosprendžiu priteistas nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas. Teigia, kad jis jau įvertino savo neatsargaus vairavimo kilusias pasekmes ir vykstančiu baudžiamuoju procesu jau yra pasiekti baudžiamojo proceso tikslai. Be to, teigia, kad specialios teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas jam ir jo šeimai sukels itin neigiamų pasekmių. Nors jis šiuo metu nedirba, tačiau ieškosi darbo, yra registruotas darbo biržoje, o vieninteliai jo profesiniai įgūdžiai yra vairuotojo. Pastebi, kad byloje tiriamą eismo įvykį jis padarė vykdydamas savo darbines funkcijas. Nurodo, kad gauna 195,13 Eur dydžio pensiją, tačiau ji nėra pakankama išlaikyti save, nepilnametį vaiką R. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei materialiai remti valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojančią dukrą G. S..
Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės G. S. ir jo gynėja bei prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
G. S. bei prokuroras apeliaciniais skundais neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių veikos aplinkybių, tačiau teigia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus – yra paskirta nepagrįstai. Dėl to, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija patikrino bylą neviršydama apeliacinių skundų ribų.
BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t., todėl spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, tarp jų ir kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad G. S. apylinkės teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vienerius metus vairuoti transporto priemones, tačiau tokio sprendimo teismas visiškai nemotyvavo, t. y. dėl ko tikslinga G. S. taikyti tokią baudžiamojo poveikio priemonę.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų - teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-252-677/2015). Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).
Byloje nustatyta, kad G. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vairuotoju-ekspeditoriumi ir nusikalstamą veiką padarė darbo metu, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas transporto priemonę. Iš bylos matyti, kad teisę vairuoti transporto priemones G. S. turi jau 27 metus, iš pažymos apie G. S. baustumus matyti, kad jis administracine tvarka buvo baustas iš viso 2 kartus už KET pažeidimus (už tai, kad 2013-08-28 viršijo leistiną greitį 27 km/h (taikytas administracinis nurodymas), 2013-11-20 taip pat viršijo leistiną greitį 31 km/h), bet nusikalstamos veikos padarymo metu G. S. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Šios aplinkybės rodo, kad G. S. sistemingai nepažeidinėja KET. Be to, iš bylos matyti, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, o jo padarytas KET pažeidimas nusikalstamos veikos metu – prieš pradėdamas važiuoti atbulas, tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu bei susidūrė su gale jo stovėjusiu mopedu – nelaikytinas šiurkščiu ar piktybiniu KET pažeidimu. Be to, G. S. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, domėjosi nukentėjusiojo sveikata, buvo atvykęs į ligoninę, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, atsiprašymą priėmė. G. S. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat iš bylos matyti, kad G. S. neteistas, dirba, yra vedęs, augina du vaikus, jo dukra studijuoja, o sūnus yra nepilnametis, G. S. ne kartą buvo apdovanotas padėkos raštais už policijos rėmėjo veiklą. Be to, pagrindinis G. S. pragyvenimo šaltinis yra automobilio vairavimas, prekių vežiojimas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. G. S. asmenybę itin teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kad G. S. sistemingai nepažeidinėja KET, kad nusikalstamos veikos metu padarytas KET pažeidimas nėra piktybinis ar šiurkštus, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai G. S. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė naikinama (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendė:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti G. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.