Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1577-818/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-10-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-19
Bylos Nr.
1-1577-818/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28416-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
G. K.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Silva Balčiūnienė, Linas Žalnieriūnas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1577-818/2017(Proceso Nr. 1-01-1-28416-2016-3)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.6.3, 1.2.25.4.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Gretai Sankūnei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam G. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Linui Žalnieriūnui,nukentėjusiajam V. K.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Silvai Balčiūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, nevedęs, profesinio išsilavinimo, pagal verslo liudijimą dirbantis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (J. K.), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2016 m. birželio 17 d., apie 20.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas G. V. gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo G. V. gatvės pusės link M. K. Č. gatvės, antra eismo juosta pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimą ir jos kontrolę, jis neatsižvelgė į šlapią ir slidžią asfaltuotą kelio dangą, dėl ko ties G. V. gatvės pastatu Nr. 25 persirikiavimo iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą metu važiavimo kryptį keičiančiam automobiliui praradus judėjimo stabilumą, jis nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris pirmoje eismo juostoje slysdamas į kairę pusę kliudė tos pačios krypties antra eismo juosta važiuojantį S. Ž. vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to susidūrę automobiliai įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, kur susidūrė su priešingos krypties pirma eismo juosta važiavusiu V. K. vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui V. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo sugadinti automobiliai: V. K. priklausantis automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. S. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir T. K. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais G. K. padarę Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis G. K. kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, teismo posėdyje prisipažino visiškai. Parodė, kad 2016-06-17, apie 20.30 val., Vilniuje, vairuodamas broliui T. K. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo G. V. gatve nuo Savanorių prospekto pusės link Ukmergės gatvės. Tuo metu buvo šviesus paros metas. Dėl praėjusios liūties kelio danga buvo šlapia, kelio važiuojamoji dalis buvo nelygi, buvo pakankamai gilios provežos. Kartu su juo važiavo brolis T. K. ir draugai A. J., E. D. ir D. M.. A. J. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o brolis ir kiti draugai – galinėse keleivio vietose. Sankryžoje su G. V. gatve, kurioje jo atžvilgiu degė žalias šviesoforo signalas, sustabdė vairuojamą automobilį antroje eismo juostoje, paskui automobilį „Saab“. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, visi automobiliai pajudėjo į priekį. Pravažiavęs sankryžą, jis norėjo apvažiuoti lėčiau važiuojantį automobilį „Saab“, todėl pradėjo rikiuotis į tos pačios krypties pirmą eismo juostą, kuri tuo metu buvo laisva. Tuo metu jo važiavimo greitis buvo apie 60 km/h. Rikiavimosi metu automobilis pradėjo slysti į dešinę pusę. Jis „išsuko“ vairą, tačiau suvaldyti automobilio nepavyko. Nevaldomas automobilis įvažiavo į tos pačios krypties antrą eismo juostą ir kairiuoju šonu kliudė automobilio „Saab“ priekinį dešinės pusės sparną. Tęsdamas slydimą jo automobilis įslydo į priešingos krypties eismo juostą ir pasisukęs dešiniuoju šonu artėjo link kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Automobilis „Saab“ nuo smūgio taip pat įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Slystant, priešais jo automobilio priekinę dalį buvo slystančio automobilio „Saab“ dešinys šonas. Abu automobiliai slydo iki pat kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Po to, jau beveik sustojęs jo automobilis „(duomenys neskelbtini) dešiniuoju šonu kontaktavo su priešingos krypties pirma eismo juosta važiavusiu automobiliu „Audi A6 Avant“. Jis negalėjo pasakyti ar automobilio „(duomenys neskelbtini) “ vairuotojas prieš susidūrimą stabdė, nes viskas įvyko labai greitai, be to, jis slydimo metu buvo sutelkęs dėmesį į bandymą suvaldyti savo automobilį. Šio eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio “Audi A6 Avant/; vairuotojas. Dėl savo veiksmų gailisi. Nurodė, kad 2017-10-13 d., pertraukos tarp teismo posėdžių metu, jis nukentėjusijam V. K. sumokėjo dalį, t.y. 4000 Eur, nukentėjusiojo patirtos žalos. Dėl likusios žalos dalies su V. K. susitarė mokėti pagal atskirą teismui pateiktą susitaikymo protokolą.

Kadangi kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino visiškai, padarytas nusikaltimas nesunkus, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis LR BPK 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis:

nukentėjusiojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-06-17, apie 20.30 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame dėl jo negalios įrengtas rankinis valdymas, važiavo G. V. gatvs pirma eismo juosta. Artėdamas prie sankryžos lėtino greitį ir važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Netikėtai pamatė, kad link jo iš priešingos krypties eismo juostos juda skersai pasisukęs automobilis „BMW“. Kai pirmą kartą pamatė automobilį „BMW“, šis jau buvo jo važiavimo krypties antroje eismo juostoje. Jis savo vairuojamą automobilį stabdė ne tik ranka, bet ir kaire koja. Automobiliui „BMW“ iš paskos slydo automobilis „Saab“. Atrodo, kad jau beveik visiškai sustojus, automobilis „BMW“ priekiniu dešiniu sparnu ir durelėmis trenkėsi į jo automobilio priekinę dalį. Tuo tarpu automobilis „Saab“ nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų ir sustojo ant šlaito, priekiu pasisukęs į jo automobilį. Su automobiliu „Saab“ jo automobilis nekontaktavo. Kokiu greičiu prieš įvykį važiavo automobiliai „BMW“ ir „Saab“ jis nematė. Taip pat jam nėra žinoma priežastis, dėl kurios šie automobiliai išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Jam atrodo, kad slysdamas automobilis “BMW“ judėjo labai greitai. Jo manymu šis automobilis galėjo judėti apie 80 km/h greičiu. Paties įvykio metu nematė kas vairavo automobilį „BMW“. Po to matė įvykio vietoje vaikščiojant šoko ištiktą vyrą su praskelta kakta. Susidarė įspūdis, kad būtent pastarasis galėjo vairuoti automobilį „BMW“.Dėl eismo įvykio jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškinį pareikš teisme, jeigu iki to laiko žala nebus pilnai atlyginta. Baigęs gydymą ligoninėje, jis dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę „IF“, kurioje buvo draustas automobilis „BMW“. Iki eismo įvykio buvo pradėjęs Vilniuje dirbti taksi vairuotoju, (b.l. 83, 84).Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad būdamas 10 metų jis susilaužė kaklą, dėl ko buvo pakenkti kažkokie nervai. Dėl patirtos traumos jis sunkiai valdo abi kojas. Kairę koją jis valdo geriau nei dešinę. Savo abi rankas jis valdo gerai, tik rankų pirštai nepilnai atlieka funkcijas. Dėl negalios jis be pagalbinių priemonių vaikščioti negali. Tačiau iki eismo įvykio kairę koją valdė geriau nei dabar. Atsisėdęs į automobilį jis galėjo kaire koja tinkamai nuspausti tiek stabdžio, tiek ir akceleratoriaus pedalus. 2005 metais, kai įgijo teisę vairuoti, jis žinojo, kad jam leidžiama vairuoti automobilį su rankiniu valdymu arba automobilį su automatine pavarų dėže. Tiksliau įvardinti vairuotojo pažymėjime nurodytų apribojimų negali. 2015 metais pametus piniginę su visais savo asmens dokumentais, tarp jų ir vairuotojo pažymėjimu, jis tais pačiais metais „išsiėmė“ naują vairuotojo pažymėjimą. Vėliau žmonės rado ir jam grąžino visus pamestus dokumentus, tarp jų ir vairuotojo pažymėjimą. Tuo metu jis neatkreipė dėmesio, kad naujai išduotame vairuotojo pažymėjime, skirtingai nei senesniame, yra nurodyti kitokie apribojimų kodai, t.y. įrašyta daugiau apribojimų. Neatsimena ar prieš išduodant naująjį vairuotojo pažymėjimą jis „išsiiminėjo“ medicininę pažymą. Kiek žino, per tuos metus jo sveikatos būklės pablogėjimas konstatuotas nebuvo. Tik šio ikiteisminio tyrimo metu surinko informaciją apie jo naujai išduotame vairuotojo pažymėjime numatytus apribojimus, t.y. reikalavimus vairuoti transporto priemones su automatine sankaba, su rankiniu (pritaikytu) darbiniu stabdžiu bei rankiniu akceleratoriumi. Prieš tai jis važinėjo automobiliais su automatine sankaba. 2016 metų kovo mėnesį „išsiėmė“ individualios veiklos pažymą ir sudarė sutartis su taksi įmonėmis, kurios užsakymus siųsdavo į jo planšetinį kompiuterį.2016-06-17 eismo įvykio metu, tiesiogiai prieš susidūrimą, kai pamatė į jo eismo krypties juostą iš priešingos krypties eismo pusės įvažiuojantį automobilį „BMW“, automobilis „Saab“ buvo už automobilio „BMW“, ties jo kairiuoju šonu. Automobilio „BMW“ įvažiavimo į jo krypties eismo juostą momentu tarp jo ir šio automobilio buvo apie 10 metrų atstumas. Kaip minėjo pirmosios apklausos metu, tuo momentu jis jau tolygiai mažino greitį, nes artėjo prie reguliuojamos sankryžos. Negali pasakyti ar atsiradus kliūčiai, jis spėjo sureaguoti ir iki susidūrimo momento jau stabdyti intensyviai, o ne tolygiai, nes jo manymu, tai buvo labai trumpas laiko tarpas. Automobilis „BMW“ į jo juostą įslydo skersas ne iš priekio, o labiau iš šono. Tuo metu greta ar arti už jo vairuojamo automobilio nebuvo kitų jo važiavimo kryptimi judančių automobilių. Tuo metu eismas jo važiavimo kryptimi nebuvo intensyvus. Nori pažymėti, kad prieš įvykį automobilio bagažinėje vežiojosi akumuliatorių, kurį naudodavo garso kolonėlėms pajungti. Kadangi tuo metu jo vairuotas automobilis buvo ruošiamas taksi veiklai ir bagažinė nebuvo pilnai izoliuota, todėl eismo įvykio metu tas akumuliatorius galėjo atsidurti automobilio salone. Šio akumuliatoriaus tikrai nenaudojo kaip pagalbinės priemonės valdyti automobilį.Taip pat nori pažymėti, kad pirmoji jo apklausa buvo daroma ligoninėje, kai jam buvo nuolat leidžiami įvairūs vaistai. Tuo metu labai blogai jautėsi, todėl pačios apklausos jis nelabai ir atsimena. Jo apklausoje buvo parašyti teiginiai, kad jis įvykio metu vairavo automobilį su rankiniu valdymu. Mano, kad jis su jį apklausiusia tyrėja vienas kitą neteisingai suprato. Jis manė, kad klausiama apie automatinę sankabą. Po to jis savo apklausos protokolo įdėmiai neskaitė, nes gulimoje padėtyje tai padaryti buvo nepatogu. Dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio ir sutrikdytos sveikatos jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „IF“, kur jam buvo atlyginta žala už automobilio sugadinimą ir dar kažkokia suma už turtinę žalą, (b.l. 86).Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4410/2016(01), nustatyta, kad V. K. eismo įvykio metu buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta), (b.l. 74). Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada (specialistas J. M.-Č.) nustatyta, kad V. K. eismo įvykio metu patyrė sekančius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairiajame petyje ir kairėje blauzdoje; poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinėje plaštakoje; kairio blauzdikaulio apatinio trečdalio ir kairio šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžius; dešinės plaštakos II-o delnakaulio pamato lūžį; kairio klubakaulio sparno skeveldrinį lūžį. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. V. K. diagnozuota visų galūnių parezė yra ne 2016-06-17 įvykio traumų pasekmė, o prieš 20 metų įvykusios kaklo traumos rezultatas (pagal anamnezę), (b.l. 78). Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu buvo nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, G. V. gatvės važiuojamojoje dalyje, ties šios gatvės pastatu Nr. 25. Žiūrint nuo gatvės sankryžos su G. V. gatve link M. K. Č. gatvės, minėtas pastatas yra dešinėje nuo kelio važiuojamosios dalies. Tuo tarpu kairėje nuo kelio yra miškas (parkas). Kelio važiuojamąją dalį šioje gatvės atkarpoje sudaro 4 eismo juostos, t.y. važiuoti kiekviena iš eismo krypčių yra skirta po 2 apie 3,5-3,6 m pločio eismo juostas. Leistinas maksimalus greitis šiame kelio ruože yra 60 km/h. Įvykio vietos apžiūros metu asfaltuota kelio važiuojamosios dalies danga buvo šlapia.Visos trys eismo įvykyje susidūrusios transporto priemonės po įvykio stovėjo G. V. gatvės eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo M. K. Č. gatvės pusės link G. V. gatvės, ir už važiuojamosios dalies ribų ties šia eismo puse. Žiūrint minėtos eismo pusės kryptimi link G. V. gatvės, S. Ž. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo už važiuojamosios dalies ribų, ant šlaito, prie pat dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, lygiagrečiai kelio ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas prieš eismo kryptį, t.y. nuo G. V. gatvės pusės. Žiūrint ta pačia eismo kryptimi, G. K. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo didžiąja dalimi aptariamos eismo pusės pirmoje eismo juostoje, įstrižai kelio ašinės linijos atžvilgiu (pasuktas į dešinę pusę), jo priekinis dešinės pusės kampas buvo prie pat automobilio „Saab 9-3“ kairiojo šono. V. K. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo aptariamos eismo pusės pirmoje eismo juostoje, prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, priekiniu kairės pusės kampu įsirėmęs į automobilio „(duomenys neskelbtini) dešinįjį šoną. Ant važiuojamosios dalies, ties stovinčiais susidūrusiais automobiliais, buvo pribarstyta apgadintų jų dalių šukių, (b.l. 9-15; 18-53).Visi eismo įvykio metu susidūrę automobiliai buvo sugadinti (apgadinti). Pagrindiniai G. K. vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai lokalizavosi jo dešiniame šone (t.y. ties dešinės pusės priekinėmis ir iš dalies galinėmis keleivio durimis bei priekiniu dešinės pusės sparnu) ir priekinėje plokštumoje (intensyviau - ties priekiniu dešinės pusės kampu). Pagrindiniai V. K. vairuoto automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje plokštumoje, (b.l. 12; 54,55; 59,60; 62,63, 1 tomas).Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių žinių reikalaujantį eismo įvykio tyrimą, buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2123(16) (specialistas V. Š.).Specialistas nustatė tokią tikėtiną eismo įvykio eigą. Automobilis ,,(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „BMW“), jo vairuotojui pralenkinėjant automobilį ,, „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „Saab“), iš dešinės, prarado tiesiaeigį stabilų judesį važiavimo kryptimi, sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir priekinio kairiojo sparno priekine dalimi ir bamperio plastikinės apdailos šoniniu paviršiumi trenkėsi į automobilio ,,Saab“ priekinį dešinį ratą ir sparną. Po susidūrimo automobilis ,,BMW“, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, dešiniuoju šonu į priekį išslydo į G. V. gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę, kur į jo, slystančio šonu apie 15 km/h greičiu, priekines dešinės pusės dureles priekiu apie 43 km/h greičiu atsitrenkė priešpriešiais link Savanorių prospekto važiavęs automobilis ,,Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Susidūrimo metu automobiliui ,,Audi“ atmušus automobilį ,,BMW“, pastarajam sukantis prieš laikrodžio rodyklę, su jo priekiniu dešiniuoju kampu ir sparno šoniniu paviršiumi, judėdamas apie 23 km/h greičiu, slystamai kontaktavo automobilis ,,Saab“, judėjęs šalikelės šlaitu. Tikėtina, kad po susidūrimo su automobiliu ,,BMW“, automobilis ,,Saab“ priekiniu dešiniuoju kampu susidūrė su automobilio ,,Audi“ priekiniu dešiniuoju sparnu.Specialistas nurodė, kad automobilių ,,Audi“ ir ,,BMW“ susidūrimas įvyko ties automobilio ,,BMW“ dešiniuoju šonu, G. V. gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Savanorių prospekto link, pirmoje eismo juostoje buvusių stiklo šukių ir plastikinių detalių nuolaužų išsibarstymo zonos pradžia. Tuo tarpu objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kurioje vietoje G. V. gatvės važiuojamosios dalies pločio ir ilgio atžvilgiu įvyko pradinis automobilių ,,BMW“ ir ,,Saab“ kontaktas, įvykio vietoje užfiksuota nebuvo.Specialistas taip pat nustatė, kad automobilio ,,Audi“ vairuotojas V. K. važiuodamas leistinu maksimaliu šiame gatvės ruože 60 km/h greičiu turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo su automobiliu ,,BMW“ tuo atveju, jei grėsmės eismo saugumui kilimo pradžios momentu jo vairuojamas automobilis nuo dešiniuoju šonu link jo vairuojamo automobilio slydusio automobilio ,,BMW“ buvo nemažesniu kaip 48 m atstumu. Tuo tarpu spręsti, ar ta aplinkybė, kad V. K. vairavo automobilį ,,Audi“, kuriame nebuvo įrengto rankinio valdymo (kaip numatyta jo vairuotojo pažymėjime), turėjo įtakos šio automobilio susidūrimui su kelią užtvėrusiu automobiliu ,,BMW“, eismo įvykių tyrimo ekspertas nekompetentingas, tam reikalinga įvertinti konkretaus asmens fizinius sugebėjimus.Nurodydamas kaip saugaus eismo reikalavimų požiūriu turėjo elgtis eismo įvykio dalyviai, specialistas pažymėjo, kad automobilio ,,BMW“ vairuotojas G. K. buvusiomis kelio sąlygomis privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį pagal pasirinktą trajektoriją, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti automobilį bei kontroliuoti jo judėjimą susidariusioje kelio eismo situacijoje, tačiau nedidesnį, kaip leistiną maksimalų šiame G. V. gatvės ruože - 60 km/h. Tuo tarpu automobilio ,,Audi“ vairuotojas V. K. privalėjo važiuoti nedidesniu kaip leistinu šiame G. V. gatvės ruože 60 km/h greičiu, o iškilus grėsmei eismo saugumui, jeigu jis tai galėjo pastebėti, privalėjo lėtinti greitį, ar net visiškai sustabdyti automobilį.Vertindamas kurio iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, specialistas nurodė, kad buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti automobilio ,,BMW“ vairuotojo G. K. veiksmai, pasireiškę tuo, kad pralenkinėdamas iš dešinės automobilį ,, „(duomenys neskelbtini) “, jis nesuvaldė automobilio, dėl ko jo vairuojamas automobilis susidūręs su automobiliu ,, „(duomenys neskelbtini)“ išslydo į G. V. gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę, kur užtvėrė kelią priešpriešiais važiavusiam automobiliui ,,Audi“, (b.l. 129-135, 1 tomas).

Nenustatyta, kad nukentėjusysis V. K. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį G. K.. Jo paaiškinimas nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir laiko kaltinamojo G. K. kaltės įrodymais.

Be to, aukščiau paminėtuose, protokoluose, specialisto išvadoje esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo kaltės įrodymais.

Nukentėjusysis V. K. teismui paaiškino, kad su kaltinamuoju jie susitaikė, jam atleido ir pretenzijų neturi. Teismui pateiktas 2017-10-13 susitaikymo protokolas, pagal kurį kaltinamasis G. K. savo noru atlygino V. K. 4000 Eur dalį neturtinės žalos, taip pat kaltinamasis įsipareigojo V. K. sumokėti 5917.93 Eur (iš jų 2000 Eur atstovavimo išlaidas, 200 Eur kelionės išlaidas, 1000 Eur turtinės ir 2717.93 Eur neturtinės žalos) per aštuolnioliką menėsių nuo šio susitaikymo protokolo pasidaršymo dienos, dalį šios sumos mokant kiekvieną menėsį iki einamojo menėsio 20 dienos pervedant 328.77 Eur į V. K. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke. Nukentėjusyis V. K. sutinka, kad byla būtų nutraukta.

Kaltinamasis G. K. administracine tvarka baustas (b.l. 147-148), neteistas (b.l. 146). Į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 151).

Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. K. aukščiau aprašytomis aplinkybėmis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikat. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo G. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybę pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, atlygino nukentėjusiajam dalį žalos bei susitarė dėl likusios dalies žalos atlyginimo (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.).

Kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Kaltinamasis G. K. su nukentėjusiuoju V. K. susitaikė. Prašo bylą nutraukti. Nukentėjusysis V. K. teismui paaiškino, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, su juo susitaikė ir su G. K. sutarė dėl žalos atlyginimo. V. K. sutinka, kad byla būtų nutraukta.

Kaltinamasis G. K. pasižada ateityje nebenusikalsti, nusikalto pirmą kartą, iki nusikaltimo padarymo nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo ir ateityje nebenusikals, todėl vadovaujantis LR baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d., BK 38 str., jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ši byla nutrauktina.

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. paskirtą kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l. 153).

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo aspektu teismo vertinimu atėmimas teisės vairuoti transporto priemones G. K. atitinka bylos duomenis, apibūdinančius jo asmenybę. Nors eismo įvykį jis sukėlė būdamas blaivus, tačiau bylos duomenimis, jam už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (įskaitant skirtas nuobaudas už leistino greičio viršijimą), taikytos administracinės nuobaudos, todėl teismo vertinimu yra pagrindas skirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d., 297, 298 str. str., 303 str. 4 d., 304, 305, 307, 308 str. str., teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti kaltinamąją G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. K. ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą Nr.1-1577-818/2017 nutraukti.

Patvirtinti 2017-10-13 susitaikymo protokolą, sudarytą tarp kaltinamojo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiojo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir įpareigoti kaltinamąjį G. K. nukentėjusiajam V. K. sumokėti 5917.93 Eur (iš jų 2000 Eur atstovavimo išlaidas, 200 Eur kelionės išlaidas, 1000 Eur turtinės ir 2717.93 Eur neturtinės žalos) per 18 (aštuonioliką) menėsių nuo šio 2017-10-13 d. susitaikymo protokolo pasidaršymo dienos, dalį šios sumos mokant kiekvieną menėsį iki einamojo menėsio 20 dienos pervedant 328.77 (trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 77 euro centų) Eur į V. K. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB, banke.

Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais G. K. paskirti baužiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – vienerius metus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam G. K. paskirtą kardomąj proemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Vadovaujantis BK 38 str. 3 d. teismas įspėją kaltinamąji G. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikalstamą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius