- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-341-209/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01047-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Virginija Švedienė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- V. K.
- Civilinis atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Nukentėjusysis
- B. B.
- Advokatai
- Elena Šajaukaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Virginijos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.
V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams.
V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinta.
Iš dalies patenkintas B. B. civilinis ieškinys ir iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, priteista nukentėjusiajai B. B. 136,93 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Iš V. K. priteista B. B. naudai 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 14.53 val., Vilniuje, Grigiškėse, vairavo D. A. priklausantį automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kovo 11-osios gatve link Mokyklos gatvės; ties Kovo 11-osios gatvės 35 pastatu, keisdamas važiavimo kryptį ir išvažiuodamas iš gatvės, pradėjo posūkio manevrą į dešinę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, sukdamas į dešinę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies krašto ir nedavė kelio dešiniau ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam motoroleriui Yamaha Aerox, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Š., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota motorolerio keleivė B. B., kuriai dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1222 redakcija) punkto, 108 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) punkto ir 111 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) punkto reikalavimus, dėl ko, įvykus eismo įvykiui, buvo nesunkiai sutrikdyta B. B. sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, kadangi jis nusikaltimo nepadarė. Nuteistasis mano, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi išskirtinai nukentėjusiosios, liudytojo ir ekspertizės išvadą teikusios specialistės teisme išsakyta nuomone, tačiau neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrindiniais jo kaltės įrodymais laikė motorolerio vairuotojo A. Š. ir jo keleivės B. B. parodymus, tačiau jų parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio narinėjimo metu skyrėsi, buvo nenuoseklūs. Motorolerio vairuotojas A. Š. pirminės apklausos metu parodė, jog matė, kad priekyje važiuojantis automobilis atlieka posūkio manevrą, bandė lenkti dešine puse ir atsitrenkė, o teismo posėdyje, bandydamas išvengti atsakomybės dėl autoįvykio kilimo, pakeitė savo parodymus. Kritiškai turėjo būti vertinami ir nukentėjusiosios B. B. parodymai, nes ji buvo nenuoširdi kalbėdama apie tai, jog įvykio metu dėvėjo šalmą, nors tiek įvykį matę liudytojai, tiek nuteistasis patvirtino, kad šalmo nukentėjusioji nedėvėjo, tai akivaizdžiai byloja apie B. B. polinkį meluoti, siekiant išvengti atsakomybės dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, iš ko galima daryti išvadą, kad ir apie autoįvykio aplinkybes ji pasakoja nenuoširdžiai, o siekia padėti savo draugui A. Š.. Be to, nukentėjusiosios interesus teisme gynė advokatas, nors jokio ginčo dėl ieškinio ar dėl jai padarytos žalos teisme nebuvo. Advokatas atliko išskirtinai valstybės kaltintojo funkcijas, turėdamas tikslą įrodyti, kad būtent nuteistasis, o ne nukentėjusiosios draugas būtų pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. Tai akivaizdžiai byloja apie jos šališkumą ir norą padėtį motorolerį vairavusiam A. Š., o ne objektyviai papasakoti įvykio detales.
Apeliantas pažymi, kad teismas rėmėsi ir specialistės L. L. teisme duotais paaiškinimais, konstatuodamas, kad specialistė patvirtino Lietuvos teismo ekspertizė centro 2015 m. balandžio 24 d. specialisto išvadą Nr. 11-3113(14). Tačiau specialistės paaiškinimai kardinaliai skiriasi nuo Lietuvos teismo ekspertizės išvadų. Specialistė L. L. buvo akivaizdžiai šališka ir neobjektyvi. Ji prieštaravo prieš dvejus metus darytoms ekspertizės išvadoms teigdama, kad bet kokiu atveju darydamas posūkį į dešinę ir nesugebėjęs išvengti susidūrimo su lenkiančiu motoroleriu dėl autoįvykio yra kaltas V. K., nors išvadoje Nr. 11-3113(14) aiškiai parašyta „Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje, automobilio Peugeot 307 vairuotojas V. K. rodė dešiniojo posūkio signalą, tai motorolerio Yamaha Aerox vairuotojo A. Š. veiksmai, paties nurodytoje kelio eismo situacijoje, t. y. apvažinėjo priekyje mažesniu greičiu judantį automobilį iš dešinės, - artėdamas prie automobilio Peugeot 307, kurio vairuotojas mažino važiavimo greitį, apvažinėjo šį automobilį iš dešinės ir tuo sudarė pavojingą situaciją ir susidūrė su automobiliu Peugeot 307, kurį vairavo V. K., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu“ (1 t., b. 1. 14-41), taip pat „Motorolerio Yamaha Aerox vairuotojas A. Š., buvusioje kelio eismo situacijoje, privalėjo važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir jeigu, automobilio Peugeot 307 vairuotojas V. K. rodė dešiniojo posūkio signalą, tai tikslu užtikrinti eismo saugumą, motorolerio Yamaha Aerox vairuotojas A. Š., buvusioje kelio eismo situacijoje, artėdamas, kaip pats nurodė, prie automobilio, kurio vairuotojas mažino važiavimo greitį, turėjo mažinti savo vairuojamo motorolerio greitį ir palaukti, kol priekyje važiuojantis automobilis atlaisvins eismo juostą arba esant galimybei apvažiuoti į dešinę sukantį automobilį iš kairės“ (1 t., b. 1. 34-41).
Be to, apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, kurios nagrinėjamu atveju yra esminės, kadangi įvykį matę liudytojai R. S. ir V. M. vieningai tvirtina, kad motorolerio vairuotojas darė lenkimo manevrą, ko pasekoje įvyko susidūrimas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuota, kad atlikdamas posūkio manevrą apeliantas ne tik įjungė dešinį posūkio žibintą, bet ir apie 100 metrų lėtino greitį bei atliko visus būtinus veiksmus, kad išvengtų susidūrimo. Pradėdamas manevrą buvo įsitikinęs, kad niekam netrukdo ir nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams, nes motorolerio vairuotojas A. Š. buvo toli ir jo negalėjo matyti, nes pastarasis atsilikinėjo 300-400 metrų. Todėl akivaizdu, kad motorolerio vairuotojas ar dėl išsiblaškymo, ar dėl chuliganiško vairavimo bandė jį aplenkti paskutiniu momentu, ko pasekoje kilo susidūrimas. Nuteistasis visą laiką tvirtino, kad motorolerį pamatė tik paskutiniu momentu ir bandė išvengti susidūrimo stabdydamas automobilį. Posūkio manevrą pradėjo atlikinėti pagal kelių eismo taisykles, t. y. 100-120 metrų iki posūkio lėtino greitį, įjungė dešinį posūkio žibintą, priartėjo prie dešinės pusės, todėl neteisinga teigti, jog buvo neįsitikinęs, kad nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, nes V. K. nepadarė veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinis skundas nagrinėjamas paduoto skundo ribose, t y. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Apeliantas prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad kaltinamasis V. K., vairuodamas automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį ir išvažiuodamas iš gatvės, pradėjęs posūkio manevrą į dešinę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į dešinę, nedavė kelio dešiniau ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam motoroleriui Yamaha Aerox, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Š., ir su juo susidūrė, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1222 redakcija) punkto ir 108 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) punkto reikalavimus.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. balandžio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3113(14) nurodyta, kad:
1. Tikėtina, šiame eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių susidūrimo eigos (mechanizmo) elementai buvo tokie: automobilis Peugeot 307, vairuojamas V. K., važiavo Kovo 11-osios g., tuo metu automobiliui iš paskos važiavo motoroleris Yamaha Aerox, vairuojamas A. Š.. Ties pastatu Nr. 35 automobilis Peugeot 307 suko į dešinę, o tuo metu jam iš paskos važiavęs ir automobilį iš dešinės apvažinėjęs motoroleris Yamaha Aerox kairės pusės konstrukciniais elementais kontaktavo su automobilio Peugeot 307 priekinėmis dešinės pusės durelėmis, dešinės pusės išoriniu galinio vaizdo veidrodėliu, priekiniu dešinės pusės sparnu ir priekinio bamperio dešiniuoju kampu, motorolerio priekinis ratas smūginiai kontaktavo su automobilio Peugeot 307 priekinio dešinės pusės ratu. Po susidūrimo motoroleris Yamaha Aerox tęsė judėjimą į priekį, užvažiavo ant dešiniojo kelkraščio bordiūro, kelkraščiu judėjo sudėtingu erdviniu judesiu (vertėsi), kontaktavo su dešiniojo kelkraščio danga ir nuvirto padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Automobilis Peugeot 307 po susidūrimo šiek tiek pavažiavo į priekį ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane.
2. Apskaičiuoti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį metu važiavo V. K. vairuojamas automobilis Peugeot 307 ir A. Š. vairuojamas motoroleris Yamaha Aerox, negalima.
3. Šiame eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių susidūrimas įvykio dešinėje kelio važiuojamosios dalies eismo juostoje iki automobilio Peugeot 307 padėties po eismo įvykio.
4. Motorolerio Yamaha Aerox vairuotojas A. Š., važiuodamas 40 km/val. greičiu ir stabdydamas motorolerį pradiniu automobilio Peugeot 307 kliūties susidarymo momentu neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Peugeot 307.
5. Prieš sukdamas į dešinę automobilio Peugeot 307 vairuotojas privalėjo iš anksto pasitraukti prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir keisdamas judėjimo kryptį, t. y. prieš atlikdamas dešiniojo posūkio manevrą automobilio Peugeot 307 vairuotojas V. K. privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, t. y. duoti kelią dešiniau jo vairuojamo automobilio judėjusiam motorolerio Yamaha Aerox vairuotojui A. Š.. Ėmęsis šių veiksmų automobilio Peugeot 307vairuotojas V. K. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su motoroleriu Yamaha Aerox.
Motorolerio Yamaha Aerox vairuotojas A. Š., buvusioje kelio eismo situacijoje, privalėjo važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir jeigu, automobilio Peugeot 307 vairuotojas V. K. rodė dešiniojo posūkio signalą, tai tikslu užtikrinti eismo saugumą, motorolerio Yamaha Aerox vairuotojas A. Š., buvusioje kelio eismo situacijoje, artėdamas, kaip pats nurodė, prie automobilio, kurio vairuotojas mažino važiavimo greitį, turėjo mažinti savo vairuojamo motorolerio važiavimo greitį ir palaukti, kol priekyje važiuojantis automobilis atlaisvins eismo juostą arba esant galimybei apvažiuoti į dešinę sukantį automobilį iš kairės.
6. Automobilio Peugeot 307 vairuotojo V. K. veiksmai, – prieš atlikdamas dešiniojo posūkio manevrą nepasitraukė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nedavė kelio ir sudarė kliūtį bei susidūrė su jam iš dešinės judėjusiu motoroleriu Yamaha Aeroxkurį vairavo A. Š., – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje, automobilio Peugeot 307 vairuotojas V. K. rodė dešiniojo posūkio signalą, tai motorolerio Yamaha Aerox vairuotojo A. Š. veiksmai, paties nurodytoje kelio eismo situacijoje, t. y. apvažinėjo priekyje mažesniu greičiu judantį automobilį iš dešinės,– artėdamas prie automobilio Peugeot 307, kurio vairuotojas mažino važiavimo greitį apvažinėjo šį automobilį iš dešinės ir tuo sudarė pavojingą situaciją ir susidūrė su automobiliu Peugeot 307, kurį vairavo V. K., – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 34-41).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilio vairuotojas prieš pėsčiųjų perėją sumažino greitį, rodė posūkį į dešinę (tai patvirtina liudytojai V. M. ir R. S., kurių parodymais abejoti nėra pagrindo). Automobilis prieš posūkį, įjungęs dešinio posūkio signalą, važiavo apie 10 km/h greičiu, o motoroleris važiavo ne iš dešinės automobilio atžvilgiu, o automobiliui iš paskos 40 km/h greičiu. Apeliantas matė, kad jo važiuojamojoje kelio dalyje iš paskos važiuoja motoroleriu vaikinas su keleive mergina. Turintis ilgametę vairuotojo patirtį V. K. net negalėjo (ir neprivalėjo) pagalvoti, kad motorolerio vairuotojas, matydamas, kad automobilis sumažino greitį, rodo posūkį į dešinę, pradės lenkti automobilį iš dešinės pusės. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, išvengti nuostolingų padarinių.
Automobilio vairuotojas pagrįstai tikėjosi, kad ir kitas eismo dalyvis – motorolerio vairuotojas laikysis atsargumo priemonių, tačiau taip neįvyko. Neturėdamas vairavimo patirties motorolerio vairuotojas nestebėjo kelio (aiškina, kad nepastebėjo, ar automobilio vairuotojas rodė posūkį į dešinę, nors automobilis važiavo 4 kartus lėčiau už motorolerį, posūkio į kairę nerodė). Būtent šioje situacijoje, kaip teigiama specialisto išvados 6 punkte, motorolerio vairuotojo A. Š. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 40-41).
Teisėjų kolegija nesutinka su specialisto aiškinimu, kad būtent automobilio vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykiu. Automobilio vairuotojui važiuojant kuo arčiau dešinio kelkraščio, šioje situacijoje motorolerio vairuotojas, būdamas neatidus ir nestebėdamas priekyje važiuojančio automobilio, būtų atsitrenkęs į automobilio galą. Automobilio vairuotojas rodė posūkį į dešinę, o ne į kairę, todėl esamoje situacijoje motorolerio vairuotojui niekas nekliudė aplenkti automobilį iš kairės.
Dėl šių priežasčių byloje negali būti daroma išvada dėl vieno iš BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinųjų požymių – priežastinio ryšio tarp V. K. veikos ir kilusių padarinių nustatymo. Kad V. K. vairuojamas automobilis iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto (Kelių eismo taisyklių 111 punkto reikalavimas), nebuvo autoįvykio priežastimi, nes motorolerio vairuotojas nagrinėjamoje situacijoje būtų atsitrenkęs į automobilį. Kaltinamasis atliko visus būtiniausius veiksmus: rodė posūkio į dešinę signalą, sumažino važiavimo greitį iki 10 km/h, darė posūkį į dešinę arčiau dešiniojo kelio krašto, 1 metro atstumu nuo kelkraščio, kas negali būti laikoma šiuo keliu važiuojančiai transporto priemonei taisyklių pažeidimu. Kaltinamasis V. K., vairuodamas automobilį, sukdamas į dešinę, ne nedavė kelio dešiniau ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam motoroleriui, kaip teigiama nuosprendyje, o nedavė kelio jį netikėtai iš dešinės pusės lenkiančiam motoroleriui, taigi kaltinamasis nepažeidė ir Kelių eismo taisyklių 106, 108 punktų reikalavimų.
Dėl išdėstyto apkaltinamasis nuosprendis naikinamas, kaltinamajam nepadarius veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, o civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Byloje pareikštas prašymas dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, viso 500 eurų (t. 2, b. l. 86-91). Teismas skundžiamu nuosprendžiu iš V. K. B. B. naudai priteisė 500 eurų išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteisiamos iš pripažinto kaltinamojo kaltu, o ne iš išteisintojo, todėl šioje dalyje nuosprendis taip pat naikinamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendį, kuriuo V. K. (V. K.) nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda, jam uždrausta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, iš jo priteista B. B. 500 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, iš ERGO Insurance SE priteista B. B. 136,93 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
V. K. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.