Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-248-1017/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-03-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-05-31Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-07
Bylos Nr.
1-248-1017/2017
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01047-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
B. B.
Civilinis atsakovas
„Ergo Insurance SE”
Advokatai
Eugenijas Algirdas Burokas, Valentinas Giriūnas, Julius Sakalauskas
Kategorijos
  • 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
  • 2.1.15.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-248-1017/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01047-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Giedrei Vasilevskai,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam V. K.,kaltinamojo gynėjams advokatams Eugenijui Algirdui Burokui, Elenai Šajauskaitei,nukentėjusiajai B. B.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Valentinui Giriūnui,civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE” atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,specialistei Loretai Levulytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusių tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Agvitas“ vadybininku, nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas: 1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 metams laisvės atėmimu, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu veika perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta); 2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 8 MGL (1 040 Lt) bauda; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 14.53 val., Vilniuje, Grigiškėse, vairavo D. A. priklausantį automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kovo 11-osios gatve link Mokyklos gatvės; ties Kovo 11-osios gatvės 35 pastatu, keisdamas važiavimo kryptį ir išvažiuodamas iš gatvės, pradėjo posūkio manevrą į dešinę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, sukdamas į dešinę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies krašto ir nedavė kelio dešiniau ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam motoroleriui Yamaha Aerox, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Š., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota motorolerio keleivė B. B., kuriai dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1222 redakcija) punkto, 108 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) punkto ir 111 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) punkto reikalavimus, dėl ko, įvykus eismo įvykiui, buvo nesunkiai sutrikdyta B. B. sveikata.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio neturėjo nė vienos avarijos. Paaiškino, kad įvykio dieną automobiliu Peugeot 307 lėtai, apie 20 km/val. greičiu važiavo Kovo 11-osios gatve, Grigiškėse, pirma eismo juosta. Ten buvo viena eismo juosta, jis važiavo viduryje kelio. Buvo šviesu, lietaus nebuvo, kelias buvo sausas. Jo vairuotas automobilis priklauso D. A., tačiau jis to žmogaus nežino, nes automobilį iš D. A. buvo įsigijęs jo draugas Ž. B., tik dar nebuvo įregistravęs savo vardu. Viskas atsitiko prieš sankryžą, ten yra pėsčiųjų perėja. Nuo pėsčiųjų perėjos iki sankryžos atstumas nedidelis, keli metrai. Jis važiuodamas norėjo pasukti į kirpyklą. Matė, kad ta pačia kryptimi už jo motoroleriu važiavo vaikinas ir mergina, stebėjo motorolerį per veidrodėlį. Mergaitė sėdėjo be šalmo, nors taip daryti vairuotojas neturi teisės. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė kitaip, t. y., kad mergina buvo su šalmu, nes motorolerį vairavusio liudytojo A. Š. mama prašė pasakyti, kad mergaitė buvo su šalmu, o tuomet visiems buvo aiški situacija, kad iš dešinės pusės lenkti negalima, kad motorolerio vairuotojas kaltas. Posūkio signalą pradėjo rodyti prieš pėsčiųjų perėją, tą tiksliai atsimena, nors pirminiuose parodymuose sakė, jog posūkį rodė už pėsčiųjų perėjos. Nuo važiuojamosios dalies krašto jo automobilis važiavo 1 metro atstumu, lenkti buvo rizikinga, bet metro gal ir užtenka. Jis pristabdė automobilį, darydamas posūkį važiavo 10 km/val. greičiu. Sukdamas į dešinę, per savo automobilio langą pamatė, kad motoroleris jį lenkia iš dešinės ir iš karto pajuto, kad į jo automobilio dešinę pusę atsitrenkė važiavę vaikinas ir mergina. Posūkio metu vaikinas buvo atsisukęs į merginą, jie kalbėjosi. Iš karto po įvykio išlipo iš automobilio ir pamatė, kad mergaitė guli, jai buvo sužalota koja. A. Š. sakė, kad nereikia kviesti policijos, bet jis iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Kadangi vaikinas ir mergina buvo nepilnamečiai, po įvykio reikėjo laukti tėvų. Kol laukė greitosios, vaikinas sakė, kad jis kaltas, bijojo tėvų. Vaikinas jautėsi kaltas ir pripažino kaltę dėl to, kad lenkė iš dešinės pusės. Ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neprašė sakyti, kad jis nematė jokios transporto priemonės – pats yra rusakalbis ir gal neįvertino visos situacijos, dėl to taip ir sakė. Ten buvo daug liudytojų. Pažymėjo, kad yra susipažinęs su specialisto išvada, su ja ne visai sutinka, tačiau jos neskundė, žalos atlyginti nesutinka. Nurodė, kad negalima lenkti pėsčiųjų perėjoje (2 t., b. l. 94-95). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad prieš pradėdamas posūkio manevrą, iš paskos važiavusio mopedo nematė (1 t., b. l. 48-49).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji B. B. paaiškino, kad A. Š. yra jos klasiokas. Įvykis įvyko rugsėjo mėnesį, po pamokų. Tądien ji paprašė, kad A. ją parvežtų namo. Jis su motoroleriu atvažiavo iki mokyklos, jie abu užsidėjo juodos spalvos šalmus, ji atsisėdo už jo ir važiavo link jos namų. Važiuodama su A. ji nebendravo, jis į ją atsisukęs nebuvo. Kiek laiko draugas vairuoja motorolerį, ji nežino, pati vairuotojo pažymėjimo neturi. Kelyje važiavo paskui automobilį, kuris važiavo ties kelio viduriu. Kaip įvyko eismo įvykis, ji nespėjo suvokti – automobilis sulėtino greitį prieš manevrą. Tarp automobilio iki kelkraščio buvo vietos 2 motoroleriams, jiems reikėjo važiuoti tiesiai. Jie norėjo aplenkti automobilį, važiuodami dešiniau, tuo metu automobilis suko į dešinę ir įvyko susidūrimas. Iki tol, kol pradėjo važiuoti dešiniau, važiavo paskui automobilį, bet kiek laiko – pasakyti negali. Ar prieš aplenkiant automobilį A. didino greitį, ji neprisimena. Dėl ko pradėjo stabdyti automobilis, ji pasakyti negali. Ar automobilio vairuotojas rodė posūkio į dešinę signalą, nematė. Pažymėjo, kad po įvykio ji nusiėmė šalmą ir prašė, kad jai iškviestų greitąją pagalbą. Nurodė, kad iki šiol jai yra likę randai ant kairės kojos, dėl įvykio ji negalėjo judėti, ligoninėje praleido apie 7 dienas, apie mėnesį vaikščiojo su ramentais, po to šlubavo, negalėjo normaliai vaikščioti, iki šiol skauda koją. Tuo laiku mokyklos nelankė, mokytojai ateidavo pas ją į namus. Mama rūpinosi dėl pagerinto maisto. Paaiškino, kad avarija sukėlė išgyvenimus, dabar bijo laikyti vairuotojo teises. Pretenziją draudimo kompanijai rašė ji. Rašydama pirminę pretenziją nežinojo, kad galima prašyti atlyginti patirtą žalą dėl sugadintų rūbų. Palaiko civilinį ieškinį, nurodė, kad įvykio metu daiktai buvo ne nauji, ji striukės, džinsų ir batelių vertę įvertino pagal įsigijimo kainą. Įvykio metu dėvėta striukė nebuvo sudėvėta, kelnės buvo naujos, bateliai buvo pirkti prieš mėnesį (2 t., b. l. 112-113, 115). Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 114-115).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. Š. paaiškino, kad A. Š. yra jos sūnus. Įvykio dieną ji buvo namuose, ir kažkas, kas – dabar neatsimena, paskambino ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis. Pasakė, kad sūnus važiavo su mergaite mopedu ir susidūrė su automobiliu. Ji atvyko į avarijos vietą. Įvykio vietoje buvęs sūnus A. sakė, kad jis iš karto išvietė greitąją pagalbą ir paaiškino, kad susidūrė su automobiliu – važiavo, suko, ir automobilis suko, ir jie susidūrė. Mergaitę po įvykio išvežė greitoji pagalba, o jie laukė, kol atvyks policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad reikės važiuoti pasitikrinti kraują Vilniuje. Kiek pamena, ji kartu su vyresniu sūnumi A. ten nuvežė. Pažymėjo, kad įvykio vietoje ji nieko neprašė kaltinamojo – sūnus rašė, kaip buvo, jis rašė sau. Ji jokių nurodymų, ką reikia sakyti, nei sūnui, nei kaltinamajam nedavė (2 t., b. l. 95-96).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. nurodė, kad įvykio dieną važiavo iš mokyklos su B. B.. Jis vairavo motorolerį. Įvykio metu jam buvo 16 metų, jis turėjo išsilaikęs teises ir jas turėjo su savimi. Šalmus dėvėjo ir jis, ir B.. Važiavo Kovo 11-osios gatve, Grigiškėse. Kelyje buvo viena eismo juosta, transporto nebuvo visai, eismas buvo neintensyvus. Važiuodamas matė automobilį, bet jo visai neakcentavo, tiesiog važiavo. Mano, kad automobilio vairuotojas turėjo jį matyti, nes iki įvykio jis važiavo automobiliui iš paskos, o automobilis tiesiai važiavo visą laiką, ten nėra kur manevruoti. Pats jis visada važiavo dešine puse, palei kelkraštį, pirma eismo juosta, trajektorijos nekeitė. Gal prieš pat eismo įvykį ir susilygino su automobiliu, bet to neatsimena, tačiau susilyginę gretimai nevažiavo. Automobilis arba lėtai važiavo, arba prieš pėsčiųjų perėją stabdė. Kokiu greičiu važiavo jis pats, dabar neatsimena. Manė, jog automobilis važiuos tiesiai ir pasuks į kairę, nes jau beveik pravažinėjo tą posūkį, kur įvyko įvykis, be to, automobilis nerodė posūkio, todėl jis nusprendė važiuoti. Paaiškino, kad motoroleriui leidžiama lenkti 2-3 metrus nuo kelkraščio, jis šios taisyklės ir laikėsi, nes iš dešinės automobilio pusės buvo vietos pravažiuoti motoroleriui. Jis važiavo ir iš dešinės pusės lenkė automobilį. Pirmiausia pasižiūrėjo ir tada lenkė. Pažymėjo, kad jeigu būtų matęs, kad automobilis rodė įspėjamus ženklus, jo nebūtų lenkęs. Tuo atveju automobilis arba nerodė įspėjamųjų ženklų, arba jis jų nematė. Tarpas tarp kelkraščio ir motorolerio buvo maždaug apie metrą. Automobilis pradėjo sukti ir jis atsitrenkė į automobilio kampą. Įvykio metu pats sužalotas nebuvo, bet buvo sužalotas keleivės kairys kelis. Kaltinamasis išlipęs iš automobilio kalbėjosi su juo ir su B., jie ją palaikė. Dėl ko įvyko eismo įvykis, su kaltinamuoju nekalbėjo, be to, tuo metu manė, kad jis pats kaltas, nes iš dešinės lenkti negalima (2 t., b. l. 96-97). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad jis važiavo apie 40 km/val. greičiu, arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto; kai jis mopedu važiuodamas iš paskos priartėjo prie Peugeot markės automobilio apie 5 metrų atstumu, pastebėjo, kad automobilis pradėjo stabdyti, jis nutarė šį automobilį aplenkti iš dešinės pusės, kadangi atstumas nuo automobilio iki gatvės krašto buvo apie 2 metrai; ar automobilis rodė dešinio posūkio signalą, jis nematė; taip pat patikslino, kad prieš pat susidūrimą važiavo tiesiai apie 1 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto, o kai pamatė, jog automobilis stabdė, sumanė pravažiuoti pro šį automobilį iš dešinės pusės, nes atstumas nuo automobilio iki gatvės krašto buvo pakankamas dviem mopedams (1 t., b. l. 128).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. nurodė, kad paliudyti jo paprašė kaltinamasis V. K., nes po įvykio jo duomenų niekas neprašė. Paaiškino, kad V. K. yra jo pažįstamas apie 10 metų, charakterizuojamas teigiamai, jie bendrauja nedažnai, susitinka sporto salėje 4-5 kartus per savaitę. Įvykio dieną, tai buvo prieš du metus, buvo nešalta, dienos metas, buvo saulė, gražus oras, jis ėjo iš parduotuvės „Iki“ namo. Eismo situaciją stebėjo 3-4 sekundes. Pamatė važiuojantį motorolerį, priekyje jo važiavo automobilis. Jie judėjo jo kryptimi. Motoroleris nuo automobilio, už jo, važiavo nedideliu atstumu. Įvykis įvyko jam prieš akis, ir jis matė, kaip automobilis rodė posūkį į dešinę pusę dar iki sankryžos ir įsukinėjo į dešinę pusę; įvykus įvykiui, automobilio posūkis buvo įjungtas. Tyrėjas, kai jis davė parodymus, parodymų dėl rodyto posūkio tiesiog neužfiksavo. Automobilis važiavo negreitai ir lėtino greitį. Motoroleris keitė kryptį ir bandė aplenkti per dešinę pusę. Automobilis su motoroleriu susilyginę nebuvo. Motoroleriu važiavo dviese. Vienas keleivis, atrodo, buvo su šalmu. Kad motoroleris rodytų kažkokius įspėjamuosius ženklus, jis nepastebėjo. Įvykio vietoje matė V. K., bet su juo nebendravo (2 t., b. l. 113-114). Panašius parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 139-140).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. (V. M.) patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y., kad 2014 metų rugsėjo mėn., tikslios dienos neprisimena, jis apie 14.50 val., Grigiškėse, ėjo Kovo 11- osios gatvės šaligatviu link prekybos centro ,,Iki“. Buvo dienos metas, kelias buvo sausas. Einant šaligatviu Kovo 11-osios gatvė jam buvo iš dešinės pusės. Tik perėjęs ties bažnyčia esantį įvažiavimą į kiemą, pastebėjo jam iš priekio atvažiuojantį lengvąjį automobilį, kuris važiavo su įjungtu dešinio posūkio signalu. Lengvasis automobilis važiavo apie 1 metro atstumu nuo dešinio važiuojamos dalies krašto. Privažiavęs prie įvažiavimo į kiemą, minėtas automobilis darė posūkio manevrą į kiemą. Tuo metu pastebėjo, kad lengvąjį automobilį iš dešinės pusės lenkė iš paskos arčiau dešinio šaligatvio važiavęs mopedas ir tada įvyko susidūrimas. Nuo smūgio mopedas apvirto ir važiavimo kryptimi nuriedėjo už įvažiavimo į kiemą. Nuo mopedo nukrito juo važiavę vaikinas ir mergina. Lengvasis automobilis po susidūrimo sustojo ir liko stovėti važiuojamoje dalyje, kur įvyko susidūrimas. Jis priėjo prie lengvojo automobilio vairuotojo, kuriam pasakė kviesti GMP, nes matė, kad kraujavo nukritusios merginos kojos kelis. Po kurio laiko atvyko GMP ir policija. Atvykusiems policininkams nurodė eismo įvykio aplinkybes. Patikslino, kad prieš susidūrimą lengvasis automobilis važiavo negreitai, apie 10 km/val. greičiu, o mopedas važiavo apie 40 km/val. greičiu. Mopedą vairavęs vaikinas buvo su apsauginiu šalmu. Ar mopedu važiavusi mergina buvo su šalmu, neprisimena (1 t., b. l. 134-135; 2 t., b. l. 114-115).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė Loreta Levulytė patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. balandžio 24 d. specialisto išvadą Nr. 11-3113(14). Paaiškino, kad atlikus eismo įvykio tyrimą, išanalizavus užfiksuotus duomenis schemoje, joje nurodytą automobilio judėjimo trajektoriją dešinio posūkio darymo metu, tikėtina, kad vairuotojas posūkio manevrą pradėjo apie 2 metrų atstumu nuo dešiniojo krašto. Jis turėjo praleisti iš dešinės pusės judančią transporto priemonę motorolerį. Paaiškino, kad automobilio vairuotojas dešiniojo posūkio manevrą turėjo atlikti priartėjęs arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nagrinėjamu atveju negalima nustatyti, ar motorolerio vairuotojui, važiavusiam iš dešinės automobilio pusės, pakako pločio tarp automobilio ir važiuojamosios dalies krašto. Pateikta eksperto išvada nesikeistų net jeigu ir būtų nustatyta, kad motorolerio vairuotojas ne apvažinėjo automobilį dešiniąja puse, o visą laiką važiavo dešiniau. Pažymėjo, kad transporto priemonės vairuotojo rodomas posūkis nesuteikia pirmumo teisės eismo dalyviui – bet kokiu atveju, prieš darydamas manevrą, jis turi įsitikinti, kad nekils kliūties kitam eismo dalyviui. Šiuo atveju automobilio vairuotojo veiksmai – rodymas ar nerodymas dešiniojo posūkio signalo – reikšmės neturi. Jis privalėjo, prieš atlikdamas dešiniojo posūkio manevrą, pasitraukti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Posūkio rodymas ar nerodymas nebūtų išsprendęs eismo įvykio neįvykimo; jis turėjo praleisti motorolerio vairuotoją. Automobilio vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, nes jis sudarė kliūtį dešinėje pusėje esančiai transporto priemonei, mažino važiavimo greitį, tačiau nesiėmė saugumo priemonių ir susidūrė su ja, o motorolerio vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje – jis atsitrenkė į kelią jam užkirtusį automobilį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teismo medicinos specialistė J. M. – Čobot, 2014 m. spalio 16 d. apžiūrėjusi B. B., VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 14-2PS-9052, Grigiškių sveikatos priežiūros centro asmens ambulatorinę kortelę ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad B. B. nustatyti sužalojimai – didelės plėštinės odos poodžio žaizdos kairio kelio (3 cm su aplinkiniu odos nubrozdinimu ties girnele) ir kairės blauzdos srityje (10 cm su svetimkūniais), odos nubrozdinimas kairio klubakaulio projekcijoje galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 119-120).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 25 d. Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8506/14(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu V. K. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2014 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 8505/14(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu A. Š. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 132).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. balandžio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3113(14) nurodyta, kad:

1. Tikėtina, šiame eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių susidūrimo eigos (mechanizmo) elementai buvo tokie: automobilis Peugeot 307, vairuojamas V. K., važiavo Kovo 11-osios g., tuo metu automobiliui iš paskos važiavo motoroleris Yamaha Aerox, vairuojamas A. Š.. Ties pastatu Nr. 35 automobilis Peugeot 307 suko į dešinę, o tuo metu jam iš paskos važiavęs ir automobilį iš dešinės apvažinėjęs motoroleris Yamaha Aerox kairės pusės konstrukciniais elementais kontaktavo su automobilio Peugeot 307 priekinėmis dešinės pusės durelėmis, dešinės pusės išoriniu galinio vaizdo veidrodėliu, priekiniu dešinės pusės sparnu ir priekinio bamperio dešiniuoju kampu, motorolerio priekinis ratas smūginiai kontaktavo su automobilio Peugeot 307 priekinio dešinės pusės ratu. Po susidūrimo motoroleris Yamaha Aerox tęsė judėjimą į priekį, užvažiavo ant dešiniojo kelkraščio bordiūro, kelkraščiu judėjo sudėtingu erdviniu judesiu (vertėsi), kontaktavo su dešiniojo kelkraščio danga ir nuvirto padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Automobilis Peugeot 307 po susidūrimo šiek tiek pavažiavo į priekį ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane.

2. Apskaičiuoti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį metu važiavo V. K. vairuojamas automobilis Peugeot 307 ir A. Š. vairuojamas motoroleris Yamaha Aerox, negalima.

3. Šiame eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių susidūrimas įvykio dešinėje kelio važiuojamosios dalies eismo juostoje iki automobilio Peugeot 307 padėties po eismo įvykio.

4. Motorolerio Yamaha Aerox vairuotojas A. Š., važiuodamas 40 km/val. greičiu ir stabdydamas motorolerį pradiniu automobilio Peugeot 307 kliūties susidarymo momentu neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Peugeot 307.

5. Prieš sukdamas į dešinę automobilio Peugeot 307 vairuotojas privalėjo iš anksto pasitraukti prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir keisdamas judėjimo kryptį, t. y. prieš atlikdamas dešiniojo posūkio manevrą automobilio Peugeot 307 vairuotojas V. K. privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, t. y. duoti kelią dešiniau jo vairuojamo automobilio judėjusiam motorolerio Yamaha Aerox vairuotojui A. Š.. Ėmęsis šių veiksmų automobilio Peugeot 307vairuotojas V. K. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su motoroleriu Yamaha Aerox.

Motorolerio Yamaha Aerox vairuotojas A. Š., buvusioje kelio eismo situacijoje, privalėjo važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir jeigu, automobilio Peugeot 307 vairuotojas V. K. rodė dešiniojo posūkio signalą, tai tikslu užtikrinti eismo saugumą, motorolerio Yamaha Aerox vairuotojas A. Š., buvusioje kelio eismo situacijoje, artėdamas, kaip pats nurodė, prie automobilio, kurio vairuotojas mažino važiavimo greitį, turėjo mažinti savo vairuojamo motorolerio važiavimo greitį ir palaukti, kol priekyje važiuojantis automobilis atlaisvins eismo juostą arba esant galimybei apvažiuoti į dešinę sukantį automobilį iš kairės.

6. Automobilio Peugeot 307 vairuotojo V. K. veiksmai, – prieš atlikdamas dešiniojo posūkio manevrą nepasitraukė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nedavė kelio ir sudarė kliūtį bei susidūrė su jam iš dešinės judėjusiu motoroleriu Yamaha Aeroxkurį vairavo A. Š., – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje, automobilio Peugeot 307 vairuotojas V. K. rodė dešiniojo posūkio signalą, tai motorolerio Yamaha Aerox vairuotojo A. Š. veiksmai, paties nurodytoje kelio eismo situacijoje, t. y. apvažinėjo priekyje mažesniu greičiu judantį automobilį iš dešinės,– artėdamas prie automobilio Peugeot 307, kurio vairuotojas mažino važiavimo greitį apvažinėjo šį automobilį iš dešinės ir tuo sudarė pavojingą situaciją ir susidūrė su automobiliu Peugeot 307, kurį vairavo V. K., – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 34-41).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. M. 2014 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 14.50 val. gavo pranešimą, kad Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 36, susidūrė automobilis ir motoroleris. Apie 14.55 val. nurodytoje vietoje aptiko automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. K. paaiškino, kad jis važiavo Kovo 11-osops gatve mažėjančia tvarka bei norėjo pasukti į dešinę – į 36 namo kiemą. Tuo metu jį iš dešinės pusės lenkė greičiau važiavęs motoroleris, kurį jis ir kliudė. Motorolerio Yamaha Aerox, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. Š. irgi paaiškino, kad jis aplenkė automobilį Peugeot iš dešinės. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai į Santariškių ligoninę išvežė Yamaha Aerox keleivę B. B. (1 t., b. l. 4).

Byloje taip pat yra pateiktas kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 14-15), eismo įvykio vietos planas ir juodraštis (1 t., b. l. 16-17), fotolentelės (1 t., b. l. 18-21), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (1 t., b. l. 22-25), iš kurių matyti eismo įvykyje dalyvavę transporto priemonės, jų išsidėstymas taip pat padaryti apgadinimai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kelių eismo taisyklių 106 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1222 redakcija, galiojusi įvykio metu) punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Kelių eismo taisyklių 108 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, galiojusi įvykio metu) punkto nuostatomis, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta.

Kelių eismo taisyklių 111 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, galiojusi įvykio metu) punkte nurodyta, jog prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių, aukščiau išvardintų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos (kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų paaiškinimų, Specialistų išvadų, apžiūros protokolo, specialistų paaiškinimų, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano, fotolentelės, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų, tarnybinio pranešimo) nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 14.53 val., Vilniuje, Grigiškėse, ties Kovo 11-osios gatvės 35 pastatu įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė D. A. priklausantis automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis V. K., ir motoroleris Yamaha Aerox, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Š., šio įvykio metu motorolerio keleivei – nukentėjusiajai B. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Be to, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad būtent kaltinamojo veiksmai buvo būtinoji nagrinėjamo eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga ir turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Visų pirma, iš teisme apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojo A. Š. paaiškinimų nustatyta, kad kaltinamojo V. K. vairuojamas automobilis važiavo viduriu eismo juostos, tarp automobilio ir šios eismo juostos dešinio kelkraščio buvo 1-2 metrų tarpas, į kurį galėjo tilpti motoroleris, o nukentėjusiosios B. B. teigimu, ir du motoroleriai, iš šios padėties kaltinamasis ir darė posūkio į dešinę manevrą (2 t., b. l. 94-97, 112-113). Antra, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei eismo įvykio schemoje nurodyta, kad atstumas tarp automobilio dešinės pusės galinio rato ašies iki dešinio važiuojamosios dalies krašto yra 1,2 m (1 t., b. l. 14-17); automobilio padėtis eismo įvykio metu, iš kurios matyti, jog automobilis nutolęs nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, užfiksuota ir fotolentelėje (1 t., b. l. 18-21). Trečia, specialisto išvadoje Nr. 11-3113 (14) konstatuota, jog automobilis Peugeot 307 į padėtį po eismo patenka, kai judėjimą dešiniojo posūkio kreive pradeda ne mažesniu kaip 2,0 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (1 t., b. l. 34-41). Ketvirta, teisiamajame posėdyje apklausta šią išvadą teikusi specialistė, patvirtinusi nurodytą išvadą, papildomai paaiškino, kad automobilio vairuotojas dešiniojo posūkio manevrą turėjo atlikti priartėjęs arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, objektyviai buvo įmanoma atlikti posūkio į dešinę manevrą, priartėjus prie pat dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamasis V. K., vairuodamas automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į dešinę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies krašto ir tokiu būdu pažeidė įvykio metu galiojusias Kelių eismo taisyklių 111 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) punkto nuostatas.

Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. K., pradėjęs posūkio manevrą į dešinę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir, sukdamas į dešinę, nedavė kelio dešiniau ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam motoroleriui. Tai patvirtina, visų pirma, kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, pagal kuriuos jis per automobilio veidrodėlį matė paskui jį važiuojantį motorolerį su dviem asmenimis (2 t., b. l. 94-95), o tai sudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis privalėjo būti ypatingai atsargus ir įsitikinti, prieš darydamas posūkio manevrą, kad jo atliekamas manevras yra saugus ir neužkerta kelio kitiems eismo dalyviams. Nurodytos aplinkybės įrodytos ir kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiosios bei liudytojų paaiškinimais, taip pat Specialisto išvada Nr. 11-31133 (14) bei šią išvadą pateikusios specialistės Loretos Levulytės paaiškinimais teisme, pagal kuriuos, būtent automobilio vairuotojo V. K. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (1 t., b. l. 34-41).

Nors pagal kaltinamojo ir liudytojų R. S. bei V. M. paaiškinimus, kaltinamasis, prieš darydamas posūkio į dešinę manevrą, rodė dešinio posūkio signalą, o motoroleris, įvertinus kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, apvažinėjo automobilį iš dešinės pusės, pažymėtina, jog posūkio signalo rodymas nesuteikia pirmumo teisės eismo dalyviui, todėl kaltinamasis bet kokiu atveju, prieš darydamas manevrą, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, kad nekils kliūties kitam eismo dalyviui ir duoti kelią (nekliudyti) motoroleriui. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis sudarė kliūtį jo dešinėje pusėje esančiai transporto priemonei – motoroleriui, nesiėmė saugumo priemonių, nepraleido tiesiai važiavusio motorolerio ir susidūrė su juo. Taip pat pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog nepaisant motorolerio vairuotojo A. Š. veiksmų, būtinoji sąlyga įvykiui kilti buvo ta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, nepraleido (nedavė kelio) jam iš dešinės pusės tiesiai važiuojančiam motoroleriui.

Apibendrinant, darytina išvada, kad kaltinamasis V. K., vairuodamas automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį ir išvažiuodamas iš gatvės, pradėjęs posūkio manevrą į dešinę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į dešinę, nedavė kelio dešiniau ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam motoroleriui Yamaha Aerox, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Š., ir su juo susidūrė, tokiu būdu pažeisdamas 106 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1222 redakcija) punkto ir 108 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) punkto reikalavimus. Nors kaltinamajame akte nurodyta, jog kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) reikalavimus, nurodytas teismo patikslinimas dėl šio punkto redakcijos taikymo iš esmės nekeičia nei kaltinimo, nei jame nurodytų aplinkybių (BPK 255-256 str.).

Be to, pagal į bylą pateiktus įrodymus (apžiūros protokolas, specialisto paaiškinimas; 1 t., b. l. 119-120) nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai B. B. buvo padaryti sužalojimai (didelės plėštinės odos poodžio žaizdos kairio kelio (3 cm su aplinkiniu odos nubrozdinimu ties girnele) ir kairės blauzdos srityje (10 cm su svetimkūniais), odos nubrozdinimas kairio klubakaulio projekcijoje), kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdamas dviejų transporto priemonių apgadinimą bei padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą vienam asmeniui), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas neatsargus nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (keisdamas važiavimo kryptį ir išvažiuodamas iš gatvės, pradėjo posūkio manevrą į dešinę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, sukdamas į dešinę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies krašto ir nedavė kelio dešiniau ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiai kitai transporto priemonei ir su ja susidūrė; kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, automobilis apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobiliui atlikta valstybinė techninė apžiūra), į motorolerio vairuotojo A. Š. veiksmus nagrinėjamo įvykio metu, taip pat į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvenantis su sugyventine, teistas (1 t., b. l. 74-76), tačiau nėra teistas dėl nusikaltimų ar nusižengimų transporto eismo saugumui, daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, jam paskirtų baudų sumokėti nelinkęs (1 t., b. l. 66-73), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, 2005 m. birželio 4 d. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada: narkotikų vartojimo faktas, VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ nesigydė (1 t., b. l. 101-103).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, skirtina švelniausia BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – 30 MGL (30*37,66= 1 129,80 Eur) bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei galimas baudos už neatsargų nusikaltimą vidurkis (BK 47 str. 2 d., 3 d. 5 p.).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, įskaitant grubius, nuolat daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie, be kita ko, buvo padaryti ne tik iki nagrinėjamo įvykio, bet ir po to, sprendžia, kad kartu su bausme taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus. Pažymėtina, jog nors V. K. šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemones (ši teisė atimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimu), visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, kadangi skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016).

Teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nekeistina ir paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b. l. 61-63).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų nukentėjusiosios išlaidų

Nukentėjusioji B. B. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 310 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 40-42, 86-88, 112-113, 115).

Reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusioji grindžia aplinkybėmis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo namuose: buvo perkami medikamentai, tvarsliava, viso už 30 Eur, šias išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti draudimo kompanijai ir pridėti prie bylos. Be to, anot nukentėjusios, gydymo metu buvo reikalingas pagerintas maitinimas, vitaminai ir tam buvo išleista iš viso 80 Eur. Pagal į bylą pateiktus UAB „Eurovaistinė“ kvitus bei nukentėjusiosios paaiškinimus, 2014 m. rugsėjo mėnesį, t. y. iš karto po įvykio nukentėjusiosios gydymui buvo išleista iš viso 36,93 Eur, įskaitant įsigytus medikamentus (tepalus, tvarsčius, maisto papildus ir kt.) (2 t., b. l. 74), kitų įrodymų, patvirtinančių paminėtas išlaidas, į bylą nepateikta.

Be to, autoįvykio metu, anot nukentėjusiosios buvo suplėšyta 100 Eur vertės striukė, suplėšytos, sukruvintos 40 Eur vertės džinsinės kelnės, nukentėjo ir avalynė, nes autoįvykio metu pasimetė vienas sportinis batelis (batelių vertė – 60 Eur). Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad sugadintų drabužių ir avalynės vertę ji nurodė pagal šių daiktų įsigijimo kainą. Taip pat paaiškino, kad įvykio metu daiktai buvo nenauji, tačiau įvykio metu dėvėta striukė nebuvo sudėvėta, kelnės buvo naujos, bateliai buvo pirkti prieš mėnesį; šį reikalavimą dėl sugadintų drabužių ir avalynės pareiškė tik teisme, nes iki susitikimo su advokatu nežinojo, kad gali reikšti tokį reikalavimą. Teismas, įvertinęs eismo įvykio aplinkybes bei nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus, sprendžia, kad paminėti nukentėjusiosios drabužiai bei avalynė galėjo būti sugadinti eismo įvykio metu ir nukentėjusioji dėl to neabejotinai patyrė turtinės žalos. Nors nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos patirtus nuostolius dėl sugadintų drabužių ir avalynės, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ji yra pripažinta nukentėjusiąja byloje dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo bei remiantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad jai atlygintina turtinė žala dėl sugadinto jos turto, tačiau pažymėtina, kad eismo įvykio metu sugadinti nukentėjusiosios daiktai nebuvo nauji (nors ir nesunešioti), todėl nėra pagrindo priteisti šių daiktų įsigijimo vertę. Teismas sprendžia, jog teisinga ir protinga priteisti dalį, t. y. pusę (100 Eur), nukentėjusiosios nurodytų išlaidų už sugadintus drabužius ir avalynę.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, patenkintinas nukentėjusiosios reikalavimas dėl dalies – 136,93 Eur turtinės žalos priteisimo (CPK 12 str., 178 str., 185 str.; CK 6.246-6.249 str., 6.254 str.); šios išlaidos priteistinos iš civilinio atsakovo – ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (1 t., b. l. 27; CK 6.254 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d., 11 str., 16 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu nukentėjusiajai B. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nustatytos didelės plėštinės odos poodžio žaizdos kairio kelio (3 cm su aplinkiniu odos nubrozdinimu ties girnele) ir kairės blauzdos srityje (10 cm su svetimkūniais), odos nubrozdinimas kairio klubakaulio projekcijoje, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; ligoninėje ji praleido 7 paras, vėliau gydymas buvo tęsiamas namuose, apie mėnesį vaikščiojo su ramentais, po to šlubavo, nelankė mokyklos, tačiau mokytojai ateidavo į namus, namų mokymas rekomenduotas iki 2014 m. spalio 24 d., t. y. mėnesį laiko (1 t., b. l. 119-120, 125-126; 2 t., b. l. 70-72, 89-90). Be to, pasak nukentėjusiosios, avarija sukėlė išgyvenimus, dabar ji bijo laikyti vairuotojo teises, jai iki šiol skauda koją, matosi randai (2 t., b. l. 115). Teismo vertinimu, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė skausmą, stresą, nepatogumus, jos gydymas truko apie mėnesį laiko, kurio metu mokymosi paslaugos jai buvo teikiamos namuose, be to, jai buvo reikalinga kitų asmenų pagalba ir priežiūra; taip pat neatmestina ir tai, kad eismo įvykio padarinius nukentėjusioji jaučia iki šiol, kadangi, kaip pati nurodė, dėl šio įvykio bijo mokytis vairuoti transporto priemones, ant kojos, t. y. matomoje vietoje liko randai, šie nukentėjusiosios teiginiai nebuvo paneigti.

Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą (nusikaltimas neatsargus), kilusias pasekmes tiek nukentėjusiosios sveikatai, tiek ir jos psichologinei būsenai, padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo finansinę padėtį (dirba vadybininku), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams eismo įvykio metu, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios B. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, šios nukentėjusiosios naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str., 6.254 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Be to, byloje pateiktas prašymas dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, iš viso 500 Eur, kuris yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 500 Eur išlaidų už advokato paslaugas (2 t., b. l. 91; BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL, t. y. 1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų aštuoniasdešimties centų) baudą.

Paskirti V. K. (V. K.) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti V. K. (V. K.) naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams.

V. K. (V. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš dalies patenkinti B. B. civilinį ieškinį ir priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (į. k. 302912288), nukentėjusiajai B. B. 136,93 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus devyniasdešimt tris centus) turtinės žalos ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. K. (V. K.) B. B. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė