Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams G. A. ir D. A. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, sandorio pripažinimo apsimestiniu, nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys notarė Lilija Šilerienė ir notaras Mindaugas Sipavičius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2018-02-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą ieškovui V. A., 2017-08-28 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą atsakovui G. A. dalyje dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo, pripažinti ieškovui nuosavybės teises į butą, adresu (duomenys neskelbtini), pripažįstant 2016-08-10 buto pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine ir priteisti piniginę kompensaciją už buto pirkimą-pardavimą, grąžinti be pagrindo įgytus 210,00 Eur, gautus pardavus ieškovo paveldėtų akcijų dalį ir priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-07-21 buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Butas 1). Šio Buto l savininkais (bendraturčiais) prieš 2016-07-21 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą buvo ieškovas, atsakovas bei motina A. A. Ieškovas nesutiko parduoti buto, kadangi tai buvo jo vienintelė gyvenamoji vieta. Paaiškino, kad ieškovo motina bei brolis reikalavo, kad Butas l būtų parduotas, ieškovas sutiko, nes motina patikino, jog pardavus Butą 1, už pusę gautos sumos bus nupirktas mažesnis būstas ieškovui, kuriame jis galės gyventi, o likusią dalį gautos sumos ji atiduos atsakovui. Iki Buto l pardavimo ieškovui priklausė 3/16 Buto l dalis (atitinkamai atsakovui - 3/16, o motinai - 5/8). Buto l 2016-07-21 pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.2 bei 4.1.3 punktuose buvo nurodyta, jog visa mokama už Butą 1 kaina bus mokama į motinos banko sąskaitą. Ši sutarties sąlyga atitiko visą bendraturčių susitarimą, pagal kurį, visas lėšas gavusi motina jas padalins tarp brolių - atsakovui perves pusę gautos sumos, o ieškovui nupirks kitą butą. Vykdant minėtą susitarimą A. A. atidarė dvi atskiras sąskaitas banke ir, gavusi lėšas už Butą 1, jas paskirstė tokiu būdu: 1) 19 000 Eur 2016-08-16 sumokėjo už Butą 2; 2) 12 527,20 Eur buvo pervesta atsakovui ir jo sutuoktinei. Butas 2 buvo įformintas ne ieškovo, bet A. A. vardu, nes tuo metu ieškovas nedirbo ir neturėjo pajamų, todėl jam buvo svarbu išsaugoti komunalinių mokesčių kompensacijas, kurias jis gaudavo nustatyto neįgalumo pagrindu.

Esant sunkiai finansinei padėčiai, ieškovas sutiko laikinai įgytą nuosavybę į Butą 2 įforminti A. A. vardu. Šią aplinkybę A. A. ir ieškovas aptarė notarų biure pasirašant Buto 2 pirkimo-pardavimo sutarti ir įvardijo notarui Mindaugui Sipavičiui kaip priežastį, dėl kurios Buto 2 savininke prašė nurodyti ne ieškovą, bet A. A.. Ieškovas bei A. A. sutarė, kad ieškovui susiradus darbą, ji perrašys Buto 2 nuosavybę jo vardu. 2017-04-24 A. A. mirė. Ieškovas vertino, kad motina paskirstė broliams visą jos turimą turtą iki palikimo atsiradimo. Tačiau atsakovas priėmė palikimą ir 2017-08-28 jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo buvo pripažinta asmeninė nuosavybė į ½ Buto 2. Ieškovui 2018-02-20 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o 2018-02-26 ieškovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisines pagalbos tarnybą prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą priimtas 2018-05-24. Pagal Buto l 2016-07-21 pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.3 punktą ieškovo parduodamos Buto l dalies kaina buvo 8 906,25 Eur. Ši suma buvo pervesta į A. A. banko sąskaitą. Vertina, kad Butas 2 buvo įgytas ir iš ieškovo lėšų. Visa Buto 2 kaina, už kurią Butas 2 buvo įgytas, yra 19 500,00 Eur, todėl ieškovas prašo priteisti 8 906,25 Eur sumą, kuri jam nebuvo grąžinta ir liko mirusios A. A. valdomo turto masėje, šią sumą priteisiant turtu natūra, t. y. pripažįstant ieškovo nuosavybės teises į Buto 2 5433/10000 dalį. Dėl kitos Buto 2 dalies nuosavybės teisių pripažintinas faktas, jog A. A., paskirstydama už Butą l gautas lėšas, ieškovui skyrė, t. y. dovanojo, 10 593,75 Eur.

Nurodė, kad tiktoji Šalių valia (Buto l savininkų valia) bei sudarytų sandorių (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, lėšų pervedimo banko sąskaitose pavedimai) tikslas buvo padalinti tarp ieškovo ir atsakovo lėšas, gautas iš Buto l pardavimo - atsakovui gaunant atitinkamą sumą pinigais, o ieškovui nuperkant kitą gyvenamąjį būstą. Taip pat nurodo, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, tokie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, todėl pripažinus, jog A. A. veiksmai ir susitarimas įgyti Butą 2 ieškovo nuosavybėn laikytinas pažadu, tuomet tokiu turi būti laikomi ir A. A. veiksmai bei susitarimai padovanoti atsakovui dalį už Butą 1 gautų lėšų. Vertina, kad jeigu teismas nepripažintų ieškovo nuosavybės teisės į Buto 2 5433/10000 dalį, tokiu atveju į paveldimo turto masę turėtų patekti ir būti padalintas visas A. A. palikimo atsiradimo metu priklausęs turtas: tiek nekilnojamas, tiek piniginės lėšos. Pažymėjo, kad nuo 2016-08-12 iki 2016-10-04 atsakovui buvo pervesta 12 527,20 Eur, nuo 2017-03-14 iki 2017-04-14 pervesta 5 360 Eur, vertina, kad šiems sandoriams buvo būtinas notaro patvirtinimas. A. A. palikimą priėmė ieškovas ir atsakovas, todėl byloje reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo l/2 grąžintinos į paveldimą turtą sumos, t. y. 8 943,60 Eur.

Ieškovas nebuvo šio sandorio šalimi, teismas turėtų vadovautis A. A. valia, kurią A. A. išreiškė notarui, patvirtinusiam ginčijamą sandorį. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog 2016-08-10 pirkimo-pardavimo sutartyje šalių išreikštoji valia atitiko tikruosius šalių ketinimus bei nėra jokio pagrindo šio sandorio pripažinti apsimestiniu. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016-07-30 iki 2017-04-01 A. A. į atsakovo banko sąskaitą pervedė 4 910,00 Eur sumą, o laikotarpiu nuo 2016-09-02 iki 2017-04-14 į atsakovės D. A. banko sąskaitą pervedė 11 649,35 Eur sumą. Atsakovai pažymėjo, kad iš D. A. gautos lėšos (išskyrus 4 400,00 Eur dovaną anūkams) buvo skirtos panaudoti atsakovų būsto, esančio Kaštonų g. 18, Mikališkių k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav., remontui. Atsakovai, gyvendami Bute l, savo lėšomis šiame bute atliko remontą, todėl iškilus remonto poreikiui atsakovų naujajame būste, pinigus būsto remontui atsakovams padovanojo motina A. A.. Vertina, kad lėšos, A. A. padovanotos atsakovams bei jų vaikams, nėra paveldėjimo objektas.

Paaiškino, kad atsakovas tarėsi tik dėl savo dalies akcijų pardavimo, pasitikėjo akcijų pirkėjo profesionalumu, todėl pardavėjo parengtą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė neabejodamas, kad sudaro pirkimo-pardavimo sutartį dėl jam priklausančių akcijų. Atsakovui nežinoma, kodėl pirkėjas į akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė jam priklausančias akcijas, įrašė ir ieškovui priklausančias akcijas. Atsakovas kitam asmeniui priklausančių akcijų negali parduoti pagal įstatymą ir jų nepardavinėjo. Atsakovas ginčo pinigų sumą įgijo ne be pagrindo, o pagal 2018-04-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. pagal nenuginčytą sandorį. Nurodo, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Taip pat nurodo, kad atsakovo motina A. A. mirė 2017-04-24, ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2018-08-07, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl turi būti taikoma ieškinio senatis ir šiuo pagrindu atmesti ieškovo reikalavimai dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. Č. paaiškino, kad ji yra mirusiosios dukterėčia, su teta buvo artimos. Nurodė, jog teta nusprendė parduoti Butą 1, o gautus pinigus paskirstyti sūnums, t. y. atiduoti dalį atsakovui ir nupirkti būstą ieškovui. Teta norėjo gyventi kaime Joniškio raj. pas brolį ir sesę. Nupirko Butą 2 bendrabutyje, todėl ieškovas buvo nepatenkintas, nes butas per prastas. Liudytoja paaiškino, jog teta iki pat mirties buvo aiškiai mąstanti, sąmoninga, pati priimdavo sprendimus, ji Butą 2 pirko savo vardu, nes ieškovu nepasitikėjo, minėjo, kad nori, jog ieškovas turėtų kur gyventi, tol kol teta gyva, Butas 2 – jos vardu, o po jos mirties norėjo, kad atitektų ieškovui. Komunalinius mokesčius už Butą 2 mokėjo teta. Ieškovas turėjo draugę, kurios teta nemėgo, nes ji naudojosi ieškovo pinigais gautais iš pašalpų. Liudytoja nurodė, kad teta sakė, jog pervedė atsakovui 10 000 Eur, nors pati kompiuterio neturėjo ir elektronine bankininkyste nesinaudojo, tačiau kai gulėjo ligoninėje, davė savo kortelę, kad atsakovas ją aprūpintų. Kaip savo patikėtinius teta buvo nurodžiusi atsakovus. Su sūnumis santykiai įtempti, kadangi ieškovas yra agresyvus, o atsakovas nors ir nėra agresyvus, tačiau privengė jo žmonos. A. A. bijojo, kad ieškovas praras butą, todėl jį pirko savo vardu ir nekalbėjo, kad perleis ieškovui, o ieškovą nuolat rėmė finansiškai, apmokėdavo sąskaitas.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. S. paaiškino, kad ji yra A. A. bendradarbė bei kaimynė. Šeimą pažinojo artimai, lankydavosi svečiuose. A. A. norėjo parduoti Butą 1, kadangi manė, kad sūnūs turtu nepasidalins. Butą 2 nupirko ieškovui, tačiau savo vardu, nes bijojo, kad ieškovas iššvaistys turtą, o apie notarą nekalbėjo. Nurodė, kad ji rėmė abu sūnus finansiškai, o ieškovas po skyrybų persikėlė gyventi pas mamą.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. paaiškino, kad jis buvo A. A. draugas maždaug 4 metus. Paaiškino, kad ieškovas gyveno kartu su motina, nedirbo ir jį išlaikė mama iš savo pensijos. A. A. nusprendė parduoti Butą 1 ir išvažiuoti gyventi pas seseris, o ieškovui nupirkti kambarį, kad turėtų laikinai kur gyventi. Ieškovui sakė, kad paieškos 1 kambario buto, kad laikinai pagyventų, tačiau teisių į butą jis neturės. A. A. pirko Butą 2 sau ir už viską mokėjo ji. Pažymėjo, kad A. A. nurodė, kad gavusi pinigus už Butą 1, turbūt padovanos juos atsakovui, nes jis turi šeimą, anūkus.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. Ž. paaiškino, kad ji yra A. A. sesuo ir ją slaugė. A. A. gyveno pas ją ir pas kitą seserį. 2016 m., kai sirgo, atvažiuodavo kas 2-3 mėn. Apie parduotą turtą sužinojo jau pardavus Butą 1. Vertina, kad pardavė dėl ieškovo, kuris nepadėjo išlaikyti buto, reikalavo pinigų iš motinos, kadangi pats nedirbo. Nurodė, kad kompiuterio A. A. neturėjo ir nemokėjo juo naudotis, o dėl banko kortelės nežino, nematė ar kam nors ją davė. Pardavus butą 20 000 Eur davė atsakovui, o kitą butą nupirko ieškovui, bet savo vardu, nes ieškovas turėjo moterį, kuri naudojosi jo pinigais. Paaiškino, kad prieš mirtį A. A. nurodė, jog atsakovas turi atiduoti Butą 2 ieškovui, nes ji atsakovui davė 20 000 Eur. Bute 2 A. A. neketino gyventi, nes planavo gyventi tėviškėje. Iki pat mirties A. A. buvo protinga ir sakė, kad Butas 2 priklausys ieškovui, vertina, kad galimai norėjo testamentu padalyti turtą, tačiau nespėjo notariškai patvirtinti savo valios. Paaiškino, kad vaistus bei slaugos priemones pirko atsakovas.

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad motinai sergant, 2016 m. mama ir brolis jį spaudė dėl Buto 1 pardavimo. Buvo susitarta, kad gauti pinigai už Butą 1 bus padalinti ir ieškovui nupirktas kitas būstas. Paaiškino, kad mama pasiūlė Butą 2 užrašyti jos vardu, kad ieškovas neprarastų pašalpų. Bute 1 gyveno motina ir brolis, už visas paslaugas mokėjo motina. Pardavus Butą 1, motina sakė, kad ieškovas susirastų butą, o ji sumokės. Kai ieškovas surado Butą 2, motina nupirko jį savo vardu, tačiau ieškovui perrašyti nespėjo. Taip pat paaiškino, kad motina sakė, jog išvažiuos į kaimą gyventi pas gimines, o sūnums padalins po 10 000 Eur. Nurodė, kad su mama ieškovo santykiai buvo įtempti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad šeimos santykiuose daug susitarimų įvyksta žodžiu. Nagrinėjamu atveju sandoriai vyko vienas po kito. Buto 2 kaina, už kurią Butas 2 buvo įgytas, yra 19 500,00 Eur, todėl ieškovas prašo priteisti 8 906,25 Eur sumą, kuri jam nebuvo grąžinta ir liko mirusios A. A. valdomo turto masėje, šią sumą priteisiant turtu natūra, t. y. pripažįstant ieškovo nuosavybės teises į Buto 2 5433/10000 dalį. Atkreipė dėmesį, kad esant sunkiai finansinei padėčiai, ieškovas sutiko laikinai įgytą nuosavybę į Butą 2 įforminti A. A. vardu, todėl Buto 2 pirkimo-pardavimo sandoris pripažintinas apsimestiniu dėl subjekto. Pažymėjo, kad dalyje sandorio ginčyti negali – kadangi akcijas paveldėjo ieškovas ir atsakovas, o akcijų kaina nėra didelė, turtas nedalintinas, todėl atsakovas turi ieškovui proporcingai sumokėti, t. y. 210,00 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad mama pakvietė pokalbiui, nusprendė parduoti Butą 1, iškeisti į mažesnį, nes nepajėgė išlaikyti, o iš savo pensijos dar išlaikė ir ieškovą. Visi sutiko, kad reikia Butą 1 parduoti. Mama Butą 2 nupirko savo vardu ir ieškovui leido jame gyventi bei nustatė pusės metų terminą, kad ieškovas susirastų darbą bei atsisakytų alkoholio. Mama vasarą išvyko gyventi į kaimą pas gimines. Nurodė, kad pablogėjus motinos sveikatai, padėjo jai, rūpinosi ir lankė ją. Ligoninėje budėjo prie mamos, atvažiuodavo ir ieškovas, reikalaudavo perrašyti Butą 2 jam, tačiau mama nenorėjo perrašyti. Pardavus Butą 1, mama pinigus paskirstė savo valia, ji visada buvo sąmoninga, o ieškovui nuolat finansiškai padėjo. Pardavus Butą 1, pinigai buvo pervesti mamai, ieškovas ir atsakovas su tuo sutiko. Dėl Buto 2 mama sakė, kad leidžia ieškovui gyventi laikinai, kol susitvarkys savo gyvenimą. Susitarimo, kad ieškovui nupirks būstą, o atsakovui perves pinigus nebuvo. Apie visas galimybes dėl turto mama žinojo, o testamentą galėjo surašyti ranka. Paaiškino, kad iš tetos sužinojo, jog ieškovas norėjo atsivesti notarą. Pažymėjo, kad dėl 8 609,00 Eur abu sūnūs atsisakė jų mamos naudai. Nurodė, kad mama turėjo kompiuterį, pavedimus atsakovas atliko su jos žinia jai esant šalia, kortelė ir generatorius buvo pas mamą. Kai mama gulėjo ligoninėje, atsakovas naudojo mamos pinigus vaistams, gydymo reikmėms, nuimdavo ir duodavo jai pačiai jos poreikiams tenkinti, pavedimai buvo atliekami nuolat mamos valia. Taip pat nurodė, kad dalį savo akcijų pardavė, dėl kainos tarėsi pagal vertę, o klaida yra sutartyje, nes atsakovas negalėjo parduoti kito žmogaus akcijų.

Teismo posėdžio metu atsakovė D. A. paaiškino, kad ieškovas reikalaudavo iš mamos pinigų. Kai gyveno Bute 1, mokėjo mokesčius per pusę su mama, o ieškovas neprisidėjo. Kai atsakovai išsikraustė, A. A. tapo finansiškai sunku vienai išlaikyti Butą 1. Butą 2 pirko sau, o ieškovui per vasarą leido gyventi, pati Bute 2 negyveno, nes buvo vasara, o vasarą visada išvažiuodavo į kaimą. A. A. paremdavo finansiškai ir atsakovus, tačiau tai nebuvo paskola. Paaiškino, kad A. A. tiksliai norėdavo žinoti, kur jos pinigai išleidžiami, prašydavo čekių. Pažymėjo, kad A. A. dėl Buto 2 žodžiu nieko nebuvo nurodžiusi.

Teismo posėdžio metu atsakovų advokatė nurodė, kad nesutinka, jog Buto 2 pirkėjas yra ieškovas, kadangi nebuvo kliūčių sudaryti buto pirkimo-pardavimo sandorio ieškovo vardo, atkreipė dėmesį, kad Butą 2 motina galėjo perrašyti ieškovui bet kokiu būdu ir bet kada. Pardavus Butą 1, gautos lėšos buvo pervestos į motinos sąskaitą, su tuo ieškovas ir atsakovas sutiko. Už viską mokėjo A. A.. Butas 2 įsigytas asmeninės nuosavybės teise, notaras Mindaugas Sipavičius patvirtino, kad A. A. suprato, jog būstą įsigyja asmeninės nuosavybės teise ir jo sąmoningai niekam neperleido. Kai pirko butą, A. A. nebuvo diagnozuota nepagydoma liga. Ji ieškovui leido bute pagyventi laikinai, pati mokėjo mokesčius – įgyvendino savo teises. Pažymėjo, kad pažadas padovanoti, nereiškia dovanojimo sutarties. Remiantis D. Č. liudijimu, A. A. tik prieš mirtį pasakė, kad butas turi priklausyti ieškovui, todėl negalima vertinti, kad Buto 2 pirkimo momentu A. A. norėjo butą pirkti ieškovo vardu. Pažymėjo, kad parduodant Butą 1, šalys sutarties 4.1 punktu patvirtino, kad lėšos, gautos pardavus turtą, bus pervestos į A. A. sąskaitą ir priklausys jai. Ieškovas reiškia kreditorinį reikalavimą, nors pats yra ½ dalies paveldėtojas, taigi turi ir skolinį motinos įsipareigojimą 4 453,13 Eur sau pačiam, o tai yra ydingas ieškinio reikalavimas.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 4567/10000 dalių Buto 2 reikalavimo nurodo, kad tai yra alternatyvus reikalavimas priteisti ieškovui skolą iš A. A.. Vertina, kad neįrodžius, jog A. A. buvo skolinga ieškovui, toks reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Ginčo butas jau yra paveldėtas, ir butas priklauso bendrasavininkiams ieškovui ir atsakovui. Ieškovo reikalavimas priteisti 8 943,60 Eur iš atsakovų, kuriuos dar gyva būdama pervedė A. A. yra nepagrįstas. Ieškovas nurodo, kad pagal išrašus nuo 2016-07-30 iki 2017-04-04 atsakovams pervesta 17 887,20 Eur ir ši suma turi būti pervesta į paveldimo turto masę. Pažymėjo, kad pagal banko išrašus nuo 2016-07-30 iki 2017-04-04 matyti, kad pervesta 16 559,35 Eur, kuri yra mažesnė nei nurodo ieškovas. Piniginės lėšos pervestos atskirais pavedimais per 1 m. laikotarpį. Atsakovas pavedimus atliko pagal konkrečius motinos nurodymus. Liudytojai patvirtino, kad atsakovas pinigų nepasisavino, o 20 000,00 Eur buvo pervesta vykdant motinos valią. Todėl vertina, kad piniginės lėšos, pervestos atsakovams, laikytinos dovanojimo sandoriais, kuriems nereikėjo notarinio patvirtinimo, kadangi sumos neviršijo įstatyme numatytos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Ieškovas pateikė ieškinį atsakovams, kuriuo ginčija 2018-02-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą ieškovui ir 2017-08-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą atsakovui dalyje, kiek tai susiję su butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat prašo pripažinti jam nuosavybės teises į Butą 2, pripažįstant 2016-08-10 pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine. Ieškovas, ginčydamas ieškovui ir atsakovui išduotus paveldėjimo teisės liudijimus dalyje, kiek tai susiję su Butu 2, tokiu būdu ginčija paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovo įgytas nuosavybės teises į ½ paveldėjimo teisės liudijime nurodytą turtą – Butą 2 ir tokiu būdu siekia apginti galimai savo pažeistas nuosavybės teises į tokį nekilnojamąjį turtą. Pagal Buto l 2016-07-21 pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.3 punktą, ieškovo parduodamos Buto l dalies kaina buvo 8 906,25 Eur, lėšos buvo pervestos į A. A. banko sąskaitą. Visa Buto 2 kaina, už kurią Butas 2 buvo įgytas, yra 19 500,00 Eur, todėl ieškovas prašo priteisti 8 906,25 Eur sumą, kuri jam nebuvo grąžinta ir liko mirusios A. A. valdomo turto masėje, šią sumą priteisiant turtu natūra, t. y. pripažįstant ieškovo nuosavybės teises į Buto 2 5433/10000 dalį. Taip pat ieškovo vertinimu nuo 2016-08-12 iki 2017-04-14 atsakovams nepagrįstai buvo pervesta 17 887,20 Eur, todėl prašo priteisti ieškovui iš atsakovo l/2 grąžintinos į paveldimą turtą sumos, t. y. 8 943,60 Eur. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pardavęs ½ dalį 105 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų be pagrindo įgijo 210,00 Eur, todėl ieškovas prašo juos priteisti ieškovui. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl praleisto termino atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalis nustato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

CK 5.63 straipsnio 4 dalis įtvirtina nuostatą, kad teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėja mirė 2017-04-24, ieškovo prašymas gautas 2018-09-20. Naikinamasis trijų metų terminas kreipiantis į teismą nėra pasibaigęs.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinta, jog kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimus būtinai turi būti įgyvendinta iki įpėdiniams priimant palikimą, kadangi tiek CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti, tiek CK 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas reikalavimams pareikšti yra tapatūs – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl apie palikėjo prievoles įpėdiniams gali tapti žinoma ir po palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019)

Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu.

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta: jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019).

Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018). Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Taigi, šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu.

Civiliniame procese teismas konstatuoja, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) remdamasis įsitikinimu, pagrįstu byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3203-275/2019). Sandoris laikomas sudarytu per statytinį, kai nustatoma, kad nepaisant formalaus šio asmens (statytinio) dalyvavimo sandoryje (sutarties pasirašymo ir pan.), tikrąja jo šalimi yra kitas asmuo, kuris rūpinosi sutarties sudarymu, savo lėšomis sumokėjo už įgyjamą turtą ir vėliau, jį įgijęs, vykdė turto savininko teises ir pareigas (prižiūrėjo turtą, mokėjo mokesčius). Todėl nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti, ar turto įgijimo sandoriai nėra apsimestiniai, turi būti nustatyta, kas – ieškovas ar A. A. sumokėjo už turto įgijimą, rūpinosi, kad turtas būtų įgytas ir valdė įgytą turtą kaip nuosavą.

Nagrinėjamoje byloje vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo taisyklėmis, įvertinęs pateiktus įrodymus, šalių argumentus, teismas sprendžia, kad A. A. buvo ne formali, o teisėta Buto 2 savininkė, kadangi ji suprato, kad perka būstą savo vardu, iš savo lėšų mokėjo už jį, taip pat mokėjo visus su ginčo butu susijusius mokesčius. Tą patvirtino notaras Mindaugas Sipavičius atsiliepime į ieškinį, nurodydamas, kad A. A. 2016-08-10 įsigydama Butą 2 suprato, kad butą perka būtent A. A. ir kad butas priklausys jai asmeninės nuosavybės teise. Remiantis liudytojų paaiškinimais, A. A. ieškovui jokio turto neužrašė ir neperleido siekdama, kad ieškovas neprarastų turto dėl savo netinkamo gyvenimo būdo. Liudytoja D. Č. paaiškino, kad palikėja nupirko Butą 2 bendrabutyje, todėl ieškovas buvo nepatenkintas, nes butas per prastas, kilo konfliktas tarp palikėjos ir ieškovo, tačiau net ir po konflikto palikėja neišreiškė valios perrašyti Butą 2 ieškovui. Liudytoja A. Ž. paaiškino, kad ieškovas nepadėjo išlaikyti Buto 1. Nurodė, kad pardavus ginčo butą 20 000 Eur motina davė atsakovui, o Butą 2 nupirko ieškovui, bet savo vardu, nes ieškovas turėjo moterį, kuri naudojosi jo pinigais ir nenorėjo, kad ieškovas iššvaistytų turtą. Liudytojai nurodė, kad A. A. finansiškai rėmė abu sūnus, taip pat ieškovas nedirbo ir už komunalinius mokesčius mokėjo palikėja, o ieškovas ginčo bute gyveno motinos sutikimu.

Nustatyta, jog dėl Buto 2 pirkimo tarėsi būtent A. A., faktiškai su pardavėjais atsiskaitė irgi A. A., pirkimo-pardavimo sutartį 2016-08-10 taip pat pasirašė A. A., įrodymų, kurie paneigtų šias nustatytas aplinkybes, į bylą pateikta nebuvo. Dėl to, vertinant šioje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad Butą 2 įsigijo A. A. asmeninės nuosavybės teise. Buto l 2016-07-21 pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.2 bei 4.1.3 punktuose buvo nurodyta, jog visa mokama už Butą 1 kaina bus mokama į motinos banko sąskaitą. Ieškovas, pasirašydamas sutartį, patvirtino, kad tokia yra jo valia ir jis sutinka, kad piniginės lėšos atitektų palikėjai. Atmestini ieškovo argumentai, kad remiantis sutarties 3.2.3 punktu, už ieškovo parduodamos buto dalies kainą, t. y. 8 906,25 Eur, buvo perkamas Butas 2. Ieškovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, priešingai, sutarties 4.1.2 bei 4.1.3 punktais, tiek ieškovas tiek atsakovas patvirtino, kad piniginės lėšos, proporcingos turimai turto daliai, bus pervedamos į A. A. banko sąskaitą ir priklausys jai. Duomenų, kad ieškovas ir palikėja būtų susitarę dėl gautų už Butą 1 lėšų paskirstymą, byloje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi teisinio pagrindo daryti priešingą išvadą ir vertinti, jog tikroji ginčo pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra ieškovas, todėl ieškovo argumentai dėl Buto 2 pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl subjekto atmestini kaip nepagrįsti. Atmetus šiuos ieškinio reikalavimus, nėra pagrindo spręsti dėl kitų ieškovo išvestinių reikalavimų, t. y. dėl iš paveldimo turto ieškovo naudai 8 906,25 Eur sumos priteisimo, pripažįstant ieškovo nuosavybės teises į 4567/10000 Buto 2, o byloje dalyvaujančių asmenų argumentai šiuo klausimu neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai bei priimtam sprendimui, todėl teismas jų nevertina.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-04-24 mirė A. A., ieškovo V. A. ir atsakovo G. A. motina. Nustatyta, jog 2017-08-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu atsakovas paveldėjo ½ dalį Buto 2. 2018-02-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu ieškovas paveldėjo ½ dalį Buto 2. Byloje nustatyta, kad palikėja testamento nebuvo surašiusi.

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos CK 5.8 straipsnis įtvirtina, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). Kasacinio teismo praktikoje išsiaiškinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 str. 1, 2 d.) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 str.). Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009). Ieškovas yra palikėjos pirmos eilės įpėdinis, turintis teisę ginčyti atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl palikimo dalies priklausančios atsakovui. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių paveldėjimo teisė, nustatant, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po palikėjos mirties buvo du pirmos eilės įpėdiniai (vaikai). Konstatuotina, jog 2017-08-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu atsakovas paveldėjo ½ dalį Buto 2. 2018-02-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu ieškovas paveldėjo ½ dalį Buto 2. Atmetus ieškovo reikalavimus dėl 2016-08-10 Buto 2 pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių ieškovo reikalavimų dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

Dėl lėšų pervedimo į atsakovų sąskaitą pagrindo.

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovas ginčija iš A. A. banko sąskaitos nuo 2016-08-12 iki 2017-04-14 17 887,20 Eur pervedimo teisėtumą. Kadangi A. A. palikimą priėmė ieškovas ir atsakovas, todėl ieškovas byloje reiškia reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovų 1/2 grąžintinos į paveldimą turtą sumos, t. y. 8 943,60 Eur. Atsakovai nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-07-30 iki 2017-04-01 A. A. į atsakovo G. A. banko sąskaitą pervedė 4 910,00 Eur sumą, o laikotarpiu nuo 2016-09-02 iki 2017-04-14 į atsakovės D. A. banko sąskaitą pervedė 11 649,35 Eur sumą, o šios lėšos buvo pervestos A. A. valia dovanojimo pagrindu.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011). Byloje dėl be pagrindo gauto turto priteisimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovai praturtėjo palikėjos sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovams. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas.

Be to, teisės teorijoje laikoma, kad kai šalis sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai arba viena šalis jaučia moralinę pareigą atlikti kitai šaliai tam tikrus veiksmus, tarp šalių kyla taip vadinama prigimtinė prievolė. Prievolės įvykdymas, kai įvykdoma prigimtinė prievolė, atitinka geros moralės nuostatas. Įstatymas, nenurodydamas konkrečių prigimtinių prievolių pagrindų, suteikia teismui teisę vieną ar kitą santykį pripažinti prigimtine prievole. Prigimtinės prievolės požymis yra tas, kad, skirtingai nei teisinių prievolių, prigimtinių prievolių įvykdymas negali būti priverstinai įgyvendinamas, o kito asmens, skolininko, negalima priversti įvykdyti savo pareigos. Vis dėlto, jei jau atliktas prievolės įvykdymas atitinka geros moralės nuostatas, asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė, negali išreikalauti įvykdymo kaip be pagrindo įgyto turto (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2012).

Ieškovas ieškinį reiškia vadovaudamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis neteisėtą praturtėjimą, t. y. turto gavimą neturint tam teisinio pagrindo. Nurodo, kad A. A. laikotarpiu nuo 2016-08-12 iki 2017-04-14 pervedė atsakovams 17 887,20 Eur. Vertina, kad tai neteisėtas praturtėjimas ir lėšos turi būti grąžintos į paveldimą turto masę. Atsakovai nurodo, kad jie iš A. A. gavo pinigus būsto remontui bei anūkų mokslams, pačios palikėjos laisva valia. Į bylą pateikti duomenys (išrašai iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų) patvirtina, kad A. A. į savo sūnaus G. A. bei jo žmonos D. A. sąskaitą pervedė šias lėšas: nuo 2016-07-30 iki 2017-04-01 G. A. pervesta 4 910,00 Eur, o nuo 2016-09-02 iki 2017-04-14 D. A. pervesta 11 649,35 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad palikėja yra atsakovo G. A. motina, jie ilgą laiką gyveno kartu, atsakovai atliko Buto 1 remontą, slaugė palikėją, rūpinosi ja, prisidėjo prie Buto 1 išlaikymo. Ieškovas šių aplinkybių teismo posėdžio metu nepaneiginėjo, priešingų įrodymų į bylą neteikė. Ieškovas nurodė, kad atsakovai savavališkai, be motinos žinios siuntėsi sau pinigines lėšas, todėl lėšos turi būti grąžintos į paveldimo turto masę. Nustatyta, kad atsakovams pinigines lėšas A. A. pervedė bankiniu pavedimu, tačiau liudytoja D. Č. nurodė, kad ieškovui A. A. visą gyvenimą padėdavo finansiškai, remdavo jį grynaisiais pinigais, mokėjo už būsto komunalines paslaugas bei duodavo lėšų pragyvenimui, kadangi ieškovas ne visada dirbdavo, piktnaudžiavo alkoholiu. Liudytoja V. S. nurodė, kad A. A. išlaikė ieškovą, nes jis dirbo retai, gyveno su motina, kuri išlaikė būstą bei rėmė ieškovą grynaisiais pinigais. Liudytojas V. K. nurodė, kad ieškovas nedirbo, gyveno su motina, kuri jį išlaikė iš savo pensijos. Liudytoja A. Ž. nurodė, kad ieškovas nuolat reikalaudavo iš A. A. pinigų ir ji jam juos duodavo. Pats ieškovas nurodė, kad gyveno su motina, kuri išlaikė būstą, mokėjo už komunalines paslaugas. Liudytojų paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad palikėja iki pat mirties buvo sąmoninga, aiškiai mąstanti, o finansiškai nuolat rėmė abu savo sūnus, t. y. tiek ieškovą, tiek atsakovą.

Ištyrus byloje įrodymus, teismo vertinimu, ieškovas byloje neįrodė, kad atsakovai praturtėjo palikėjos sąskaita, kad paveldimas turtas dėl to sumažėjo, kad dėl to ieškovas patyrė nuostolius. Šiuo atveju byloje nepateikti įrodymai, kad palikėja iki savo mirties būtų pareiškusi atsakovams kokius nors turtinius reikalavimus ar įgijusi jų atžvilgiu turtines teises, tame tarpe ir susijusias su ieškinio reikalavimais, t. y. nenustatyta, kad palikėja turėjo prievoles savo sūnaus ir jo žmonos – atsakovų atžvilgiu atlyginti jai ieškinyje nurodytas ir prašomas priteisti bei grąžinti į paveldimo turto masę sumas. Palikėjos turto paveldėtojas ieškovas V. A. po jos mirties įgijo tokias teises ir prievoles tokia apimtimi, kokias turėjo palikėja A. A. Palikėja A. A. mirė 2017-04-24, o pavedimus darė nuo 2016-07-30 iki 2017-04-14, iš viso padaryta 18 pavedimų, kuriuose nurodoma, jog tai yra dovana anūkams bei pavedimai, todėl tai vertintina kaip palikėjos sąmoningas piniginių lėšų pervedimas atsakovams, ko negalima vertinti kaip nepagrįsto praturtėjimo. Nenustatyta, kad ieškovo prašomos priteisti lėšos palikėjos buvo pervestos į atsakovų sąskaitą atsitiktinai, nesant jokių santykių tarp palikėjos ir atsakovų. Ieškovo argumentai, kad atliktiems pervedimas buvo būtinas notaro patvirtinimas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi CK 6.469 straipsnyje numatyta, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Nenustatyta, kad nagrinėjamoje byloje nuo 2016-07-30 iki 2017-04-14 atlikti pavedimai viršytų numatytą sumą.

Kaip minėta, teisės teorija, o taip pat ir CK pripažįsta prigimtines prievoles, todėl negalima daryti išvados, jog nėra įstatymo, iš kurio atsirado A. A. prievolė atsakovams. Palikėja, įgyvendindama šią prigimtinę prievolę, veikė savanoriškai ir teisėtai. Nustačius šias aplinkybes, darytina išvada, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, tad teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl piniginių lėšų grąžinimo į paveldimo turto masę yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl 210 Eur lėšų priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo G. A. 210,00 Eur bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, ieškovas paveldėjo 14 dalį 105 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Atsakovas 2018-04-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė visas akcijas. Atsižvelgiant į tai, jog 14 parduotų akcijų pardavėjui G. A. nuosavybės teise nepriklausė nei pagal paveldėjimo teisės liudijimą nei kokiu nors kitu teisiniu pagrindu, darytina išvada, jog tokiu būdu atsakovas įgijo 210,00 Eur be teisinio pagrindo.

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio skyriaus taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai prievolės įvykdymas nesusijęs su daikto perdavimu, o tik su tam tikrų paslaugų suteikimu arba kai reikalavimas susijęs su daikto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grąžinimu, žalos atlyginimu ar prievolės šalių tarpusavio atsiskaitymais arba paslaugų teikimu. CK 6.237 - 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų - niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-2011.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas bei taikydamas CK 6.237 – 6.242 str. nuostatas, yra pažymėjęs, jog „nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai“ (LAT 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Nagrinėjamoje byloje esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma, nustatytina, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia, kad turto įgijimo negalima pateisinti konkrečiu teisės aktu ar sandoriu. Kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovas pinigines lėšas gavo sutarties sandorio pagrindu, todėl šiuo atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas.

Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo-pardavimo sandoris tarp atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo ginčijamas, ieškovo reikalavimas laikytinas nepagrįstu.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 425,00 Eur, tačiau vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-05-24 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovas buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus advokato, advokato padėjėjo ir antstolio išlaidas. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos į bylą pažymos teismas nustatė, kad atsakovams suteikta teisinių paslaugų už bendrą 1 586,48 Eur sumą, taip pat atsakovai patyrė 860,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimą dėl Antrinės teisinės pagalbos teikimo yra atleistas, iš ieškovo atsakovų naudai priteistina 860,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 51,27 Eur, tačiau ieškovas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-05-24 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovo 51,27 Eur suma nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 str., 284 str. 1 d., 307, 444-448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 860,00 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.