- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2-3203-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00611-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- A. P., S. P., R. J., P. N. J., V. L., G.A. L., V. K., G. L., D. L., V. B., D. M., K. M., I. K., V. A., S. A., T. M., J. G. M., V. S. M.
- Trečiasis asmuo
- I. D. P.
- Kategorijos
- 2.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams A. P., S. P., R. J., P. N. J., V. L., G.A. L., V. K., G. L., D. L., V. B., D. M., K. M., I. K., V. K., V. A., S. A., T. M., J. G. M., V. S. M. dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dalyje, pirkėjo teisių perkėlimo, trečiasis asmuo I. D. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) Pripažinti atsakovų R. J., P. N. J., V. L., G. A. L., V. K., G. L., D. L., V. B. ir S. P. 2009 m. kovo 20 d. sudarytą ir notariškai patvirtintą dalies patalpų pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 4-821), pagal kurią pirkėja S. P. įsigijo 1987/10000 dalį negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti A. P.; 2) Pripažinti atsakovų D. M., K. M. ir S. P. 2009 m. gegužės 7 d. sudarytą ir notariškai patvirtintą skolos padengimo nekilnojamuoju turtu sutartį (registro Nr. 4-1278), pagal kurią S. P. nuosavybėn įgijo (priėmė) 570/10000 dalį negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir nuosavybės teisių įgijėjo (priėmėjo) teises pagal šią sutartį perkelti A. P.; 3) Pripažinti atsakovų I. K., V. K., V. A., S. A. ir S. P. 2009 m. gegužės 13 d. sudarytą ir notariškai patvirtintą dalies patalpų pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 4-1368), pagal kurią pirkėja S. P. įsigijo 1073/10000 dalį negyvenamosios patalpos (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti A. P.; 4) Pripažinti atsakovų T. M., J. G. M., V. S. M. ir S. P. 2009-05-15 sudarytą ir notariškai patvirtintą dalies patalpų pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 4-1399), pagal kurią pirkėja S. P. įsigijo 771/10000 dalį negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti A. P..
2. Nurodo, kad atsakovas A. P. 2007-06-07 sudarė kredito „Laisvai“ sutartį (toliau- Kredito sutartis) su Nordea Bank Finland Plc. Kredito sutarties pagrindu Atsakovui buvo suteikta 937 500 Lt paskola, kas ekvivalentu sudaro 271 518,76 Eur. Atsakovas įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti iki 2017-05-31, taip pat sumokėti Kredito sutartyje sulygto dydžio palūkanas. Už tinkamą Kredito sutarties įvykdymą laidavo Atsakovo sutuoktinė I. D. P.. Atsakovo ir jo sutuoktinės piniginės prievolės įvykdymas buvo užtikrintas tuo metu Atsakovui ir jos sutuoktinei priklausiusio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. Atsakovas nuo paskolos gavimo momento (2007-06-07) Nordea bankui sumokėjo tik 99 140,40 Lt (28 713,04 Eur) palūkanų, o suteiktos paskolos nėra grąžinęs jokia apimtimi. Kadangi Atsakovas savo įsipareigojimus pagal Kredito sutartį vykdė netinkamai, todėl Kredito sutartis 2010-03-23 raštu buvo nutraukta nuo 2010-04-10.
3. Išieškoti skolą iš Atsakovo ir jo sutuoktinės įkeisto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pavyko tik 2018 m. pradžioje. Išieškojimo proceso metu teismai ne vieną kartą konstatavo Atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, skyrė jam baudas. Atsakovas buvo nesąžiningas ne tik kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc atžvilgiu. Dar vienas iškalbingas faktas rodantis Atsakovo nesąžiningumą yra tas, kad jo atžvilgiu skirtingose antstolių kontorose net ir šiuo metu yra užvestos net 47 vykdomosios bylos.
4. Ieškovė I. P. 2017-08-10 su Nordea Bank AB buvo sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį kurios pagrindu Ieškovė iš Nordea Bank AB perėmė reikalavimo teisę į Atsakovą su visomis prievolės užtikrinimo priemonėmis.
5. Ieškovei tapo žinoma, kad 1992-02-21 metais trisdešimties fizinių asmenų grupė, kurioje buvo ir Atsakovas, privatizavo 116,05 kv. m. ploto negyvenamąją patalpą – kirpyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei taip pat tapo žinoma, kad po 1992-02-21 privatizavimo sandorio Atsakovas iš kitų dvidešimt penkių grupės narių, išskyrus savo šeimos narius, nupirko jiems priklausančias nuosavybės teisės dalis į negyvenamąsias patalpas – kirpyklą. Pažymėtina, kad su negyvenamųjų patalpų dalių pardavėjais (kitais atsakovais byloje) atsiskaitė būtent Atsakovas, tačiau tuo metu (1992 metais) reikalaujamos formos pirkimo - pardavimo sutarčių su pardavėjais nepasirašė. Ieškovė pažymi, kad tik 2008 - 2009 metais Atsakovas įformino 1992 metais faktiškai įvykusius susitarimus dėl minėto nekilnojamojo turto pardavimo ir su pardavėjais pasirašė aštuonias atskiras notarinės formos sutartis dėl negyvenamosios patalpos – kirpyklos dalių perleidimo, tačiau Atsakovas tą padarė jau ne savo, o savo motinos S. P. vardu. Pažymėtina, kad tokį veikimo modelį 2008 - 2009 metais Atsakovas pasirinko neatsitiktinai, o tam, kad nuslėpti šį nekilnojamąjį turtą, kuris faktiškai priklauso Atsakovui, nuo gresiančio išieškojimo.
6. Taigi, šioje byloje nustačius, kad už ginčo patalpų dalis su pardavėjais dar 1992 metais atsiskaitė būtent Atsakovas, o byloje esant ir kitiems įrodymams, kurie patvirtina būtent Atsakovas yra tikrasis ginčo patalpų pirkėjas ir naudotojas, darytina išvada, kad 2008 - 2009 metais šios sutartys galėjo būti forminamos tik tikrojo įgijėjo, t. y. Atsakovo vardu.
7. Ieškinio tenkinimo atveju 4401/10000 dalis negyvenamosios patalpos - kirpyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagal teismo sprendimą būtų įregistruota kaip Atsakovo nuosavybė, ko pasėkoje dėl Atsakovo nesąžiningumo nukentėję sąžiningi kreditoriai, įskaitant ieškovę, galėtų nukreipti išieškojimą į šio nekilnojamojo turto dalį ir taip bent iš dalies apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
8. Atsakovai V. L. ir Gaiva A. L. atsiliepime į ieškinį prašo jį tenkinti.
9. Paaiškina, kad su atsakovu A. P. yra pažįstami dar nuo tarybinių laikų, kuomet apsigyveno tame pačiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai paaiškina, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę atsakovas A. P. aktyviai dalyvavo privatizavimo procesuose, šią sritį gerai išmanė. 1991 metais į Atsakovus kreipėsi A. P. ir pasiteiravo ar šie turi investicinių čekių. Atsakovams atsakius teigiamai, atsakovas A. P. pasiteiravo ar šie nenorėtų prisijungti prie jo buriamos fizinių asmenų grupės, kurie už turimus investicinius čekius privatizuotų nekilnojamąjį turtą (patalpas) (duomenys neskelbtini) mieste, o vėliau šį turtą A. P. parduotų. Kadangi Atsakovai tuo metu neturėjo supratimo apie privatizacijos procesą ir kaip viskas vyksta, atsakovo A. P. pasiūlymą priėmė. Vėliau visą privatizavimo procesą tvarkė A. P.. Būtent A. P. nurodė į kokią notarinę kontorą Atsakovams reikia atvykti pasirašyti sutartį dėl susibūrimo į privatizavime dalyvaujančių asmenų grupę.
10. Patalpas, kurios bus privatizuojamos už investicinius čekius, taip pat parinko A. P.. Kadangi Atsakovai buvo sutarę, kad privatizavus patalpas A. P. jas nupirks, Atsakovai neteikė reikšmės kokios konkrečiai patalpos už jų investicinius čekius bus privatizuotos. Kuomet šios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo sėkmingai privatizuotos, A. P. su Atsakovais už jų parduodamų patalpų dalį atsiskaitė grynaisiais pinigais. Tai įvyko 1992 metais. Po atsiskaitymo Atsakovai iki pat 2009 metų buvo įsitikinę, kad minėtos patalpos yra parduotos A. P., nelaikė savęs minėtų patalpų savininkais, o ir A. P. dėl šių patalpų jokių klausimų Atsakovams nuo 1992 metų iki 2009 metų nekėlė, nors buvo Atsakovų kaimynas. 2009 metais A. P. kreipėsi į Atsakovus ir pasakė, kad reikia pas notarą pasirašyti dokumentus dėl minėtų patalpų pardavimo, kad būtų galima jam perrašyti nuosavybės teisę. A. P. nurodė, kad dėl kažkokių biurokratinių priežasčių Atsakovai iki šiol figūruoja kaip minėtos patalpos dalių savininkai, todėl šį sandorį reikia galutinai užbaigti, nes priešingu atveju jie turės mokėti nekilnojamojo turto mokestį už visą laikotarpį nuo 1992 metų. Nors Atsakovai buvo įsitikinę, kad visi dokumentai dėl minėtų patalpų pardavimo buvo suforminti dar 1992 metais, tačiau iš A. P. sužinojus, kad taip nėra, sutiko su A. P. prašymu, nes A. P. iš tikrųjų už minėtas patalpas su Atsakovais atsiskaitė dar 1992 metais.
Motyvuojamoji dalis
11. Atsižvelgiant į tai, Atsakovai neturi pagrindo nesutikti su pareikštu ieškiniu, nes tikrasis minėtų patalpų, adresas (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra A. P..
12. Atsakovai R. J. ir P. N. J. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad visus klausimus susijusius su ginčo patalpomis, sprendė su atsakovu A. P.. Nekilnojamojo turto perleidimo sandorį sudarė su atsakovu A. P., kad sutartys bus pasirašomos jo motinos atsakovės S. P. vardu. Motiną notarinėje kontoroje atstovavo A. P. ir atsakovės S. P. nematė. Kadangi atsakovas jau buvo atsiskaitęs su jais, atsakovams buvo neaktualu kieno vardu forminamas turtas.
13. Atsakovui A. P. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu pagal LR CPK 130 str. nustatytą tvarką.
14. Atsakovei S. P. ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus siunčiant visais žinomais adresais ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
15. Kiti atsakovai V. K., G. L., D. L., V. B., D. M., K. M., I. K., V. K., V. A., S. A., T. M., J. G. M., V. S. M. bei trečiasis asmuo I. D. P. atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
16. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikusi ieškinį prašo taikyti apsimestinio sandorio (CK 1.87 str. 1 d.) negaliojimo teisines pasekmes – pakeisti sandorio šalį į tinkamą šalį. Ieškovė įrodinėja, jog iš tikrųjų ginčo patalpas įsigijo atsakovas A. P., tačiau siekdamas nuslėpti turimą turtą ir taip išvengti turimų įsiskolinimų įvykdymą, t. y. kad jo turimi kreditoriai negalėtų nukreipti išieškojimo į šį nekilnojamąjį turtą, nusprendė ginčo patalpas registruoti savo motinos- atsakovės S. P. vardu.
18. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė S. P. 2008-2009 m. laikotarpiu, sudarė aštuonis notarinius sandorius, kurių pagrindu iš skirtingų ir nesusijusių fizinių asmenų įsigijo negyvenamųjų patalpų (kirpyklos) dalis, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai 16-23). Visus šiuos notarinius sandorius veikdamas S. P. vardu pagal įgaliojimą sudarė jos sūnus – Atsakovas. Tuo pačiu laikotarpiu Atsakovas ir jo sutuoktinė Irena D. P. sudarė dar du sandorius, t. y. 2008-10-30 padovanojo (ieškinio priedas 24) ir 2009-06-19 pardavė (ieškinio priedas 25) jiems priklausiusias tų pačių negyvenamųjų patalpų dalis S. P., ko pasėkoje 2009-06-19 sudarius paskutinį sandorį atsakovė S. P. tapo vienintele visos negyvenamosios patalpos - kirpyklos savininke (ieškinio priedas 13).
19. Iš į bylą pateiktų atsiliepimų į ieškinį, matyti, kad atsakovai patvirtina aplinkybę, jog su pardavėjais atsiskaitė būtent atsakovas A. P. dar 1992 metais, tačiau tuo metu reikalaujamos formos pirkimo pardavimo sutarčių su pardavėjais nepasirašė, taip pat, jog 2008-2009 m. taip pat į juos kreipėsi atsakovas A. P., kuris pagal įgaliojimą dalyvavo sudarant notarinius sandorius ir atsakovė S. P. pas notarą atvykusi nebuvo.
20. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis.Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228/2009; kt.). Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Taigi šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis, ar sutartyse kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu.
21. Civiliniame procese teismas konstatuoja, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) remdamasis įsitikinimu, pagrįstu byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, įvertinęs pateiktus įrodymus, šalių argumentus, teismas sprendžia, kad atsakovė S. P. buvo tik formali savininkė bei, kad tokiu būdu atsakovas A. P. siekė neprarasti savo turto, t. y. kad turimi kreditoriai negalėtų nukreipti išieškojimo į šias ginčo patalpas.
22. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog dėl ginčo patalpų privatizavimo tarėsi būtent A. P., už ginčo patalpas, dar 1992 metais, faktiškai su pardavėjais atsiskaitė irgi atsakovas A. P., pirkimo pardavimo sutartis 2008-2009 m. veikdamas pagal įgaliojimą, taip pat pasirašė A. P., įrodymų, kurie paneigtų šias nustatytas aplinkybes, į bylą pateikta nebuvo. Dėl to, vertinant šioje byloje surinktų įrodymų visumą, labiau tikėtina, kad šių patalpų įsigijimu buvo suinteresuotas atsakovas A. P..
23. Pastebėtina ir tai, jog ieškovės pateikti įrodymai, patvirtina, kad būtent atsakovas disponavo ginčo patalpomis, t. y. atlygintinai nuomojo tretiesiems asmenims, už viešosios rimties pažeidimus ginčo patalpose nuobaudas atsakingos institucijos skyrė taip pat atsakovui A. P.. Be to, patalpos buvo naudojamos atsakovo vykdomo verslo tikslais, o atsakovė S. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-900-937/2016 pripažino, kad faktiškai ji ginčo patalpomis nesinaudoja ir nedisponuoja. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi teisinio pagrindo daryti priešingą išvadą ir vertinti, jog tikroji ginčo pirkimo pardavimo sutarčių šalis yra atsakovė S. P.. Pažymėtina ir tai, jog šeimos turtinių interesų apsaugai, plačiai taikoma tokia visuotiniu pasitikėjimu dėl tiesioginės giminystės (CK 3.132 straipsnis) ir svainystės (CK 3.136 straipsnis) pagrįsta turtinių teisinių santykių formavimosi schema, kai turto tikrasis teisinis režimas neatitinka apibrėžtojo turto sandoriuose ir išviešinto viešuosiuose registruose.
24. Tai sudaro pagrindą ginčijamas pirkimo pardavimo sutartis pripažinti apsimestinėmis ir pripažinti, kad teisės ir pareigos pagal šiuos sandorius atsirado kitam asmeniui- atsakovui A. P..
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovas už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 1 196 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą įstatymo normą, ši suma lygiomis dalimis priteistina iš atsakovo A. P. ir S. P., iš kiekvieno po 598 Eur, ieškovei I. P..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 1.87 str., Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., 285, 286 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti atsakovų R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. N. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2009-03-20 sudarytą ir notariškai patvirtintą dalies patalpų pirkimo – pardavimo sutartį (registro Nr. 4-821), pagal kurią pirkėja S. P. įsigijo 1987/10000 dalį negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti atsakovų I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2009-05-13 sudarytą ir notariškai patvirtintą dalies patalpų pirkimo – pardavimo sutartį (registro Nr. 4-1368), pagal kurią pirkėja S. P. įsigijo 1073/10000 dalį negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti atsakovų T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2009-05-15 sudarytą ir notariškai patvirtintą dalies patalpų pirkimo – pardavimo sutartį (registro Nr. 4-1399), pagal kurią pirkėja S. P. įsigijo 771/10000 dalį negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti atsakovų D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2009-0507 sudarytą ir notariškai patvirtintą skolos padengimo nekilnojamuoju turtu sutartį (registro Nr. 4-1278), pagal kurią S. P. nuosavybėn įgijo (priėmė) 570/10000 dalį negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir nuosavybės teisių įgijėjo (priėmėjo) teises pagal šią sutartį perkelti A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovei I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 196 Eur dydžio žyminį mokestį, iš kiekvieno po 598 Eur.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų sprendimą už akių apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.