- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- 2-900-937/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19178-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- Daugiabučio, UAB „Naujininkų ūkis“
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Advokatai
- Svetlana Brencienė
- Kategorijos
trečiojo asmens Daugiabučio namo Antakalnio g. 49 savininkų bendrijos atstovei Alai Oficerovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje UAB „Naujininkų ūkis“, Daugiabučio namo Antakalnio g. 49 savininkų bendrija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteiti iš atsakovės S. P. 1 188,02 Eur skolą, 14,53 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, jog tiekia centralizuotą šilumą daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Minėto pastato negyvenamoji patalpa – kirpykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. priklauso atsakovei nuosavybės teise. Patalpos įrengimai prijungti prie pastato bendros šildymo ir karšto vandens sistemos. Nurodo, jog rašytinės šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas su atsakove nebuvo sudaryta, todėl, vadovaujantis CK 1.71 str., Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d., laikytina, kad šalių konkliudentiniais veiksmais yra sudarytos šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartys pagal standartines sąlygas. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies normą, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų (pastate įvade įrengto šilumos skaitiklio) rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, kuris nustatomas pagal komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus. Šilumos paskirstymo metodą konkrečiame pastate pasirenka šilumos vartotojai, kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas atsižvelgiant į jame numatytus taikymo atvejus. Ieškovas paaiškina, kad pastate suvartotas šilumos kiekis vartotojams buvo išdalijamas taikant komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, nes pastate yra patalpų, neprijungtų/atjungtų prie pastato bendros šildymo sistemos. Nurodo, jog atsakovei apskaičiuoti mokesčiai už šilumos energiją patalpai šildyti (už 116,05 kv. m. plotą), pastato bendro naudojimą patalpoms šildyti/bendroms reikmėms (šilumos kiekis, sunaudotas pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti/bendroms reikmėms, už kurį buvo skaičiuojami mokesčiai, iki 2015-03-07 buvo skirstomas (išdalinamas) visiems pastato butų (patalpų) savininkams proporcingai butų (patalpų) plotui, taikant 0,12 koeficientą, numatytą metodo Nr. 5 3.1. punkte (redakcijos, galiojusios iki 2015-03-07), nes pastate yra 4 laiptinės, nuo 2015-03-07, taikant 18 proc. koeficientą, numatytą metodo Nr. 5 3.1.1 punkte (redakcijos, galiojančios nuo 2015-03-07). Mokesčių už pastato bendro naudojimo patalpų šildymą/bendroms reikmėms skaičiavimas atitinka CK 4.76 str. ir 4.83 str. 1 ir 3 d. normas, pagal kurias kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas tokiam turtui išlaikyti bei mokėti mokesčius. Atsakovei taip pat buvo skaičiuojami mokesčiai už karštą vandenį (pagal patalpoje įrengto karšto vandens skaitiklio rodmenis) bei šio skaitiklio aptarnavimo mokestis (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-04-28 sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ ir 2013-02-15 sprendimo Nr. 1-1070 „Dėl Tarybos 2010-04-28 sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ pakeitimo“ pagrindu ir tvarka). Nurodo, jog atsakovė turi mokėti ieškovui sąskaitose nurodytus mokesčius iki po ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos. Nurodo, jog atsakovei buvo pateikiamos sąskaitos, ji laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2015-04-30 savo prievolės nevykdydavo, mokesčių nemokėdavo, todėl ginčo laikotarpiu susidarė 1 188,02 Eur skola už šilumos energiją. Ieškovas taip pat už vėlavimą atsiskaityti paskaičiavo atsakovei 5 proc. dydžio metines palūkanas, remdamasis CK 6.210 str., 14,53 Eur už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2015-05-28. Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog ieškovas nesilaikė pareigos kreiptis į atsakovę dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, atsižvelgiant į atsakovės amžių, pajamas ir kitas socialines aplinkybes. Nurodo, jog ieškovas, nesudarydamas su atsakovė sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, nepagrįstai nuo 2009 m. skaičiavo mokesčius už suteiktas paslaugas pagal standartines sąlygas. Nurodo, jog ieškovas nepagrįstai konstatavo, jog atsakove yra sudariusi su ieškovu sutartį pagal standartines sąlygas ir skaičiavo nuo 2009 m. mokesčius atsakovei.
Daugiabučio namo Antakalnio g. 49 savininkų bendrija atsiliepimu prašo bendriją šalinti iš bylos, kadangi ji byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo. Nurodo, jog su ieškiniu iš esmės sutinka, tačiau nurodo, jog bendrijos dalyvavimas procese ir priimtas sprendimas neturės įtakos bendrijos, kaip trečiojo asmens, teisėms ir pareigoms.
Atsakovės atstovė byloje pateiktais 2016-03-15 papildomais paaiškinimais nurodė, jog ieškovas ieškinį reiškia netinkamam atsakovui. Nurodo, jog nuo 1997 m. iki dabar ginčo patalpomis naudojasi Petrošienės firma „Artida“. 1997-02-25 tarp Vilniaus šilumos tinklų ir Petrošienės firmos „Artida“ buvo sudaryta šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo sutartis Nr. 10068 ir ji galioja iki šiol, nes nebuvo ieškovo nutraukta. Nurodo, jog ieškovas nepagrįstai pareiškė reikalavimą priteisti įsiskolinimą už pateiktą šilumos energiją ir karštą vandenį ne minėtai įmonei, o patalpų savininkei – atsakovei S. P., kurios naudojimasis minėtomis patalpomis buvo apribotas dėl įmonės vadovės veiksmų. Nurodo, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje turėtų būti Petrošienės firma „Artida“.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teismo posėdžio papildomai nurodė, kad atsakovės argumentai, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, atmestini, kadangi nagrinėjamoje byloje nei su buvusiu, nei su esamu patalpų savininku nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl tarp ieškovo ir atsakovės, kaip patalpų savininkės, šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodė, jog sutartiniai santykiai su Petrošienės firma „Artida“ buvo nutraukti dėl prievolių nevykdymo. Nurodė, jog atsakovės argumentai dėl netinkamos temperatūros patalpoje taip pat atmestini, kadangi ieškovas yra atsakingas tik už šilumos energijos tiekimą iki įvado.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė perleido ginčo patalpas sūnaus žmonai, I. P. firma „Artida“ iki šiol naudojasi patalpomis. Nurodo, jog S. P. niekada patalpomis nesinaudojo, yra neįgali, ginčo patalpose vykdo veiklą Petrošienės firma „Artida“. Nurodo, jog už paslaugas turi mokėti Petrošienės firma „Artida“, bylą prašo nutraukti, kadangi ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Nurodo, jog patalpos įmonei naudotis buvo perduotos žodinio susitarimo pagrindu, prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo Daugiabučio namo Antakalnio g. 49 savininkų bendrija teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Nurodo, jog bendrija su sąskaitomis nesusipažįsta, kiekvienas patalpų savininkas atsiskaito už šilumos energiją asmeniškai.
Teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2016-04-29, 13.30 val. teisme 13.30 val. gautas (13.45 val. užregistruotas) atsakovės prašymas dėl civilinės bylos stabdymo iki jai bus paskirtas globėjas. Prašyme nurodė, jog 2016-04-29 įvyks jos gyvenamosios vietos pardavimo varžytynės, ji nebesugebės savimi pasirūpinti, todėl jai būtina paskirti globėją. Teismo posėdis baigtas 14 val.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad daugiabučio namo, esančio Antakalnio g. 49, Vilniuje, Vilniuje, šildymo ir karšto vandens prietaisai prijungti prie bendrų šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų (1 t. b. l. 7-10). Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame name negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise nuo 2009-06-23 atsakovei S. P. (1 t. b.l. 7). Patalpos įrengimai prijungti prie pastato bendros šildymo ir karšto vandens sistemos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad rašytinės šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas su atsakove nebuvo sudaryta, todėl, vadovaujantis CK 1.71 str., Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d., laikytina, kad šalių konkliudentiniais veiksmais yra sudarytos šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartys pagal standartines sąlygas. Ieškovas nurodo, jog už laikotarpiu 2014-10-01 iki 2015-04-30 tiektą šilumos energiją negyvenamosioms patalpoms susidarė 1 188,02 Eur dydžio skola.
Atsakovė ginčija ieškovo reikalavimą priteisti skolą iš atsakovės grįsdama ta aplinkybe, kad patalpomis žodinio susitarimo pagrindu naudojasi Petrošienės firma „Artida“, atsakovė niekada patalpomis nesinaudojo, Petrošienės firma „Artida“ ginčo patalpas yra įrengusi.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 1997-02-25 I. P. firma „Artida“ ir Vilniaus šilumos tinklai sudarė šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 10068 parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 97-99). Byloje ginčo dėl to, jog minėta sutartimi buvo sutarta dėl šilumos energijos teikimo ginčo patalpoms, nėra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog UAB „Vilniaus energija“ 2009-12-22 raštu Nr. 008-04-1697r dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo vienašališkai nutraukė 1997-02-25 šilumos pirkimo pardavimo sutartį su Petrošienės firma „Artida“ (1 t. b.l. 100). Negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuo 2009-06-23 priklauso atsakovei, todėl ieškovas, pasibaigus šilumos energijos pirkimo pardavimo santykiams su Petrošienės firma „Artida“, pradėjo taikyti bendrąją taisyklę, kad šiluma teikiama pagal šilumos tiekėjo ir savininko konkliudentiniais veiksmais, pagal standartines sąlygas, sudarytą sutartį.
Su atsakovės argumentais, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nesutiktina. Šilumos energija tiekiama šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu (CK 6.383 straipsnis). Taigi šilumos vartotojo pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją siejama su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Tokio reglamentavimo pagrindu konstatuota, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kurioms tiekiamas šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su tiekėju, laikytina, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008; kt.). Taigi, nesant rašytinės šilumos tiekimo sutarties ir buto savininkui neaptarus su patalpa besinaudojančiais asmenimis atsiskaitymo už šilumą tvarkos, buto savininkas laikytinas atsakingu už butui tiekiamą šilumą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo sutarties dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir kitas asmuo. Tokiu atveju šilumos energijos bei karšto vandens tiekėjas ir patalpų savininkas bei trečiasis asmuo gali susitarti dėl to, kad jis taps šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Tuo atveju, jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (LAT 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012).
Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje nepateikė jokių duomenų, jog tarp atsakovės, ieškovo ir Petrošienės firmos „Artida“ būtų sudaryta šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kokiu pagrindu Petrošienės firma „Artida“ naudojasi atsakovei priklausančiomis patalpomis – panaudos, nuomos ar kt. Atsakovei byloje nepateikus įrodymų apie teisinį pagrindą ieškovui nukreipti savo reikalavimą į Petrošienės firmą „Artida“, teismas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Be to, teismo posėdžiuose atsakovės atstovas pagal įgaliojimą A. P. nurodė, kad patalpose dėl netinkamo šildymo galima išbūti tik 1 valandą. Tad nors atsakovės atstovė nurodo, kad žodinio susitarimo pagrindu patalpomis naudojasi Petrošienės firma „Artida“, tačiau faktiškai posėdžių metu buvo patvirtinta, kad patalpomis naudotis faktiškai neįmanoma, ką patvirtina ir rašytiniai 2016-03-21, 2016-04-11 atsakovės atstovo prašymai (2 t. 30, 41 b.l.).
Atsakovė taip pat nurodė, jog, nors ieškovas teikia šilumos energiją negyvenamosioms patalpoms, tačiau patalpose yra šalta, patalpose yra netinkama temperatūra.
LR Šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių skyriaus 133.1. punktas nustato šilumos vartotojo pareigą tinkamai prižiūrėti savo pastato ar buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius bei išorės atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) būklę bei jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti savo šilumos įrenginius taip, kad jie neblogintų šilumnešio bei cirkuliacijos kokybės. Atsižvelgiant į nurodytas teisės akto nuostatas, teismas atmeta atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvą dėl nekokybiškos ieškovo teikiamos paslaugos, nes ieškovas yra atsakingas tik už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Byloje nepateikti duomenys apie neatitikimus ar šios pareigos pažeidimą. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys šilumos punkto šilumos prietaiso rodmenis ginčo name (1 t. 181-183). Nors, pasak atsakovės, patalpų temperatūra nėra tinkama, teismas neturi pagrindo spręsti, kad už tai yra atsakingas ieškovas.
Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bei į tai, jog atsakovė nustatytais terminai neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškovu, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, priteisiant 1 188,02 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2015-04-30 susidariusį įsiskolinimą už suteiktas šilumos energijos paslaugas (CK 6.38 str., 6.383 str. 1 d., 6.384 str.).
Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 14,53 Eur palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą nuo 2014-12-01 iki 2015-05-28 (1 t. b. l. 5-6) taip pat yra tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 1 202,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių asmenų argumentai neturi reikšmės teisingai bylai išspręsti, todėl dėl jų nepasisako.
Atsakovė byloje pateikė prašymą stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki tol, kol jai bus paskirtas globėjas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovės prašymas galėtų būti tenkinamas, kadangi atsakovei byloje atstovavo advokatė, atsakovės sūnus, todėl neaišku, kaip galėtų būti pažeistos atsakovės teisės. Be to, 2016-03-01 posėdžio metu teismas įpareigojo atsakovę pateikti rašytinę poziciją visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, jos atstovams buvo nustatytas 10 dienų terminas suformuluoti poziciją dėl bylos (2 t. 27-28 b.l.), tačiau rašytinius paaiškinimus pateikė advokatė 2016-04-18 (2 t. 65-66 b.l.).
Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 36 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur už išrašus, iš viso 37,71 Eur (1 t. b.l. 7-10, 21-29) (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš priteistinos iš atsakovės – iš viso 11,02 Eur (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 284 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 188,02 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 02 ct) skolą, 14,53 Eur (keturiolikos eurų 53 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 202,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37,71 Eur (trisdešimt septynių eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831.
Valstybei iš atsakovės S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 11,02 Eur (vienuolikos eurų 02 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.