Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu, naudojant ZOOM programą),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios R. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš A. V. 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. V. nuteistas už tai, kad jis, 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 0.45 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ne mažiau kaip du kartus koja spyrė savo buvusiai sugyventinei R. R. į dešinę koją, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendį arba sumažinti jam paskirtą bausmę ir nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos sumą.

3. Pasak nuteistojo, nukentėjusioji R. R. nepateikė pirmosios instancijos teismui pažymų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad pastaroji lankėsi pas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), nepateikė receptų iš gydytojų, jog gydėsi sužalotą koją.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti ir A. V. išteisinti arba jam paskirti švelnesnę bausmę ir sumažinti priteistą neturtinę žalą. Pasak gynėjos advokatės, baudžiamasis procesas nuteistojo atžvilgiu turėjo būti nutrauktas, nes nėra nukentėjusiosios pareiškimo. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to proceso dalyvio, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas apeliacinis skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti nuosprendžiai bei nutartys, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami arba keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumą bei pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

7. Susipažinus su apeliaciniu skundu, įvertinus bylos medžiagą ir patikrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė byloje surinktų duomenų, kurie pagrįstai laikytini įrodymais, vertinimo klaidų, nustatė teisingas bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai A. V. pripažino kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tinkamai individualizavo skiriamą bausmę ir teisingai išsprendė nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio klausimą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies

8. A. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino. Nuteistasis neneigė, kad įvykio metu buvo užėjęs pas nukentėjusiąją, kurios paprašė, jog sudėliotų daiktus, tačiau ji atsisakė ir jis ją tik pastūmė. Pasak A. V., nors tarp jo bei R. R. ir įvyko žodinis konfliktas, jis pastarajai nespyrė, todėl gali būti, kad nukentėjusioji koją susižeidė darbe ir jį nepagrįstai apkaltino (b. l. 109-110).

9. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje įrodyta jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau A. V. nepateikia jokių objektyvių argumentų ar duomenų, kurie pagrįstų, jog jis buvo nuteistas nepagrįstai bei pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos įrodymų ir duomenų visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė teisingą bei byloje esančių įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad A. V. žodinio konflikto metu ne mažiau kaip du kartus koja spyrė nukentėjusiajai į dešinę koją bei tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė pastarosios sveikatą, kas atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

10. Nukentėjusioji R. R. viso proceso metu davė nuoseklius paaiškinimus dėl esminių šiai bylai aplinkybių, kad atėjęs į butą A. V. jai du kartus spyrė į dešinę koją, t. y. prieš ją buvo smurtauta. Šią aplinkybę R. R. nurodė tiek iš karto po įvykio paskambinusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 65-66), tiek atvykusiems į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 40), tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo (b. l. 15, 18, 19) ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 110-111). Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriais nėra pagrindo nesivadovauti. Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) E. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji jam pasakojo, jog A. V. su koja jai spyrė, dėl ko ant dešinės kojos atsirado mėlynė. Nukentėjusioji liudytojui parodė sumuštą kūno vietą, kuri buvo apžiūrėta (b. l. 28). Šiuos duotus paaiškinimus liudytojas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 120). Be to, liudytojo E. K. 2020 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusios nukentėjusiosios nurodytoje sužalojimo vietoje (dešinėje blauzdoje) užfiksuota kraujosruva, sužalojimai akivaizdžiai matosi (b. l. 11-12). (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. R. padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje (past. – būtent toje kūno vietoje, į kurią nukentėjusioji nurodė, jog du kartus spyrė A. V.), kurios galėjo būti padarytos 2020 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 34).

11. Kaip jau minėta, nuteistasis A. V. pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad koja nukentėjusiajai nespyrė, o R. R. susižeidė darbe ir jį nepagrįstai apkaltino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši nuteistojo versija turi būti vertinama kritiškai bei ja nesivadovaujama, nes ji prieštarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms. Svarbu ir tai, kad po įvykusio konflikto su nukentėjusiąja, A. V. nurodė, jog ne viską pamena, kas vyko po žodinio konflikto su R. R., nes prieš tai buvo vartojęs alkoholį, todėl neatmeta galimybės, kad galėjo spirti nukentėjusiajai, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog R. R. tik pastūmė į petį, t. y. nurodė naują aplinkybę, kurios neminėjo ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl buvusio artimo sunkiam girtumo (past. – 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 2.01 val. A. V. buvo nustatytas 2,42 promilių girtumas), nuteistasis tiesiog galėjo neprisiminti visų esminių bylai aplinkybių, o siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės nurodyti priešingas įvykusiam įvykiui aplinkybes. Svarbu ir tai, kad šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiajai R. R. sužalojimai (poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje) būtų padaryti iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 0.45 val. įvykusio konflikto su nuteistuoju ar jį šiuos sužalojimus būtų patyrusi darbe, t. y. byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji apkalbėtų nuteistąjį.

12. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta ir įvertinus byloje esančių duomenų bei įrodymų visumą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. V. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė R. R. sveikatą.

Dėl proceso nutraukimo nesant nukentėjusiojo pareiškimo

13. BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.

14. BK 140 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 2 dalimi, BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Remiantis BPK 167 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Jeigu BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos turi būti pradėtas prokuroro reikalavimu (BPK 167 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą (BPK 167 straipsnio 4 dalis).

15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad dėl ikiteisminio tyrimo pagal BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytus straipsnius pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. Kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas atliekamas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka prokuroras, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, arba pareikšti reikalavimą. Todėl akivaizdu, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.

16. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo vada buvo R. R. skambutis (duomenys neskelbtini), kuriuo nukentėjusioji pranešė apie prieš ją panaudotą smurtą (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) atvykus į įvykio vietą ir išsiaiškinus pirmines įvykusio konflikto aplinkybes, E. K. surašė 2020 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 11-12), taip pat buvo informuotas prokuroras dėl pradėto ikiteisminio tyrimo (b. l. 3-4, 9-10). Nukentėjusioji 2020 m. rugpjūčio 19 d. laikotarpiu nuo 8.24 val. iki 8.51 val. vykusios apklausos metu aiškiai nurodė, kad prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skirti kardomąją priemonę nesiartinti prie jos (b. l. 15). 2020 m. rugpjūčio 28 d. vykusios apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad turi pretenzijų A. V., nes jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nori pareikšti civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 18). 2020 m. rugpjūčio 28 d. nukentėjusioji pateikė prašymą pripažinti ją civiline ieškove, nes ji patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur (b. l. 22). Atsižvelgtina ir į tai, kad R. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nenurodė, jog norėtų susitaikyti su nuteistuoju ir, kad A. V. atžvilgiu procesas būtų nutrauktas, t. y. nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios išreiškė savo valią, jog baudžiamasis procesas būtų pradėtas, tęsiamas ir užbaigtas, nebuvo prašoma jį nutraukti, nukentėjusioji ir nuteistasis nesusitaikė, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog procesas šioje byloje buvo pradėtas nukentėjusiajai neišreiškus savo tikrosios valios, dėl ko byla turėtų būti nutraukta.

Dėl paskirtos bausmės

17. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sumažinti skirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir konstatavęs, kad A. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, pastarajam paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, vykdymą atidedant 6 mėnesiams ir paskiriant du įpareigojimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas skiriamą bausmę, teisės taikymo klaidos nepadarė, paskirta bausmė yra tiek proporcinga, tiek teisinga, todėl jos mažinti ar keisti nėra pagrindo.

18. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-27-697/2019). Baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

20. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. V. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, be to realų bausmės vykdymą atidėjo. Pažymėtina, kad A. V. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams. Be to, A. V. per nepilnų ketverių metų laikotarpį teisiamas jau trečią kartą už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą, taip pat nebe pirmą kartą smurtauja prieš tą pačią nukentėjusiąją (b. l. 63-64, 74-75), t. y. byloje nagrinėjama nusikalstama veika negali būti laikoma atsitiktinio pobūdžio, nes nuteistasis teigiamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio padaryti nesugebėjo. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. V. ne kartą baustas ir administracine tvarka (b. l. 76-83), kas patvirtina jo neigiamą požiūrį į valstybėje galiojančių įstatymų laikymąsi ir nenorą laikytis nustatytos tvarkos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. V. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama. Jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui nepateikė ir nuteistasis savo apeliaciniame skunde. Skiriamos švelnesnės bausmių rūšys A. V. elgesio nekeičia, neturi korekcinės įtakos ir jo nesulaiko nuo daromų naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, tik laisvės atėmimo paskyrimas, bausmės vykdymą atidedant, pasieks bausmės skyrimo tikslus, nes išlieka didelė tikimybė, jog nuteistasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. prieš ją smurtauti.

Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

21. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

23. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata – viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas svarbus neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, t. y. neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje nutartyje sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

24. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. V. savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus ir pažeminimą. Nors nukentėjusioji, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad ji lankėsi pas (duomenys neskelbtini) ar gydėsi sužeistą dešinę koją, tačiau nėra pagrindo netikėti R. R. paaiškinimais dėl šių nurodytų aplinkybių pagrįstumo. Be to, pasak nukentėjusiosios, A. V. ją persekioja iki šiol (past. – iki nukentėjusiosios duotų paaiškinimų teisiamajame posėdyje momento), jos nėra atsiprašęs ir prieš ją toliau naudoja emocinį smurtą, kas negali būti pateisinama ir yra smerktina. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad iki šiol nuteistasis neduoda ramybės nukentėjusiajai, kas jai sukelia papildomą stresą ir tam tikrą nesaugumo jausmą bei pagrindą manyti, jog ateityje gali pasikartoti analogiški smurtiniai veiksmai prieš ją, todėl priteista 300 Eur neturtinė žala R. R. yra ne tik pagrįsta bei proporcinga, bet ir teisinga, todėl jos mažinti dar labiau (past. – pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinos sumos dydį nuo 500 Eur iki 300 Eur) nėra absoliučiai jokio pagrindo, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, priteista suma labiau yra simbolinė, o ne realiai atsverianti R. R. padarytą neturtinę žalą ir patirtus dvasinius išgyvenimus.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

25. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 93,06 Eur už A. V. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

26. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius A. V. parinko gynėją advokatę Eleną Žilėnienę.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.