Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) apskaitininke, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. D. 2020 m. rugpjūčio 18 d., apie 21:25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, esant 1.85 promilės girtumui.

Kaltinamoji K. D. teisiamajame posėdyje kalta dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad su vyru T. D. vyksta skyrybų procesas, jiedu gyvena atskirai, ji – (duomenys neskelbtini), sutuoktinis – (duomenys neskelbtini). Ji naudojasi vyro vardu registruotu automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 18 d. vakare, po darbo, ji vartojo alkoholio, su atvykusiu vyru įvyko konfliktas, todėl ji nenorėdama jo matyti, paėmė raktelius nuo automobilio „Toyota“ ir išvažiavo. Pamena, kad bevažinėdama nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Po eismo įvykio ji buvo išvežta į ligoninę, kur jai buvo suteikta medicininė pagalba, nes įvykio metu jai lūžo koja. Ligoninėje pareigūnai jai nustatė girtumą, su alkotesterio parodymais sutiko. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją mamos D. M. atsakomybei. Jos ir mamos santykiai yra labai artimi, geri, su mama dažnai susitinka ir bendrauja, todėl ji jai galės daryti teigiamą įtaką.

Liudytoja D. M. paaiškino, kad kaltinamoji K. D. yra jos dukra. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau su dukra dažnai susitinka, jos viena pas kitą atvažiuoja, o po šio įvykio, ji beveik du mėnesius laiko gyvena pas dukrą (duomenys neskelbtini), nes dukra dėl sužalojimų yra nedarbinga. Ji niekur nedirba, turi neįgalumą, pajamos nedidelės, yra neteista, administracine tvarka nebausta, mano, kad savo dukrai ji galės daryti teigiamą įtaką ir prašo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jos atsakomybei.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje apklausiami nebuvo.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais:

- 2020 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno R. V. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pareigūno G. Š. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivios vairuotojos, kuriuose nurodytos kaltinamosios K. D. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 9-10, 21-20);

- 2020 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje paimtas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė ir automobilio užvedimo raktelis (b. l. 14–20);

- alkoholio kiekio matavimo prietaiso Drager Alcotest 6810, ARFL-0129 panaudojimo registracijos žurnalo nuorašu, iš kurio matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. 22.05 val., K. D. nustatytas 1,85 prom. girtumas, o 2020 m. rugpjūčio 18 d., 22.24 val. – 1,90 prom. girtumas (b. l. 23–26);

- 2020 m. rugpjūčio 18 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad K. D. pirmojo neblaivumo tikrinimo metu 22.05 val. nustatytas 1,85 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu 2020 m. rugpjūčio 18 d. 22.24 val. – 1,90 prom. girtumas (b. l. 27);

- VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“, kuri patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, automobilio „Toyota Corolla Verso 2,2 D-CAT“, gamybos metai 2006, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3360 Eur (b. l. 32);

- 2020 m. rugpjūčio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad kaltinamoji K. D. savanoriškai policijos pareigūnams pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-37);

- registracijos liudijimu Nr. D 915673, iš kurio matyti, kad transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. D. (b. l. 36);

- liudytojo T. D. parodymais, kad kaltinamoji K. D. yra jo sutuoktinė, su kuria šiuo metu vyksta teisminis skyrybų procesas. Santuokos su žmona metu, buvo įsigytas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šio automobilio turi du komplektus raktų, vieni yra pas jį, o kiti pas žmoną. Įvykio dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 18 d., apie 21 val., jis atvažiavo pas savo vaikus, nes vaikų manymu jų mama buvo neblaivi. Jis iškvietė policijos pareigūnus, kad žmonai K. D. būtų nustatytas girtumas. Belaukiant pareigūnų, jo žmona išėjo į lauką. Atvykus policijos pareigūnams, jis sužinojo, kad pareigūnai (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo į medį atsitrenkusį žmonos vairuojamą automobilį. Kartu su policijos pareigūnais nuvyko į įvykio vietą, ten jau buvo greitoji medicinos pagalba, girdėjo, kaip žmona sakė, jog skauda kojas, buvo kruvinas jos veidas. Kai žmoną išsivežė greitoji pagalba, jis liko laukti prie automobilio. Maždaug po pusės valandos jam pranešė, jog žmonai nustatytas virš 1.5 promilės girtumas, automobiliu pasirūpino policija (b. l. 46-49.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji K. D. yra padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios K. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji kelių transporto priemonę vairavo apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas.

Kaltinamosios K. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji K. D. bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio nuostatos nurodo asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Kaltinamosios K. D. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Laiduotoja D. M. yra kaltinamosios K. D. mama, ji mano, kad gali daryti teigiamą įtaką savo dukrai K. D., yra neteista, administracine tvarka nebausta, su kaltinamąja palaiko gerus artimus šeimyninius santykius. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog laiduotoja D. M. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai K. D..

Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamoji K. D. yra neteista (b. l. 65-66); administracine tvarka nebausta (b. l. 67); nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi; yra dirbanti. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog jos sudaro pagrindą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kaltinamąją K. D. perduoti mamos D. M. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga poreikių tenkinimui (vykimui į darbą, vaikų nuvežimui į mokyklą ir kt.), pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams, kitiems eismo dalyviams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įvertinus kaltinamosios K. D. asmenybę, jos padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai, kad kelių transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, įvertinant tai, jog šia poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, K. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neįmanoma padaryti be kelių transporto priemonės, taigi automobilis, kurį vairavo kaltinamoji K. D., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, yra konfiskuotinas turtas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai K. D. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš K. D., T. D. vardu registruotą automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82-87) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą, K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-41), nuosprendžiui įsiteisėjus, yra naikintinas ir minėtas automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bei su juo susiję dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, automobilio užvedimo raktelis), konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis,

nusprendė:

K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) perduoti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, K. D. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., t. y. nuo specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos;

- turto konfiskavimą, konfiskuojant iš K. D. automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kartu priverstinai paimant su šia transporto priemone susijusius daiktus ir dokumentus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą, K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai institucijai.

K. D. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.