Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės L. M., atstovaujamos įstatyminių atstovų S. M. ir O. M., atstovui advokato padėjėjui Arnoldui Šimaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės L. M., atstovaujamos įstatyminių atstovų S. M. ir O. M., ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sutrikdymo, trečiasis asmuo N. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Trečiasis asmuo N. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės L. M., atstovaujamos įstatyminių atstovų S. M. ir O. M., atstovas advokato padėjėjas Arnoldas Šimaitis patikslintą ieškinį palaikė. Nurodė, kad mergaitė darželyje patiria patyčias, auklėtoja turi papildomai stebėti, globoti. Pasekmės bus iki 18 metų, todėl neturtinės žalos dydis turi būti didesnis nei išmokėtas. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jo turtinė padėtis bloga ir jis nepajėgia išmokėti prašomo žalos atlyginimo. Mergaitė ligoninėje gulėjo apie 10 dienų, po to tris mėnesius tęsėsi stebėjimas, komplikacijų nebuvo. Turtinė žala nebuvo didelė, reikėjo pirkti bintus, šiek tiek vaistų. Mama turi rūpestį nuolat slėpti mergaitės pliką galvos plotą, kurio plotis yra 10 x 10 cm. Šiuo atveju gali padėti tik plaukų persodinimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

6. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1185-670/2020 N. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. N. Š. (duomenys neskelbtini), kieme, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį VW PASSAT, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 101, 114 punktų reikalavimus, važiuodamas atbulas partrenkė už automobilio buvusią mažametę L. M., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai L. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (el. b. t. I, l. 15 – 18). 2020 m. gegužės 15 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis L. M. diagnozuota galvos plaukuotosios dalies (dešinės smilkinio momeninės srities) plėštinė traiškyta žaizda, daugybiniai galvos ir veido nubrozdinimai. Stacionarizavus ir apžiūrėjus anesteziologui, mergaitė iš karto išvežta į operacinę, kur revizuota galvos žaizda (el. b. t. I, l. 14). AB „Lietuvos draudimas“ 2022-025-14 priėmė sprendimą L. M. įstatyminei atstovei O. M. išmokėti 3 642 Eur dydžio draudimo išmoką neturtinei (moralinei) žalai atlyginti (el. b. t. I, l. 20 – 21). 2022-04-01 AB „Lietuvos draudimas“, įvertinęs ieškinyje pateiktą naują informaciją dėl nukentėjusiosios patiriamų nepatogumų, išmokėjo papildomą 1 358 Eur neturinės žalos kompensaciją (el. b. t. I, l. 47 – 49).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, t.y. ieškovės vertinimu AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už jos patirtus išgyvenimus dėl sužalojimų (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu yra per mažas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ 4.2. punkte nurodytas orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį: iki 1 mėnesio – iki 4 MMA; nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA; nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA; virš 6 mėnesių – iki 8 MMA.

10. Ieškovės atstovas patvirtino, kad L. M. ligoninėje gulėjo 10 dienų. Dar 3 mėnesius tęsėsi stebėjimas. Duomenų, kad mergaitei sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam laikui, byloje nėra. Vertinant aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas bei byloje esančius duomenis apie ieškovės sveikatos sutrikdymo laiką, sumokėtas neturtinės žalos atlyginimas atitinka maksimalius orientacinius dydžius.

11. Visgi, svarbu pažymėti, kad rekomendacijose numatytas neturtinės žalos atlyginimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

12. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju nusikaltimu padaryta žala ieškovės sveikatai, itin ginamai vertybei. Iš Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1185-670/2020 matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje L. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sužalojimo pasekmės nėra iki galo išnykę ir šiuo metu - galvos srityje, vietoje, kurioje buvo nuplėšta oda, ieškovei neauga plaukai, ieškovės atstovo paaiškinimais pažeidimo plotas apie 10 cm x 10 cm. Šią pasekmę visiškai pašalinti bus įmanoma tik ieškovei sulaukus pilnametystės, atlikus plakų persodinimo operaciją. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovei tai sukelia ne tik nuolatinių nepatogumų (sužalotą vietą tenka slėpti), tačiau ir dvasinio pobūdžio išgyvenimų (papildomo nemalonaus aplinkinių dėmesio dėl savo išvaizdos). Visgi, svarbu įvertinti, kad žala sukelta neatsargiais trečiojo asmens veiksmais, vizualiai sužalojimo pasekmes galima paslėpti, nors tai ir reikalauja papildomų pastangų, priemonių, o ateityje bus galima visiškai pašalinti. Taigi negrįžtamų išvaizdos pokyčių nėra. Taip pat nenustatyta, kad ieškovei būtų likę kitokios ilgalaikės sveikatos pasekmės.

14. Ieškovė patyrė fizinį skausmą įvykio metu, iš karto po įvykio buvo atlikta viena operacija bei buvo gydoma ligoninėje iki dešimties dienų, vėliau dar tris mėnesius buvo stebima, komplikacijų nebuvo. Ieškovės atstovas patvirtino, kad patirta turtinė žala labai maža, todėl dėl jo atlyginimo į teismą net nesikreipė. Šiuo metu ieškovė dėl patirto sužalojimo skausmo nejaučia, patiria tik dvasinius išgyvenimus dėl išvaizdos. Ieškovės atstovas nurodė, kad mergaitė patiria patyčias, tačiau daugiau duomenų dėl jų nepateikė.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai bei nukentėję asmenys (pilnamečiai, nepilnamečiai). Įvertinus teismų praktiką matyti, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600,00 Eur iki 3 500,00 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-181-507/2016, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.). Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013). Tačiau tai daroma atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis.

16. Atsižvelgiant į aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – ieškovės patirto sužalojimo mastą ir pobūdį, jai taikyto gydymo trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, teismas konstatuoja, kad ieškovės patirta ir atsakovės jau atlyginta neturtinė žala pagrįstai įvertinta 5 000 Eur. Taigi ieškovės neturtinė žala yra atlyginta visiškai ir, teismo nuomone, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo papildomą išmoką neturtinės žalos atlyginimui (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnis).

17. CPK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

18. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo nemokėjo (CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju atsakovė, susipažinusi su pirminiu ieškiniu, sumokėjo ieškovei 1 358 Eur žalos atlyginimo, t.y. pripažino ieškinį šioje dalyje. Atitinkamai iš jos priteisiamas 31 Eur žyminis mokestis.

19. Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 22,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalį pirminio ieškinio reikalavimo atsakovė tenkino, vadinasi, pripažino, pašto išlaidos iš jos priteistinos proporcingai pripažintai ieškinio daliai (tai sudaro 6,94 Eur). CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato atleidimą tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2481-854/2021), todėl pašto išlaidos priteistinos ir iš ieškovės, tačiau įvertinus į tai, kad ji mažametė (4 metai), pašto išlaidų dalis, proporcinga atmestai ieškinio daliai, (15,46 Eur), priteisiama iš jos įstatyminių atstovų, t.y. tėvų O. M. ir S. M., lygiomis dalimis (po 7,73 Eur iš kiekvieno) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 265 – 267 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovės L. M. atstovų pagal įstatymą O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,46 Eur (penkiolika eurų 46 ct) pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 7,73 Eur (po septynis eurus 73 ct).

Priteisti valstybei iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro, juridinio asmens kodas 125709291, 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 6,94 Eur (šešis eurus 94 ct) pašto išlaidų.

Išaiškinti šalims, kad šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbanke; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.