Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 12 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Š. 2020 m. balandžio 24 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini) kieme, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį "VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus "Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdama važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams", 114 punkto reikalavimus "Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams", važiuodamas atbulas partrenkė už automobilio buvusią mažametę L. M., gimusią (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai L. M. padaryta plėštinė - traiškyta žaizda dešiniame smilkinyje - momenyje, daugybiniai odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame skruoste, kairiame užausyje, momens srityje, tuo padarė L. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis N. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad matė kieme lakstančius vaikus, automobiliu atbuline eiga važiavo iš kiemo ir pajuto, kad kažkas po automobiliu velkasi. Supranta, kad pradėdamas važiuoti turėjo įsitikinti ar nieko nėra. Žalos nukentėjusiajai dar neatlygino, bet atlygins. Automobilis po įvykio parduotas į metalo laužą, įvykio dieną jis buvo blaivus.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. Š., prokurorė ir gynėjas sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnio, 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusiosios mažametės L. M. atstovė pagal įstatymą O. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 24 d. sutuoktinis S. M. su dukromis buvo išvykęs aplankyti tėvų į (duomenys neskelbtini). Apie 19.30 val. paskambino ir pasakė, kad dukra L. pateko po automobiliu ir ją veža į Raseinių ligoninę, o vėliau - į Kauno klinikas. Iš pradžių vyras pasakė, kad mergaitė palindo po jų šeimos automobiliu, tačiau po kurio laiko papasakojo apie dukters sužalojimo aplinkybes, kad N. Š. su vyro broliu A. M. susiruošė važiuoti į Raseinius, o pradėjęs važiuoti iš kiemo atbuline eiga ją parbloškė. Kauno klinikose ji su dukra praleido 3 savaites. Po įvykio N. Š. žadėjo padėti, tačiau praėjus kuriam laikui dingo. Dėl civilinio ieškinio pateikimo apsisprendę dar nėra (b. l. 67-68).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 24 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Iš Kauno buvo grįžęs brolis S. M. su mažamete dukra L. M., gimusia (duomenys neskelbtini) taip pat į svečius atvyko pažįstas N. Š.. Jie leido laiką lauke, L. žaidė, apie 19.20 val., jis su N. Š. sugalvojo nuvykti į Raseinius. Norint išvažiuoti iš kiemo reikia važiuoti atbuline eiga. N. Š. dar paklausė brolio ar nėra žaidžiančių vaikų, S. apsidairęs pasakė, kad nėra. Pažiūrėjęs per galinio matymo veidrodėlius taip pat nieko nematė ir jie pajudėję išgirdo nestiprų trinktelėjimą. Nerijus iš karto sustabdė automobilį, pribėgo brolis S. M. ir iš po mašinos ištraukė L.ą. Mergaitė buvo sąmoninga, galvos srityje matėsi žaizda N. Š. brolį su mergaite išvežė į Raseinių ligoninę, broliui davė 100 eurų vaistams. Po šio įvykio N. Š. vengė su jais bendrauti (b. l. 55-56);

Liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 24 d., apie 18.00 val., su dukromis atvažiavo aplankyti tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini). Namuose buvo brolis A. M., netrukus į svečius užsuko draugas N. Š.. Jie buvo lauke, vaikai žaidė aplinkui. N. Š. pasiūlė jo broliui važiuoti į Raseinius. Automobiliui pajudėjus atbuline eiga išgirdo trinktelėjimą, bėgo prie automobilio, po mašina pamatė savo mažiausią dukrą, ją ištraukė, galvoje buvo kraujuojanti žaizda. N. Š. jį su dukra nuvežė į Raseinių ligoninę, vėliau į Kauno klinikas. Važiuojant N. Š. kalbėjo, kad bijo prarasti vairuotojo pažymėjimą, žadėjo atlyginti išlaidas, davė 100 eurų, todėl pareigūnams pasakė, kad dukrą partrenkė atgal pariedėjęs jo automobilis. Po šio įvykio N. Š. domėjosi dukros sveikata, bet po kiek laiko neatsiliepė į skambučius (b. l. 61-62);

Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 24 d., apie 19.20 val. grįžo iš darbo, į svečius buvo atvykęs sūnus S. M. su trimis dukromis, namuose buvo ir kartu su ja gyvenantis sūnus A.. Į svečius atvyko sūnų draugas N. Š.. Jai grįžus vyresnės mergaitės atėjo paskui ją į kambarį, o mažiausioji liko lauke. Netrukus į kambarį atbėgo sūnus S., ant rankų laikydamas kruviną L., pasakė, kad ji palindo po N. Š. automobiliu ir, kad ją veža į Raseinių ligoninę. Po šio įvykio N. Š. daugiau pas juos atvykęs nebuvo, sūnus sakė, kad N. Š. vengia bendrauti, nesidomi mergaitės sveikata (b. l. 77-78);

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G 257/2020(10) matyti, kad L. M. nustatyta plėštinė-traiškyta žaizda dešiniame smilkinyje - momenyje, daugybiniai odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame skruoste, kairiame užausyje, momens srityje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 18-19);

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad N. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje t. y. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta mažametės L. M. sveikata.

Bausmės skyrimas

BK 59 straipsnyje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, tokia aplinkybė konstatuotina nustačius kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių, tai - kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę.

Iš byloje esančio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kad S. M. automobiliu sužalojo savo mažametę dukrą L. M., nes galimai automobiliui pajudėjus mergaitė buvo parblokšta po automobiliu. Kaip matyti ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamasis N. Š. tikrųjų nusikalstamos veikos aplinkybių neatskleidė ir nepadėjo išaiškinti kas padarė nusikalstamą veiką. Taip pat kaltinamasis nerodė noro bent iš dalies atlyginti padarytą žalą, todėl darytina išvada, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straispnis).

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Bausmė kaltinamajam N. Š. skirtina vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

Teismas, skirdamas N. Š. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą (padaryta neatsargi nusikalstama veika), į kaltinamojo asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, dirba), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl parenkant bausmės rūšį ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus (pagal BK 281 straipsnio 1 dalį) sankcijoje numatytą arešto bausmę, nustatant jos dydį, artimą arešto bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad N. Š. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

N. Š. nusikalstamą veiką padarė 2020 m. balanžio 24 d. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija nustato, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme, arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Kadangi N. Š. neteistas, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Taip pat skirtina baudžiamojo poveikio premonė įpareigojimas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (BK 67 straispnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurį sudaro 668,64 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios L. M. gydymą (b. l. 26-27). Kadangi žalą nusikalstamais veiksmais padarė N. Š., o duomenų, kad kaltinamasis savanoriškai atlygino ieškovės reikalaujamą priteisti turtinę žalą byloje nėra, todėl civilis ieškinys dėl 668,64 Eur turtinės žalos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Nukentėjusiosios mažametės L. M. įstatyminė atstovė O. M. civilinio ieškinio byloje nepareiškė, jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį reikš civilinio proceso tvarka pagal mažametės nukentėjusiosios gyvenamąją vietą. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareiškti ieškinį civilinio proceso tvarka, todėl civilinio ieškinio klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Dėl kitų klausimų

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas – draudimas disponuoti N. Š. priklausančiu automobiliu „A. R. 166“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, paskirtas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2020 m. spalio 21 d. nutarimu, paliktinas galioti iki kol bus atlygintas civilinis ieškinys (BPK 151 straipsnio 1 dalis, 8 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo prceso kodekso 273 straipsniu, 297-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 69 (šešiasdešimt devynias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę N. Š. paskirti 46 (keturiasdešimt šešias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 668,64 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 64 ct) žalos atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą – draudimą disponuoti N. Š. priklausančiu automobiliu „A. R. 166“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, paskirtą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2020 m. spalio 21 d. nutarimu, palikti galioti iki kol bus atlygintas civilinis ieškinys.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.