Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko), Dalios Bajerčiūtės ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su nuteistojo V. P. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jo atžvilgiu buvo nepakeistas ir paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendis ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš suformuluoto kasatoriaus prašymo kasacinis skundas pateikiamas dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, tačiau teisinių argumentų dėl šio teismo sprendimo galimo neteisėtumo nesuformuluota. Kasaciniame skunde iš esmės kritikuojamas pirmosios teismo nuosprendis dėl galimai padarytų esminių BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų, taip pat netinkamai pritaikyto BK 183 straipsnio nuostatų. Tačiau tiek esminiai BPK pažeidimai, tiek ir BK 183 straipsnio taikymo tinkamumas ginčijamas mėginant paneigti teismo nustatytas faktines įvykio aplinkybes ir tuo pačiu pateikiant savą jų vertinimą.

Atrankos kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, kuriuos atmesti. Kasacinės instancijos teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų. Dėl to kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti ne su baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai.

Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.