- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-335-513/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04807-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- K. P.
Teisėja Dalė Žukauskienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04807-2015-8
NUTARTIS
2016 m. kovo 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantė) G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui K. P. dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio šalių sūnaus K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėjimą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2015-04-21) iki jo pilnametystės, priteistą periodinę išmoką indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaiko lėšas tvarkyti ieškovę, priteisti iš atsakovo ieškovei, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytojai, 14 287,50 Lt (4 137,50 Eur) išlaikymo įsiskolinimą. Ieškinį grindė tuo, jog šalys gyvena skyrium, jog po vaiko gimimo šalys nebendravo, šalių vaikas nuolat gyvena su ieškove (mama). Atsakovas tik epizodiškai, t. y. nuo 2013-12-18 iki 2014-12-22, prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Teismo posėdžio metu ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažino 36 Eur, nes buvo suklysta skaičiuojant, ir iš viso prašė priteisti 4 101,95 Eur. Paaiškino, jog vaiką padeda išlaikyti ieškovės sugyventinis. Įsiskolinimą prašo priteisti už trejus metus (nuo 2013-04-21 iki 2015-04-21). Vaikui per mėnesį reikia apie 400 Eur, vaikas papildomų poreikių neturi. Ieškovė gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Anksčiau dėl išlaikymo nesikreipė, nes atsakovas neturėjo pajamų, o pradėjęs dirbti gauna pakankamas pajamas teikti išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko teikti sūnui 100 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės bei sumokėti išlaikymo įsiskolinimą sūnui už trejus metus – 2 188 Eur. Argumentavo, jog ieškovė neįrodė prašomos priteisti 200 Eur išlaikymo vaikui sumos. Atsakovas augina ir išlaiko mažametę dukrą. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog jokių problemų dėl išlaikymo vaikui nebuvo iki tol, kol ieškovė nesusirado sugyventinio. Jei nepavykdavo perduoti pinigų grynaisiais, jis pervesdavo pinigus į ieškovės sąskaitą, nors ieškovė tai neigia. Pirko vaikui rūbų, rugsėjo pirmajai pirko kompiuterį, gimtadienio proga – telefoną, išlaikymą grynaisiais pinigais teikė, išleido apie 500 Eur papildomai. Prižiūri senyvo amžiaus motiną. Lietuvoje darbo neturi. Uždarbiavo Švedijoje. Anksčiau gyveno iš motinos ūkio pajamų, motinai priklauso mažas pienininkystės ūkis. Turi žemės sklypą ir automobilį. Sklypo vertė apie 3 000–4 000 Eur, automobilio – apie 4 000 Eur. Mažametę dukrą augina su sugyventine, mergaitei – 2 metai, gyvena motinos name, sugyventinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Išlaikymą sūnui skiria kas mėnesį. Šalys buvo draugiškai susitarusios, išlaikymą jis mokėdavo ieškovei grynaisiais pinigais, nereguliariai, bet mokėjo.
Liudytoja J. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra atsakovo sesuo. Patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas pirko sūnui rūbus, išleido 300 Lt, kitais metais – 200 Lt, 2014 m. per pusę su ieškove pirko planšetinį kompiuterį, atsakovas pirko sūnui rūbus. Nurodė, jog atsakovas sūnaus nebuvo parsivežęs, nes ieškovė neleisdavo. Vienam vaikui su atsakovu bendrauti neleido. Ieškovė yra valdingo charakterio. Šalys anksčiau nekonfliktavo dėl išlaikymo. Atsakovas yra skolinęsis pinigų iš jos vaikui apipirkti – per trejus paskutinius metus yra skolinęsis 600 Lt, grąžinęs 200 Lt, skolinosi tris kartus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-04-21 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės. Priteisė iš atsakovo 43 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Priteisė iš atsakovo 90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisė iš ieškovės 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Nurodė, jog 2015-04-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos šiam teismo sprendimui įsiteisėjus. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas motyvavo CK 3.192 str. 1, 2 d. nuostatomis, argumentavo, jog išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.) bei įvertinus, ar teikdami vaikui optimalų išlaikymą, tėvai galės tenkinti savo būtinuosius poreikius. Įvertinęs šalių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, motyvuodamas, jog nustatytas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti pakankamas tenkinti būtinas jo vystymosi sąlygas, poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 str. 2 d.), nustatęs, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 24 Eur išleidžia sūnaus sporto būreliams apmokėti, jog vaikas turi sveikatos sutrikimų ar specialiųjų poreikių, dėl ko jam būtų reikalingas didesnis išlaikymas, išlaidos vaistams įsigyti, jog ieškovė nepateikė vaiko draudimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, atsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu vaikas yra 12 metų amžiaus ir jo poreikiai su amžiumi objektyviai didėja, padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog vaikui būtinas 400 Eur išlaikymas per mėnesį.
Remdamasis išdėstytais principais, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutinka teikti sūnui po 100 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis, įvertinęs aplinkybes, jog šalys turi kitų išlaikytinių, ieškovė dirba, atsakovas darbo neturi, tačiau jo vardu yra registruotino nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, ieškovės vardu registruotino turto nėra, jog atsakovas teikė vaikui išlaikymą ne tik pinigine forma, bet ir remdamas jį materialiai (pirko vaikui rūbus, kitas prekes), jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 str., 3.192 str. 2 d., 3.208 str., CPK 268 str. 5 d.).
Nustatęs, jog atsakovas 2015-04-23 nutartimi priteistą laikiną išlaikymą vaikui moka, jog, antstolės pažymos duomenimis, įsiskolinimo vykdomoje byloje nėra (b. l. 45), jog laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. atsakovas pervedė 3 150 Lt (912 Eur) į ieškovės banko sąskaitą sūnaus išlaikymui, jog byloje nėra duomenų, jog šalys būtų sutarusios dėl konkretaus dydžio išlaikymo vaikui, įvertinęs liudytojos parodymus, jog anksčiau ieškovė pretenzijų dėl atsakovo teikiamo išlaikymo dydžio nereiškė, jai pakako tiek, kiek skyrė atsakovas, jog atsakovas didžiąją dalį išlaikymo vaikui teikė grynaisiais pinigais, tiesiogiai ieškovei, nors pastaroji tai ir neigia, vadovavosi CK 3.200 str., įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 178 str.) ir padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad išlaikymo įsiskolinimo ginčo atveju nėra, todėl ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 183 str.,185 str.). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2015-04-23 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos šiam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį visiškai. Argumentuoja, jog teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą. Teigia, jog tokiu sprendimu pažeisti ne tik bendrieji teisingumo, protingumo it sąžiningumo principai (CPK 1.5 str.), bet ir nesilaikyta kasacinės instancijos teismo praktikos. Teismas buvo šališkas, visiškai neatskleidė bylos esmės. Paaiškina, jog 2015-08-20 parengiamajame teismo posėdyje, ieškovei nurodžius apklaustinus liudytojus, buvo pataikaujama atsakovo norui iškviesti liudyti jo seserį J. R., kuri tariamai skolinusi jam pinigų vaiko išlaikymui. Teismas netenkino ieškovės prašymų išreikalauti duomenis apie atsakovo pajamas ir turtinę padėtį, jo darbą užsienyje, prašymo apklausti teismo posėdyje ieškovės sugyventinį K. M., kuris materialiai išlaiko ne tik jos, bet ir savo nepilnamečius vaikus, taip pat prašymo pripažinti institucijos, teikiančios išvadą byloje, ir atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Taigi, teismas sąmoningai ar nesąmoningai nesiaiškino atsakovo turtinės padėties. Nurodo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepagrįstas. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės sąmatos duomenys nepagrįsti. Teismas nesirėmė kasacinės instancijos teismo išaiškinimu, pateiktu 2004-04-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, jog vadovaujantis CK 6.461 str. 2 d. nuostata, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą. Teigia, jog atsakovas neįrodė, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, priešingai, jis pripažino, kad toks įsiskolinimas egzistuoja, ir pasiūlė susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo tvarką, t. y. mokėti po 100 Eur kas mėnesį ir ne daugiau nei už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, atskaičius jo turėtas išlaidas. Todėl nesuprantamu vertina teismo argumentą, kad byloje nėra duomenų, jog šalys būtų sutarusios dėl konkretaus dydžio išlaikymo vaikui. Ši pareiga atsakovui kyla nuo vaiko gimimo. Atsakovas piktybiškai nesitarė su ieškove dėl sūnaus išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, skundžiamą sprendimą prašo palikti nepakeistą. Teismo sprendimą vertina kaip pagrįstą, teisėtą ir teisingą. Apeliantės skundo argumentus laiko nepagrįstais ir pažymi, jog teismas, priteisdamas sūnaus išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, laikėsi teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (pvz. 2015-10-08 Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1748-436/2015, 2015-04-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-357-163/2015 ir kt.). Teismui pateikė visus duomenys apie savo turtinę padėtį, jog yra nedirbantis. Apeliantės nurodyti prašymai teismo atmesti pagrįstai. Dėl ieškovės prašymo apklausti K. M. nurodo, jog aplinkybė, kad atsakovas išlaikė sūnų, įrodyta šioje civilinėje byloje. Tokio pobūdžio bylose institucijos, teikiančios išvadą, dalyvavimas neprivalomas. Atsakovui atstovavo advokatė, todėl jo dalyvavimą pripažinti būtinu parengiamajame teismo posėdyje nebuvo pagrindo. Be to, teismo posėdyje atsakovas dalyvavo asmeniškai. Priešingai, nei teigia apeliantė, atsakovas byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog per paskutinius trejus metus išlaikymą sūnui teikė ne tik pinigais, bet ir daiktais (pirko jam rūbus, mokyklos reikmenis ir kitus daiktus). Ieškovė asmeniškai nedalyvavo teismo posėdyje, o jos atstovas negalėjo pagrįsti būtinųjų išlaidų vaikui išlaikyti dydžių, nurodęs, kad įrodymų, pagrįsti šias išlaidas neturi. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 37/2010). Priteistą 120 Eur dydžio išlaikymą vertina kaip teisingą ir proporcingą tiek vaiko poreikiams, tiek ir atsakovo turtinei padėčiai (CK 3.190 str., 3.192 str. 2 d., 3.208 str.). Pastebi, jog ieškovė duomenų apie realiai turėtas vaiko išlaikymui išlaidas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos nepateikė, taip pat ji bei jos atstovė nenuginčijo kaip liudytojos apklaustos J. R. parodymų. Iki ieškovė pradėjo gyventi su sugyventiniu K. M., šalys geranoriškai tarėsi dėl sūnaus išlaikymo – atsakovas ne tik siuntė pinigus į ieškovės sąskaitą sūnaus išlaikymui, bet pinigus duodavo ieškovei į rankas, neimdamas jokių raštelių, taip pat pirko sūnui rūbus, avalynę, mokyklos reikmenis ir kitus daiktus ir tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, minėtos liudytojos parodymai. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (žr. 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.
Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl priteisto iš atsakovo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių sūnui teisėtumą ir pagrįstumą. Argumentuoja, jog teismas netinkamai nustatė ir įvertino atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, buvo šališkas – nepagrįstai netenkino ieškovės prašymų dėl įrodymų apie atsakovo pajamas, turtą išreikalavimo, liudytojo – ieškovės sugyventinio K. M., apklausos, dėl institucijos, teikiančios išvadą byloje, ir atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, jog išlaikymo įsiskolinimo ginčo atveju nėra, nes atsakovas pripažino, kad toks įsiskolinimas egzistuoja, ir siūlė įsiskolinimo sumokėjimo tvarką, t. y. mokėti po 100 Eur kas mėnesį ne daugiau nei už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, atskaičius jo turėtas išlaidas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo faktinių ir teisinių pagrindų
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Konstitucijos 38 str. 6 d., taip pat nustatyta įstatymuose (CK 3.156 str., 3.192 str. 1 d.). Vaikams teikiamo išlaikymo dydis paprastai nustatomas tėvų susitarimu ir jis priklauso tiek nuo vaikų poreikių, tiek nuo tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 str.). Jeigu tėvai nesusitaria ir (ar) vienas iš jų nevykdo šios pareigos, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.76 str. 1 d., 3.194 str., 3.196 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2014). Išlaikymas priteisiamas vaikui, atsižvelgiant tiek į vaiko būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), reikalingus visapusiškam vaiko vystymuisi, tiek kreipiant dėmesį į vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgius, gabumų lavinimą ir panašiai, o motina ar tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paskiriamas vaikams skirtų pinigų valdytoju uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 str. 1 d.).
Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 350 Eur. Taip pat pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius.
Minimali mėnesinė alga (MMA) šiuo metu yra 350 Eur. Skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteistas 120 Eur išlaikymas nepilnamečiam sūnui, taigi yra 55 Eur mažesnis už išlaikymo dalį, jeigu teismas laikytųsi orientacinio ir vienam iš tėvų tenkančio 175 Eur dydžio kriterijaus. Tačiau byloje pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino aplinkybes dėl šalių vaiko poreikiams užtikrinti reikalingų piniginių lėšų dydžio bei šalių turtinės padėties, jų galimybių teikti ginčo dydžio išlaikymą per mėnesį jų 12 metų amžiaus sūnui, neturinčiam specialiųjų poreikių ir (ar) sveikatos sutrikimų ir pan., apeliantės argumentas dėl minėto orientacinio kriterijaus taikymo šiuo atveju vertintinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Negalima nuneigti to fakto, kad su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų nei kartu su jais negyvenantis tėvas. Ginčo atveju apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog ji su sūnumi gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, jog jos pajamos yra apie 367,91 Eur, jog prie sūnaus išlaikymo prisideda sugyventinis, todėl teismui nėra pagrindo ieškovės dabartinę turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, jog šalių teiktinas sūnui išlaikymas yra iš esmės vienodo dydžio (po 120 Eur per mėnesį, iš viso – 240 Eur), vertinti kaip objektyviai nepakankamą užtikrinti sūnui orų gyvenimą, o atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip žymiai geresnę nei ieškovės, todėl potencialiai leidžiančią mokėti sūnui didesnį, nei priteistas, išlaikymą. Pažymėtina, kad įstatyme yra įtvirtinta galimybė CK 3.201 str. 1 d. nustatytiems asmenims (inter alia, vaiko motinai, tėvui) kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, argumentus, atsižvelgdama į nurodytus teisinius išlaikymo mokėjimo, jo dydžio nustatymo aspektus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ar skiriasi nežymiai (ieškovė nuosavybės teise priklausančio registruotino kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto neturi (b. l. 7, 8); jos draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 – 3 276,81 Eur (b. l. 43–44); ji dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką; gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name; prie nepilnamečio šalių vaiko išlaikymo prisideda ieškovės sugyventinis K. M.; jos gaunamos vidutinės mėnesio pajamos – apie 367,91 Eur (b. l. 49); atsakovas nedirba (b. l. 55, 56); jo vardu yra registruotas 1,4200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vertė – apie 3 000–4 000 Eur (b. l. 23), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), vertė – 4 000 Eur (b. l. 24); išlaiko nepilnametę dukrą A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22); gyvena kartu su sugyventine motinai nuosavybės teise priklausančiame name; Lietuvoje nedirbo, per 5 metų laikotarpį kelis kartus vyko uždarbiauti į Švediją; abi šalys yra darbingo amžiaus (ieškovė 32 m., atsakovas 31 m.). Teismas pažymi, jog ieškovė sūnui nurodo reikalingą 400 Eur išlaikymo sumą per mėnesį, pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, jog 2015 m. sausio mėn. vaiko poreikiams tenkinti patyrė 548 Eur išlaidų (b. l. 12), tačiau akivaizdu, jog jos gaunamų minimalių pajamų tokio dydžio išlaidoms apmokėti nepakanka, todėl kritiškai vertintinas apeliantės siekis sveiko, specialiųjų poreikių neturinčio, gyvenamąją vietą ir tinkamas vystymuisi sąlygas turinčio vaiko išlaikymui prisiteisti objektyviai per didelio dydžio išlaikymą per mėnesį (CPK 185 str.). Atsižvelgdamas į tai, jog teismas sprendime konkrečiai nenurodė, jog šalims vaiko išlaikymo pareiga dalytina lygiomis dalis, apeliacinės instancijos teismas papildo skundžiamą sprendimą šiuo motyvu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, susijusių su vaiko poreikiais (jų dydžiu), vertinimu ir šio vertinimo pagrindu padarytomis išvadomis, jog 12 metų amžiaus nepilnamečio šalių sūnaus būtiniesiems poreikiams, laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos ir kt. poreikiams tenkinti kas mėnesį yra reikalinga / pakankama 240 Eur (po 120 Eur iš kiekvieno tėvų) suma.
Išanalizavusi ieškovės pateiktus duomenis apie vaiko poreikiams užtikrinti reikalingas pinigines lėšas, atsakovo atsikirtimų argumentus, atsižvelgdama į šalių turtinę padėtį, į tai, jog vaikas gyveno ir lieka gyventi su mama (ieškove), jog jokių specialiųjų poreikių vaikas neturi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu, taip pat protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, jog priteisto iš atsakovo išlaikymo sūnui dydis yra nustatytas teisingai (CPK 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo (ne) priteisimo
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo našta ginčo klausimu paskirstytina taip – atsakovas, siekdamas paneigti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo (ar jo dalies) pagrįstumą, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog išlaikymą vaikui teikė paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Atsižvelgiant į tai, kritikuotinas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog ieškovė teismui neįrodė esant ginčo išlaikymo įsiskolinimą ir pan.
Kita vertus, byloje nustatytos ir įvertintos aplinkybės – ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. atsakovas pervedė 3 150 Lt (912 Eur) sumą ieškovei vaiko išlaikymui (b. l. 13); antstolės S. S. pažymos duomenimis, atsakovas vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutartį dėl laikino išlaikymo vaikui išieškojimo ir išlaikymo įsiskolinimo atsakovas neturi (b. l. 45); ieškovė neginčijo (ir neginčija) atsakovo bei minėtos liudytojos argumentų dėl išlaikymo vaikui mokėjimo ginčo įsiskolinimo laikotarpiu – atsakovas pinigus perduodavo ieškovei grynaisiais („į rankas“), pirko vaikui rūbus, kitus reikalingus sūnui daiktus, sudaro pagrindą teisinga ir pagrįsta vertintini pirmosios instancijos teismo išvadą, jog byloje labiau tikėtina, kad atsakovas išlaikymą sūnui teikė, nei jo neteikė (CPK 185 str.).
Kiti apeliantės argumentai – dėl teismo šališkumo, prašymų atmetimo, vertinami kaip nepagrįsti bei nesudarantys pagrindo daryti išvadą, jog ginčo esmės pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir (ar) byloje nenustatė visų teisiškai reikšmingų ginčo reikalavimams tinkamai išspręsti faktinių duomenų.
Apibendrinusi išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir (ar) neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius. Esant išdėstytoms ir įvertintoms ginčo situacijos aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas vertino vaiko interesų naudai, t. y. vertino, kad šalių turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį ginčo išlaikymo dydį ir tai neturės neigiamos įtakos šalių, jų dabartinių šeimų gyvenimo sąlygoms ir kokybei.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas, iš ieškovės atsakovui priteistina 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės (apeliantė) G. R. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui K. P. iš ieškovės G. R. 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.