- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- 2-6916-328/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04807-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- K. P.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės G. R. atstovui advokatui V. Ž., atsakovui K. P., atsakovo atstovei advokatei I. G., viešame teismo posėdyje, civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui K. P. dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo K. P. nepilnamečio K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėjimą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra 2015-04-21 iki jo pilnametystės, priteistą periodinę išmoką indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaiko lėšų tvarkymo G. R., priteisti iš atsakovo ieškovei G. R., nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytojai, 14287,50 Lt (4137,50 Eur) išlaikymo įsiskolinimą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko K. P. tėvai, gyvenantys skyrium. Nuo pat vaiko gimimo vaiko tėvai tarpusavyje nebendravo, vaikas nuolat gyvena pas savo motiną. Teigia, jog atsakovas tik epizodiškai, t. y. nuo 2013-12-18 iki 2014-12-22 prisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo (b.l. 3). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog įsiskolinimo prašymas tikslintinas – prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina 36,00 Eur, buvo suklysta skaičiuojant, todėl suma mažinama iki 4101,95 Eur. Paaiškino, jog skaičiuojant įsiskolinimą pagrindu imtas minimaliosios mėnesinės algos dydis. Dalį įsiskolinimo pripažįsta ir pats atsakovas, dalį įsiskolinimo apskaičiavo pati ieškovė, todėl prašo remtis ieškovės pateiktais apskaičiavimais. Paaiškino, jog prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės sugyventinis, apie kurio gaunamas pajamas ieškovė pateikė duomenis. Įsiskolinimo prašo už trejus metus, nuo 2013-04-21 iki 2015-04-21. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 400,00 Eur. Papildomų poreikių vaikas neturi. Ieškovė gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Paaiškino, jog anksčiau dėl išlaikymo priteisimo ieškovė nesikreipė, kadangi atsakovas neturėjo pajamų, kai jis pradėjo dirbti, gaudavo pakankamas pajamas, jam atsirado galimybė teikti išlaikymą. Teigė, jog per trejų metų laikotarpį atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas nustatytu terminu pateikė teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka teikti sūnui 100,00 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą sūnui už trejus metus – 2188,00 Eur. Nurodė, jog iš ieškinio negalima suprasti, kodėl būtent 200,00 Eur sumą ieškovė prašo priteisti sūnaus išlaikymui, ieškovė šio reikalavimo nepagrindė. Ieškovės prašomą skirtą sumą išlaikymui atsakovas skirti negali, pat augina mažametę dukrą, kurią taip pat privalo išlaikyti (b.l. 20-21). Teismo posėdžio metu paaiškino, jog jokių problemų dėl išlaikymo vaikui nebuvo iki tol, kol ieškovė nesusirado savo dabartinio sugyventinio. Nurodė, jog jei nepavykdavo perduoti pinigų grynaisiais ieškovei, jis pervesdavo viską į jos sąskaitą, ką ieškovė neigia. Nurodo, jog pirko rūbus vaikui, bent jau rugsėjo pirmajai, pirko ir kompiuterį planšetinį, ir telefoną gimtadienio progą sūnui pirko šiemet, išlaikymą per visą laiką grynaisiais pinigais teikė, kas ne į sąskaitą pateko – apie 500 Eur, papildomai pirkiniai vaikui. Šiandieninės jo finansinės galimybės leidžia jam mokėti po 100 Eur vaiko išlaikymui, paaiškino, jog turi senyvą motiną, kurią turi prižiūrėti. Lietuvoje darbo neturi. Lietuvoje apskritai darbo neturėjo, uždarbiavo Švedijoje draugo pagalba. Anksčiau gyvendavo iš motinos ūkio pajamų, motinai priklauso mažas pienininkystės ūkis. Pats turi žemės sklypą ir automobilį. Sklypo vertė apie 3000-4000 Eur, automobilis – apie 4000 Eur. Turi dukrą, augina ją su sugyventine, mergaitei du metukai. Gyvena viename motinos paliktame namuke, sugyventinė šiuo metu vaiko priežiūros atostogose. Dabar išlaikymą skiria kas mėnesį. Buvo susitarę draugiškai, kad išlaikymą duodavo į rankas grynaisiais pinigais. Nereguliariai, bet išlaikymą teikdavo.
Liudytoja J. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra atsakovo sesuo. Pamena, kaip 2012 m. rugpjūčio gale vyko į Klaipėdą kartu su broliu, jis apipirko sūnų (pirko rūbus), išleido 300 Lt, kitais metais vėl stengėsi vykti – analogiškai nusivežė ieškovę ir sūnų apipirkti, dar į rankas davė 200 Lt, 2014 m. per pusę su G. pirko planšetinį kompiuterį, atsakovas taip pat pirko sūnui rūbus. Paaiškino, jog atsakovas vaiko nėra parsivežęs, ieškovė neleisdavo. Vienam vaikui su atsakovu bendrauti neleido. Ieškovė yra valdingo charakterio. Papildomai paaiškino, jog per visą laikotarpį konflikto, kiek žino, nebuvo, visada pakako to, ką duodavo atsakovas. Nurodė, jog atsakovas yra skolinęsis pinigų iš jos vaikui apipirkti. Per trejus paskutinius metus yra skolinęsis 600 Lt, grąžinęs 200 Lt, skolinosi tris kartus. Kiek girdėjo, tas lėšas atsakovas skirdavo sūnui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko K. P. gimimo liudijime tėvais nurodyti G. R. ir K. P. (b.l. 4). Iš ieškovės pateiktų jos sudarytų lentelių apie išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, matyti, jog į išlaidas vaiko poreikiams tenkinti įtrauktos išlaidos ne tik būtiniesiems poreikiams tenkinti (maistas, rūbai, avalynė, sveikatos priežiūra, išlaidos mokymuisi), taip pat pramogos, sporto būreliui, žaislams, draudimui, telefono, interneto ryšio, baldų, indų įsigijimui, remontui (b.l. 9-11). Iš ieškovės pateiktos išlaidų lentelės už 2015 m. sausio mėn. vaiko poreikiams tenkinti, matyti, jog ieškovė nurodo vaiko išlaikymui patyrusi 548,00 Eur išlaidų (b.l. 12). Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2013-12-18 iki 2014-12-22 matyti, jog atsakovas vaiko išlaikymui pervedė 3150,00 Lt sumą (b.l. 13). Antstolės S. S., kurios žinioje yra vykdomoji byla, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutartį dėl laikino išlaikymo vaikui išieškojimo, pažymoje nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimo vykdomojoje byloje nėra (b.l. 45).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė nuosavybės teise priklausančio registruotino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto neturi (b.l. 7,8). VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis ieškovės draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 sudarė 3276,81 Eur (43-44). Ieškovė dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog ieškovė gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, jog prie nepilnamečio vaiko K. P. išlaikymo prisideda ieškovės sugyventinis K. M., pateikė duomenis apie jo gaunamas pajamas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kiek ir kokia apimtimi K. M. prisideda prie ieškovės vaiko išlaikymo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė vaiko išlaikymui skiria po 400 Eur per mėnesį, tačiau teismui nėra pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Ieškovės gaunamos draudžiamosios pajamos nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė iš tiesų vaiko K. P. išlaikymui skiria nurodyto dydžio išlaikymą, kadangi teismui pateikiami duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas neatskaičius mokesčių. Remiantis ieškovės pateiktais VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis, ieškovės gaunamos vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 367,91 Eur (b.l. 49).
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas K. P. nedirba (b.l. 55,56). Atsakovo K. P. vardu yra registruotas 1,4200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 23), transporto priemonė AUDI A4 (b.l. 24). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog žemės sklypo vertė – apie 3000-4000 Eur, transporto priemonės vertė – 4000 Eur. Atsakovas teismui pateikė duomenis, jog augina nepilnametę dukrą A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22), kurią taip pat privalo išlaikyti. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog gyvena kartu su sugyventine motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Taip pat nurodė, jog privalo išlaikyti senyvo amžiaus motiną, tačiau teismui nėra pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovas taip pat nurodė, jog Lietuvoje nedirbo, per penkerių metų laikotarpį kelis kartus vyko uždarbiauti į Švediją, kodėl neturi pastovaus pajamų šaltinio, atsakovas teismui duomenų nepateikė. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems tinkamai atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu.
Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, paaiškino, jog išlaikymą teikė tiek pinigine išraiška, dažniausiai grynaisiais pinigais ieškovei, tiek pirkdamas vaiko rūbus ir kitas būtinas prekes. Liudytoja J. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas kelis kartu skolinosi iš jos pinigų, kuriuos skyrė nepilnamečio vaiko išlaikymui, patvirtino, jog atsakovas vaikui pirko rūbus, avalynę, kartu su ieškove išlaidas planšetinio kompiuterio, pirkto vaikui, įsigijimui pasidalijo per pusę. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos paaiškinimais, šie paaiškinimai iš esmės patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kurias jis nurodė atsiliepime į ieškinį, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, nepateikė teismui šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, jų neginčijo ir ieškovės atstovas. Atsakovas nurodė, jog jo finansinės galimybės leidžia jam vaiko išlaikymui skirti 100 Eur periodines išmokas.
Nustatytas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė pateikė teismui sūnaus poreikių tenkinimui patirtas išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nurodė, jog skiria apie 24 Eur nepilnamečio sūnaus sporto būreliams (b.l. 12), tačiau nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog jam apskritai nėra žinoma, jog vaikas lankytų sporto būrelius. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog vaikas turi sveikatos sutrikimų ar specialiųjų poreikių, dėl ko jam būtų reikalingas didesnis išlaikymas, taip pat kasmėnesinės išlaidos vaistams įsigyti, iš SEB gyvybės draudimo poliso išrašo nėra aišku, ar apdraustasis yra tik šalių nepilnametis vaikas, ar pati ieškovė, nėra pateikti draudimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai (b.l. 14). Šiuo metu berniukas yra 12 metų amžiaus, vaiko poreikiai su amžiumi didėja.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau nurodytas kriterijus nėra absoliutus, ir nustatant vaikui skirtino išlaikymo dydį, privalu atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį bei į būtinybę jiems patenkinti savo asmeninius būtinuosius poreikius. Ieškovė ir jos atstovas nurodė, jog vaikui būtinas 400,00 Eur išlaikymas mėnesiui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, išskyrus ieškovės pateiktus paskaičiavimus, pagrindžiančius šias aplinkybes.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, atsižvelgdamas į tai, kad šalys turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, atsakovas sutinka teikti sūnui po 100,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, įvertinęs aplinkybes, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kitų išlaikytinių, ieškovė dirba, atsakovas neturi darbo, tačiau jo vardu yra registruotino nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, ieškovės vardu registruotino turto nėra, atsakovas teikė vaikui išlaikymą ne tik pinigine forma, bet ir remdamas materialiai (pirko vaikui rūbus, kitas prekes), aplinkybės, jog atsakovas visai išlaikymo vaikui neteikė ieškovė neįrodė, taip pat nepaaiškino, kodėl tik dabar kreipėsi dėl išlaikymo vaikui priteisimo, bei pareiškė reikalavimą įsiskolinimo už tris metus priteisimo. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 200,00 Eur tenkintinas iš dalies – iš atsakovo K. P. nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2015-04-21 iki vaiko pilnametystės. Teismo nuomone, 120,00 Eur išlaikymas yra proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė G. R. (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė patikslintu reikalavimu prašo priteisti iš atsakovo 4101,95 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog orientaciniu kriterijumi skaičiuojant įsiskolinimą ėmė minimaliąją mėnesinę algą, tuo metu (laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2015 metų) buvusią šalyje.
Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies, sutiko esant 1826,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, tačiau savo poziciją grindė aplinkybe, jog išlaikymą teikė nereguliariai, todėl laiko, jog galimai yra įsiskolinęs. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas 2015-04-23 nutartimi priteistą laikiną išlaikymą vaikui moka, antstolės pažymoje nurodyta, jog įsiskolinimo vykdomoje byloje nėra (b.l. 45).
Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog išlaikymą vaikui teikė ne tik piniginėmis lėšomis, tačiau pirko vaikui prekes, kartu su ieškove vyko apipirkti vaiko mokyklai, šias aplinkybes patvirtino byloje liudytoja apklausta J. R., kuri paaiškino, jog atsakovas didžiąją dalį išlaikymo vaikui teikė grynaisiais pinigais, tiesiogiai ieškovei, nors pastaroji tai ir neigia. Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. atsakovas pervedė 3150,00 Lt (912,00 Eur) sumą ieškovei vaiko išlaikymui. Byloje nėra duomenų, jog šalys būtų sutarusios dėl konkretaus dydžio išlaikymo vaikui, teismo posėdžio metu liudytoja paaiškino, jog anksčiau ieškovė pretenzijų dėl atsakovo teikiamo išlaikymo dydžio nereiškė, jai pakako tiek, kiek skyrė atsakovas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas vertindamas įrodymus vadovaujasi įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo taisyklėmis. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Ieškovė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą grindžia minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, tačiau nepateikia teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaikymo įsiskolinimo buvimą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), byloje nėra pateikti jokie ieškovės išlaidas vaiko išlaikymui pagrindžiantys duomenys, o iš byloje surinktų duomenų, liudytojų paaiškinimų, byloje nustatyta, jog labiau tikėtina, kad atsakovas išlaikymą teikė, nei jo neteikė. Pažymėtina, jog atsakovo pozicija, jog dėl galimai nereguliaraus išlaikymo teikimo jis privalo pripažinti esant įsiskolinimą, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, jog išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteisiamas remiantis vien formaliais pagrindais, ieškovė teismui neįrodė esant išlaikymo įsiskolinimą, bylos duomenimis nustatyta, jog labiau tikėtina, kad įsiskolinimo nėra, todėl įvertinus byloje surinktus duomenis, atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo taisyklę, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą atmestinas, kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 183,185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie turėtas 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai. Atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai.
Iš atsakovo priteistinas 43,00 Eur (43,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) žyminis mokestis į valstybės biudžetą. Patenkinus 30 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovo priteistina 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Teismui atmetus 70 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovui iš ieškovės priteistina 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2015-04-23 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-04-21 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus K. P., (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,00 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei G. R..
Priteisti iš ieškovės G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. P..
Panaikinti 2015-04-23 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimui įsiteisėjus.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.