- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-1748-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00135-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- I. V.
- Ieškovas
- E. L.
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės I. V. atstovės advokatės Renatos Vilčiauskienės apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-287-630/2015 pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei I. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas E. L. pateikė teismui ieškinį atsakovei I. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo. Ieškovas nurodė, kad su atsakove I. V. susilaukė sūnaus L. L. ir dukters A. L.. Nuo 2014 m. lapkričio 15 d. vaikai gyvena su ieškovu, kuris juos išlaiko, jais rūpinasi. Atsakovė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikia, todėl ieškovas prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu jo nuolatinėje gyvenamoje vietoje, priteisti išlaikymą iš atsakovės po 116 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, prašė priteisti išlaikymą vaikams iš I. V. po 50 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį iki vaikų pilnametystės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nustatė šalių nepilnamečių vaikų - sūnaus L. L. ir dukros A. L. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu – tėvu E. L. jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės I. V. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 80 Eur per mėnesį sūnui L. L. ir dukrai A. L. nuo 2015-02-01 iki jų pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai E. L., Nepilnamečiams vaikams L. L. ir A. L. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą E. L.. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės I. V. sūnui L. L. ir dukrai A. L. keturių šimtų eurų (400 Eur), po du šimtus eurų (200 Eur) kiekvienam vaikui, išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-11-15 iki 2015-02-01.
Teismas atsižvelgė į institucijos išvadą, šalių paaiškinimus, į tai, kad atsakovė gyvena su sugyventiniu jam skirtame socialiniame būste, kitos gyvenamosios vietos ji neturi, vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu, todėl nepilnamečių vaikų L. L. ir A. L., gyvenamąją vietą nustatė su jų tėvu, jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes, teismo vertinimu, tai labiau atitiks teisėtus vaikų interesus.
Šalys sutiko, kad atsakovė nepilnamečiams vaikams neteikė jokio išlaikymo nuo 2014-11-15, kadangi nuo tada vaikai gyvena su ieškovu. Įvertinus ieškovo prašomą priteisti kiekvienam vaikui po 116 Eur kas mėnesį išlaikymo dydį, abiejų šalių turtinę padėtį – ieškovas registruotas darbo biržoje, artimiausiu metu planuoja įsidarbinti, jam bus mokamas minimalus atlyginimas, gyvena jo motinai priklausančiame bute, taip užtikrina vaikų teisę į būstą, ieškovas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kuris šiuo metu neapgyvendintas ir už jį reikia mokėti komunalinius mokesčius, turi du nepilnamečius vaikus, atsakovė turi keturis nepilnamečius vaikus, nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna socialinę pašalpą, kitų pajamų neturi, jos sugyventinis V. K. turi nuolatines pajamas, atsižvelgiant į šalių vaikų amžių - L. – 16 m., A. – 15 m., į jų bendruosius poreikius būstui, maistui, aprangai, lavinimui, į specialiuosius poreikius - vaikai pas tėvą atvyko be asmeninių daiktų, drabužių ir mokyklinių priemonių, šiuos daiktus nupirko ieškovas, dukrai A. būtini nauji akiniai, be to mergaitė žaidžia krepšinį, o tam reikalinga speciali sportinė apranga, sūnus L. sportuoja savarankiškai, todėl pomėgiams reikia papildomų lėšų, į tai, kad atsakovė sutinka mokėti kiekvienam vaikui po 50 Eur kas mėnesį, nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovės priteistina po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taigi atsakovei teikiant 80 Eur dydžio išlaikymą, ieškovui, kadangi jo turtinė padėtis yra geresnė, teikiant didesnį išlaikymą, ši suma minimaliai užtikrins nepilnamečių vaikų poreikius, jų vystymąsi, normalias buitines sąlygas. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad 2007-01-18 Kauno rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-0416-605/2007 iš ieškovo E. L. buvo priteista pakankami nedidelė suma - 150 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-01-17 iki dukters A. L. pilnametystės. Kadangi ankstesnėje byloje į teismą kreipėsi atsakovė ir išlaikymas buvo priteistas iš ieškovo, šioje byloje nagrinėtinos kitos aplinkybės ir priimtas naujas sprendimas, o vykdomasis dokumentas iš ankstesnės bylos grąžintinas į pagrindinę bylą.
Teismas nustatė, kad atsakovė išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia nuo 2014-11-15, todėl atsižvelgė į ieškovo prašymą ir nusprendė, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti 400 Eur (po 200 Eur kiekvienam vaikui) išlaikymo nepilnamečiams L. L. ir A. L. įsiskolinimą už prašomą laikotarpį nuo 2014-11-15 iki 2015-02-01, skaičiuojant už vieną mėnesį po 80 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. V. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. L. ir A. L., priteisimo pakeisti ir iš atsakovės I. V. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukrai A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po 50 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo 2015-02-01 iki vaikų pilnametystės. Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti visiškai.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo dydžio, kadangi mokėti po 80 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ji neturi finansinės galimybės dėl sunkios materialinės padėties ir dėl tos priežasties, kad augina dar du vaikus: sūnų P. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukrą V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikams, kurių bendra suma sudaro apie 200 Eur per mėnesį. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, apeliantės gaunamos pajamos dar mažės, nes negaus pašalpų skiriamų šiems dviem vaikams. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių įgijusi neturi, gyvena pas savo dukters V. K. tėvą V. K. jam skirtame socialiniame būste. Atsižvelgus į apeliantės turtinę padėtį, taip pat į tai, kad ji turi iš viso 4 vaikus, yra akivaizdu, kad priteistas išlaikymas po 80 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, jai yra nepakeliama finansinė našta, nes tokios pinigų sumos ji neuždirba ir iš niekur negauna.Pažymi, kad nepiktnaudžiauja savo teisėmis, rūpinasi vaikais pagal savo išgales. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikams išsikrausčius gyventi pas tėvą - ieškovą E. L., vaikai atvyko be asmeninių daiktų, drabužių ir mokyklinių priemonių, šiuos daiktus nupirko ieškovas, tačiau apeliantė pažymi, kad vaikai pas tėvą iš tiesų išvyko gyventi be asmeninių daiktų, tačiau praėjus kelioms dienoms atvažiavo kartu su tėvu ir močiute (ieškovo motina T. L.) ir visus vaikų asmeninius daiktus susirinko. Visas daiktų perėmimo aplinkybes filmavo televizijos laida „TV pagalba“. Tokiu būdu ieškovas suklaidino pirmosios instancijos teismą dėl faktinių aplinkybių, kad visus vaikų asmeninius daiktus supirko jis. Faktiškai pas atsakovą apsigyvenę nepilnamečiai vaikai savo daiktus, kuriuos įsigijo gyvenimo su manimi laikotarpiu, su savimi pasiėmė.Apeliantės manymu, teismo priimti sprendimai turi būti įmanomi įvykdyti ir atitinkantys bendrą šalies politiką. Jeigu valstybė apeliantei, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose esančiai moteriai, teikia apie 200 Eur lėšų pragyvenimui, tai iš apeliantės priteisiant išlaikymą yra privalu atsižvelgti į faktiškai gaunamas pajamas. Dirbti ir gauti papildomų pajamų šiuo metu ji negali, nes augina mažametį vaiką. Mano, kad teismo sprendimas priteisti iš apeliantės, vaiko priežiūros atostogose esančios motinos, išlaikymą dviem vaikams tokią pinigų sumą, kad ją sumokėjus nelieka lėšų pragyvenimui pačiai ir nelieka lėšų kitų dviejų vaikų išlaikymui neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo teisine argumentacija, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo nutolti nuo tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus lygybės principo, tačiau mano, kad siekiant tinkamai taikyti įstatymą šiuo konkrečiu atveju iš apeliantės priteistina mažesnė išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma nei 80 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Apeliantė sutinka teikti išlaikymą po 50 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ieškovas E. L. niekuomet neteikė išlaikymo sūnui Laimiui. Išlaikymo apeliantė nebuvo prisiteisusi. Ieškovas taip pat niekuomet neteikė priteisto išlaikymo po 150 Lt per mėnesį dukrai Agnei, o šią pinigų sumą ji gavo iš vaikų garantinio fondo. Būtent dėl tos priežasties, kad sūnaus Laimio išlaikymas niekuomet nebuvo priteistas ir niekuomet apeliantei nebuvo teikiamas, prašo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes faktiškai iki 2014 metų lapkričio mėnesio ji visuomet buvo prisiėmusi didesnes pareigas vaikų atžvilgiu, nei ieškovas. Priteisus iš apeliantės išlaikymo įsiskolinimą būtų pažeistas sąžiningumo principas.
Šalies argumentai
Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iškilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir priteisimo iš vaikų motinos dviem nepilnamečiams vaikams, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl šalių nepilnamečių vaikų – sūnaus L. L. ir dukters A. L. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, nėra. Apeliantė neneigia savo pareigos teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau prašo skundžiamu teismo sprendimu priteistą išlaikymą sumažinti iki 50 Eur kiekvienam vaikui ir atsižvelgti į jos sunkią materialinę padėtį, į tai, kad ji augina dar du mažamečius vaikus, kuriems taip pat reikalingas išlaikymas, į tai, kad ji neturi jokio turto, gyvena sugyventiniui priklausančiame socialiniame būste, šiuo metu nedirba, o jos pajamos yra tik už vaikus gaunamos pašalpos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. L., gimusi (duomenys neskelbtini), yra šalių vaikai (b. l. 5–6), kurių deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2014-11-19 yra su ieškovu – tėvu E. L. (b. l. 8). Ieškovas yra registruotas darbo biržoje, duomenų apie įsidarbinimą byloje nėra. Ieškovas turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – butą su ūkio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–12). Atsakovės I. V. vienintelės pajamos yra gaunama pašalpa vaikui, kuri per mėnesį sudaro maždaug 200 Eur (b. l. 26). Byloje duomenų apie kitokias gaunamas apeliantės pajamas nėra. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė augina dar du mažamečius vaikus – V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28–29), bei ieškovė gyvena savo sugyventinio, vieno iš mažamečių vaikų tėvui, V. K. skirtame socialiniame būste (b. l. 22). Pažymėtina, kad apeliantė neturi jokio savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto.
Taigi, teismas nustatė, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra gera, tačiau atsižvelgus į tai, kad apeliantės šiuo metu gaunamos pajamos yra minimalios – apie 200 Eur, kurią sudaro gaunama iš savivaldybės socialinės paramos skyriaus pašalpa už vaikus, bei į tai, kad apeliantė turi dar du išlaikomus mažamečius vaikus ir jokių kitų pajamų daugiau negauna, teismo vertinimu, skundžiamu teismo sprendimu priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 80 Eur kas mėnesį šiuo metu apeliantei yra per didelis ir neproporcingas jos turtinei padėčiai, todėl jis yra mažintinas iki 50 Eur kiekvienam vaikui, kadangi tokią sumą apeliantė pati sutinka skirti savo vaikams (CK 3. 192 str.). Be to, teismui yra nežinoma tikroji ieškovo turtinė padėtis – jis turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, tačiau yra registruotas darbo biržoje. Pagal suformuotą teismų praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, iš kokių pajamų jis gyvena ir prisideda prie savo nepilnamečių kartu gyvenančių vaikų išlaikymo, iš kokių pajamų moka už komunalines paslaugas, o tai reiškia, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie savo tikrąją turtinę padėtį (CPK 178 str.). Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės apeliacinis skundas dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo iki 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pažymėtina, kad įstatyme yra įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos yra priteistas įsiskolinimas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. įsakymu iš E. L. yra priteista po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters A. L. išlaikymui nuo 2007-01-17 iki jos pilnametystės, o sūnaus L. L. išlaikymui iš viso nėra priteista. Apeliantė teigia, kad ieškovas, vaikų tėvas iš viso nėra teikęs išlaikymo savo vaikams, apeliantė viena išlaikydavo savo vaikus. Iš byloje esančios antstolio V. K. 2008-07-17 pažymos matyti, kad 2008 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais pagal prieš tai minėto teismo įsakymo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, priteisto išlaikymo iš viso nebuvo išieškota (b. l. 30). Apeliantė nurodo, kad ieškovas savo vaikams išlaikymo niekada neteikė ir teismo įsakymu priteistą sumą ji gaudavo iš vaikų garantinio fondo. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad 2014-12-10 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu buvo pakeistas Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos direktoriaus 2009-02-27 sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo A. L., ir nuspręsta nuo 2014-11-01 iki 2014-11-13 šalių dukrai išmokėti 65 Lt dydžio išmoką (b. l. 31), po to tos pačios dienos sprendimu nuo 2014-11-14 išmokų mokėjimas iš viso sustabdytas (b. l. 32). Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovui nuo 2007-01-17 nemokant teismo įsakymu priteisto išlaikymo savo dukrai, ši išmoka būdavo skiriama iš Vaikų išlaikymo fondo. Tai patvirtina apeliantės argumentus, kad ieškovas niekada neteikė išlaikymo savo vaikams, o nuo 2014-11-19 jiems deklaravus savo gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovas pradėjo skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą iš apeliantės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė viena buvo prisiėmusi didesnes pareigas vaikų atžvilgiu nei ieškovas. Nors teismas nurodo, kad pagal CK 3.200 str. atsakovė ir šiuo metu turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už trejus metus, tačiau apeliantė į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesikreipė, bet pati savo lėšomis stengėsi visapusiškai išlaikyti vaikus. Be to, skundžiamu sprendimu išlaikymas vaikams priteistas nuo 2015-02-01, t. y. nuo ieškovo ieškinio teismui pateikimo dienos, todėl palyginus ieškovo neteikto išlaikymo periodo su atsakovės tik kelis mėnesius neteikto išlaikymo vaikams periodu, būtų nesąžininga apeliantės atžvilgiu priteisti iš jos ir išlaikymo įsiskolinimą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį bei vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovės I. V. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui L. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukrai A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po 50 Eur, mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo 2015-02-01 iki vaikų pilnametystės, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo atmestinas (CK 3.198 str., 3.192 str., 3.194 str., CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį sūnui L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukrai A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantiems (duomenys neskelbtini), nuo 2015-02-01 iki jų pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovės I. V. sūnui L. L. ir dukrai A. L. išlaikymo įsiskolinimas 400,00 Eur, po 200 Eur kiekvienam vaikui, už laikotarpį nuo 2014-11-15 iki 2015-02-01, panaikinti ir šį ieškinio reikalavimą atmesti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.