Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2602-603/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-30
Bylos Nr.: e2A-2602-603/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-01257-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
Ieškovas: R. N.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-2602-603/2021Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01257-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) Z. A. (Z. A.) ir R. A. (R. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį R. A., Z. A. ir R. A., Z. A. priešieškinį R. N. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. N. pateikė ieškinį atsakovams Z. A. ir R. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydama:

Šalies argumentai

1.1. atidalinti R. A., Z. A., R. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pertvarkant žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į atskirus ieškovei R. N. ir atsakovams R. A., Z. A. priklausančius sklypus tokia tvarka:

1.1.1. priteisti ieškovei R. N. nuosavybės teise 0,5276 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu 42-3, ir 0,956 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu 42-4;

1.1.2 atsakovui Z. A. priteisti nuosavybės teise 1,4836 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu 42-1;

1.1.3.atsakovui R. A. priteisti nuosavybės teise 1,4836 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu 42-2;

1.2. nustatyti 730 kv. m kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis kaip pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą žemės sklypo atidalijimo projekto planą sklype Nr. 42-1;

1.3. nustatyti 128 kv. m kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms ir teisę naudotis pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą žemės sklypo atidalijimo projekto planą sklype, pažymėtame Nr. 42-2;

1.4. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Atsakovai pateikė priešieškinį, kurį patikslinę 2021 m. kovo 8 d. prašymu prašė:

2.1. bendraturčiams priklausančias 44508 kv. m bendro žemės ploto dalis atidalinti natūra pagal MB „GeoMatininkas“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą taip:

2.1.1. atsakovui R. A. asmeninės nuosavybės teise atitenka 1,4836 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 6;

2.1.2. ieškovei R. N. atitenka 1,1388 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 5, ir 0,3448 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 4;

2.1.3. atsakovui Z. A. atitenka 0,5921 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 3, 0,2037 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 2, ir 0,6878 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 1;

2.2. nustatyti kelio servitutus – važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, varyti galvijus, žemės sklypo formavimo projekte pažymėtus: sklype Nr. 1 indeksais S1, S2, S3 – 831 kv. m ploto, sklype Nr. 2 indeksu S2 – 286 kv. m ploto, indeksais S1, S3 – 545 kv. m ploto; sklype Nr. 3 indeksu S4 – 441 kv. m ploto; indeksais S1, S2, S3 – 831 kv. m ploto; sklype Nr. 4 indeksu S3 – 362 kv. m ploto, indeksais S1, S2, S4, S5 – 1219 kv. m ploto; sklype Nr. 5 indeksais S1, S2, S3, S4, S5 – 1581 kv. m ploto; sklype Nr. 6 indeksu S1 – 183 kv. m ploto; indeksu S5 – 309 kv. m ploto; indeksais S2, S3, S4 – 1089 kv. m ploto; bei tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kurie žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėti: sklype Nr. 1 indeksais S6, S7 – 469 kv. m ploto; sklype Nr. 2 indeksu S7 – 286 kv. m ploto; sklype Nr. 6 indeksu S6 – 183 kv. m ploto.

3. Ieškovė prašė atidalinti sklypus pagal jos pateiktą projektą, kuris yra priimtinesnis, objektyvesnis ir labiau atitinka susiklosčiusią žemės naudojimo tvarką, ribas ir žemės paskirtį. Savo poziciją grindė tokiais argumentais:

3.1. ieškovei kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po 1/3 dalį priklauso 4,4400 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po 1/3 sklypo; sklype esantys statiniai priklauso atsakovui Z. A.;

3.2. žemės sklypas prašomas atidalinti pagal J. F. įmonės parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą, kuris suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Projektas parengtas atsižvelgiant į žemės sklype esančius statinius ir privažiavimus prie sklypo, į natūraliai susiformavusios namų valdos, sodo ir ariamos žemės ribas, į galimybę statyti ūkininko sodybą, turint minimalų plotą. Visi suprojektuoti sklypai turi privažiavimus;

3.3. ieškovės pateiktame projekte suformuotas namų valdos sklypas, kurio ribos natūraliai susiformavusios, todėl 1,4836 ha namų valdos sklypas Nr. 42-1 skirtinas statinių savininkui Z. A.. Iš šalių pateiktų orto – fotonuotraukų matyti, jog į namų valdos sklypo dalį įeina didesnė dalis sodo, namų valdos pietinė riba ribojasi su natūraliai susiformavusiu ūkio paskirties ariamos žemės plotu;

3.4. atsakovui R. A. skirtinas žemės sklypas Nr. 42-2, kuris susideda ir ariamos žemės, ganyklos ir sodo žemės; sodas užima 400 kv. m.

3.5. ieškovei skirtinas žemės sklypas Nr. 42-3 (0,5276 ha), kuris susideda iš ganyklos ir sodo žemės. Į šį žemės sklypą ieškovė galės pateikti keliu Nr. 4404. Sklypas yra taisyklingos formos, ribos natūraliai susiformavusios, pietinė sklypo riba sutampa su kelio servituto riba, ir su jau esančiu keliu. Taip pat ieškovei skirtinas ariamos žemės sklypas Nr. 42-4;

3.6. atsakovų siūlomas MB „Geomatininkas“ parengtas ir Nacionalinėje žemės tarnyboje suderintas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planas netinkamas, pagal jį siūlomi ieškovei sklypai yra gerokai prastesni:

3.6.1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutarties Nr. e2A-1394-258/2019 22 punkte be kita ko nurodė, jog atsakovų siūlomame projekte žemės sklypai netaisyklingos formos, todėl neatitiko Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 34 punkte įtvirtinto reikalavimo formuoti žemės sklypus stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi. Atsakovų siūlomame projekte suprojektuoti žemės sklypai Nr. 3 ir Nr. 6 yra „L“ raidės formos, kai tuo tarpu ieškovės teikiamame projekte sklypų formos stačiakampės arba artimos stačiakampio formai;

3.6.2. atsakovų projekte sklypai susmulkinti, kas apsunkina ūkininkavimą;

3.6.3. Sklype Nr. 6 yra trikampis (plane pažymėtas punktais 13-14-15), kuris atidalintas servitutiniu keliu ir inžineriniais tinklais. Tokia trikampio formos sklypo dalis praranda savo funkcionalumą;

3.6.4. žemės sklypai Nr. 4 ir 5, kuriuos atsakovai siūlo ieškovei, suprojektuoti toliausiai nuo įvažiavimo į sklypą, nei viename sklype nėra natūraliai susiformavusio įvažiavimo, todėl ieškovė patirtų didelių išlaidų dėl servitutinio kelio įrengimo. Pateiktame rašte įmonė „Frezuotas asfaltas“ nurodė, kad kelio su žvyro danga įrengimo kaina – apie 4-5 Eur už kv. m, bendra 1089 kv. m ploto tokio kelio (5 m pločio) įrengimo kaina būtų 27225 Eur, o kelią įrengiant ir ieškovei siūlomame priskirti sklype Nr. 6, t. y. 1581 kv. m ploto, jo kaina – 39525 Eur. Į šią kainą neįtrauktos išlaidos už žvyro atvežimą, kelio pagrindo įrengimą, paviršinio grunto išlyginimą;

3.6.5. atsakovų pateiktame projekte sklypai suformuoti taip, kad ieškovė netenka sodo, kai tuo tarpu A. šeimoje lieka sklypai Nr. 1, 2, 3 ir 6 su sodu. Ieškovė norėtų valdyti bent dalį senelio sodinto sodo;

3.6.6. ieškovės siūlomame projekte suprojektuotame sklype Nr. 42-3 (0,5276 ha) ieškovė turėtų galimybę pastatyti gyvenamąjį namą ir ūkininkavimui reikalingą statinį, tuo tarpu atsakovų parengtame projekte ieškovei suprojektuotame sklype Nr. 4 (0,3448 ha) tokios galimybės nebūtų. Pastačius ūkininko sodybą 1,1388 ha ploto žemės sklype Nr. 5, dėl statinių būtų žymiai pablogintos ūkininkavimo sąlygos, kadangi žemės sklypuose Nr. 5 ir 6 yra ariama žemė ir ribos susiformavę natūraliai, o pastačius statinius būtų sugadintas sklypų išdėstymas. Atsakovai siūlo suformuoti namų valdos sklypą, kurios plotas 0.6878 ha, neįtraukdami į namų valdą sodo – pagal atsakovų parengtą planą šis sodas patenka į sklypą Nr. 6, priskiriamą atsakovui R. A., tuo tarpu ieškovės pateiktame atidalijimo projekte išsaugomos natūraliai susiformavusios namų valdos ribos ir 0,1506 ha ploto sodo dalis lieka namų valdoje;

3.6.7. atsakovų parengtame projekte sklypai Nr. 1 ir 2 yra atskiri, savarankiški, vienas nuo kito nepriklausantys objektai, be to, namų valdos plotas žymiai sumažintas, apribojant galimybes įrengti kanalizaciją ir nuotekų valymą tame pačiame sklype.

4. Atsakovai R. A. ir Z. A. prašė atidalinti bendrosios dalininės nuosavybės teise su ieškove turimus žemės sklypus pagal atsakovų parengtą ir pateiktą teismui MB „Geomatininkas“ projektą. Savo poziciją grindė tokiais argumentais:

4.1. ieškovės pateiktame projekte iki ariamos žemės nėra suformuotas kelias ir jo suformavimui reikalingos didelės investicijos. Šiuo metu sklype nėra jokio oficialiai įrengto kelio, jį privažiavimui prie namo seniai įrengė R. A. tėvas (atsakovas Z. A.) savo lėšomis. Be to, tarpe nuo žemės sklypo ribos iki keliuko auga saugotinas medis, kurio skersmuo virš 3 m ir dėl to transporto priemonės turės važiuoti per kaimyninę žemę. Taip pat ieškovės pateiktame projekte kelias nurodytas mažesniu nei 2 m atstumu nuo namo, kas prieštarauja teisiniam apsaugos zonos reglamentavimui. Dėl augančio 3 m atstumu nuo namo saugotino medžio nėra galimybių įrengti kelią, kai tuo tarpu atsakovų pateiktame projekte suprojektuotas apvažiavimas tikslu išsaugoti medžius;

4.2. atsakovas R. A. pagal ieškovės pateiktą projektą netenka daug sodo. Nors sode savo lėšomis sodino daug vaismedžių, jam priklausytų tik 4 a sodo;

4.3. atsakovai pagal jų parengtą projektą sklype Nr. 2 planuoja statyti nuotekų valymo įrenginius dėl sklype esančio nuolydžio. Sklype Nr. 3 nėra nuolydžio, auga saugotini medžiai, todėl nebūtų galimybės privažiuoti išvalyti nuotekas. Sklypas Nr. 2 nuotekoms įrengti pasirinktas siekiant ateityje išvengti ginčų su ieškove tuo atveju, jeigu nuotekos tekėtų į ieškovei priklausantį sklypą;

4.4. ieškovė pati atsisakė namo ir už tai gavo kompensaciją. Šiuo metu į sklypus, kuriuos nuomoja ūkininkas, technika važiuoja tiesiai, o suformavus sklypus pagal ieškovės projektą, tuo atveju, jei bent vienas iš savininkų atsisakytų nuomos sutarties, ūkininkas negalėtų su technika racionaliai važiuoti ir dirbti;

4.5. pagal ieškovės projektą atsakovai neturi priėjimo prie miško, o pagal atsakovų parengtą projektą prie miško būtų sklypas Nr. 4;

4.6. pagal ieškovės projektą sklypuose Nr. 42-1, 42-2 visas servitutas priklausytų atsakovams, dėl ko 8,5 a sumažėtų jų žemės sklypai. Be to, sklype Nr. 42-4 iki lauko ariamos žemės pažymėtas 5 m pločio kelias, tačiau jis plane nenurodytas kaip servitutas;

Žemesnės instancijos teismas

4.7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1394-258/2019 panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą, grąžindamas civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovų planai turėjo trūkumų, neatitiko reikalavimų, todėl ir nagrinėjamu atveju svarbus planų tinkamumo klausimas. Šalims priklausančio žemės sklypo geodeziniai matavimai atlikti 2019 m., tačiau ieškovei žemės sklypo atidalijimo planą parengęs matininkas J. F. vadovavosi 2018 m. birželio 28 d. atliktais kadastriniais matavimais, kai geodeziniai matavimai nebuvo atlikti, o šiuo metu situacija pasikeitusi. Tuo tarpu atsakovai, atsižvelgdami į nutarties argumentus, pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo - pertvarkymo projektą, MB „Geomatininkas“ parengė projektą ir jį suderino su Švenčionių rajono savivaldybe, Telia, ESO, šiam projektui pritarė NŽT;

4.8. rengiant žemės sklypų atidalijimo projektą atsižvelgta į tai, kad atsakovai gyvena pastatuose, juose gyvena artimas atsakovų giminaitis, netekęs 75 procentų darbingumo, todėl šalia pastatų esantys žemės sklypai priskirtini atsakovams. Be to, rengiant projektą atsižvelgta ir į ieškovės interesus bei žemės sklypų išsidėstymą;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė:

5.1. atidalyti R. N., R. A., Z. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 4,4400 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, priteisiant nuosavybės teise R. N. 0,5276 ha ir 0,9560 ha ploto žemės sklypus, projekto plane pažymėtus Nr. 42-3, 42-4, Z. A. – 1,4836 ha ploto žemės sklypą, projekto plane pažymėtą Nr. 42-1, R. A. – 1,4836 ha ploto žemės sklypą, projekto plane pažymėtą Nr. 42-2;

5.2. nustatyti 730 kv. m kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis kaip pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto planą sklype, plane pažymėtame Nr. 42-1; nustatyti 128 kv. m kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis kaip pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto planą sklype, plane pažymėtame Nr. 42-2 esančiame (duomenys neskelbtini);

5.3. R. A. ir Z. A. priešieškinį atmesti.

5.4. Išieškoti iš R. A. ir Z. A. po 237,50 Eur bylinėjimosi išlaidų R. N..

6. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis (po 1/3 sklypo) priklauso 4,4400 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o žemės sklype esantys statiniai priklauso atsakovui Z. A.. Taip pat nustatė, kad ieškovės ir atsakovų pateikti projektiniai pasiūlymai dėl žemės sklypo atidalijimo natūra pateikti patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, kuri žemės valdos projekto patikrinimo aktuose nurodė, jog projektai gali būti tvirtinami tik tada, kai bus gauti visų bendraturčių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

7. Teismas konstatavo, kad kompetetingai institucijai - Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM patikrinus šalių projektus nėra pagrindo vertinti, jog projektai neatitinka norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

8. Spręsdamas, pagal kurį iš pateiktų žemės sklypo atidalijimo projektų atidalinti šalims žemės sklypus, teismas rėmėsi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, kuriose įtvirtintas reikalavimas žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimui ir pertvarkymui taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi, kalvotame reljefe – išilgai horizontalių arba taip, kad dirbant žemę būtų išvengta dirvožemio erozijos procesų (34 punktas). Taip pat pažymėjo, kad žemės sklypai, reikalingi ūkininko ūkio sodybai ir kitiems pastatams (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) eksploatuoti, turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų ne mažesni kaip 0,5 ha (35 punktas).

9. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės pateiktame projekto plane žemės sklypas skaidomas į mažiau sklypų nei atsakovų siūlomame atidalijimo variante, kad ieškovės plane išlaikytas proporcingumas pagal žemės naudojimo paskirtį ir kiekvienas savininkas gautų įvairios paskirties žemės. Pažymėjo, kad ieškovė pateiktame projekte naujai formuojamų žemės sklypų ribos atitinka natūraliai susiklosčiusias – namų valdos, ariamos žemės ribas, o formuojamuose žemės sklypuose Nr. 42-1, 42-3 numatytas servitutinis kelias suformuotas buvusio kelio vietoje, prie pastatų suformuota namų valda priskiriama pastatų savininkui Z. A., atsakovams žemės sklypai suformuoti šalia namų valdos sklypo, tokiu būdu atsižvelgiant į atsakovų interesus.

10. Teismas taip pat vertino ir tai, kad ieškovės pateiktame projekte daugumos sklypų forma stačiakampė arba artima stačiakampio formai, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į bendro sklypo ribas. Formuojant sklypą Nr. 42-2 neišlaikyta stačiakampio forma, tačiau tokiu būdu išlaikytas proporcingumas pagal žemės naudojimo paskirtį ir priėjimas prie servitutinio kelio, kartu išvengiant antro servitutinio kelio projektavimo. Teismo vertinimu, plane suprojektuotas vienas servitutinis kelias atitinka atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principą, kad buvę bendraturčiai turėtų kuo mažiau bendrai naudojamo turto. Pažymėjo, kad prie visų suprojektuotų žemės sklypų yra numatyti privažiavimai, dėl ko visi sklypai galės būti naudojami pagal paskirtį.

11. Vertindamas atsakovų pateiktą projektą teismas nustatė, kad pagal jį suformuoti šeši žemės sklypai, kurie lyginant su ieškovės projektu, yra smulkesni, be to, sodo žemė priskiriama tik atsakovams – Z. A. sklypuose Nr. 1, 2, 3, R. A. – sklype Nr. 6. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų projekte neatsižvelgiama į ieškovės ketinimus statyti ūkininko sodybą, kurios ji pagal atsakovų projektą negalėtų statyti dėl trūkstamo ploto žemės sklype Nr. 4 (plotas 0,3448 ha). Nors ieškovei priskiriamo sklypo Nr. 5 plotas 1,1388 ha pakankamas ūkininko sodybai, tačiau jame žemės naudojimo paskirtis – ariama žemė, dėl ko būtų pažeistas dirbamos žemės sklypo vientisumas. Vertino, kad ieškovei priskiriami sklypai Nr. 4 ir Nr. 5 nutolę pakankamai nemažu atstumu, kas apsunkintų susisiekimą tarp sklypų, kadangi nėra natūraliai susiklosčiusio privažiavimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovų projekte numatytas kelio servitutas patekimui į sklypą Nr. 5, tačiau nespręsta dėl jo įrengimo kainos ir galimybių įrengti, juolab kad ieškovės pateiktais duomenimis kelio įrengimui reikėtų skirti dideles lėšas, kurių ieškovė neturi. Be to, sklypas Nr. 5 nutolęs nuo elektros linijos, todėl ieškovė, statydama jame ūkininko sodybą, patirtų papildomų išlaidų elektros linijoms nutiesti. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė perleido atsakovams jai priklausančią statinių dalį.

12. Teismas vertino, kad ieškovės pateiktas J. F. įmonės parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas labiau racionalus, nesudarantis galimybės tolimesniems nesutarimams kilti, labiausiai atitinkantis faktinę situaciją ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principą, todėl sprendė tenkinti ieškovės ieškinį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliantai (atsakovai) R. A. ir Z. A. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. Sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio netenkinti ir tenkinti atsakovų priešieškinį, atidalijant turtą pagal 2020 m. parengtą MB „Geomatininkas“ projektą ir iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, pagal kokį byloje pateiktą žemės sklypų atidalinimo projektą tenkinamas ieškinys;

13.2. turi būti vertinamas pateiktų projektų atitikimas teisės aktams. Aplinkybė, jog abi šalys pateikė duomenis apie abiejų projektų galimą patvirtinimą, nesudaro pagrindo teismui nevertinti projektų atitikimo teisės aktams;

13.3. teismas neatsižvelgė į tai, kad 8 arus savo žemės praranda tik atsakovai ir už juos nėra atlyginama;

13.4. nepagrįstai sprendime nurodoma, kad ieškovė atsisakė namo atsakovų naudai, kadangi namas ir kiti pastatai buvo atidalinti teismo sprendimu, o už savo dalį ieškovė gavo piniginę kompensaciją;

13.5. neatsižvelgta į atsakovų interesus dėl formuojamos namų valdos, neįvertintos su pastatais susijusios aplinkybės, taip pat žemės sklype esanti nuotekų sistema ir atsakovų interesai ją modernizuoti. Taip pat neįvertintas žemės sklypų aukštingumas, nuolydis, žemės sklype esantys saugotini medžiai ir jų kirtimo galimybės, aplinkybė, kad J. F. įmonės projektas nesuderintas su Telia ir ESO, kurių komunikacijos yra žemės sklype. Be to, teismas nepasisakė, dėl kokių priežasčių atmetė tokius atsakovų argumentus;

13.6. teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į ieškovės interesą statyti sodybą bei planus ūkininkauti, nors byloje nėra tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Nors teismas rėmėsi argumentu, kad ieškovės projektas sumažins šalių konfliktus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad kertant žemės sklype esančius medžius reikalingas visų savininkų sutarimas, nepažymėjo, kad kelyje auga didesnis nei 3 metrų uosis, dėl ko tarpusavyje nesusitarus tikėtina, bus pagrindas kilti konfliktams;

13.7. atsakovai, atsižvelgdami į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1394-258/2019 išdėstytus argumentus pateikė naują 2020 m. MB „Geomatininkas“ parengtą projektą. Tuo tarpu ieškovė nepateikė naujo projekto, jis buvo tik nežymiai pakoreguotas, nesuderintas su Telia ir ESO, tačiau teismas tokių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, apsiribodamas tik aplinkybe, jog buvo įvertinti kompetentingos institucijos. Patvirtinus žemės sklypo padalijimą pagal ieškovės pateiktą projektą pastarasis gali būti dėl esančių trūkumų neregistruotas VĮ Registrų centre;

13.8. spręsdamas dėl žemės sklypo padalijimo pagal ieškovės pateiktą projektą teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovų namuose nuolat gyvena 75 proc. nedarbingas žmogus, kuriam reikalingi specialūs poreikiai. Tinkamų sąlygų namuose įrengimas sumažintų konfliktus dėl jo judėjimo per žemės sklypą, juolab kad pagal sveikatos būklę reikalingas priėjimas prie miško, kurio atsakovai pagal patvirtintą projektą netenka.

14. Ieškovė R. N. atsiliepime su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

14.1. apeliantai nepagrįstai nurodo, jog ieškovė pateikė tą patį ir tik nežymiai pakoreguotą J. F. įmonės parengtą atsidalijimo projektą. Ieškovė, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nurodytas pastabas, pašalino projekto trūkumus, nepalikdama bendrosios dalinės nuosavybės tarp atsakovų bei projektą suderinusi Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriuje ir centrinėje Nacionalinėje –žemės tarnyboje;

14.2. atsakovų argumentas, jog ieškovės projekto dalyje numatytas kelias, projekto teisėtumui reikšmės neturi, be to, projekto eksplikacijoje sklype Nr. 42-4 servitutinio kelio nėra. Žemės sklypo Nr. 42-4 ribos pažymėtos punktais 6-19-18-17-1-2-3-4-5-6, o žemės sklypo dalis 18-17-1-2-3 jungia žemės sklypą Nr. 42-4 su keliu Nr. 4404. Ieškovė turi teisę naudotis šia žemės sklypo dalimi savo nuožiūra, todėl planuoja įrengti šioje sklypo dalyje kelią. Toks projekto sprendinys yra naudingas ir atsakovams bei atitinka jų teises ir interesus, kadangi kelias bus įrengtas ieškovei priklausančiame sklype, o atsakovai nepatirs jokių jiems priklausančio žemės sklypo naudojimosi ribojimų;

14.3. atsakovų apeliacinio skundo argumentai prieštarauja vieni kitiems. Atsakovai kritikuoja siaurą juostą ieškovės žemės sklype Nr. 42-4, atliekančią kelio funkciją, kurios nesuformavus turėtų būti nustatomas atsakovui priklausančiame žemės sklype servitutas. Ieškovė tokiu būdu suformavo kelią jai priklausančiame žemės sklype, nesudarydama nepatogumų atsakovams. Savo ruožtu kitu argumentu atsakovai nurodo, jog prarado 8 arus žemės dėl nustatyto servituto. Pažymėtina, kad servitutas tarnauja tiek ieškovei, tiek atsakovams, be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovai jokių kompensacijų už nustatytus servitutus nereikalavo;

14.4. sutiktina su atsakovų argumentais, kad jai buvo išmokėta kompensacija, tačiau 2 322 Eur kompensacijos suma paskaičiuota pagal VĮ Registrų centre nurodytą gyvenamojo namo vertę. Atsakovams žinoma aplinkybė, kad faktinė gyvenamosios valdos statinių rinkos vertė yra ženkliai didesnė, o ieškovė sutiko su simboline kompensacijos suma siekdama taikos sutarties ir kompromiso tarp giminaičių;

Žemesnės instancijos teismas

14.5. teismas vertino formuojamų žemės sklypų ribas, formą ir paskirtį Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių aspektu ir padarė pagrįstas išvadas, jog pagal ieškovės pateiktą projektą žemės sklypų naudojimas būtų racionalesnis. Teismas taip pat pagrįstai įvertino ir atsakovės galimybių įsirengti kelią pagal atsakovų projektą nebuvimą, kadangi dėl finansinių lėšų stokos negalėdama įsirengti kelio ieškovė netektų galimybės tinkamai naudotis jai pagal atsakovų pateiktą projektą priskiriamu žemės sklypu Nr. 5 ir statyti jame sodybą;

14.6. atsakovai nepagrįstai nurodo, jog teismas privalėjo vertinti žemės sklypų aukštingumą ir nuolydį. Atsakovai tokio klausimo procesiniuose dokumentuose nekėlė, be to, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog tik žemės sklype Nr. 2 pagal atsakovų projektą galima įrengti nuotekų sistemą. Be to, atsakovų argumentus, susijusius su nuotekų sistemos įrengimu paneigė apklaustas specialistas J. F., nurodydamas, jog atsakovams plane numatyto sklypo Nr. 42-2 reljefas gana lygus, nuolydis nedidelis – apie 30-50 cm, ir jame įrengiant nuotekų surinkimo įrenginius tai reikšmės neturėtų;

14.7. atsakovai nepagrįstai remiasi ir argumentu, jog kelio rengimo metu reikės kirsti medžius, dėl ko gali kilti konfliktai. Atsakovų argumentus, jog servitutinio kelio vietoje esančių medžių negalima kirsti paneigė ieškovės pateiktas Švenčionių rajono savivaldybės 2021-05-10 atsakymas, kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklype auganti tuopa nėra priskiriama saugotiniems želdiniams, leidimas kirtimui nėra reikalingas, o augančiam uosiui leidimas reikalingas. Nėra aišku, ar medis trukdo kelio įrengimui ir jį būtina kirsti, kai tuo tarpu atsakovai spėlioja, kad medžio kirtimui prieštaraus;

14.8. atsakovai nenurodė, dėl kokios techninės priežasties ieškovės siūlomas projektas neteisingas ir negali būti tvirtinamas;

14.9. aplinkybė, jog atsakovų namuose nuolat gyvena 75 proc. nedarbingas žmogus, kuriam reikia didelių specialių poreikių yra teisiškai nereikšmingas. Tarp šalių ginčo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nėra. Teiginiai, kad netenkama priėjimo prie miško vertintini kritiškai, kadangi iš kelio Nr. 4404 galima patekti į tris miško sklypus, priklausančius kitiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atidalintos bendraturčių dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės pateiktą projektą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.

19. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis (po 1/3 sklypo) priklauso 4,4400 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog žemės sklype esančių statinių atidalijimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-275-617/2018.

20. Tarp ieškovės ir atsakovų kilo ginčas dėl jiems priklausančių žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė prašo atidalinti bendrasavininkams priklausančias žemės sklypo dalis pagal J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą: atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančią 5276 kv. m ploto dalį, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto plane pažymėtą Nr. 42-3, ir 9560 kv. m ploto dalį, projekto plane pažymėtą Nr. 42-4; Z. A. – 1,4836 ha ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo atidalijimo projekto plane pažymėtą indeksu 42-1; R. A. – 1,4836 ha ploto žemės sklypo dalį, projekto plane pažymėtą indeksu 42-2; taip pat nustatyti 730 kv. m ploto ir 128 kv. m ploto kelio servitutus – teisę važiuoti transporto priemonėms ir teisę naudotis pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planą. Atsakovai Z. A. ir R. A. prašė žemės sklypą atidalinti pagal projekto rengėjos MB „GeoMatininkas“ 2020 m. parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį R. A. asmeninės nuosavybės teise atitektų 1,4836 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 6, R. N. – 1,1388 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 5, ir 0,3448 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 4, Z. A. – 0,5921 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 3, 0,2037 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 2, ir 0,6878 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 1, taip pat nustatyti plane pažymėtus servitutus.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs parengtus ir pateiktus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, sprendė, jog ieškovės pateiktas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra racionalesnis ir labiausiai atitinkantis faktinę situaciją. Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, įrodinėdami, jog nevertintas projektų atitikimas teisės aktams, neatsižvelgta į apeliantų interesus, o tik į ieškovės norą statyti sodybą.

22. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

23. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas).

25. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, visų pirma remiasi argumentu, jog spręsdamas šalių ginčą teismas turėjo vertinti pateiktų projektų atitikimą teisės aktams, o projektų galimas patvirtinimas nesudaro pagrindo teismui nevertinti projektų atitikimo teisės aktams.

26. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka. Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

27. Tokiu atveju Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, patikrintas projektas, dėl kurio yra priimta išvada dėl tikslingumo tvirtinti su pastaba, kurioje nurodyta, kad vienintelė kliūtis projekto tvirtinimui yra žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo nebuvimas gali būti pateikiama teismui kaip įrodymas, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovų pateikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai patikrinti ir įvertinti kompetentingos institucijos – atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio. Žemės valdos projektų patikrinimo aktuose apibendrinant patikrinimus nurodyta, jog projektų procedūros ir sprendiniai atitinka teisės norminius aktus, taip pat padaryta išvada, kad projektus galima tvirtinti gavus kitų bendrasavininkų raštišką pritarimą arba teismo sprendimu bus nustatyta, pagal kokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Taigi kompetentinga institucija vertino, jog tiek ieškovės, tiek atsakovų projektai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl skundžiamą sprendimą priėmęs apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti kompetentingos institucijos išvada. Kita vertus, apeliantai, teigdami, jog teismas turėjo vertinti projektų atitikimą teisės aktams, nepaneigė kompetentingos institucijos stuktūrinių padalinių išvadų, padarytų įvertinus projektų atitiktį teisės aktams, o apeliaciniame skunde remiasi abstraktaus pobūdžio argumentu.

29. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir apeliantų argumentą, jog po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1394-258/2019 ieškovės pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas teisme pateiktas tik su nežymiomis korekcijomis, kai tuo tarpu atsakovai pateikė naują 2020 m. MB „Geomatininkas“ projektą. Iš ieškovės pateikto J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, jog vis tik buvo atsižvelgta į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1394-258/2019 argumentus, ištaisyti trūkumai, o aplinkybę, kad ieškovės pateiktas projektas gali būti tvirtinamas, kaip jau buvo minėta, nurodė ir kompetentinga institucija žemės valdos projekto patikrinimo akte. Taigi, esant ištaisytiems trūkumams, esminės reikšmės neturi aplinkybė, kokia apimtimi buvo pakoreguotas ieškovės projektas. Vertintina, jog esminę aplinkybę sudaro tai, jog projektas pakoreguotas ir galutinis variantas pateiktas su ištaisytais trūkumais. Pažymėtina, kad apeliantai nenurodė, kokie Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1394-258/2019 nurodyti ieškovės projekto trūkumai nebuvo ištaisyti. Todėl ir apeliantų argumentai, susiję su ieškovės pateikto projekto korekcija, atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys teisinės reikšmės skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms, jog ir ieškovės projektas nekelia abejonių dėl jo atitikimo teisės aktams.

30. Esant kompetentingos institucijos išvadai, jog vienintelė kliūtis ieškovės projekto tvirtinimui yra bendrasavininkų sutikimas, neturi teisinės reikšmės apeliantų nurodoma aplinkybė, jog ieškovės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nesuderintas su ESO ir Telia. Kita vertus, kaip matyti iš liudytojo J. F. paaiškinimų teismo posėdžio metu, šių institucijų derinimas reikalingas rengiant topografines nuotraukas, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju parengtas visiškai kitas projektas, t. y. dėl sklypų konfigūracijos. Taigi nors skundžiamame sprendime dėl to ir nepasisakyta išsamiau, tai taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog parengtas ieškovės projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kada pagal teismų praktiką teismo sprendimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės motyvavimas tais atvejais, kai pateikiami alternatyvūs variantai, turi savo specifiką, kadangi vertinami siūlomų variantų techniniai priimtinumai, atitiktis bendraturčių dalims, ar nepažeidžiamos kitų asmenų teisės taip pat aptariami kiekvieno varianto pranašumai ir trūkumai, atitinkamai motyvuojant, kodėl tenkinamas vienas iš variantų arba atmetami visi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 ir joje nurodyta praktika).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, pirmosios instancijos teismo argumentus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų ir išsamiai aptarė abu byloje pateiktus projektus, juos palygino, padarydamas išvadą, jog ieškovės pateiktas projektas yra racionalesnis, labiausiai atitinkantis faktinę situaciją ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principą. Iš tiesų, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, palyginęs pateiktus projektus, ieškovės pateiktame projekte žemės sklypas skaidomas į mažiau sklypų nei atsakovų siūlomame atidalijimo variante. Taigi pagal ieškovės projektą sklypai yra didesni, ir tai turi neabejotinos reikšmės išvadai dėl tokių sklypų naudojimo racionalumo.

33. Priešingai nei ginčija apeliantai, ieškovės projekte atsižvelgta ir į atsakovų interesus, prie pastatų suformuotą namų valdą priskiriant pastatų savininkui Z. A., o atsakovams žemės sklypus suformuojant šalia namų valdos sklypo, atsižvelgta į faktines suformuotos namų valdos ribas. Apeliantų argumentas, jog tenkinant ieškinį neatsižvelgta į atsakovų nuotekų sistemą bei siekį ją modernizuoti, nepagrindžia apeliantų interesų paneigimo. Apeliantai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog žemės sklypus atidalijant pagal ieškovės pateiktą projektą apeliantai negalėtų įrengti ar modernizuoti nuotekų sistemos (CPK 178, 185 straipsniai). Liudytoju apklaustas specialistas J. F. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovams plane numatyto sklypo Nr. 42-2 reljefas gana lygus, nuolydis nedidelis – apie 30-50 cm. Taigi apeliantai nepagrindė, kad atsakovams numatytame žemės sklype nėra galimybės įrengti ar modernizuoti nuotekų sistemą, toks sklypų padalijimas sudaro realias kliūtis sistemos įrengimui ar modernizavimui, todėl jų argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio.

34. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantų argumentams, jog skundžiamame sprendime atsižvelgta tik į ieškovės interesus statyti ūkininko sodybą. Iš skundžiamo sprendimo argumentų matyti, jog iš tiesų, lyginant byloje pateiktus projektus buvo įvertinta ir galimybė ieškovei numatytame žemės sklype statyti ūkininko sodybą, kadangi ieškovė nurodė turinti tokius planus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal atsakovų projektą ieškovė ūkininko sodybą dėl ploto apribojimų galėtų statyti tik sklype Nr. 5, o jai priskirtas sklypas Nr. 4 yra gerokai nutolęs nuo sklypo Nr. 5, kas sukeltų papildomų išlaidų ir nepatogumų dėl elektros linijos bei kelio nutiesimo. Taigi priešingai nei įrodinėja apeliantai, teismas, lygindamas projektus, vertino abiejuose projektuose numatytų šalims žemės sklypų naudojimo racionalumą, o aplinkybė, jog teismas atsižvelgė į ieškovės norą statyti ūkininko sodybą ir jos galimybes naudotis žemės sklypais, nelaikytina išimtinai tik ieškovės interesų tenkinimu. Tai, jog ieškovė nepateikė jos ketinimus ūkininkauti pagrindžiančių įrodymų, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo vertinti, jog padalijant žemės sklypus neturėtų būti laikomasi racionalumo kriterijaus ar neturėtų būti atsižvelgiama į galimybes naudoti žemės sklypus. Kita vertus, apeliantai nepaneigė apylinkės teismo argumentų, kuriais pasisakyta dėl ieškovės realios galimybės pagal atsakovų projektą statyti jai priskirtuose žemės sklypuose ūkininko sodybą, vertintas patekimas į sklypus, įrengiant kelią tarp sklypo Nr. 4 ir Nr. 5, taip pat galimybė įsivesti elektrą į sklypą Nr. 5.

35. Apeliantai taip pat nepagrįstai remiasi ir argumentu, jog ieškovės projekte numatant kelią neatsižvelgta į saugomus medžius, o teismas neįvertino augančio 3 metrų uosio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog įrengiant projekte numatytoje vietoje kelią reikės kirsti medžius, taip pat nėra įrodymų ir apie tai, kad uosis, kuriam nukirsti reikalingas bendrasavininkų sutikimas, trukdo kelio įrengimui (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi apeliantai nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, jog prieštaraus uosio kirtimui.

36. Iš ieškovės projekto matyti, kad ieškovei priskirtame sklype Nr. 42-4 numatytas kelias, tačiau jis nesuprojektuotas kaip servitutinis. Tokią aplinkybę patvirtino ir projektą rengęs ir liudytoju apklaustas J. F.. Pritartina ieškovei, jog toks projekto sprendinys naudingas ir apeliantams, kadangi kelią ketinama įrengti ieškovei priklausančiame sklype. Taigi apeliantų argumentai, jog dėl suformuoto servituto jie prarado 8 a žemės, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

37. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantų argumentui, jog vertindamas projektus teismas turėjo atsižvelgti į apeliantų namuose nuolat gyvenantį 75 proc. nedarbingą žmogų. Nėra aišku ir suprantama, kokią teisinę reikšmę vertinant byloje pateiktus projektus ir juose numatytą žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės racionalumą turi toks apeliantų argumentas. Kaip jau buvo nustatyta, žemės sklype esančių statinių atidalijimo klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-275-617/2018, o sprendžiant žemės sklypo atidalijimo klausimus ginčo dėl gyvenamojo namo nekyla. Pažymėtina ir tai, jog apeliantų nurodomam specialius poreikius turinčiam asmeniui patvirtintu ieškovės projektu nėra sudaromos kliūtys patenkti į mišką.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės pateiktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį atidalijamos bendraturčių dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažino racionalesniu ir labiausiai atitinkančiu faktinę situaciją ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principą. Todėl apylinkės teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliantų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliantams neatlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovų apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

42. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija vertina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintų maksimalių dydžių. Remiantis išdėstytu, ieškovei priteistinos iš apeliantų (atsakovų) lygiomis dalimis jos patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti apeliantų (atsakovų) apeliacinio skundo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. N. iš atsakovų R. A. ir Z. A. lygiomis dalimis 500 Eur (penkis šimtus Eur), t. y. iš kiekvieno po 250 Eur, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė