- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1394-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01257-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- H. A., R. A.
- Ieškovas
- R. N.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 4.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų H. A. ir R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovams H. A., R. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir H. A. bei R. A. priešieškinį R. N. dėl žemės sklypo atidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančią dalį 5400 m2 ploto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto plane pažymėtą Nr. 42-3; 8000 m² ploto dalį Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto plane pažymėtą Nr. 42-4; 4200 m² ploto dalį Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto plane pažymėta Nr. 42-2 palikti kaip bendrąja daline nuosavybe nustatant kelio servitutą tarp posūkio taškų 14, 1, 27, 25, 16, 15 bei priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovai priešieškiniu prašė atidalinti bendrą turtą ir H. A. natūra priteisti visą turtą 12146 EUR vertės: 5180 EUR vidutinės rinkos vertės 4,4400 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5350 EUR vidutinės rinkos vertės 116,26 m² bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 316 EUR vidutinės rinkos vertės 57 m² ploto svirną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 612 EUR vidutinės rinkos vertės 59 m² kluoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 176 EUR vidutinės rinkos vertės 30 m² ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 490 EUR vidutinės rinkos vertės 74 m² ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 22 EUR vidutinės rinkos vertės kitus inžinerinius statinius – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). H. A. įsipareigoja ieškovei ir bendraatsakovui R. A. už jų dalis sumokėti piniginę kompensaciją – po 4048,66 EUR kiekvienam per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018-03-21 daliniu sprendimu atidalino R. N. ir R. A. po 1/3 dalį priklausančių pastatų: 116,26 m² bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 57 m² ploto pastato – svirno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 59 m² ploto pastato – kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 30 m² ploto pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 74 m² ploto pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). H. A. natūra priteisė: 116,26 m² bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 57 m² ploto pastatą – svirną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 59 m² ploto pastatą – kluoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 30 m² ploto pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 74 m² ploto pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Priteisė iš H. A. R. N. ir R. A. piniginę kompensaciją – kiekvienam po 2322 EUR, kuri turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Atsakovai 2018-05-15 teikė patikslintą priešieškinį, 2018-11-06 patikslino priešieškinio dalyką ir prašė teismo 44508 m² bendro žemės ploto dalis atidalinti natūra pagal MB „GeoMatininkas“ 2018-10-29 parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą, kuriuo: H. A. asmeninėn nuosavybėn atitektų 14836 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas 42-2 ir taškais 6, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 27, 26, 8, 7; R. A. – 14836 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas 42-3 ir taškais 17, 18, 19, 32, 31, 14, 15, 16, 1, 13, 12, 11, 24, 23, 28, 29, 30; R. N. – 3254 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas 42-1 ir taškais 9, 10, 11, 24, 25 bei 11582 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas 42-4 ir taškais 5,6,16,3,4,2,1,14,15. Taip pat žemės sklypams nustatyti kelio servitutus: važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, kurie žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėti: 42-2 –221 m² ploto, 42-3 – 412 m² ploto, 42-1 – 194 m² ploto, 42-3 – 412 m², 42-1 – 194 m² ploto, 42-2 – 221 m² ploto.
5. Ieškovė su atsakovų pateiktu 2018-10-29 žemės sklypo atidalijimo projektu nesutiko, kadangi jai būtų užkirsta galimybė laisvai patekti į plane 42-2 pažymėtą jai tenkantį žemės sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas atidalino R. A., H. A. ir R. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal projekto rengėjo J. F. įmonės (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. FP-214 ) 2018-08-16 parengtą Žemės sklypo atidalijimo projektą, pertvarkant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į atskirus ieškovei R. N. ir atsakovams R. A., H. A. priklausančius žemės sklypus:
6.1. ieškovei R. N. nuosavybės teise priskirti 0,5276 ha ploto žemės sklypą, Žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu 42-2, bei 0,9560 ha ploto žemės sklypą, Žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu 42-3;
6.2. atsakovams R. A., H. A. priskirti bendros dalinės nuosavybės teise 2,9672 ha ploto žemės sklypą, Žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu 42-1;
6.3. Nustatė 0,854 ha ploto (854 m²) kelio servitutą: teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku, pagal rengėjo J. F. įmonės (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. FP-214) 2018-08-16 parengtą Žemės sklypo atidalijimo projektą, sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėtame indeksu 42-1.
7. Teismas, vertindamas šalių pateiktus žemės sklypo atidalinimo planus, nurodė, kad atsakovo pateiktame atidalijimo projekte nėra atskiro privažiavimo prie ieškovei atidalintino sklypo, plane pažymėto 42-1. Teismas nurodė, kad įgyvendinus atsakovo pasiūlymą dėl atidalijimo, šalių ginčai neišsispręstų. Nors sklype 42-4 šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai pasibaigtų, tačiau ieškovei norint naudotis žemės sklypu 42-1, būtų reikalingas kelio pravažiavimas, kuris turėtų būti nustatytas per atsakovų žemės sklypus 42-2 ir 42-3 arba per kitoje pusėje esančius kitų asmenų žemės sklypus. Žemės sklypai, pateikti atsakovo atidalijimo projekte yra netaisyklingos formos, kas teismo vertinimu neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) 34 punkte įtvirtintam reikalavimui formuoti žemės sklypus stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos. Be to, byloje nėra duomenų, kad pagal atsakovo pasiūlymą parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas yra suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniu padaliniu kaip tai numato Taisyklių 66 punktas.
8. Ieškovė pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas, kurio ginčo sklypas atidalintas į tris savarankiškus sklypus: vienas 29672 m² ploto žemės sklypas atitenka atsakovams H. A. ir R. A. po 14836 m² ploto žemės sklypą kiekvienam, plane pažymėti 42-1, bei 5276 m² ploto ir 9560 m² ploto žemės sklypai, plane pažymėti 42-2 ir 42-3, atitenkantys ieškovei. Teismas sprendė, kad įgyvendinus ieškovės pateiktą siūlymą vienas, ieškovei atitenkantis 9560 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas 42-3, išdėstytas ginčo sklypo krašte, sklypo kampe ribotųsi su įvažiavimu į ginčo žemės sklypą. Šis sklypas, pagal ieškovės pasiūlymą, ir su šiuo žemės sklypu besiribojantis atsakovų sklypas, plane pažymėtas 42-1, yra stačiakampio formos. Pagal ieškovės siūlymą suformuotas 5276 m² ploto žemės sklypas artimas stačiakampio formai (vienas sklypo kampas smailaus trikampio formos), todėl teismo vertinimu šis sklypo atidalijimo projektas neprieštarauja Taisyklių 34, 35 punktuose nustatytiems reikalavimams.
9. Teismas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2018-09-20 pateikto rašto Nr. 45SD-3677(14.45.10.) nustatė, kad 2016-06-14 R. N. prašymu inicijuotas žemės sklypo Nr. 8634/0003:42 pertvarkymo projektas, minėto žemės sklypo projekto sprendinių brėžinys 2017-05-30 raštu Nr. 45SD-1827(14.45.104.) suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriumi, tačiau procedūra (paslauga Nr. ZSPS-23310, t. y. visuomenės informavimas ir supažindinimas su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, projekto, derinimas, tikrinimas, tvirtinimas) nėra vykdoma, nes nėra gauti žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba nėra gautas teismo sprendimas, kuriuo būtų nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
10. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas yra suderintas įstatymo nustatyta tvarka, o atsakovų pateiktas projektas neatitinka aukščiau minėtų norminių aktų reikalavimų. Be to, pagal ieškovės atidalijimo projektą ginčo žemės sklypas yra skaldomas į mažesnį kiekį sklypų, ieškovė sklype (jos pateikto projekto 42-2) ketina įrengti sodybą, o tam būtinas ne mažesnis nei 0,5 ha žemės sklypas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais priklausė ieškovės ir atsakovės tėvams, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais atiteko atsakovei, todėl yra suprantamas ieškovės noras gimtinėje turėti sodybą.
11. Teismas nurodė, kad bylos šalis neginčija, kad ieškovei siekiant tinkamai įgyvendinti teisę į nuosavybę, objektyviai yra būtina naudotis keliu, pateiktais žemės sklypo atidalijimo projektais siūlo nustatyti kelio servitutą. Ieškovės siūlymu, kelio servitutas važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, nustatytinas vienam atsakovams priklausančiam žemės plotui, atsakovai siūlo kelio servitutą nustatyti trims sklypams, todėl teismas sprendė, kad ieškovės siūlymas dėl kelio servituto nustatymo atitinka proporcingumo ir protingumo, bei bendraturčių interesų pusiausvyros principus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovai H. A. ir R. A. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti priešieškinį ir atidalinti žemės sklypus pagal MB „GeoMatininkas“ 2018-10-29 parengtą žemės sklypų atidalijimo projektą, kuris atitinka įstatymų reikalavimų ir visų bendrasavininkų interesus. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Pagal J. F. atidalijimo planą, sklypas dalijamas į mažesnį kiekį dėl tos priežasties, neišsprendžiami visų sklypo bendrasavininkų interesai ir dalys. R. A. ir H. A. nuosavybė paliekama viename sklype, nėra atidalijama, todėl sklypai gaunasi racionalesni. R. N. noras turėti sodybą neturint ūkininko pažymėjimo, nesant šio ūkio registravimo Švenčionių r. negali būti pagrindu taikyti tokį atidalijimo būdą. Teismas priėmė sprendimą tvirtinti J. F. projektą, kuris neturi parengtos išvados ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Kad šis projektas neatitinka įstatymų reikalavimų konstatavo tas pats teismas 2018-03-21 įsiteisėjusiu daliniu teismo sprendimu, kuriame nurodę, kad „ ..šalių pateikti projektai ir planai neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl sprendimas dėl žemės sklypų atidalijimo pagal tokius pateiktus projektus (J. F. projektą ir IĮ „Bisolė projektą) negali būti priimtas. 2018-08-16d. J. F. parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas iš esmės išliko toks pat, kaip jis buvo teikiamas su ieškiniu, tik šiek tiek pakoreguota data. Tai matosi iš abiejų byloje esančių J. F. parengtų planų. Teismas sprendime konstatavo, kad projektas turi būti suderintas su struktūriniu padaliniu ir turi būti gauta išvada. Duomenų, kad šis projektas buvo koreguojamas, ruošiamas iš naujo, derinamas ir t.t. nėra.
12.2. Iš J. F. pasiūlyto plano, sklypas padalinamas į mažesnį kiekį sklypų ir neišsprendžia visų sklypo savininkų atidalinamų dalių – t. y. H. A. ir R. A. nuosavybė paliekama viename bendrame sklype. Tuo tarpu, remiantis CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl akivaizdu, kad J. F. parengtas projektas pažeidžia ne tik teisės normas, tačiau ir kitų bendraturčių — R. A. ir H. A. – teisėtus interesus, kurie priešieškiniu prašė atidalijimo natūra.
12.3. Pagal faktines aplinkybes, būtent atsakovo R. A. pateiktas 2018-10-29 MB „GeoMatininkas“ planas, kuriame numatyti visų žemės sklypo dalių, kaip ieškovės, taip ir atsakovų atidalijimas, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus, atitinka CK 4.75,4.80, str. ir LAT praktikai, o 2018-08-16 J. F. parengtas sklypo atidalijimo projektas pagal R. N. vos pasiūlymą prieštarauja nurodytoms teisės normoms ir LAT praktikai, nes pagal šį projektą bendrosios nuosavybės teisė nepasibaigia ir atidalijimas galutinai neišsprendžiamas.
Šalies argumentai
12.4. Neteisinga teismo išvada, jog tiek ieškovė, tiek atsakovai turėjo parengti ir pateikti teismui žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurie rengiami, vadovaujantis Žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Ginčo dalyką ir pagrindą sudaro ginčas dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo, o ne dėl nepritarimo rengiamam projektui ir t.t.
12.5. Pagal Taisyklių 2 str. 15 p. Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai, ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalių atidalijimas, jas suformavus kaip atskirus žemės sklypus (Taisyklių 2.3). J. F. parengtas projektas pagal ieškovės R. N. pasiūlymą, šių reikalavimu neatitinka.
12.6. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. F. planas yra patvirtintas. Teismo išvada, jog ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas yra suderintas įstatymo nustatyta tvarka neatitinka faktinių aplinkybių ir byloje, nėra ir negalėjo būti duomenų, kad ieškovės J. F. ruoštas projektas yra patvirtintas arba galėjo būti patvirtintas. Teismas ir pats 2018-03-21 sprendimu konstatavo, kad šis projektas neatitinka įstatymų reikalavimų.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
13.1. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovė buvo pateikusi teismui du parengtus sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus. Pirmas projektas buvo pateiktas kartu su ieškiniu 2017 m. rugsėjo 25 d. Kadangi bylos nagrinėjimo metų buvo atlikti minėto sklypo kadastriniai matavimai (įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2018 m. rugsėjo 25 d.), ieškovė 2018 m. spalio 8 d. pateikė teismui antrą parengtą 2018 m. rugpjūčio 16 d. sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto variantą, kuris buvo parengtas pagal matininko S. Z. atliktus kadastrinius matavimus. Todėl nepagrįsti yra atsakovų teiginiai, kad ieškovės parengtame projekte pateiktos nežinoma iš kur paimtos nustatyta tvarka neatliktos ir neįregistruotos sklypo koordinatės.
13.2. Pagal 2018 m. rugpjūčio 16 d. ieškovės pateiktą projektą, žemės sklypo, bendras plotas yra 44508 kv. m., ieškovė siūlo pertvarkyti sklypą į tris atskirus žemės sklypus, t. y. į sklypą Nr. 42-1, kurio plotas 29672 kv./m., kuris atitektų atsakovams; sklypą Nr. 42-2, kurio plotas 5276 kv. m, ir sklypą Nr. 42-3, kurio plotas 9560 kv. m, kurie abu atitektų ieškovei. Bendrą sklypo plotą padalinant tarp trijų bendrasavininkų, kiekvienam savininkui atitenka po 14836 kv. m. (44508:3=14836), atitinkamai atsakovams atitektų viena dalis jiems abiem skirto plotos 29672 kv. m (14836x2=29672) ir ieškovei 2 dalys, kurios bendrai sudaro 1/3 bendro sklypo ploto, t. y. 14836 kv. m (9560+5276=14836). Be to toks padalinimo projektas užtikrina ne tik lygias dalis bendrasavininkams, bet ir kiekvienas bendrasavininkas gautų po lygiai sodo, ariamos žemės bei pievų.
13.3. Atsakovai jokių įrodymų, kad ieškovė negali turėti sodybos, nes neturi ūkininko pažymėjimo, į bylą nepateikė. Todėl atsakovų apeliaciniame skunde argumentai, kad ieškovės noras turėti sodybą neturint ūkininko pažymėjimo, negali būti pagrindu taikyti atidalijimo pagal ieškovės pateiktą projektą atmestini.
13.4. Byloje esančiame 2018 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus rašte Nr. 45SD-3677-(14.45.104) nurodoma, kad Švenčionių skyriaus raštu Nr. 45 SD-1827-(14.45.104) suderino žemės sklypo sprendinių brėžinį, tačiau tolesnė procedūra nėra vykdoma, kadangi parengtam projektui nėra gauti žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba nėra gautas teismo sprendimas, kuriuo būtų nustatyta, kad pagal tokį projektą tūri būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Gavus sklypo bendraturčių raštiškus pritarimus arba teismo sprendimą, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas, projekto rengimo paslauga (visuomenės informavimas ir supažindinimas su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, projekto derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas) būtų vykdoma toliau.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
14. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bendraturčiams siekiant atsidalyti jiems lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
17. Kaip pirmosios instancijos teisingai nustatė ginčo ir šalių bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra 4.4508 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris lygiomis dalimis – po 1/3 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei R. N. ir atsakovams R. A. ir H. A.. Ieškovė ir atsakovai pateikė projektinius siūlymus dėl sklypo atidalijimo natūra.
18. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančią dalį 5400 m² ploto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto plane pažymėtą Nr. 42-3; 8000 m² ploto dalį Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto plane pažymėtą Nr. 42-4; 4200 m² ploto dalį Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto plane pažymėta Nr. 42-2 palikti kaip bendrąja daline nuosavybe nustatant kelio servitutą tarp posūkio taškų 14, 1, 27, 25, 16, 15. Žemės sklypą prašė atidalinti pagal projekto rengėjo J. F. įmonės 2018-08-16 parengtą Žemės sklypo atidalijimo projektą.
19. Atsakovai R. A. ir H. A. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo 44508 m² bendro žemės ploto dalis atidalinti natūra pagal MB „GeoMatininkas“ 2018-10-29 parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą, kuriuo: H. A. asmeninėn nuosavybėn atitektų 14836 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas 42-2 ir taškais 6, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 27, 26, 8, 7; R. A. – 14836 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas 42-3 ir taškais 17, 18, 19, 32, 31, 14, 15, 16, 1, 13, 12, 11, 24, 23, 28, 29, 30; R. N. – 3254 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas 42-1 ir taškais 9, 10, 11, 24, 25 bei 11582 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas 42-4 ir taškais 5,6,16,3,4,2,1,14,15. Taip pat žemės sklypams nustatyti kelio servitutus: važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, kurie žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėti: 42-2 –221 m² ploto, 42-3 – 412 m² ploto, 42-1 – 194 m² ploto, 42-3 – 412 m², 42-1 – 194 m² ploto, 42-2 – 221 m² ploto.
20. Pirmosios instancijos teismas atidalijo žemės sklypą pagal ieškovės pasiūlytą žemės sklypo atidalinimo projektą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė – nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, tai yra, bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę. Esant priešieškinio reikalavimams atidalinti turtą kiekvienam iš bendrasavininkų, teismas negalėjo priimti sprendimo, kuriuo nebuvo išspręstas žemės sklypo atidalinimo klausimas tarp atsakovų R. A. ir H. A. paliekant jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyti dalį ginčo žemės sklypo. Tokiu teismo priimtu sprendimu buvo ne tik, kad neišspręstas atsakovų priešieškinio reikalavimas, bet ir paneigta atsakovų teisė atsidalyti jų dalis iš bendrosios nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti visų šalių ginčą iš esmės, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.
21. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrąjį turto atidalinimo principą bendraturčių turimas turtas atidalijamas pagal tą pateiktą variantą, kuris yra racionaliausias, užkertantis galimybę tolimesnių konfliktų kilimui ir labiausiai atitinkantis faktinę situaciją. Kaip minėta, ieškovės pasiūlyta žemės sklypo atidalinimo tvarka negali būti laikoma tinkama dėl to, kad paliekama dviem atsakovas žemės sklypą valdyti bendrosios nuosavybės teise. Be to, sutiktina su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės sklypas yra padalintas tik į 2 dalis, todėl atidalinami iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypai atrodo taisyklingos formos. Ieškovė nepateikė žemės sklypo plano, kuris būtų atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės trims bendraturčiams, todėl vien tuo pagrindu jis negali būti tinkamu.
22. Byloje nustatyta, jog pagal atsakovų siūlomą žemės sklypų atidalijimo projektą, parengtą 2018-10-29 MB „GeoMatininkas“, ginčo sklypas yra dalijamas į 3 sklypus, kurie nors ir atitinka šalims priklausančias idealias dalis, tačiau siūlomas nustatyti „koridorius“, jungiantis abu ieškovei priklausančius sklypus, kad užtikrinti patekimą iš vieno jai priklausančio sklypo plane pažymėto 42-1 į kitą jai priklausantį sklypą plane pažymėtą 42-4, o atsakovų plane nepalikus ieškovei tarp jos sklypų bendro priėjimo nustatytas atsakovų sklype servitutas. Atsakovų plane atsakovui R. A. siūlomas nustatyti „U“ raidės formos žemės sklypas, plane pažymėtas 42-3, o į jį įsiterpusį žemės sklypą plane pažymėtą 42-2 siūloma priskirti H. A.. Toks atsakovų pasirinktas sklypų išdėstymas yra neracionalus ir prieštaraujantis bendraturčių interesams. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, kad nors sklype 42-4 šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai pasibaigtų, tačiau ieškovei norint naudotis žemės sklypu 42-1, būtų reikalingas kelio pravažiavimas, kuris turėtų būti nustatytas per atsakovų žemės sklypus 42-2 ir 42-3 arba per kitoje pusėje esančius kitų asmenų žemės sklypus. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad žemės sklypai, pateikti atsakovo atidalijimo projekte yra netaisyklingos formos, kas neatitinka Taisyklių 34 punkte įtvirtintam reikalavimui formuoti žemės sklypus stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos. Nurodytų Taisyklių 34 punkte, kuris numato, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi. Atsižvelgiant į tai, ginčo šalys turėtų pateikti projektus ne tik atsižvelgdamos į jau šioje byloje atidalintus pastatus, esančius šalių ginčo žemės sklype, bet ir į šiame punkte nurodytas taisykles. Pažymėtina, jog nurodyti išaiškinimai dėl sklypų formavimo taikomi ir ieškovei.
23. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju nei viena iš šalių nebuvo savo parengtų galutinių žemės sklypo atidalijimo projektų nebuvo suderinę su Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniu padaliniu pagal Taisyklių 66 punktą, tačiau pirmosios instancijos teismas šią nuostatą taikė tik atsakovų parengtam planui. Kaip matyti ieškovė tik pradėjusi inicijuoti žemės sklypo atidalinimo procesą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinį padalinį, tačiau vėliau ji savo projektą tikslino, keisdama žemės sklypų koordinates, kas nėra laikytina projekto suderinimu. Šiame kontekste teisėjų kolegija, nesutinka su atsakovų argumentais, kad privačios bendrosios nuosavybės dalies savininkui nėra prievolės dėl atidalijimo, išskyrus tam tikrus atvejus, siekiant atidalinti savo turto dalį, kreiptis į valstybinę įstaigą dėl žemės sklypo formavimo ir atidalijimo. Pažymėtina, jog Taisyklių 1 ir 2 p. nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Projektas rengiamas šiais atvejais: 2.1. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 p.). Pagal Taisyklių 66 p. parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Tai reiškia, jog nepaisant to, jog šalys nesutarė dėl atidalijimo pagal ieškinį ar priešieškinį, tokio projekto parengimas ir pateikimas derinti Nacionalinės žemės tarnybai buvo būtinas.
24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus priešieškinio reikalavimų ir neatskleidus ginčo esmės, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.